090e629d-9dad-4e83-9dfb-661bf5658ed8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. I-1938-331/2010                                                                                                                   Proceso Nr. 3-61-3-01101-2010-9                                                                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vilijai Plotnikovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. K. (P. K.) skundÄ atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei (toliau ? Ignalinos rinktinė) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? VSAT) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                  n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas P. K. (P. K.) skundu (b. l. 1?5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Ignalinos rinktinės ir Lietuvos valstybės laikotarpiu nuo 2007-04-12 iki 2007-11-11 511,69 Lt neteisėtai negauto darbo užmokesčio.

PaaiÅ¡kino, kad dirba Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio virÅ¡ininku. Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti ribojimai valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio. Be to, VTÄ® 25 straipsnyje bei 25 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategorijÄ , laipsnį ar tarnybinį rangÄ bei mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka, nevirÅ¡ijant 55 procentų pareiginės algos.Dėl VTÄ® VI skyriaus nuostatų, o bÅ«tent 23 str. 2 d. numatyto ribojimo, taikymo jiems yra neapmokėta už atliktÄ darbÄ , t. y. neiÅ¡mokėtos uždirbtos priemokos, pažeidžiant Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatÄ , kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ .

Pabrėžė, jog pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ , atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.Vadovaujantis Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, jog valstybės tarnautojui, dirbančiam poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis sÄ lygomis, atliekant įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, už atliekamÄ virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę darbÄ bÅ«tų nemokamas atlyginimas ar Å¡is darbas bÅ«tų apmokamas neteisingai.

VTÄ® bei Statutu nustatytas reguliavimas sudaro prielaidas neiÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui priklausančių priemokų už darbÄ aukščiau minėtomis iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo rėžimo. Skirtingai nuo Darbo kodekse (toliau ? DK) įtvirtinto reguliavimo, VTÄ® 23 str. 2 d. apriboja galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. Ir nors valstybės tarnautojams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, pažymi, kad toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus.

Remiasi 2009-12-11 Konstitucinio teismo nutarimu, pagal kurį VTÄ® skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo „sprendimo įvykdymu“ KTÄ® 72 str. 4 d. prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ KTÄ® 72 str. 4 d. prasme (LVAT 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).Darbo kodekso 27 str. 2 d. yra įtvirtintas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Atkreipė Teismo dėmesį, jog dėl pažeistų teisių atsakovams nesumokėjus dalies priklausančio darbo užmokesčio, jie teisės aktų nustatyta tvarka realizuodami teisminės gynybos teisę su praÅ¡ymu priteisti negautÄ darbo užmokestį kreipiasi į teismÄ nepasibaigus 3 metų senaties terminui. Taigi, jie kaip pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡saugoję galimybę ginti dėl priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimo pažeistas savo teises teismine tvarka. Dėl to mano, jog sprendimas (bendrÄ ja prasme) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, priemokų sumos, virÅ¡ijančios 70 procentų pareiginės algos, jiems iÅ¡mokėjimo yra laikytinas neįvykdytu ir jų keliamiems reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra taikytinas minėtas 2009 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.PareiÅ¡kėjas P. K. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.). Atsakovė Ignalinos rinktinė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 20?22) paaiÅ¡kino, kad atsakovės vadas skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareigÅ«nams, neturėjo nei finansinės galimybės, nei teisinio pagrindo iÅ¡skirti ar iÅ¡mokėti daugiau lėšų, nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymais.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ . motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03).IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad teisės aktai. Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki Å¡io momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams Å¡ių aktų pripažinimas prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai reikÅ¡mingas tiek, kiek Å¡ie sprendimai nėra įvykdyti ? nesukėlę realių teisinių pasekmių.Å iuo metu dėl valstybėje taikomų ekonominių priemonių, teismo sprendimo vykdymas apsunkintų Ignalinos rinktinės, kaip valstybės institucijos, ekonominę ir finansinę padėtį, todėl jos manymu, galimai priteistinÄ sumÄ tikslinga bÅ«tų atidėti arba jÄ iÅ¡dėstyti dalimis.Ignalinos rinktinės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 14-15) nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir Ignalinos rinktinė. Per teismo posėdį dalyvavusi VSAT atstovė Vilija Plotnikovienė paaiÅ¡kino, kad senaties termino P. K. nėra praleidęs, ginčo dėl 511,69 Lt nėra, prašė sprendimo vykdymÄ atidėti dėl sunkios valstybės ir Ignalinos rinktinės finansinės padėties. S k u n d a s  t e n k i n t i n a s i Å¡Â Â d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiÅ¡kėjui P. K. už laikotarpį nuo 2007-04-12 iki 2007-11-11 – viso 511,69 Lt.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? Įstatymo) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Nustatyta, kad P. K. dirba Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinėje ir prašo priteisti 511,69 Lt nesumokėtų priedų ir priemokų už laikotarpį nuo 2007-04-12 iki 2007-11-11, kai jis dirbo Ignalinos rinktinės Zarasų užkardos vadu (b. l. 6).

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. Įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos.Nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009). Pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ , darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Nagrinėjamu atveju laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nevirÅ¡ija Darbo kodekse nustatyto 3 metų termino, jo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį tenkintinas visa apimtimi.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo dėl priteistinos sumos dydžio nėra, todėl skundas Å¡ioje dalyje tenkinamas: pareiÅ¡kėjui iÅ¡ jo darbdavio – Ignalinos rinktinės – priteisiama jam neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.

Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5). Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedÅ«ros, t. y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius. Skundas dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjas neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį praÅ¡o priteisti solidariai ir iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, netenkinamas: tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su Ignalinos rinktine, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, tuo tarpu valstybė Å¡iuo atveju nėra jo tiesioginis darbdavys, atitinkamai – nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį priteisti solidariai ir iÅ¡ valstybės.  LVAT 2010-06-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-662-1735/2010 konstatavo, kad pareigÅ«nams turi bÅ«ti sumokėta už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kadtokiose bylose, tinkamu atsakovu laikytinas tiesioginis darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs tarnybinis ginčas, kuris spręstinas taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimÄ (civilinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas.Teismui patenkinus skundo reikalavimÄ , priteisus pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, atsakovė prašė taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas ir sprendimo įvykdymÄ atidėti vieneriems metams, esant sunkiai valstybės ir Ignalinos rinktinės finansinei padėčiai, patvirtino, kad Å¡iais metais rinktinės finansinė padėtis yra labai sunki, trÅ«ksta lėšų darbo užmokesčiui.

Kadangi byloje yra pateikta Ignalinos rinktinės pažyma apie sunkiÄ finansinę padėtį. (b. l. 23), todėl teismas tokį praÅ¡ymÄ tenkina ir sprendimo vykdymÄ atideda vieneriems metams. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ė : P. K. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti P. K. iÅ¡ atsakovės Ignalinos rinktinės 511,69 Lt (penkis Å¡imtus vienuolika litų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                               Henrikas Sadauskas