2022-10-05 Nr. AB-24087-3-61-3-04348-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-470-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04348-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), kuriame dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistos jo teisės bei teisės aktų nuostatos. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas – sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, atskirtas tik sienele bei užuolaida, be to, nebuvo įrengta oro šalinimo sistema. Dėl šių priežasčių iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kuriuo pareiškėjas turėjo kvėpuoti, kas jam sukėlė įvairių nepatogumų bei išgyvenimų. Pareiškėjui besinaudojant sanitariniu mazgu, jį galėjo stebėti ne tik kartu kameroje esantys nuteistieji, tačiau ir pareigūnai, įskaitant pareigūnes moteris. Kameros durys buvo atidaromos neįspėjus, neįsitikinus, jog pareiškėjas tuo metu naudojasi sanitariniu mazgu – tenkina lytinę aistrą ar atlieka gamtinius reikalus. Tokie dalykai pareiškėją trikdė, žeidė bei žemino, jis patyrė gilių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų bei emocinių sukrėtimų.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN paaiškino, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, yra reorganizuotas, prijungiant šią įstaigą prie Vilniaus PN. Teigia, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. ir jo skundas buvo atmestas. Išsamūs duomenys apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas bei kartu kamerose laikytų asmenų skaičiai buvo pateikti atsakovo atsiliepimuose administracinėje byloje Nr. I-3185-643/2018.

5. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d.), o pareiškėjo skundo pateikimo diena yra 2020 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

6. Atsakovo atstovas rėmėsi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, o taip pat Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės). Vilniaus PN korpusų, esančių adresu: Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio. Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, o Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusios kameros ploto reikalavimų nenumato.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patekino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktą, CK 1.127 straipsnio 1 dalį, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2020 m. gruodžio 17 d. konstatavo, kad ieškinio senatis taikoma reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. įskaitytinai. Teismo vertinimu, pareiškėjas jo kalinimo Lukiškių TI-K metu nuo pat kalinimo pradžios momento galėjo žinoti, kad atitinkamos jo teisės yra pažeidžiamos. Pareiškėjas nenurodė svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, pagrindžiančių priežastį atnaujinti ieškinio senaties terminą. Todėl objektyvių pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatyta.

9. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, CK 6.271 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

10. Teismas vertino, ar pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai patenka į administracinės bylos Nr. I-3185-643/2018 ginčo apimtį. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3185-643/2018 ginčo dalykas skiriasi.

11. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintas Lietuvos higienos normas HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos higienos normas HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – PĮĮET) 16.5 punktą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo atstovas nurodė tik tai, jog tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, jog, siekiant užtikrinti asmens privatumą, tam vienose kamerose pakabintos užuolaidos, dengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, o kitose kamerose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas duomenų apie tai, kuriose kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o kuriose pakabinta užuolaida – nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kuriose kamerose buvo laikomas pareiškėjas. Atsižvelgęs į tai, teismas privatumo užtikrinimą vertino pareiškėjo naudai ir darė išvadą, kad privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas. Atsakovo atstovo argumentas, kad išsamūs duomenys apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bei kartu kamerose laikytų asmenų skaičių buvo pateikti administracinėje byloje Nr. I-3185-643/2018, teismo vertinimu, toks paaiškinimas negali būti laikomas tinkamai pateikta medžiaga nagrinėjamoje byloje.

13. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. buvo kalinamas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis, atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai naudotis tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus, taip pat nepateikė duomenų apie oro šalinimo sistemą sanitariniame mazge, vadovaudamasis minėta teismų praktika, įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo atitvėrimas iš dalies, sanitarinio mazge esančios oro šalinimo sistemos neįrengimas, neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą naudojantis tualetu, galėjo sukelti nemalonius pojūčius ir pažeidė pareiškėjo orumą.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl pareigūnų stebėjimo. Teismas išanalizavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V- 362, 6 punktą ir nurodė, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

15. Atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį ir jų trukmę, teismas pripažino, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi Lukiškių TI-K privatumo neužtikrinimo sanitariniais įrenginiais pažeidimai truko nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d., todėl tikėtina, kad pareiškėjui galėjo sukelti įvairių emocinių išgyvenimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau Lukiškių TI-K neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Tarp nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatyti pažeidimai nebuvo trumpalaikiai ar mažareikšmiai, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl patirta neturtinė žala pareiškėjui atlyginama pinigais.

16. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pareiškėjo Lukiškių TI-K patirtus nepatogumus naudojantis tualetu, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele ir įrengtomis užuolaidomis, šio pažeidimo trukmę (14 parų), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 30 Eur.

III. 17. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

19. Vilniaus PN nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (dėl privatumo pažeidimo, naudojantis sanitariniu mazgu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d), atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjui nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad be teisėto pagrindo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Be to, atsakovo atstovo teigimu, teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

23. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Lietuvos valstybės atstovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

25. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-169-822/2021).

26. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo pakankamai detaliai išnagrinėtos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įvertinti bylos šalių pateikti įrodymai, išanalizuotas aktualus teisinis reglamentavimas, laikantis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė pareiškėjo skunde ir atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus bei aplinkybes ir juos įvertino ginčui aktualių teisės aktų kontekste.

27. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Pabrėžtina, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, neginčijo pirmosios instancijos teismo konstatuoto pažeidimo. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodo, nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

29. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija ir jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (14 parų neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais), į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 30 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo nurodytoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė