2022-08-03 Nr. AB-19748-4-69-3-00512-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3574-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00512-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D. A. A. H., S. S. Y. K. ir A. A. D. A. H., H. A. D. A. H., M. A. D. A. H., N. A. D. A. H., R. A. D. A. H., Y. A. D. A. H., atstovaujamų tėvų A. D. A. A. H., S. S. Y. K., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. A. A. H., S. S. Y. K. ir A. A. D. A. H., H. A. D. A. H., M. A. D. A. H., N. A. D. A. H., R. A. D. A. H., Y. A. D. A. H., atstovaujamų tėvų A. D. A. A. H., S. S. Y. K., skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. D. A. A. H., S. S. Y. K. ir A. A. D. A. H., H. A. D. A. H., M. A. D. A. H., N. A. D. A. H., R. A. D. A. H., Y. A. D. A. H., atstovaujamų tėvų A. D. A. A. H., S. S. Y. K., (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63516, 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63517, 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63644, 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63610, 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S3615, 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63613, 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63966, 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2033 (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl Užsieniečių laikino apgyvendinimo, taikant judėjimo laisvės apribojimus ir pritaikyti alternatyvias sulaikymui priemones – apgyvendinti Užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai nurodė, kad jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra padarę pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra davę pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandę išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Apgyvendinant Užsieniečius, tarp kurių yra nepilnamečiai vaikai, nebuvo vertinama ar apgyvendinimo sąlygos nepažeidžia vaikų gerovės ir interesų, atitinka vaikų specialiuosius poreikius, ar apgyvendinimo terminas atitinka reikalavimus.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Užsieniečių atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, jų atžvilgiu buvo priimti Sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jie nėra sulaikyti. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, Užsieniečių atžvilgiu priimti Sprendimai dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje pėsčiomis kirto valstybės sieną, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikyti, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

II. 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu netenkino Užsieniečių skundo.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečiai gyvena atskirame kambaryje, jie turi galimybę laisvai judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į kilmės šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos Užsieniečių teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų Tarnyboje organizavimu. Užsieniečiai jiems suteiktomis apgyvendinimo sąlygomis ir teikiama medicinine pagalba yra patenkinti. Teismas padarė išvadą, jog Užsieniečiams Sprendimais taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

6. Užsieniečiai iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdami asmens tapatybės dokumentų, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą, dėl Užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jų atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Šios aplinkybės rodo, kad Užsieniečiai tinkamai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų tapatybę. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra Užsieniečių tikslas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, jog yra pagrindas manyti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

7. Byloje nenustatyta, kad Užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsieniečiai neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl jie gali bandyti pasislėpti. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad Užsieniečiai Pabėgėlių priėmimo centre laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti nepilnamečių vaikų socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jų teisės. Teismo vertinimu, Užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti Užsieniečių tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti jų prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

III. 8. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir pakeisti Sprendimus – apgyvendinti Užsieniečius Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nėra pagrindų riboti Užsieniečių judėjimo laisvę. Migracijos departamentas netikrino kaip Užsieniečiai elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė ten dirbančių darbuotojų.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Atsiliepime pažymima:

11.1. Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 22S63610 yra nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendime, kaip dėl vieno iš sprendimų, dėl kurių buvo paduotas apeliacinis skundas ir priimtas teismo sprendimas. Tačiau Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendime Nr. 22S63610 buvo padaryta techninė klaida (blogai įrašytas asmenvardis). Minėto sprendimo pradžioje rašoma (duomenys neskelbtini), o metaduomenyse (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų priežasčių buvo priimtas Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 22S2033. Taigi, dėl H. A. D. A. H. buvo priimtas Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 22S2033, o dėl M. A. D. A. H. priimtas Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 22S63605, kuris nėra nurodomas nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei apeliaciniame skunde.

11.2. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras informavo Migracijos departamentą, jog Užsieniečiai 2022 m. birželio 30 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Migracijos departamentas neturi informacijos, kad Užsieniečiai būtų grįžę arba grąžinti į apgyvendinimo vietą.

11.3. Užsieniečiai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, pateikė kelionės dokumento skenuotą kopiją. Užsieniečiai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremti ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečių veiksmais, todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Teisėjų kolegija remdamasi bylos duomenimis nustatė, jog nagrinėjamu atveju, be kita ko, yra skundžiamas Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 22S63605, o ne Migracijos departamento 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63610.

13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų dalių, kuriomis Užsieniečiai 6 mėnesiams apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino Užsieniečių prašymo, nurodęs, jog Sprendimai yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

15. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 17 d. priėmė Sprendimus įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti juos Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimų priėmimo dienos.

16. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

20. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

21. Byloje nustatyta, jog šiuo metu Užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė Migracijos departamento apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Užsieniečių skundas, t. y. panaikintas sprendimas ir Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti Užsieniečių prašymą suteikti prieglobstį). Tai reiškia, jog Užsieniečių teisinė padėtis nėra pasikeitusi nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

22. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

23. Migracijos departamento Sprendimuose (A. D. A. A. H. ir S. S. Y. K. atžvilgiu) nustatyta, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Užsieniečiai nepateikė jokių savo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, vėliau pateikė pasų skenuotas kopijas, iš kurių neįmanoma identifikuoti dokumento bei nustatyti asmenų tapatybes. Užsieniečių prieglobsčio prašymo paaiškinimai buvo nekonkretūs, nepagrįsti įrodymais, siekė vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą, todėl nebendradarbiavo. Nepilnamečių vaikų atžvilgiu priimti analogiški sprendimai, priimam jų motinai.

24. Nagrinėjamo ginčo kontekste, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, turėjo pagrindą konstatuoti, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir apgyvendinti Užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (nagrinėjamu atveju Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Nors Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022).

27. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis nustatė, kad Užsieniečiai pateikė (duomenys neskelbtini) pasus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Užsienietis nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę.

28. Sprendimuose nurodytos aplinkybės (nekonkretūs paaiškinimai, siekis vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą), kurios įvertintos kaip Užsieniečių nebendradarbiavimas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog Užsieniečių judėjimo ribojimas yra būtinas. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra ilgą laiką (Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 10 d.) ir jų judėjimo laisvė buvo ribojama. Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžė Užsieniečių judėjimo laisvę, todėl šios Migracijos departamento Sprendimų dalys naikintinos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas Užsieniečių prašymas taikyti jiems alternatyvias sulaikymui priemones.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamos Sprendimų dalys nėra pagrįstos ir teisėtos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo Kauno 2022 m. gegužės 24 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. D. A. A. H., S. S. Y. K. ir A. A. D. A. H., H. A. D. A. H., M. A. D. A. H., N. A. D. A. H., R. A. D. A. H., Y. A. D. A. H., atstovaujamų tėvų A. D. A. A. H., S. S. Y. K., apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų A. D. A. A. H., S. S. Y. K. ir A. A. D. A. H., H. A. D. A. H., M. A. D. A. H., N. A. D. A. H., R. A. D. A. H., Y. A. D. A. H., atstovaujamų tėvų A. D. A. A. H., S. S. Y. K., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63516 dalį dėl A. D. A. A. H. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2033 dalį dėl H. A. D. A. H. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63615 dalį dėl Y. A. D. A. H. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63605 dalį dėl M. A. D. A. H. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63966 dalį dėl N. A. D. A. H. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63644 dalį dėl R. A. D. A. H. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63517 dalį dėl S. S. Y. K. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63613 dalį dėl A. A. D. A. H. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė