2018-10-03 Nr. AB-17514-3-64-3-00301-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1958-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00301-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau ‒ ir Šiaulių TI), 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2017 m. sausio 2 d. buvo laikomas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose nepakako ploto (ypač atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą), neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš jo sklido nemalonus kvapas, taip pat buvo nepakankama ventiliacija, natūralus ir dirbtinis apšvietimas, temperatūra, buvo pelėsis, parazitų (netenkinti prašymai dėl deratizacijos, dezinsekcijos). Nepakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliai per maži, juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami. Šiaulių TI pastato konstrukcijoje yra asbesto. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokomai neskalbdavo, skalbti nemokamai kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjui būdavo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus, tinkamai neaprūpinta patalyne. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kameros įrengtos rūsyje, jose daug dulkių, šalta, sanitariniai mazgai neatitverti, daiktų vonelės labai nešvarios. Kartais duše nebūdavo karšto vandens, dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, jame slidžios grindys. Maistas buvo nepakankamai kaloringas, trūko apie 798 kcal. Jam nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai su žmona. Dėl to pareiškėjas pasidarė konfliktiškas, nukentėjo jo orumas, reputacija, jis patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmest.

4. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2017 m. sausio 2 d. buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 2,59 kv. m iki 22,6 kv. m ploto. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. lapkričio 17 d., 20 d. ir 2016 m. spalio 6 d. įvertino kamerų Nr. 86, Nr. 103, Nr. 106 atitikimą higienos normų reikalavimams. Kitos kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, tikrintos nebuvo, nes dėl jų negauti skundai. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytini tik tie šių teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Kamerose yra reikalingi baldai, inventorius. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Šiaulių TI užtikrina 1 valandos trukmės pasivaikščiojimą gryname ore. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m ploto. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. birželio 17 d., 2014 m. spalio 3 d. ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktuose užfiksuota, kad kiemeliai yra tvarkingi, švarūs. Patikrinimų aktuose duomenų apie asbesto Šiaulių TI pastato konstrukcijoje buvimą nėra.

Atsakovas paaiškino, kad į užimtumo renginius suimtieji (nuteistieji) įtraukiami esant jų prašymui. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam jiems skiriamas inventorius ir valymo priemonės. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant poreikiui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Aplinkybę, kad dezinfekcija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, patvirtina patikrinimų aktai.

Šiaulių TI laikomiems asmenims taip pat užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius. Dušo patalpos Šiaulių visuomenės sveikatos centro buvo tikrintos 2015 m. gegužės 18 d. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas paneigia pareiškėjo argumentus dėl karšto vandens kamerose nebuvimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio yra individualios, o papildomi asmeniniai poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų nevykdymas.

Teisės aktai nenumato, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus gyvenamosiose patalpose. Minkštojo inventoriaus atitikimą higienos normų reikalavimams patvirtina patikrinimų aktai. Šiaulių TI yra suteikiama galimybė už lėšas, esančias asmeninėse sąskaitose, naudotis drabužių skalbimo paslaugomis. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte laikino sulaikymo ir karantino kamerų nešvara nebuvo nustatyta. Šių patalpų švaros užtikrinimu rūpinasi Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji-valytojai.

Patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. 2016 m. liepos ir rugsėjo mėnesį laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose buvo išdažytos sienos, lubos, grotos, atitverti sanitariniai mazgai. Tai, kad maistas atitinka mitybos normas, patvirtina Šiaulių valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2015 m. birželio 19 d., 2015 m. rugsėjo 7 d., 2015 m. spalio 13 d. patikrinimo aktai. 2016 m. spalio ir gruodžio mėn. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko mikrobiologinius tyrimus ir pažeidimų nenustatė.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas, įstaiga neturi.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisė 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2017 m. sausio 2 d.) buvo 699 dienas, iš jų 7 dienas jam teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Taigi, Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su skundais: 2016 m. liepos 13 d. – dėl slidžių grindų duše, 2016 m. liepos 13 d. – dėl blogų sąlygų kameroje Nr. 88, 2016 m. lapkričio 2 d. – dėl blogų sąlygų drausmės izoliatoriuje, 2016 m. gegužės 30 d. – dėl netinkamo, neadekvataus pareigūno elgesio, 2016 m. spalio 27 d. – dėl jam surašyto tarnybinio pranešimo, po ko buvo paskirta drausminė nuobauda, 2016 m. gegužės 10 d. – dėl nenuvedimo paskambinti. Visais atvejais skundai buvo išspręsti, nurodant, jog problemos yra išspręstos, toliau skundų prašoma nenagrinėti.

8. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. vasario 9 d. pažymoje Nr. 62/08-85 nurodyta, kad Šiaulių TI asmenys maitinami pagal patvirtintus valgiaraščius visaverčiu maistu, kurio bendra energetinė vertė atitinka žmogaus fiziologines mitybos paros normas, kartą per pusmetį atliekamas maisto laboratorinis tyrimas; kamerų dezinfekcija atliekama kasdien; patalynė perkama periodiškai, netinkama nurašoma, ji dezinfekuojama; užtikrinamas patalynės ir apatinių drabužių nemokomas skalbimas, viršutiniai drabužiai skalbiami už asmenines lėšas, jų neturint, kartą per tris mėnesius skalbiami nemokamai; yra sudarytos sąlygos skalbti rūbus kamerose.

Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 nurodyta, jog 2016 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais buvo suremontuotos laikino sulaikymo kameros: išdažytos sienos, lubos, grotos, sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai. Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. kovo 16 d. pažymoje Nr. 61/04-10371 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI negalimas dėl įstaigos statuso. Iš Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne „Asmeninės sąskaitos Nr. 2479“ matyti, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, higienos priemonėmis, patalyne pagal galiojančias normas.

Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės, ar prašymai dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Teismui buvo pateikti Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai nebuvo vykdomi, nėra. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 nustatytą tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore per parą. Pareiškėjas pripažino, jog ši tvarka buvo vykdoma. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 nustatytą tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokamai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokamai. Pagal Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 1/01-88, Šiaulių TI vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“.

Teismui nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti šia programa.

9. Teismas įvertino Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimų aktus. 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 86 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus; danga nelygi, nėra lengvai dezinfekuojama, kamerai reikalingas paprastasis remontas; daiktų sandėlyje čiužiniai švarūs, nesuplyšę, netinkamas inventorius nurašomas; duše grindų plytelės slidžios; sudarytos sąlygos skalbti apatinius drabužius įstaigoje veikiančioje skalbykloje, bei skalbti ir valyti viršutinius drabužius viešoje skalbykloje. 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje 106 yra pelėsis, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 103 vizualiai matomo pelėsio nėra, oro temperatūra nevertinta dėl atviro lango, santykinis oro drėgnumas, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus; kamerą vėdinti per langą galima; nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė; kratos patalpos ir ten esantys įrenginiai (vonelės) švarūs; sąlygos skalbti apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos. 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte nurodoma, jog galimybė praustis duše kartą per savaitę sudaryta, sudaryta galimybė skalbtis apatinius rūbus, maitinimas organizuojamas tris kartus per dieną, dezinfekcija, deratizacija atliekamos, išvykstančių apžiūros patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, minkštasis inventorius švarus, nesuplyšęs, dezinfekuojamas. 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte nurodoma, jog sudarytos sąlygos pasivaikščioti 1 valandą per parą lauke yra sudarytos, galimybė praustis duše kartą per savaitę sudaryta, sudaryta galimybė skalbtis apatinius rūbus, maitinimas organizuojamas tris kartus per dieną, dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija atliekamos, minkštasis inventorius švarus, nesuplyšęs, dezinfekuojamas, dušo grindys dengtos plytelėmis, guminiai kilimėliai yra. 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte nurodoma, jog sudaryta galimybė skalbtis apatinius rūbus, kenkėjų stebėjimas ir naikinimas bei patalpų dezinfekavimas, kratos patalpos ir jose esančios vonelės švarūs. 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte nurodoma, jog pasivaikščiojimo kiemeliai valomi, lovos skalbiniai skalbiami, minkštasis inventorius dezinfekuojamas. 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte nurodoma, jog laikino laikymo kratos patalpose esančios vonelės labai nešvarios, laikino laikymo kamerose mažas dirbtinis apšvietimas, žema temperatūra; graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma; maitinimas organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, bendra paros davinio energetinė vertė 2474 kcal. 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte nurodoma, jog prausimosi patalpos švarios, lovos skalbiniai skalbiami, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami, nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė. 2015 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte nurodoma, jog minkštasis inventorius dezinfekuojamas, duše nėra guminių kilimėlių, graužikų, buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma. 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akte nurodoma, jog laikino laikymo, karantino kamerose nešvaru, nevalyta, dvokia, graužikų, buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, minkštasis inventorius išduodamas nukenksmintas, išvalytas. 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte nurodoma, jog laikino laikymo, karantino kamerose nešvaros nenustatyta.

Šiaulių valstybinė maisto veterinarijos tarnyba 2015 m. rugsėjo 7 d. ir 2015 m. spalio 13 d. patikrinimo aktuose nustatė, jog dienos pietų patiekalai pateikti laikantis teisės aktų reikalavimų.

10. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo sveikatos istorija, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į gydytojus, buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl difuzinės strumos. Pareiškėjas nenurodė, kad susirgimai būtų siejami su netinkamomis kalinimo sąlygomis.

11. Teismas pažymėjo, kad Eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte įtvirtinta, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 punktas nustato, jog taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams; veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI 7 dienas teko mažesnis nei 3,6 kv. m gyvenamasis plotas. Pareiškėjo teiginius dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms iš dalies paneigė Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimų išvados. Pareiškėjas pateikė tik vieną skundą dėl buvimo kameroje Nr. 88, kuriame nurodė, jog sąlygos kameroje yra blogos, šis skundas buvo išspręstas, pareiškėjas šioje kameroje buvo tik 7 dienas, daugiau skundų dėl netinkamų sąlygų minėtoje kameroje neteikė.

13. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo Šiaulių TI įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio tualetu, privatumą. Tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, yra pagrįsta. Nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, nes šis laikas yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu, todėl teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Pareiškėjo teiginiai dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių ir asbesto Šiaulių TI pastato konstrukcijoje pripažinti nepagrįstais.

15. Teismas akcentavo, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka arba kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo.

16. Teismo vertinimu, tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas pagal nustatytas normas, o duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo kiekio ir jam šis kiekis nebūtų suteiktas, byloje nebuvo. Taip pat nepateikti įrodymai dėl netinkamai ar per mažai išduodamos patalynės, prašymų ją pakeisti dėl netinkamos kokybės, netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Signalizacijos mygtuko įrengimo Šiaulių TI teisės aktai nenumato. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog jam, kurio svoris 80 kg, maisto neužteko, iš bylos medžiagos matyti, jog jo svoris, atvykus į Šiaulių TI, buvo 74 kg.

17. Teismas pripažino, jog dalį laiko dušuose nebuvo guminių kilimėlių, o kratos patalpose vonelės buvo nešvarios, laikino laikymo kamerose ir karantino kamerose tualetai neatskirti, tačiau taip pat pastebėjo, jog dušuose pareiškėjas būdavo tik kartą per savaitę, trumpą laiką, o laikino paskirstymo ir karantino kamerose per 699 dienas buvo 21 kartą, tad toks buvimas negali būti laikomas ilgalaikiu poveikiu.

18. Teismas priėjo išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo blogintos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjas būtų buvęs visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, ir kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė jo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai), pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 350 Eur suma.

III. 19. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ‒ priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Minimali ploto norma pareiškėjui iš tiesų nebuvo užtikrinta 164 dienas. Teismas neteisingai apskaičiavo jam tenkantį gyvenamąjį plotą. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų Teismas neįvertino kamerų būklės, ypač kamerų Nr. 16, Nr. 106 ir Nr. 103, kuriose buvo pelėsis, nuo drėgmės atšokę sienų dažai, tai patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. EP-128. Pareiškėjas tvirtina kreipęsis į gydytojus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjusios sveikatos. Jis netinkamų kalinimo sąlygų sukeltas pasekmes jaus visą gyvenimą. Beveik visose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tualetai nebuvo atskirti nuo kameros gyvenamosios patalpos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, sklido nemalonus kvapas. Privatumo neužtikrinimas naudojantis tualetu turėjo neigiamą poveikį jo psichologinei būklei. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pastarojo pažeidimo padarytos žalos neįvertino. Pareiškėjo nuomone, teismas nepasisakė dėl dušų, nešvarių kratos patalpų, vonelių. Teismas pripažino, kad pažeidimai buvo, tačiau nepagrįstai laikė, jog jie neturi ilgalaikių pasekmių. Guminių kilimėlių dušuose nebuvimas kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Kamerose esantis pelėsis ir drėgmė gali sukelti plaučių ligas, tuberkuliozę. Šiaulių TI pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį, Konvencijos 3 straipsnį.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Teismas sprendimą priėmė išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes. Atsakovas teigia, jog kreipimosi į Šiaulių TI administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Šiaulių TI administracija, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas padavė tik vieną skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 88. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų Šiaulių TI laikomų asmenų. Jokių aplinkybių, jog kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2017 m. sausio 2 d., atlyginimo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl aprūpinimo higienos priemonėmis ir patalyne, dezinsekcijos, deratizacijos vykdymo, pasivaikščiojimų trukmės ir laiko, pasivaikščiojimo kiemelių būklės, galimybės skalbti drabužius, užimtumo užtikrinimo, maitinimo organizavimo, asbesto Šiaulių TI pastato konstrukcijoje yra nepagrįstos, tačiau pareiškėjui 7 dienas nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, sąlygos kamerose ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti nemalonus kvapas, dušuose dalį laiko nebuvo guminių kilimėlių, kratos patalpose vonelės buvo nešvarios. Apeliaciniame skunde pareiškėjas šių išvadų iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu laikotarpiu, kai jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nustatytų pažeidimų sukeltos neturtinės žalos masto vertinimu. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl minimalios ploto normos pareiškėjo atžvilgiu užtikrinimo, dėl higienos sąlygų kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, dėl tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui neužtikrinimo poveikio jo sveikatai, dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dydžio.

26. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui Šiaulių TI ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2017 m. sausio 2 d.) 7 dienas teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 60/09-9345, II t., b. l. 99–114), su šia nustatyta aplinkybe iš dalies nesutinka ir nurodo, kad minimali ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta 17 parų, kai jam teko nuo 2,59 kv. m iki 3,50 kv. m ploto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad minimali ploto norma jam nebuvo užtikrinta 164 dienas, kai kamerose Nr. 10, Nr. 11, Nr. 26, Nr. 38, Nr. 94, Nr. 95, Nr. 96 ir Nr. 99 jam teko nuo 2,59 kv. m iki 20,7 kv. m ploto. Šiame kontekste akcentuotina, kad vienam asmeniui tekęs plotas yra apskaičiuojamas kameros plotą dalinant iš kameroje konkretaus patikrinimo metu esančių asmenų skaičiaus, o ne kameros plotą dalinant iš kameroje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus (išskyrus atvejus, kai įstaiga nepateikia duomenų apie konkrečią dieną kameroje laikytų asmenų skaičių). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose jis laikytas, plotą ir jose konkrečią dieną buvusių asmenų skaičių, todėl pareiškėjo teiginys, jog minimali ploto norma jam nebuvo užtikrinta 164 dienas, yra atmestinas. Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kameros ploto, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sąlygos kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, ne visą laiką atitiko higienos normų reikalavimus. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino kamerų, kuriose laikytas pareiškėjas, būklės, daugelyje kamerų buvo siaubingos sąlygos, ypač kamerose Nr. 16, Nr. 106 ir Nr. 103, kuriose buvo matomas pelėsis, nuo drėgmės atšokę sienų dažai. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-128.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas rėmėsi Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktu Nr. EP-521 (II t., b. l. 52–53), kuriame nurodyta, jog kameroje Nr. 106, kurioje pareiškėjas laikytas 2015 m. gruodžio 22–30 d., 2016 m. gegužės 5–6 d., ant lubų matėsi pelėsis ir drėgmės dėmės, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo aktu Nr. PA.6–361(19.4.1.6.12) (II t., b. l. 54–56), kuriame nurodyta, jog kameroje Nr. 103, kurioje pareiškėjas laikytas 2016 m. sausio 18–21 d., 2016 m. spalio 12–27 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. sausio 2 d., dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, temperatūra kameroje buvo nežymiai mažesnė už normą (16 laipsnių), tačiau kameroje tikrinimo metu buvo pravertas langas (pažeidimas nenustatytas), ant lubų ir sienų pelėsio nesimatė, sudaryta galimybė kamerą vėdinti per langą, nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė, tikrintos kameros, jose esantys įrenginiai, inventorius (tarp jų – vonelė kratos patalpose) švarūs, bei kitais Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimų aktais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-201 (II t., b. l. 73–76) ir 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. EP-290 (II t., b. l. 77–80) užfiksuota, jog kamera Nr. 106 buvo remontuota, joje prie lango ir ant lango rėmų bei ant lubų matomas pelėsis, vietomis nedideliuose ploteliuose lupasi sienų dažų danga – kameroje reikalingas paprastasis remontas. Teismui nebuvo pateikti dokumentai apie kameros Nr. 16 patikrinimą, tačiau atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, nebuvo tikrintos, išskyrus kameras Nr. 86, Nr. 103 ir Nr. 106, pareiškėjas šios aplinkybės neneigė.

Taigi, pareiškėjas tvirtina, kad daugelyje Šiaulių TI kamerų, kuriose jis buvo laikytas (konkrečiai neįvardyta, kuriose), sąlygos buvo siaubingos, blogiausios sąlygos – kamerose Nr. 16, Nr. 103 ir Nr. 106, kuriose ant sienų buvo matyti pelėsis, dėl drėgmės atšokę dažai, o šias aplinkybes kameroje Nr. 106, kurioje pareiškėjas iš viso buvo laikytas 10 parų, patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas. Pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui buvo pateikęs skundus dėl sąlygų kameroje Nr. 66, kurioje jis laikytas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. liepos 7 d. ir kurioje, jo teigimu, nuo lubų krenta tinkas, dažai, todėl sunku palaikyti švarą kameroje (2016 m. liepos 13 d. skundas, II t., b. l. 119), dėl sąlygų drausmės izoliatoriaus kameroje (2016 m. spalio 27–31 d. pareiškėjas laikytas kameroje Nr. DI-1), kurioje šalta, drėgna, krinta tinkas, pūva lubų kampai (2016 m. lapkričio 2 d. skundas, II t., b. l. 122), dėl sąlygų drausmės izoliatoriaus kameroje (Nr. DI-1), kurioje nebuvo tinkamo apšvietimo, temperatūra žemesnė nei numatyta, daug tarakonų, blakių, žiurkių (2016 m. spalio 27 d. skundas, II t., b. l. 129–131).

Administracinės procedūros dėl visų šių skundų buvo nutrauktos pareiškėjo prašymu. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. EP-290 (II t., b. l. 77–80) yra užfiksuoti drausmės izoliatoriaus kameros Nr. DI-1 patikrinimo rezultatai (jokie pažeidimai nenustatyti), tačiau šis patikrinimas yra per daug nutolęs laike nuo pareiškėjo laikymo pastarojoje kameroje laikotarpio, todėl šio patikrinimo rezultatai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kai kurios kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, tam tikrais laikotarpiais neatitiko higienos normų reikalavimų, tačiau šie pažeidimai nebuvo didelio masto.

28. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 6 paras (su 1 paros pertrauka) teko nuo 2,59 kv. m iki 2,91 kv. m kameros ploto, įskaitant sanitarinio mazgo užimamą plotą, tuo laikotarpiu jis buvo laikomas su 6–7 asmenimis. Pareiškėjui 10 parų (atsitiktiniais laikotarpiais, ne ilgesniais nei 7 paros iš eilės) teko nuo 3,13 kv. m iki 3,25 kv. m kameros ploto, įskaitant sanitarinio mazgo užimamą plotą, tačiau, nesant duomenų apie sanitarinio mazgo užimamą plotą, preziumuotina, jog šiais atvejais, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui galėjo tekti mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, tuo laikotarpiu jis buvo laikomas su 4–5 asmenimis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo 699 dienas, šiuo laikotarpiu jam ne visada buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sąlygos kai kuriose kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų, iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti nemalonus kvapas, dušuose dalį laiko nebuvo guminių kilimėlių, kratos patalpose vonelės kartais buvo nešvarios.

Iš byloje esančių duomenų (išrašas iš Asmens sveikatos istorijos, I t., b. l. 25–91) matyti, kad pareiškėjui 2016 m. sausio mėnesį buvo diagnozuoti skydliaukės veiklos sutrikimai (struma, tireotoksikozė), tačiau nėra duomenų, jog šį susirgimą kokia nors apimtimi lėmė būtent netinkamos kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dažniausiai kreipėsi norėdamas pasisverti. Pareiškėjas 2016 m. liepos 13 d. skunde (II t., b. l. 116) Šiaulių TI direktoriui nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. dėl to, jog duše nebėra kilimėlių (jau penktas kartas), jis paslydo ir į pertvarą susitrenkė galvą, tačiau Asmens sveikatos istorijoje ši pareiškėjo trauma nėra užfiksuota, 2016 m. liepos 12 d. ir 13 d. yra įrašai tik apie atvykimą pasisverti.

Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai minėtais 6 parų ir 7 parų laikotarpiais, kai pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

30. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad, ginčo laikotarpiu (iš viso 699 paras) pareiškėjui 17 parų nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma (13 parų iš jų – Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas), ginčo laikotarpiu jam taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sąlygos kai kuriose kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų, iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti nemalonus kvapas, dušuose dalį laiko nebuvo guminių kilimėlių, kratos patalpose vonelės kartais buvo nešvarios. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

31. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jis tvirtino, kad dėl pažeidimų buvo suvaržyta jo galimybė laisvai judėti kameroje, buvo sunku pailsėti ir išsimiegoti, buvo pakenkta jo sveikatai, jis jautė baimę dėl savo saugumo, pažeminimą ir kt. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Pareiškėjas buvo gan aktyvus gindamas galbūt pažeistas savo teises, ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su skundais, tačiau šiuose skunduose skunde teismui išdėstytas aplinkybes nurodydavo retai, pateikdavo prašymus skundų nagrinėjimo procedūrą nutraukti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

32. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis – 350 Eur – nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atkreipdama dėmesį į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl neteisingai įvertino pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinant iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Likusią Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė