08fc6ff6-c170-4e2a-a1a5-72a5aa739dbe · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-647-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02280-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-6063-232/2014 pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ ieÅ¡kinį atsakovui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje keliamas civilinės bylos sustabdymo iki kitos bylos iÅ¡nagrinėjimo pagrįstumo klausimas.IeÅ¡kovas RUAB „Srava“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 1-11) atsakovui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per filialÄ Lietuvoje, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 18 000 000 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentus metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta Ä®monių ir organizacijų turto draudimo sutartis bei Gamybos (verslo) nutrÅ«kimo draudimo sutartis, pagal kurias buvo apdraustas RUAB „Srava“ nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas bei nuostoliai, atsiradę dėl to, kad draudėjas yra priverstas nutraukti verslÄ ar sumažinti jos apimtis dėl verslui naudojamo turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo.

UAB „Srava“ priklausančiose patalpose, adresu Sedos g. 37, TelÅ¡iai, tris kartus, t.y. 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 6 d. kilo gaisras, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė žalÄ . 2013 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas informavo, jog 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 6 d. įvykių administravimo veiksmai yra sustabdomi, atsižvelgiant į tai, jog RUAB „Srava“ buvusiam direktoriui dėl įvykių yra pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei UAB „Srava“ atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.Atsakovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, pateikė teismui 2014 m. lapkričio 26 d. praÅ¡ymÄ (b. l. 20-25) sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , kol įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-326-187/2014, nagrinėjamojoje TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo.

Nurodė, kad tarp baudžiamosios bylos Nr. 1-326-187/2014, nagrinėjamos TelÅ¡ių rajono apylinkės teisme, ir nagrinėjamos civilinės bylos yra ryÅ¡ys, kadangi baudžiamojoje byloje bus nustatinėjama, ar R. D., bÅ«damas UAB „Srava“ direktoriumi ir bendrasavininkiu, tyčia sukėlė 2012 m. gruodžio 10 d. gaisrÄ ir tyčia organizavo 2013 m. vasario 1 d. gaisro sukėlimÄ ir tokiu bÅ«du tyčia sugadino ir sunaikino UAB “Srava“ turtÄ , ir ar turtas yra sunaikintas ir sugadintas dėl sukčiavimo, t.y. apgaule UAB „Srava“ naudai siekiant įgyti draudimo iÅ¡mokÄ .

Jeigu teismo nuosprendžiu bus nustatyti faktai, kad R. D. tyčia sukėlė 2012 m. gruodžio 10 d. gaisrÄ ir tyčia organizavo 2013 m. vasario 1 d. gaisro sukėlimÄ , bÅ«tų pagrindas netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo Å¡ioje civilinėje byloje tiek pagal Turto draudimo sutartį, tiek pagal Verslo nutrÅ«kimo draudimo sutartį. Nors Å¡iuo metu R. D. ar kitam asmeniui, kuris bÅ«tų prilygintas draudėjui, nėra pareikÅ¡ti kaltinimai dėl trečiojo gaisro (2013 m. vasario 6 d.), tačiau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius aplinkybes dėl R.

D. nusikalstamų veiksmų dėl pirmojo ir antrojo gaisro, bÅ«tų galima spręsti, ar 2013 m. vasario 6 d. gaisras taip pat nėra tyčia sukeltas ar organizuotas, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle.Teismui nusprendus nestabdyti civilinės bylos remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu (privalomasis bylos stabdymo pagrindas), teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nusprendus, kad civilinę bylÄ stabdyti tikslinga. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014m. gruodžio 23 d. nutartimi (b. l. 41-42) sustabdė civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla ir priimtas galutinis procesinis sprendimas TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-326-187/2014.

Nurodė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Atsižvelgdamas į CPK163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo taikymÄ , ir nustatęs, kad baudžiamojoje byloje bus nustatinėjama, ar R. D., bÅ«damas įmonės direktoriumi ir bendrasavininkiu, tyčia sukėlė ir organizavo 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. vasario 1 d. gaisrus, padarė iÅ¡vadÄ , kad dalis baudžiamojoje byloje nustatytų faktų turės prejudicinę galiÄ nagrinėjamai civilinei bylai, kas sudaro pagrindÄ nagrinėjamÄ civilinę bylÄ sustabdyti.

Nagrinėjamos bylos sustabdymas leis iÅ¡vengti prieÅ¡taringų teismo sprendimų, sutaupys kitų proceso dalyvių ir teismo laiko bei lėšų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas RUAB „Srava“ (toliau - ir apeliantas)atskirajame skunde (b. l. 43-47) praÅ¡o panaikintiVilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį ir atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinę bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ ir/ar prejudicinę ir/ar privalomÄ jÄ galiÄ stabdomai civilinei bylai turės aplinkybė, ar R. D. tyčia sukėlė ir organizavo 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. vasario 1 d. gaisrus (t. y. ir kuo Å¡i aplinkybė iÅ¡ viso yra susijusi su ieÅ¡kovu, kaip juridiniu asmeniu, ir jo reikalavimais atsakovui), nenurodė, kokių konkrečių įrodomųjų faktų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones ir kodėl.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla siejamas su tuo, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikÅ¡mingi ir civilinėje byloje.             2. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dokumentų klastojimo, turto sunaikinimo, pasisavinimo, perdavimo kitiems asmenims ar iÅ¡Å¡vaistymo ir kiti faktai gali bÅ«ti nustatyti tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka, todėl tie faktai, kurie gali bÅ«ti nustatyti baudžiamojoje byloje, nagrinėjamojoje byloje jie neturi iÅ¡imtinės įrodomosios galios CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo prasme.3.

Teismas paneigė tai, kad prejudiciniai faktai turėtų būti nustatinėjami tų pačių, o ne skirtingų bylos dalyvių atžvilgiu. Ieškovas civilinėje byloje yra RUAB „Srava“, o baudžiamojoje byloje ši bendrovė nėra proceso dalyvis, t.y. RUAB „Srava“ nėra baudžiamojoje byloje kaltinamasis, jam nėra pareikštas baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys ir pan.4. Teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus duomenis apie tai, kad ieškovas objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti apie R.

D. kaltinime inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymÄ , o juo labiau sudarytas sÄ lygas tokios kaltinime inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu R. D. turėjo 25 procentus ieÅ¡kovo akcijų, t. y. neturėjo sprendžiamojo balso teisės. Teismas nevertino kaltinamojo fizinio asmens bei jo neva tai padarytos nusikalstamos veikos ryÅ¡io su juridiniu asmeniu (ieÅ¡kovu), tokiu bÅ«du R. D. galimai padarytus neteisėtus veiksmus nepagrįstai sutapatindamas su ieÅ¡kovu.5.

Sustabdžius civilinę bylÄ yra pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai, juolab, kad ieÅ¡kovas yra restruktÅ«rizuojama įmonė, todėl nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios įmonės, tiek su jos kreditorių interesais. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ (b. l. 51-57). AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad dalis baudžiamojoje byloje nustatytų faktų (ar UAB „Srava“ direktorius bei bendrasavininkas R.

D. tyčia sukėlė ir organizavo gaisrus, dėl ko sunaikino ir sugadino įmonės turtÄ ) turės prejudicinę galiÄ sustabdytai bylai.2. Apelianto teiginiai, kad nėra pagrindo stabdyti bylÄ , nes teismų praktikoje pripažįstama, jog turto sunaikinimo, pasisavinimo, perdavimo kitiems asmenims ar iÅ¡Å¡vaistymo ir kiti faktai gali bÅ«ti nustatyti tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka, nėra aktualÅ«s, nes Å¡ios bylos kontekste svarbu yra nustatyti ne tik UAB „Srava“ turto sunaikinimo ir sugadinimo faktÄ , bet ir kas konkrečiai tai padarė.

Nustačius, jog įmonės turtas buvo sugadintas dėl tyčinių UAB „Srava“ direktoriaus bei bendrasavininkio veiksmų, atsakovas bÅ«tų atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo (CK 6.1014 str. 1 d., 1.67 str. 2 d., 1.137 str. 5 d.).3. Apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas paneigė tai, jog prejudiciniai faktai turėtų bÅ«ti nustatinėjami tų pačių, o ne skirtingų bylos dalyvių atžvilgiu, todėl stabdyti bylÄ nėra pagrindo. Skirtingai nuo CPK 182 straipsnio 2 punkto, CPK 182 straipsnio 3 punktas nereikalauja, kad asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės bÅ«tų nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad dalis baudžiamojoje byloje nustatytų faktų turės prejudicinę galiÄ nagrinėjamai civilinei bylai.

4. Prievolės dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo prasme R. D. galimai nusikalstami veiksmai turi bÅ«ti tapatinami su pačios UAB „Srava“ veiksmais, kadangi pats ieÅ¡kovas pripažįsta, jog R. D. nusikalstamų veikų metu turėjo 25 procentus ieÅ¡kovo akcijų.5. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai dėl dviejų pirmųjų gaisrų bus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ ir dėl trečiojo gaisro, įvykusio 2013 m. vasario 6 d., kadangi civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.6.

Apelianto argumentai dėl užsitęsusios proceso, ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų pažeidimo, bylÄ sustabdžius, yra nepagrįsti, kadangi sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimÄ , nereikės nustatinėti tų pačių faktų kelis kartus (kas sukėlė gaisrus, ar jie buvo sukelti tyčia ir pan.), nereikės du kartus apklausinėti tų pačių liudytojų, tokiu bÅ«du taupant tiek teismo, tiek byloje dalyvaujančių asmenų laikÄ bei lėšas. Ä®monės kreditorių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami ir dėl pačios RUAB „Srava“ veiksmų, nereiÅ¡kiant ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje, reikalaujant padarytos žalos iÅ¡ už žalÄ atsakingų asmenų, t.y.

R. D. ir kitų galimai nusikalstamose veikose dalyvavusių asmenų.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas CPK 163 straipsnio 3 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, jog CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, o negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta kita byla paaiÅ¡kinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-12 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-424/2012, 2012-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-332/2012, kt.).Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamÄ nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenurodė, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ stabdomai civilinei bylai turės baudžiamojoje byloje nustatinėjama aplinkybė (ar R. D. tyčia sukėlė ir organizavo du kilusius gaisrus RUAB „Srava“ priklausančiame pastatų komplekse, adresu Sedos g. 37, TelÅ¡iai) bei, nukrypdamas nuo formuojamos praktikos, nepagrindė, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti tų faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikÅ¡mingi ir civilinėje byloje.

Su tokiais apelianto argumentais nesutiktina.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nagrinėjamojoje civilinėje byloje atsakovui (draudikui) yra pareikÅ¡ti reikalavimai dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pagal Ä®monių ir organizacijų turto draudimo bei Gamybos (verslo) nutrÅ«kimo draudimo sutartis, kuriomis draudikas įsipareigojo atlyginti žalÄ , kilusiÄ dėl turto sugadinimo, sunaikinimo, praradimo ar dėl nuostolių, atsiradusių dėl to, kad draudėjas buvo priverstas nutraukti verslÄ ar sumažinti jo apimtis dėl verslui naudojamo turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo.

Apeliantas kreipėsi į draudikÄ (atsakovÄ ) dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, kilus trims gaisrams (2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 6 d.) apeliantui priklausančiose patalpose, adresu Sedos g. 37, TelÅ¡iai, tačiau atsakovas draudimo iÅ¡mokos nesumokėjo, motyvuodamas tuo, kad apelianto buvusiam direktoriui R. D. yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl tyčinių gaisrų sukėlimo ir Å¡ios aplinkybės turės įtakos sprendimui dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju bei draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

Atsakovo teigimu, Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 201.2 punkto c papunktyje nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra laikytinas turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl sukčiavimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, iÅ¡vaistymo. Verslo nutrÅ«kimo draudimo liudijime įtvirtinta, kad draudimo objektas – tai draudėjo finansiniai nuostoliai, atsiradę dėl to, kad UAB „Srava“ yra priversta nutraukti verslÄ ar sumažinti jo apimtis dėl verslui naudojamo turto, apdrausto Turto draudimo sutartimi, sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl draudžiamųjų įvykių.

Pagal Turto draudimo taisyklių 85.1 punktÄ ir Gamybos (verslo) nutrÅ«kimo draudimo taisyklių Nr. 006 61.1 punktÄ draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos arba jÄ sumažinti, jeigu įvykis įvyko dėl draudėjo tyčios, o Turto draudimo taisyklių 82.1 punktas bei Verslo nutrÅ«kimo draudimo taisyklių 60.2 punktas dar papildomai nurodo, jog draudimo iÅ¡moka nemokama, jeigu draudėjas bando suklaidinti draudikÄ klastodamas faktus, kurie turi įtakos nustatant draudžiamojo įvykio priežastis arba (ir) draudimo iÅ¡mokos dydį.

Taigi, atsakovas, praÅ¡ydamas stabdyti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , savo pozicijÄ grindžia tuo, kad bÅ«tent įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl pareikÅ¡tų kaltinimų R. D. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-24-187/2015, kurioje RUAB „Srava“ direktorius ir bendrasavininkis R. D. yra kaltinamas tyčia sukėlęs 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. vasario 1 d. gaisrus, t.y. kaltinamas dėl didelės vertės svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu bÅ«du ir pasikėsinimo sukčiauti (BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.), pagal minėtas draudimo taisyklių nuostatas bei draudimo sutarčių sÄ lygas bÅ«tų pagrindas pripažinti įvykius nedraudžiamaisiais ir ieÅ¡kinį atmesti.

Å iame kontekste pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas Å¡ių draudiko argumentų (ne)pagrįstumo iÅ¡ esmės nenagrinėja, tačiau faktas yra tai, kad jie bus vienu iÅ¡ nustatytinų dalyku ginčo sprendimo iÅ¡ esmės metu. Apeliantas yra teisus teigdamas, kad jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla reiÅ¡kia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, bet yra reikÅ¡mingi ir civilinėje byloje.

Tačiau atsakovui iÅ¡imtinai remiantis iÅ¡kelta baudžiamÄ ja byla, Å¡ie teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡iuo nagrinėjamu atveju nesuponuoja kitokio nei pirmosios instancijos teismo vertinimo. Kaip jau minėta, atsakovas Å¡ioje byloje siekia iÅ¡vengti draudimo iÅ¡mokėjimo dėl minėto asmens bÅ«tent nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad tai pagal įrodymų leistinumo taisykles gali bÅ«ti nustatyta tik baudžiamÄ ja tvarka ir nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Kita vertus, aktualu ir tai, kad teismas gali neturėti galimybės gauti įrodymų civilinio proceso tvarka dėl to, kad bylai reikÅ¡mingas aplinkybes civiliniame ginče įrodinėja privatÅ«s asmenys, o jų teisės renkant įrodymus yra ribotos, palyginti su baudžiamojo proceso įrodymų rinkimo tvarka, bÅ«dais ir galimybėmis.

Baudžiamajame procese, naudojant tik Å¡iame procese taikomus įrodymų rinkimo bÅ«dus (krata, poėmis, asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, pasiklausymas, slaptas sekimas, galimybė atlikti tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės ir kt.), kuriuos gali taikyti tik įgaliotos valstybės institucijos, yra galimybių surinkti daugiau informacijos, galinčios bÅ«ti įrodymais civilinėje byloje. Atsakovo pasirinktas gynybos bÅ«das lemia nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykÄ , todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės Å¡iÄ bylÄ sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra paneigiama CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta taisyklė, jog prejudiciniai faktai turėtų būti nustatinėjami tų pačių, o ne skirtingų dalyvių atžvilgiu, yra teisiškai nepagrįstas ir nepaneigia aukščiau padarytos išvados dėl civilinės bylos sustabdymo teisėtumo. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

AiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

Skirtingai nuo CPK 182 straipsnio 2 punkto, CPK 182 straipsnio 3 punktas nereikalauja, kad asmens nusikalstami veiksmai, jų pasekmės, pats nusikaltimÄ padaręs asmuo bÅ«tų nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenurodė, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ stabdomai civilinei bylai turės baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės, yra atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Visų pirma, apeliantas tokiu teiginiu prieÅ¡tarauja savo paties iÅ¡sakytam argumentui neva pirmosios instancijos teismas bylÄ sustabdė nepagrįstai dėl to, kad nenurodė, kodėl pats negali nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių civiline tvarka.

Kitaip tariant, pats apeliantas ir neteigia, kad atsakovo nurodomos aplinkybės apskritai nėra reikÅ¡mingos. Antra, pirmosios instancijos teismas, remiantis atsakovo praÅ¡yme dėl bylos sustabdymo iÅ¡dėstytais argumentais, pagrįstai sprendė, kad dalis baudžiamojoje byloje nustatytų faktų (ar gaisrus tyčia sukėlė RUAB „Srava“ direktorius bei bendrasavininkis, ar padarė nusikalstamÄ veikÄ ) turės prejudicinę galiÄ nagrinėjamai civilinei bylai. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Tik baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu bus nustatyta, ar iš tiesų RUAB „Srava“ priklausančio turto sunaikinimas bei verslo sustabdymas įvyko dėl buvusio įmonės direktoriaus ir bendrasavininkio tyčinių veiksmų. Šios aplinkybės yra tiesiogiai svarbios nagrinėjamai civilinei bylai, nes tiek draudėjo ir su juo susijusių asmenų nusikalstamos veikos faktu, tiek ir tyčinių veiksmų atlikimo faktu atsakovas remiasi, prašydamas atmesti ieškinį. Taigi faktinis baudžiamosios bylos ryšys su civiline byla yra toks, kad minėtos aplinkybės turėtų būti vertinamos, kaip turinčios prejudicinę reikšmę civilinės bylos nagrinėjimui, todėl nėra pagrindo atskirai civilinėje byloje įrodinėti draudėjo ir su juo susijusių asmenų tyčios.

Apelianto argumentai, kad sprendžiant civilinės bylos sustabdymo klausimÄ , teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į kaltinamojo fizinio asmens veikos ryšį su juridiniu asmeniu (ieÅ¡kovu), R. D. galimai padarytus neteisėtus veiksmus sutapatinant su ieÅ¡kovu (juridiniu asmeniu), nepaneigia civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo, nes baudžiamojoje byloje nustatytų R. D. veiksmų vertinimas civilinių teisinių padarinių, t.y. prievolės dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo prasme, kaip minėta, bus atliekamas civilinę bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, sprendžiant draudiko atsakomybės klausimÄ .Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamos bylos sustabdymas užtęsia teismo procesÄ , tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali bÅ«ti laikoma procesinio veiksmingumo priemone.

Tačiau toks sprendimas turi bÅ«ti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Herbst prieÅ¡ VokietijÄ , 2007 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 20027/02, Žuravliovas ir BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 34575/05). Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo iÅ¡vadai esÄ pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylÄ , pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo principus bei restruktÅ«rizuojamos įmonės interesus. Bylos faktinės bei teisinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad egzistuoja objektyvus bylos sustabdymo pagrindas, ribojantis teismo galimybę savarankiÅ¡kai nustatyti ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus faktus – draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (ne)kilimo sÄ lygas.

Tinkamas ir visapusis ieÅ¡kinio ir atsikirtimo į ieÅ¡kinį faktinį pagrindÄ apibrėžiančių faktų nustatymas yra viena esminių sÄ lygų teisingam, be kita ko, greitam ginčo iÅ¡sprendimui. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas stabdyti bylÄ priimtas nepažeidžiant Å¡alių lÅ«kesčio, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kaip įmanoma operatyviau (CPK 2, 7 str.). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sÄ lygas, pagrįstai sustabdė nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Å¡io punkto pagrindu, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus