08fee758-9b87-46c1-a42d-4cd91bcd1759 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2S-337-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-42313-2014-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A.

P. atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir jam grÄ Å¾intas, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę sodininkų bendrijÄ â€žAronija“ nugriauti bendrame sodininkų bendrijos griovyje savavaliÅ¡kai pastatytÄ betoninę sienutę ir pagilinti pralaidÄ iki projektinio gylio, kad ieÅ¡kovo sodo sklype ir rÅ«syje nekiltų vanduo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi konstatavo, jog ieÅ¡kinys neatitinka proceso įstatymo nustatytų reikalavimų, ir nustatė ieÅ¡kovui septynių dienų terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra aiÅ¡ku, kokiame griovyje pastatytÄ betoninę sienutę praÅ¡oma nugriauti, koks yra projektinis gylis, iki kurio turėtų bÅ«ti pagilinta pralaida. Todėl, pasak teismo, priėmus ieÅ¡kovui pagal jo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ palankų sprendimÄ ir atsakovei gera valia nevykdant tokio sprendimo, bÅ«tų apsunkintas priverstinis sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas turi aiÅ¡kiai iÅ¡skirti žemės sklypo dalį (jÄ individualizuodamas, nurodydamas jos koordinates, pažymėjimÄ plane), kurioje yra ieÅ¡kovo nurodomas griovys ir pastatyta betoninė sienutė, be to, nurodyti projektinį gylį, iki kurio turi bÅ«ti pagilinta prielaida, bei pateikti įrodymus, kuriuose bÅ«tų nustatytas aptariamas gylis, tai yra projektÄ .

IeÅ¡kovas teismo nustatytu terminu pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo. IeÅ¡kovo manymu, kilę neaiÅ¡kumai turėtų bÅ«ti sprendžiami ne pasitelkus trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , o teismo posėdyje, iÅ¡kvietus Å¡alis ir jas iÅ¡klausius. IeÅ¡kovo vertinimu, ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai yra absoliučiai neaiÅ¡kus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, kas suponuoja negalimumÄ pradėti teismo procesÄ . Pasak ieÅ¡kovo, jo pateikti procesiniai dokumentai leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pripažino, jog ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino visų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, užfiksuotų teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartyje, ir dar kartÄ nustatė ieÅ¡kovui septynių dienų terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kinio dalyko nesuformulavimas bylos iÅ¡kėlimo stadijoje yra esminis ieÅ¡kinio trÅ«kumas. Todėl ieÅ¡kovas negali pasirinkti, kokiame etape jis Å¡alins trÅ«kumus, susijusius su ieÅ¡kinio dalyku. Teismas papildomai pažymėjo, jog įrodymų pridėjimas ir jų įvardijimas neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodyti faktines aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kinio dalyku. Ä®rodymai skirti pagrįsti reikalavimÄ , o ne pakeisti ieÅ¡kinio elementus – dalykÄ ir pagrindÄ .

IeÅ¡kovas dar kartÄ teismo nustatytu terminu pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, laikė ieÅ¡kinį nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

IeÅ¡kovo vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir perteklinė, nes patikslintas ieÅ¡kinys yra su neesminiais trÅ«kumais, kurie gali bÅ«ti iÅ¡taisyti parengiamajame teismo posėdyje. Pasak ieÅ¡kovo, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį dėl jo neesminių trÅ«kumų, apribojo ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę nugriauti bendrame sodininkų bendrijos griovyje savavaliÅ¡kai pastatytÄ betoninę sienutę ir pagilinti pralaidÄ iki projektinio gylio.

Pirmosios instancijos teismas, apeliantui nepaÅ¡alinus teismo nustatytų trÅ«kumų, tai yra nesukonkretinus reiÅ¡kiamo materialinio subjektinio reikalavimo, laikė ieÅ¡kinį nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį apeliantui. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigdamas, jog jo reikalavimo netikslumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje. Proceso įstatymo keliami reikalavimai tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ nėra savitiksliai procesiniai reikalavimai.

Å ie du (pagrindiniai) ieÅ¡kinio elementai identifikuoja ieÅ¡kinį, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, be to, sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus. Kita vertus, kaip yra nustatyta ir pačiame proceso įstatyme (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 4 dalis) bei pripažįstama kasacinio teismo jurisprudencijoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010), tam tikri ieÅ¡kinio, įskaitant jo pagrindÄ ir / ar dalykÄ , netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesÄ , neturėtų tapti kliÅ«timi priimti reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį ir pradėti civilinę bylÄ .

Svarbu, kad, pirma, bÅ«tų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiÅ¡kiamu, nors ir ne visai aiÅ¡kiu / konkrečiu, ieÅ¡kiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo bÅ«tinybė. Kitaip tariant, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ieÅ¡kinio dalykas ir jo faktinis pagrindas, kurie, kaip jau buvo nurodyta, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Antra, vėlesnis (turint omenyje pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje) ieÅ¡kinio netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio nekeistų ir nebÅ«tų procesinė staigmena prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai, kuri parengiamojoje bylos proceso stadijoje gali bÅ«ti įpareigota atsiliepti į nors ir ne visai tiksliai apibrėžtÄ , bet pakankamai identifikuojamÄ ieÅ¡kinį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto reiÅ¡kiamas materialinis subjektinis reikalavimas nėra tiek aiÅ¡kus ir konkretus, kiek jis tokiu turėtų bÅ«ti idealiuoju atveju. Pagal tokį reikalavimÄ , koks jis yra suformuluotas, iÅ¡ ieÅ¡kinio teksto nėra galimybės tiksliai apibrėžti apelianto nurodomo griovio ir kartu praÅ¡omos nugriauti sienutės buvimo vietos. Be to, nėra aiÅ¡ku, koks yra apelianto nurodomas projektinis gylis, iki kurio jis praÅ¡o pagilinti pralaidÄ .

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima identifikuoti, kokia yra apelianto reiÅ¡kiamo materialinio reikalavimo esmė, tai yra kokių materialinių teisinių padarinių jis siekia reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu, ir kartu kokiu bÅ«du jis praÅ¡o apginti jo galimai pažeistÄ teisę, kurios turinį jis atskleidė, formuluodamas ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui vėlesnėje proceso stadijoje, tai yra pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje, paÅ¡alinus pirmosios instancijos teismo nustatytus ieÅ¡kinio netikslumus, tarp jų – ir ieÅ¡kinio dalyko netikslumus, iÅ¡ esmės neturėtų kisti bylos nagrinėjimo teisme ribos.

Be to, vėlesnis ieÅ¡kinio netikslumų Å¡alinimas neturėtų bÅ«ti staigmena kitai bylos pusei, nes, kaip galima preliminariai spręsti pagal apelianto pateiktus įrodymus, jis ne vienÄ kartÄ reiÅ¡kiamo materialinio reikalavimo klausimu kreipėsi į sodininkų bendrijos pirmininkÄ , dėl griovio ir praÅ¡omos nugriauti sienelės buvo atliekami tyrimai, kuriuose dalyvavo suinteresuoti asmenys. Vadinasi, atsakovui yra arba turi bÅ«ti žinomas ieÅ¡kinio dalyko ir jo faktinio pagrindo turinys. Be to, ieÅ¡kovo reikalavimÄ pagrindžia jo pridėtas sklypo planas, kuriame yra nurodoma griovio ir sienelės padėtys, jų iÅ¡matavimai.

Tokie su ieÅ¡kiniu pateikti duomenys negali bÅ«ti vertinami kitaip, kaip ieÅ¡kovo pateikiami įrodymai, kuriais jis grindžia savo reikalavimÄ . Ar tokie įrodymai yra pakankami ieÅ¡kinio reikalavimui pagrįsti, teismas privalo įvertinti ir nustatyti iÅ¡tyręs pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieÅ¡kinį ir kartu pradėti bylos procesÄ .

Pirmosios instancijos teismo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje. Pažymėtina, kad teismas neprivalo skirti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, kai yra CPK 228str.1d. numatytos sÄ lygos, todėl turi galimybę skirti parengiamÄ jį posėdį. Parengiamajame posėdyje teismas atlieka veiksmus, numatytus CPK 230str.1d., taigi, esant bÅ«tinumui, iÅ¡aiÅ¡kina įrodinėjimo pareiga, taip pat turi teisę imtis veiksmų, nurodytų CPK 179str.1d.

Kai Å¡alis net ir po tokių teismo veiksmų per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikia įrodymų, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėja iÅ¡ esmės pagal pateiktus įrodymus ir toks įrodymų nepateikimas bendru atveju negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ ir įvykdyti teisingumÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamÄ nutartį ir perduoda apelianto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                            n u t a r ė:

                  panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoti A. P. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                                                                            Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka