2016-02-02 Nr. AB-2575-3-62-3-00037-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-393-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00037-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Litesko“, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 8–16) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2012 m. gruodžio 13 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3853(M12) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėjas nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filiale „Vilkaviškio šiluma“ (toliau – ir UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“) atsakovas atliko teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iš 49 tikrintų karšto vandens skaitiklių 34 karšto vandens skaitikliai yra naudojami be galiojančių metrologijos patikrų žymenų, taip pat nustatyta, kad 12 tikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenys perduodami nuotoliniu būdu, naudojant 3 matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kurių neatlikta metrologinė patikra.

Taip pat nustatyta, kad nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107) reikalavimų. Nustačius pažeidimus buvo uždrausta be jokio pereinamojo laikotarpio naudoti vartotojų įrengtus karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinė patikra yra pasibaigusi ir kurių pareiškėjas dar nėra spėjęs pakeisti jam priklausančiais atsiskaitomaisiais karšto vandens skaitikliais, taip pat uždrausta naudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šių sistemų metrologinė patikra.

Pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu daugelis tikrintų skaitiklių jau yra pakeisti. Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. B-TS-1028 patvirtintą Karšto vandens skaitiklių įrengimo / pakeitimo planą, karšto vandens skaitiklių pakeitimui / įrengimui Vilkaviškio mieste yra numatyti treji metai, t. y. karšto vandens skaitikliai turi būti pakeisti per trejus pirmuosius karšto vandens tiekimo veiklos vykdymo metus. Taigi Inspekcijos atlikto patikrinimo metu šis veiklos planas dar nebuvo pasibaigęs. Visos šios aplinkybės Inspekcijai patikrinimo metu buvo žinomos, tačiau Inspekcija ginčijamo akto priėmimo metu į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Pareiškėjo nuomone, jis negali būti laikomas atsakingu už tai, kad, dar nepasibaigus su savivaldybe suderinto karšto vandens skaitiklių pakeitimo laikotarpiui, nėra pakeisti visi vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai, kad dalis bendrovei nepriklausančių skaitiklių galbūt nėra metrologiškai patikrinti. Be to, karšto vandens tiekėjas neturi teisės / įgaliojimų metrologiškai tikrinti ne jam priklausančius apskaitos prietaisus. Todėl pareiškėjui nebuvo aišku, kaip įgyvendinti Inspekcijos nurodymus atsiskaitymui naudoti tik metrologiškai patikrintus (pareiškėjui nepriklausančius) karšto vandens skaitiklius (kurių metrologinės patikros negali atlikti be savininko leidimo, taip pat ir nesutinkant apmokėti už tokias paslaugas), kadangi pakeisti visų likusių dar nepakeistų karšto vandens skaitiklių Vilkaviškio mieste iš karto nebuvo įmanoma.

Pareiškėjas Viešojo administravimo įstatymo pagrindu ne kartą teikė paklausimus Inspekcijai bei Valstybinei metrologijos tarnybai, tačiau konkretaus atsakymo negavo. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija negali paaiškinti, kaip konkrečiai reikia vykdyti jos duodamus nurodymus. Ginčo akte nurodytame daugiabutyje name ((duomenys neskelbtini)) nuotolinio duomenų perdavimo sistema kartu su individualaus reguliavimo (vadinamoji „daliklinė“) šilumos apskaitos sistema buvo įrengta pačių gyventojų sprendimu, siekiant palengvinti karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimą, todėl, uždraudžiant naudoti name įrengtas nuotolines apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo sistemas RIS, kartu būtų draudžiamas ir gyventojų sprendimu įrengtos daliklinės sistemos bei gyventojų pasirinktas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 6, tai prieštarautų gyventojų priimtiems sprendimams ir sukeltų jiems tiesiogines pasekmes.

Pareiškėjas pabrėžė, jog ginčijamo akto nurodyme nėra minimi konkretūs apskaitos prietaisai, kurių atžvilgiu buvo nustatyti pažeidimai. Patikrinimas buvo atliktas viso UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ atžvilgiu, o ne tik akte paminėtų namų atžvilgiu. Patikrinimo akte nurodyta atsiskaitymams su vartotojais (ne su konkrečiais, o apskritai) naudoti tik metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius, t. y. nenaudoti esamų vartotojų karšto vandens skaitiklių, kurių metrologinė patikra yra pasibaigusi.

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, akto nurodymai duoti ne tik jame minimų Inspekcijos patikrintų apskaitos prietaisų atžvilgiu, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 90–97) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog neįmanoma iš karto pakeisti visų karšto vandens skaitiklių, todėl buvo duotas nurodymas iki nustatyto termino tik informuoti atsakovą apie nurodymų vykdymo eigą, t. y. iš UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ nebuvo reikalaujama pakeisti visus karšto vandens skaitiklius iki 2013 m. sausio 14 d., buvo nurodyta iki šios datos informuoti, kaip UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“ planuoja pašalinti Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus. UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“ iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius.

Bet kokiu atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“. Pareiškėjo siūlymai viešai spaudoje ir individualiai su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius arba atlikti vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą nėra pakankamas karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą įvykdymas, nes Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 183 punktas nustato, kad, vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Atsakovo nuomone, tokie siūlymai yra tik pareiškėjo bandymas įvykdyti karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, tačiau toks bandymas nėra šios pareigos įvykdymas.

Inspekcijos nuomone, vartotojas, nesutikęs, kad karšto vandens tiekėjas įrengtų savo karšto vandens skaitiklį, prisiima su tuo susijusią riziką dėl karšto vandens suvartojimo normatyvo taikymo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodiką (toliau – ir Metodika). Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcija nepateikė jokio konkretaus atsakymo į pareiškėjo paklausimus pagal Viešojo administravimo įstatymą, kadangi Inspekcija pateikė pareiškėjui atsakymus, be to, ji neįgaliota nurodyti, kokiais būdais turėtų būti sutvarkyta karšto vandens apskaita, kad neprieštarautų teisės aktų reikalavimams.

Taisyklės aiškiai ir suprantamai nurodo, kokius alternatyvius veiksmus turi atlikti karšto vandens tiekėjas. Karšto vandens tiekėjas, atsižvelgdamas į savo galimybes, pats turi nuspręsti, kuriuos Taisyklėse nurodytus konkrečius veiksmus atlikti, todėl Inspekcija negali nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas turi pašalinti patikrinimo aktuose nustatytus pažeidimus. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo išvada, kad nuotolinio duomenų perdavimo sistemą naudoja ir už ją atsako daugiabučių namų gyventojai, o ne pats pareiškėjas, kadangi, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalimi, matavimo ir duomenų perdavimo sistemą atsiskaitymams naudoja būtent šilumos ir karšto vandens tiekėjas.

Atsakovas neginčijo, kad patikrinimas buvo atliktas viso UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ atžvilgiu, tačiau privalomi vykdyti nurodymai šiam pareiškėjo filialui buvo duoti būtent dėl patikrinimo metu nustatytų ir Patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų. Patikrinimo akto nurodymų dalyje nėra nurodyta, kad nurodymai duoti visų Vilkaviškyje esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu. Nurodymai duoti tik dėl tų namų, skaitiklių ir matavimo bei duomenų perdavimo sistemų, kur nustatyti teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu (II t., b. l. 13–19) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės skyriaus 2012 m. gruodžio 13 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3853(M12) trečiąjį nurodymą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo. Šiame akte pateiktos išvados, jog pareiškėjas pažeidė Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus: patikrinus 49 karšto vandens skaitiklius, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį, nustatyta, kad 34 naudojami be galiojančių patikros žymenų; patikrinus daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) pas gyventojus įrengtų ZR RUBIKON ETWM ir WFH 36 tipo 12 karšto vandens skaitiklių (iš kurių 3 be galiojančios patikros žymenų), kurie sukonstruoti su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, nustatyta, kad visų 12 tikrintų karšto vandens apskaitai naudojamų karšto vandens skaitiklių rodmenys perduodami nuotoliniu būdu, naudojant 3 matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kurių neatlikta metrologinė patikra. Minėtos sistemos nuskaityti ir perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį. Nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 2 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta, kad matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema, todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus. Patikrinimo akte pareiškėjui buvo duoti nurodymai: 1) laikytis teisinės metrologijos reikalavimų; 2) sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 3) sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS nuskaitytų ir perduotų nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios sistemos metrologinė patikra. Naudoti vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis; 4) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. sausio 14 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyrių.

Teismo nuomone, pirmasis nurodymas laikytis teisinės metrologijos reikalavimų nelaikytinas savarankišku skundo reikalavimu, tai yra įstatymų nustatytas pagrindas, kuriuo remdamasi Inspekcija įgyvendina jai pavestus uždavinius ir funkcijas, duoda privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauja, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti.

Teismas nustatė, kad ginčijamo akto antruoju reikalavimu pareiškėjui buvo nurodyta sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra. Atsakovas, patikrinęs 49 karšto vandens skaitiklius, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį, nustatė, kad 34 naudojami be galiojančių patikros žymenų. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl to, kad pareiškėjas yra tikrintų gyvenamųjų namų Vilkaviškyje karšto vandens tiekėjas. Pareiškėjas skundo argumentus dėl šio reikalavimo nepagrįstumo iš esmės grindė tuo, kad negali vykdyti jam nepriklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros ir kad neturi galimybės iš karto pakeisti visų vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių vienu metu.

Teismas vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Taisyklių 8, 53, 54, 181, 182, 183, 184 punktais. Pažymėjo, jog nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai ir detaliai apibrėžė karšto vandens tiekėjo pareigas. Būtent, šilumos tiekėjas privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti karšto vandens skaitiklį. Šilumos tiekėjas atsakingas už atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimą, techninę būklę, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą. Šilumos tiekėjas privalo prižiūrėti vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius. Teismas taip pat vadovavosi Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 31 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi. Teismas padarė išvadą, jog patikrintuose daugiabučių namų ((duomenys neskelbtini)) butuose už esančių skaitiklių, t. y. atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas. Karšto vandens tiekėjas, šio ginčo atveju pareiškėjas, privalėjo daugiabučių namų šilumos vartotojų butuose esančius karšto vandens skaitiklius prižiūrėti ir atlikti jų patikrą, taip pat paisyti draudimo naudoti atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus be patikros (Taisyklių 55.3, 184 p.). Teismo vertinimu, skundžiamo akto antrasis nurodymas yra teisėtas, pagrįstas, neprieštaraujantis paminėtų teisės aktų nuostatoms, kurių nepaisė pareiškėjas, naudodamas karšto vandens apskaitai ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį karšto vandens skaitiklius be galiojančių patikros žymų.

Teismas atsižvelgė į Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 patvirtintų Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11.5 punktą. Pažymėjo, jog atsakovas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai pareiškėjui nurodė nenaudoti sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį karšto vandens skaitiklių be galiojančių patikros žymų bei raštu informuoti atsakovą iki nustatytos datos, t. y. 2013 m. sausio 14 d., apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų pašalinimo. Akivaizdu, kad atsakovas įpareigojo pareiškėją iki nustatytos datos informuoti apie tai, kaip pareiškėjas ketina pašalinti nustatytus pažeidimus. Nurodymas iki paminėtos datos informuoti apie sprendimus dėl pažeidimo pašalinimo visiškai nereiškia, kad pareiškėjas nedelsiant privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, t. y. iki 2013 m. sausio 14 d. pakeisti visus daugiabučiuose namuose esančius be metrologinės patikros karšto vandens skaitiklius ar nedelsiant atlikti jų metrologinę patikrą. Todėl teismas laikė nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais pareiškėjo skundo argumentus, kad objektyviai neįmanomas tokio nurodymo įgyvendinimas, nes pakeisti visus vartotojų karšto vandens skaitiklius vienu metu nėra techninės galimybės, ir tai, kad pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. B-TS-1028 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ suderintą karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planą terminas įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus buvo numatytas 2012 m. laikotarpiu. Akcentavo, kad pareiškėjas turėjo informuoti atsakovą iki 2013 m. sausio 14 d. tik apie nustatyto pažeidimo pašalinimo būdus, galimybes, eigą ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo vartotojams planus.

Taigi teismas konstatavo, kad skundžiamo akto antrasis nurodymas bei įpareigojimas informuoti apie nurodymų vykdymo eigą yra teisėti ir pagrįsti. Patikrinimo aktas yra pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Patikrinimo aktas, kaip vientisas dokumentas, atitinka paminėtų teisės aktų reikalavimus ir tikslus, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios teisiškai įvertintos. Administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, panaikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl šią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčijamo akto trečiuoju reikalavimu pareiškėjui buvo nurodyta sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS nuskaitytų ir perduotų nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios sistemos metrologinė patikra. Naudoti vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis. Teismas paminėjo, jog atsakovas, patikrinęs daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) įrengtus ZR RUBIKON ETWM ir WFH 36 tipo 12 karšto vandens skaitiklius, kurie sukonstruoti su nuotoline (telemetrine) duomenų perdavimo funkcija, nustatė, kad visų 12 tikrintų karšto vandens apskaitai naudojamų vandens skaitiklių rodmenys yra perduodami nuotoliniu būdu, naudojant 3 matavimo ir duomenų perdavimo sistemas RIS, kurioms neatlikta metrologinė patikra. Paminėtos sistemos nuskaityti ir perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 2 punkte nurodyta, kad matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema, todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas šios dalies skundo argumentus iš esmės grindė tuo, jog karšto vandens skaitiklio nuotolinio duomenų perdavimo įtaiso metrologinė patikra prieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms. Teismo posėdyje atsakovo atstovė, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. A858-46/2015, neprieštaravo, kad šis nurodymas būtų panaikintas. Analogiškų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendime, išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A858-46/2015, kurioje buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota paminėta praktika analogiškoje byloje, nuo kurios nukrypti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-46/2015 pažymėta, jog, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. prejudiciniu sprendimu, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34 straipsniu ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22, draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų pardavimo įtaisu, laikomas matavimo sistema, kuriai taikomas reikalavimas atlikti visos sistemos (skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso) patikrą. Taigi, teismo vertinimu, matavimo sistemos duomenų perdavimo įtaisui, skirtingai nei karšto vandens skaitikliui, metrologinė patikra nebūtina. Ginčijamo akto trečiasis nurodymas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismine praktika analogiško pobūdžio byloje dėl nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso patikros, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, padarė išvadą, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas iš dalies, skundžiamo akto trečiasis nurodymas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kita pareiškėjo skundo dalis atmestina.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 24–30) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesta skundo dalis, ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teisės aktuose nurodytos karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti karšto vandens skaitiklius karšto vandens vartotojams neginčija ir pripažįsta, kad yra atsakingas už jo, kaip karšto vandens tiekėjo, įrengtų karšto vandens skaitiklių atitikimą teisės aktams, taip pat jų metrologinę patikrą. Tačiau ši Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnyje numatyta karšto vandens tiekėjo pareiga įrengti (ar išpirkti esamus) karšto vandens skaitiklius turi būti įgyvendinta ne iš karto, tačiau per tam tikrą laikotarpį. Šiuo metu yra įrengęs / pakeitęs visus karšto vandens skaitiklius karšto vandens vartotojams Vilkaviškio mieste ir tai padarė pagal su Vilkaviškio rajono savivaldybe suderintą skaitiklių įrengimo planą. Ši aplinkybė įrodo, kad niekada neginčijo savo pareigos įrengti skaitiklius, priešingai, savo pareigą vykdė nustatytais terminais. Negali būti laikomas atsakingu už tai, kad Inspekcijos patikrinimo metu, kai dar nebuvo pasibaigęs su Vilkaviškio rajono savivaldybe suderintas karšto vandens skaitiklių pakeitimo laikotarpis, dar nebuvo pakeisti visi vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai Vilkaviškio miesto daugiabučiuose namuose, kuriuose jis vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą. Galiojantys teisės aktai, iki karšto vandens tiekėjas teisės aktų nustatytais terminais (pagal savivaldybės patvirtintus veiklos planus) pakeis vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, nedraudžia naudoti šių vartotojams priklausančių skaitiklių, nesvarbu, ar jie yra metrologiškai patikrinti, ar ne. Karšto vandens tiekėjas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių patikrą ar jų įvertinimą. Neturi teisės disponuoti kitų asmenų nuosavybe be jų sutikimo, išreikštos valios. Inspekcija nepagrįstai uždraudė jam naudoti dar nepakeistus, vartotojams priklausančius, karšto vandens skaitiklius su pasibaigusia metrologine patikra.

2. Inspekcija Patikrinimo akto antruoju nurodymu labai aiškiai nurodė jam sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra. Taip pat duotas nurodymas informuoti Inspekciją apie nurodymų vykdymo eigą iki 2013 m. sausio 14 d. nėra susietas su antruoju nurodymu. Laikyti Inspekcijos duotus imperatyvius nurodymus nenaudoti karšto vandens skaitiklių su pasibaigusia metrologine patikra tik rekomendacija dėl padarytų pažeidimų nėra jokio pagrindo. Inspekcija duotus nurodymus supranta kaip imperatyvius nurodymus nenaudoti nepatikrintų karšto vandens skaitiklių. Patikrinimo aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Inspekcija jokio termino nurodytiems pažeidimams ištaisyti nenustatė, iš karto uždraudė naudoti vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinės patikros laikas pasibaigęs, todėl viršijo Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytas Inspekcijos teises. Uždrausti naudoti vartotojų įrengtus karšto vandens skaitiklius iš karto, nenumačius jokio termino skaitiklių pakeitimui, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja galiojantiems teisės aktams, taip pat savivaldybių priimtiems sprendimams.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 44–49) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nebuvo reikalaujama pakeisti visus karšto vandens skaitiklius iki 2013 m. sausio 14 d., buvo nurodyta iki šios datos informuoti, kaip UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“ planuoja pašalinti Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus. Bet kokiu atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012). Metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenų naudojimas atsiskaitymams pažeidžia Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vartotojui nesutikus perduoti savo karšto vandens skaitiklį karšto vandens tiekėjui, pastarasis privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Inspekcijos nurodymą atsiskaitymams su vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis yra pripažinęs teisėtu ir pagrįstu (pvz., 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012, 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-515/2013). Apeliantas, kaip ir Inspekcija, savo veikloje pirmiausia turi vadovautis įstatymų nuostatomis, kuriose aiškiai nustatyta pareiga apeliantui atlikti metrologinę karšto vandens skaitiklių, naudojamų atsiskaitymams su vartotojais, patikrą.

2. Patikrinimo akto nurodymas buvo: „sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra“. Vykdydamas imperatyvius įstatymo reikalavimus ir gindamas karšto vandens vartotojų interesus, net ir negalėjo duoti kitokio nurodymo. Nustatė terminą, per kurį UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“ turi informuoti apie priimtus sprendimus, kaip jis vykdys nurodymus. Nebuvo reikalaujama nurodymus įvykdyti iki nustatyto termino, o reikalaujama buvo iki nustatyto termino tik informuoti, kaip apelianto filialas planuoja pašalinti Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus. Patikrinimo akte nurodymai duoti vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Nuostatų 11.5 punktu.

3. Neginčija, kad patikrinimas buvo atliktas viso UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ atžvilgiu, tačiau privalomi vykdyti nurodymai buvo duoti būtent dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų. Patikrinimo akte ir jo išvadų dalyje kiekvienas teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimas konkrečiai įvardytas, nurodyta, kurie karšto vandens skaitikliai neatitinka teisinės metrologijos reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodymai duoti visų Vilkaviškyje esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu. Tai, kad Patikrinimo akto nurodymų dalyje nebuvo įrašyti konkrečių namų adresai, skaitiklių numeriai, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog nurodymai duoti viso miesto atžvilgiu. Nurodymai duoti tik dėl tų namų ir skaitiklių, kur nustatyti teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo (Inspekcijos) 2012 m. gruodžio 13 d. Patikrinimo akto, kuriame atsakovas, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu (kuris suteikia metrologijos inspekcijos pareigūnams teisę, nustačius teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą), nurodė pareiškėjui: 1) laikytis teisinės metrologijos reikalavimų; 2) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 3) sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS nuskaitytų ir perduotų nuotoliniu (telemetriniu) būdu karšto vandens skaitiklių rodmenų, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios sistemos metrologinė patikra. Naudoti vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis. Patikrinimo akto dalyje „Nurodymai“ taip pat yra nuoroda apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. sausio 14 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyrių.

Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, šioje apeliacinėje byloje yra spręstinas klausimas dėl Patikrinimo akte pateikto antrojo nurodymo ta prasme, ar taip suformuluotas nurodymas atitinka Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus metrologijos inspekcijos pareigūnams keliamus reikalavimus.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad teisės taikymo požiūriu byloje nėra kvestionuojama nei paminėtą patikrinimą atlikusio atsakovo pareigūno teisė Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reaguoti į patikrinimo metu nustatytus tam tikrus teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, nei pareiškėjo, kaip tikrintų gyvenamųjų namų karšto vandens tiekėjo, pareiga naudotis tik metrologiškai patikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenimis bei jo atsakomybė už šilumos vartotojų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių tinkamą metrologinę priežiūrą (t. y. už tai, kad tokie skaitikliai turėtų galiojančias metrologijos patikrų žymenas). Išvardytos su teisės taikymu ir aiškinimu sietinos aplinkybės pirmosios instancijos teismo yra išsamiai ir tinkamai aptartos, todėl kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, sutinka su teismo šiuo (teisės taikymo ir aiškinimo) klausimu padarytomis išvadomis.

Pasisakydama dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kolegija pažymi, kad fakto nustatymo prasme byloje taip pat nėra kvestionuojama, kad iš paminėto patikrinimo metu (patikrinimas pasibaigė 2012-12-13) patikrintų 49 karšto vandens skaitiklių, pagal kurių rodmenis buvo atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį, 34 skaitikliai buvo naudojami be galiojančių patikros žymenų. Byloje taikytinų Taisyklių 55.3 ir 184 punktų taikymo požiūriu tai yra teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimai, į kuriuos patikrinimą atlikęs atsakovo pareigūnas privalėjo reaguoti Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu.

Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje (2006-06-22 įstatymo Nr. X-717 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę: raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą (1 p.); uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu laiku nepašalinamas pažeidimas (2 p.). Taikydama šias įstatymo nuostatas Patikrinimo akto antrajam nurodymui (sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra), kolegija pažymi, kad, viena vertus, tai yra ginčo teisinius santykius reglamentuojančių, kolegijos paminėtų, teisės aktų tiesiogiai nustatyto reikalavimo karšto vandens tiekėjams atkartojimas. Kita vertus (paminėto patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimo prasme), tai yra visiškai pagrįstas reikalavimas pašalinti paminėtus patikrinimo metu nustatytus teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus. Taip suformuluotas Patikrinimo akto (antrasis) nurodymas, kolegijos manymu, iš esmės atitinka Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl kolegija (taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams) daro išvadą, kad šiuo atveju Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas atsakovo nebuvo pažeistas.

Pasisakydama dėl Patikrinimo akto dalyje „Nurodymai“ pateiktos nuorodos apie būtinumą informuoti atsakovą apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. sausio 14 d., kolegija pirmiausia pažymi, kad tai yra nustatytų (vykdytinų) nurodymų vykdymo eigos kontrolės priemonė, kuri (pagal jos pateikimo būdą ir vietą) negali būti siejama su tam tikros datos (iki 2013-01-14) nustatymu patiems trūkumams (metrologijos reikalavimų pažeidimams) pašalinti, kaip tai traktuoja pareiškėjas. Pastebėtina, kad būtent taip ši nuoroda yra teismui aiškinama ir paties atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kolegija pripažįsta pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl jo atsakomybės galiojimo laike pertekliniais ir nesusijusiais su nagrinėjamo ginčo esme.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė