090f23e1-87df-477b-b11b-a2a9c5c4e017 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1674-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04659-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : K. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–13) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, kameros buvo perpildytos.

Be to, sanitariniai mazgai kamerose atitverti tik maža sienele, kuri neužtikrina privatumo, neapsaugo nuo nemalonių kvapų. Kamerose yra daug tarakonų, langai neÅ¡varÅ«s, nes jų neįmanoma iÅ¡valyti dėl grotų. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis turėjo galimybę pasivaikščioti tik 1 val. per parÄ , nors jis turėtų praleisti 8 val. lauke. Taip pat pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebÅ«na karÅ¡to vandens, todėl nėra sudaroma galimybė nusiprausti. Be to, kamerose nėra tinkamos ventiliacijos, todėl nuolat tvyro drėgmė, viskas pÅ«va, veisiasi parazitai.

Kai kuriose kamerose drėgmė didesnei nei 70 proc. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi netinkamų kamerų apÅ¡vietimu, taip pat nurodo, kad kamerose nėra vykdoma dezinsekcija, deratizacija, todėl yra daug tarakonų. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tokių netinkamų laikymo sÄ lygų jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus, orumo pažeminimÄ , taigi jam buvo padaryta neturtinė žala. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 19–27) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 4,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K taip pat sudarė sutartis su bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetai atskirti ne žemesne kaip 1,5 m sienele, durys ar atitvėrimas nuo kameros duryse esančių stebėjimo langelių ar akučių teisės aktuose nenumatyti. Taip pat pažymėjo, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiÅ¡kino, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia pasivaikščiojimų tvarkÄ .LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 15 d.

Nustatyta, kad Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K realiai praleido 94 paras. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m iÅ¡ viso 41 parÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiais LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas iÅ¡ viso 41 parÄ , taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų kamerose buvusių nepatogumų.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.Iš bylos duomenų matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu minėta bendrovė nuolat vykdė graužikų, nariuotakojų kontrolės bei naikinimo darbus (b. l. 101–108).

Be to, ir kai kurie į bylÄ pateikti patikrinimo aktai paneigia pareiÅ¡kėjo nusiskundimus tarakonų buvimu kamerose. Taip pat pažymėtina, kad kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo buitinių kenkėjų buvimo kamerose nenustatyta. PareiÅ¡kėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomame Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡ime, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal SVÄ® 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas.PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi netinkamu kamerų apÅ¡vietimu. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14, 16 p. mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx., o santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerų apÅ¡vietimas netinkamas, drėgmė per didelė, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kokiu bÅ«du iÅ¡matavo kameros apÅ¡vietimo ir drėgmės lygį. Be to, į bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl dalies kamerų apÅ¡vietos bei drėgmės. Nors LukiÅ¡kių TI-K pateikė patikrinimų duomenis ne apie visas kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tačiau pareiÅ¡kėjui nepagrindus savo pateiktų apÅ¡vietos bei drėgmės matavimų, pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini neįrodytais.Nepagrįsti ir nusiskundimai dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos.

HN 134:2015 44 p. nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas skunde pats teigia, jog buvo vedamas praustis į duÅ¡Ä vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K neprivalo leisti nuteistiesiems ar suimtiesiems praustis po duÅ¡u dažniau, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi prausimosi galimybių ribojimo pažeidimai nenustatyti. PareiÅ¡kėjas skundžiasi netinkama kamerų ventiliacija.

Pagal HN 134:2015 17 p. reikalavimus gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendžia, kad Å¡is reikalavimas nebuvo pažeistas, nes LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra langai. LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad Å¡ie langai yra pritaikyti kamerų vėdinimui, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę iÅ¡sivėdinti kamerÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Teismo vertinimu, tam tikros izoliacijos (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) įrengimas nereikalauja pastato rekonstrukcijos darbų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas.Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija.

Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo laikymÄ teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo trukmę (41 para), pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 328 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas tik iÅ¡ dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 4,80 Eur iÅ¡laidų už medžiagos, susijusios su bylos nagrinėjimu, parengimÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K bylos medžiagÄ pateikė elektroniniu bÅ«du, todėl realiai iÅ¡laidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å¡ias iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių jo iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos jam taip pat nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1, 2, 5 p., 132 str. 1 d. ir 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui K. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 328 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) neturtinės žalos.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Milda Vainienė                                                   Â