08fa6f7a-e4e0-49ae-bc2a-d7d5cd1f6a84 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-72-230/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12222-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.5.2.1.; 12.6.10.5.2.17.; 2.6.39.2.5.5.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Seesam Insurance AS apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Seesam Insurance AS ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švykai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Volfas Engelman“, uždaroji akcinė bendrovė „RDS Group“, K.

S.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Seesam Insurance AS ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Švykai“ 7 884,44 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 260,11 Eur palÅ«kanas, 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei vykdant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbus buvo sugadinta prie pastato, esančio Piliakalnio g. 1, Kaune, stovėjusi D.

N. priklausanti transporto priemonė „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, 2014 m. rugpjūčio 25 d. atsakovei vykdant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbus buvo sugadintos automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaunakiemio g. 2, Kaune, stovėjusios UAB „Volfas Engelman“ priklausančios transporto priemonės: „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

„Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „WV Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mini Cooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 28 d. atsakovei vykdant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbus buvo sugadinta per Kauno geležinkelio (ŽaliÄ jį) tiltÄ pravažiuojanti UAB „RSD Group“ priklausanti transporto priemonė „Lexus CT200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Visos transporto priemonės buvo ieÅ¡kovės apdraustos savanoriÅ¡kuoju transporto priemonių draudimu (KASKO). IeÅ¡kovė pripažino įvykius draudžiamaisiais ir iÅ¡mokėjo tretiesiems asmenims minėto įvykio metu Å¡ioms transporto priemonėms atsiradusiÄ Å¾alÄ . Automobiliai sugadinti, kai atsakovė vykdė Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto per Nemuno upę remonto darbus, t. y. už statybvietės ribų iÅ¡plitę atsakovės naudojami dažai prilipo ir sugadino greta statybvietės teritorijos buvusius automobilius.

Atsakovė, kaip statybvietės valdytoja, neužtikrino greta statybvietės teritorijos esančio turto apsaugos, todėl šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp statybvietės trūkumų ir padarytos žalos.

2. Atsakovė UAB „Švykai“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ji ir UAB „Viadukas“ 2013 m. spalio 17 d. sudarė subrangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė vykdė darbus objekte: geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų RÅ«da–Kaunas rekonstravimas, įrengiant papildomÄ 1 435 mm vėžės pločio keliÄ palei esamÄ geležinkelio linijÄ arba 1 435 mm/1520 mm vėžės pločio sugretintÄ keliÄ , tame tarpe ir tilto per Nemuno upę 37+301 km, ruože Jiesia–Kaunas rekonstrukcijos darbus.

Atsakovė darbus vykdė vadovaudamasi patvirtintu technologiniu projektu, kurio 2.3 ir 2.5 punktuose įtvirtinta, kad darbai objekte vykdomi ribojant automobilių eismÄ , uždarant važiuojamosios dalies juostas, sustatant eismÄ ribojančius ženklus, o pastolius apdengiant tvirta, armuota plėvele, siekiant apsaugoti eismo dalyvius. Aplinkybes, kad atsakovė darbus objekte vykdė tinkamai, laikydamasi visų darbo tvarkos ir saugumo reikalavimų, o objektas, siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis, buvo apdengtas armuota plėvele, patvirtina atsakovės pateiktos nuotraukos ir 2013 m. spalio 29 d. atsakovės su UAB „Transrifus“ sudaryta subrangos sutartis.

Jokių pretenzijų dėl netinkamai atliekamų darbų ar turtui padarytos žalos nei iš užsakovės UAB ,,Viadukas“, nei iš Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovė niekada nėra gavusi. Visus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, laikydamasi visų darbo tvarkos bei saugumo reikalavimų, tuo tarpu ieškovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė, t. y. neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp nurodomų automobilių apgadinimų ir atsakovės objekte vykdytų darbų, reikalaujamos žalos ir kaltės. Išvados, kad automobilių kėbulai ir stiklai buvo padengti smulkiomis abrazyvinėmis dalelėmis, kurias nuvalius ant stiklų lieka smulkios įdaužos, ir kad tai atsitiko būtent dėl atsakovės objekte atliekamų darbų, neparemtos jokiais objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, t. y. ieškovė nenurodė nei kokiu būdu buvo nustatytas pažeidimų pobūdis, nei kokiu būdu ji išsiaiškino, kad tariami apgadinimai atsirado dėl atsakovės vykdytų Kauno geležinkelio tilto per Nemuno upę remonto darbų.

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , atsakovei UAB „Švykai“ 3 630 Eur iÅ¡laidas už advokato paslaugas, o valstybei 27,79 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nurodė, kad nei pateikti įrodymai (Fizinių ir technologijos mokslų centro raÅ¡tas, ekspertizės aktas, fotonuotraukos ir kt.), nei liudytojų parodymai nepatvirtina, jog žalÄ padarė atsakovė, t. y. ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad atsakovė vykdė didelės apimties darbus netoli tos vietos, kur stovėjo žalÄ patyrusios transporto priemonės, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog žala buvo patirta dėl atsakovės veiksmų, juolab, kad tame rajone yra nemažai įvairiÄ gamybinę veiklÄ vykdančių įmonių. Teismo įsitikinimu, jei dažai bÅ«tų pasklidę, žala bÅ«tų padaryta ir visiems aplinkiniams statiniams ir kelio ženklams, Å¡viesoforams, tačiau nei savivaldybė, nei Å¡alia esančios įmonės nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų atsakovei.

5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog žala ginčo transporto priemonėms buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo arba pažeidus bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ . Taigi teismas, nenustatęs vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymų sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

7. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieÅ¡kovė nesutikimÄ su teismo sprendimu grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme ir kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei iÅ¡samiai motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartojo.

8. Pasisakydama dėl ekspertizės akto vertinimo, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertino ekspertizės aktÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė iÅ¡vadÄ , jog tai nėra pakankamas įrodymas atsakovės neteisėtų veiksmų buvimui pripažinti (žalos automobiliams atsiradimui dėl objekto dažymo). Kolegija pažymėjo, kad ekspertizės iÅ¡vados buvo duotos vadovaujantis medžiagų ir gaminių ekspertizių iÅ¡vadų skale. Pagal Å¡iÄ skalę buvo duotos tikimybinės iÅ¡vados, t. y.

„didelė tikimybė“ arba „tikėtina“. Taigi, ekspertizės iÅ¡vadų tikėtinumo laipsnis nėra labai aukÅ¡tas. Be to, ekspertizės akto, kaip įrodymo, patikimumÄ mažina tai, jog tyrimo objektai ekspertui buvo pateikti praėjus beveik trejiems metams nuo žalos nustatymo. Kolegija taip pat nurodė, kad byloje liko nepaneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės (pateikti įrodymai), kurios leidžia daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu nurodo ieÅ¡kovė, t. y. kad:

1) šalia objekto buvusiam savivaldybės turtui dėl objekto remonto žala nebuvo padaryta, 2) atliekant dažymo darbus gruntas ir dažai gali būti paskleisti maksimaliu 20 metrų atstumu, 3) atlikus bandymus su naudotu objekte dažymo aparatu („Gmax 5900“) už 25 metrų nebuvo rasta jokių purkštų medžiagų dalelių požymių. Byloje nėra ginčo, kad automobiliai, kuriems buvo padaryta žala, nuo objekto stovėjo daug didesniu negu 25 metrų atstumu (apie 200–300 metrų ar apie 500 metrų), o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog žala jiems padaryta dėl objekto dažymo darbų.

9. Kolegija sprendė, kad fotonuotraukos taip pat negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. ar žalos padarymo metu (2014 m. rugpjūčio 14 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. spalio 28 d.) dažomas objektas buvo uždengtas armuota plėvele.

10. Kolegija nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi CK 6.263 ir 6.266 straipsnių nuostatomis, nes nagrinėjamu atveju žala kildinama ne dėl statinio konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių jo trÅ«kumų, bet dėl atsakovės netinkamai atliktų statinio dažymo darbų, dėl ko galimai buvo padaryta žala aplinkiniam turtui. Taigi Å¡iuo atveju sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi bÅ«ti nustatomos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

8. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė nesilaikė technologinio projekto reikalavimų, kad nėra pateikta jokių pretenzijų dėl atsakovės netinkamai atliekamų darbų ar darbų saugos reikalavimų nesilaikymo, konstatavo, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovė vykdė didelės apimties darbus netoli tos vietos, kur stovėjo žalÄ patyrusios transporto priemonės, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad žala buvo patirta dėl atsakovės veiksmų, juolab kad tame rajone yra nemažai įvairiÄ gamybinę veiklÄ vykdančių įmonių.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, nurodė, kad taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra ne tik akivaizdžiai teisei prieštaraujantys veiksmai, kurie šiuo atveju nebuvo nustatyti, nes nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi tilto dažymo darbus nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

9. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės pateiktas fotonuotraukas, iÅ¡ kurių matyti galimai atliktų darbų atitiktis teisei. Vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad remontuojama tilto atkarpa buvo apdengta armuota plėvele, tačiau ieÅ¡kovės pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuota, kad tilto dažymo metu jokia armuota plėvelė nebuvo naudota, nevertino. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundÄ nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kada Å¡ios nuotraukos darytos, todėl nėra galimybės nustatyti, kad jose užfiksuoti veiksmai galėjo lemti žalos transporto priemonėms atsiradimÄ .

Teisėjų kolegija sutiko su Å¡iuo argumentu, tačiau taip pat pažymėjo, kad vien tai, jog yra matyti, kad tam tikrais atvejais armuota plėvelė nebuvo naudojama, kaip teigia atsakovė, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad žalos padarymo metu armuota plėvelė buvo naudojama. Vadinasi, konstatuoti, kad atsakovės elgesys visais atvejais atitiko tvarkingo ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , nėra pagrindo.

10. Teisėjų kolegija taip pat laikė nepakankamai pagrįstais bylÄ nagrinėjusių teismų argumentus vertinant Kauno miesto savivaldybės raÅ¡tÄ , patvirtinantį, kad Å¡alia objekto buvusiam savivaldybės turtui žala tilto remonto momentu nebuvo padaryta, kaip neva paneigiantį ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes, kad atsakovės naudojami dažai iÅ¡plito už statybvietės ribų. Vien nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi dėl galimai atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos devynioms transporto priemonėms atlyginimo, panaÅ¡i žala buvo padaryta ir dar 62 transporto priemonėms, tačiau bylÄ nagrinėję teismai detaliau Å¡ių aplinkybių neanalizavo.

Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundÄ nurodo, kad nagrinėdamas analogiÅ¡kas bylas Kauno apygardos teismas atmetė ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo, todėl ieÅ¡kovės teiginiai apie tariamai didelį atsakovės apgadintų automobilių mastÄ yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės minimose bylose Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis tais pačiais įrodymais, jog atsakovė darbus objekte vykdė vadovaudamasi patvirtintu technologiniu projektu, nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų.

Tačiau nei Å¡iose, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinami atsakovės veiksmai kaip atitinkantys tvarkingo ir rÅ«pestingo asmens standartÄ .

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėję teismai pagrįstai ekspertizės aktÄ laikė netiesioginiu įrodymu, tiriamu kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau ekspertizės akte nustatytus duomenis vertindami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės raÅ¡tu, nepagrįstai juos laikė mažiau patikimais. Nagrinėjamu atveju kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie transporto priemonėms padarytos žalos atsiradimo priežastį nėra ir praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo žalos atsiradimo momento vargu ar bus galima jÄ tiksliau nustatyti, todėl teismai iÅ¡vadÄ apie tai, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl to negalėjo kilti ir ieÅ¡kovės nurodyta žala, turėjo padaryti ne tik formaliai iÅ¡tyrę atsakovės darbų atitiktį patvirtintam technologiniam projektui, bet ir įvertinę įrodymų visetÄ , leidžiantį daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, atlikdama objekto dažymo darbus, iÅ¡ tikrųjų elgėsi tvarkingai ir rÅ«pestingai.

12. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vada dėl to, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir dėl to nėra priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kovės nurodytoms transporto priemonėms kilusia žala, padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas byloje pareikÅ¡tas reikalavimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Seesam Insurance AS praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateiktas 2015 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro raÅ¡tas nepatvirtina, jog žala transporto priemonėms, dėl kurių Å¡ioje byloje reiÅ¡kiami reikalavimai, atsirado dėl kokių nors atsakovės veiksmų ar neveikimo.

Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrimas patvirtino, kad ant automobilio „Lexus CT200“, v/n (duomenys neskelbtini), nusėdę dažai ir tilto per Nemuno upę dažai yra ta pačios sudėties, o aplink esančiose teritorijose nebuvo vykdomi bent jau panaÅ¡aus pobÅ«džio darbai. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad žala galėjo atsirasti tik dėl tilto per Nemuno upę dažymo darbų. 1.2. Teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ekspertizės akte nepadarytos neabejotinos iÅ¡vados, kad ant automobilių „BMW 560D“, „Audi A6“, „Mini Cooper“ bÅ«tent rastos medžiagos naudotos atsakovės atliekant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažymo darbus.

Ekspertizės akte aiÅ¡kiai padaryta iÅ¡vada „<...> didelė tikimybė, kad Å¡ie dažai ant minėto automobilio pateko dėl Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto dažymo darbų.“ Taigi ekspertizės metu nustatyta, kad ant automobilių rasti dažai ir nuo tilto per Nemuno upę tyrimui nuimti dažai yra vienodi. 1.3. Byloje esančiose fotonuotraukose aiÅ¡kiai užfiksuota, kad ant tilto per Nemuno upę nebuvo uždėta armuota plėvelė 2014 m. kovo 27 d., nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. sausio 15 d. ir tuo metu nebuvo siekiama apsaugoti eismo dalyvius, trečiuosius asmenis ir jų turtÄ nuo statybos darbų keliamo pavojaus. 1.4.

Teismo nurodyta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybė nepareiÅ¡kė pretenzijų atsakovei dėl vykdytų tilto per Nemuno upę dažymo darbų, negali turėti teisinės reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimus. Asmenys savo teises, įskaitant ir teisę į teisminę gynybÄ , įgyvendina savarankiÅ¡kai. Pretenzijų pareiÅ¡kimas ar nereiÅ¡kimas yra kiekvieno asmens teisė. Jeigu Å¡ia teise asmuo nesinaudoja, tai negali sukelti teisinių padarinių kitam asmeniui (ieÅ¡kovei). 1.5. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė tiek CK 6.263 straipsnio, tiek CK 6.266 straipsnio nuostatas.

Rangovas prievolinės teisės pagrindu gali būti traktuojamas kaip objekto, kuriame atlieka rangos darbus, valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. Byloje esančios atsakovės pateiktos subrangos sutartys, technologinis projektas patvirtina, kad atsakovė buvo statybvietės valdytoja remonto darbų atlikimo metu. Darbų atlikimo metu tiltas per Nemuno upę buvo perduotas atsakovės žinion CK 6.266 straipsnio prasme.

14. Atsakovė UAB „Švykai“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, jokių pretenzijų dėl netinkamai atliekamų darbų, darbų saugos reikalavimų nesilaikymo ar sugadinto turto negavo nei iÅ¡ užsakovo UAB „Viadukas“, nei iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos. IeÅ¡kovė, siekdama įrodyti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes ir patvirtinančių, kad atsakovė, vykdydama darbus, neužtikrino greta esančio turto saugumo. 2.2.

IeÅ¡kovės argumentai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų yra paremti iÅ¡imtinai tik prielaidomis ir trečiųjų asmenų subjektyviu vertinimu, todėl sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė vykdė didelės apimties darbus netoli tos vietos, kur stovėjo tariamai apgadinti automobiliai, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog žala automobiliams buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, juolab, kad tame rajone yra nemažai įvairiÄ gamybinę veiklÄ vykdančių įmonių. 2.3.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pažymėjo, kad, jei dažai nuo atsakovės vykdomų darbų būtų pasklidę, žala neabejotinai būtų padaryta ir visiems aplinkiniams statiniams, pastatams, kelio ženklams, šviesoforams, atitvarams, stulpams, tačiau nei savivaldybė, nei šalia esančio įmonės nepareiškė jokių pretenzijų atsakovei, jokių kitų įrodymų, kad minėti objektai būtų buvę paveikti, ieškovė nepateikė. 2.4. Ieškovės nurodyta žala nėra susijusi su atsakovės vykdytais darbais.

Byloje nėra jokių duomenų, kad žala automobiliams galėjo kilti dėl remontuojamo objekto trūkumų. Šių aplinkybių neįrodinėjo ir pati ieškovė. Taigi teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnio nuostatų.

15. Trečiasis asmuo AB „Volfas Engelman“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Å¡ioje byloje priimtas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimas, ir perdavus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ , remiasi kasacinio teismo nutartyje padarytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurių nekvestionuoja.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Švykai“ pagal 2013 m. spalio 17 d. su UAB „Viadukas“ sudarytÄ subrangos sutartį Nr. 13-10-17/198, vykdė geležinkelio linijos „Marijampolė – Kazlų RÅ«da – Kaunas“ ruože „Jiesia – Kaunas“ (tiltas per NemunÄ 37+301 km) rekonstravimo darbus, t. y. dažė geležinkelio tilto per Nemuno upę konstrukcijas. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovei vykdant nurodyto objekto remonto darbus, buvo sugadintos (apipurkÅ¡tos gruntu ir dažais) 9 ieÅ¡kovės apdraustos savanoriÅ¡kuoju transporto priemonių draudimu transporto priemonės, o bÅ«tent: 2014 m. rugpjūčio 14 d. prie pastato, esančio Piliakalnio g. 1, Kaune, stovėjusi trečiajam asmeniui D.

N. priklausanti transporto priemonė „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 25 d. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Kaunakiemio g. 2, Kaune, stovėjusios trečiajam asmeniui UAB „Volfas Engelman“ priklausančios transporto priemonės: „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) „BMW 530D“, v. n. (duomenys neskelbtini); „Citroen Jumper“, v. n. (duomenys neskelbtini); „Kia Sportage“, v. n. (duomenys neskelbtini) „WV Jetta“, v. n. (duomenys neskelbtini) „Citroen Jumper“, v. n. (duomenys neskelbtini) „Mini Cooper“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 28 d. per Kauno geležinkelio (ŽaliÄ jį) tiltÄ pravažiuojanti trečiajam asmeniui UAB „RSD Group“ priklausanti transporto priemonė „Lexus CT200“, v. n. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė Å¡iuos įvykius pripažino draudžiamaisiais ir iÅ¡mokėjo tretiesiems asmenims draudimo iÅ¡mokas už jų metu Å¡ioms transporto priemonėms padarytÄ Å¾alÄ â€“ iÅ¡ viso 7 884,44 Eur. Atsakovės UAB „Švykai“ teigimu, ji darbus objekte vykdė tinkamai, vadovaudamasi patvirtintu technologiniu projektu ir laikydamasi visų darbo tvarkos ir saugumo reikalavimų, o objektas, siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis, buvo apdengtas armuota plėvele.

19. Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, padaręs iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog žala ginčo automobiliams buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, su kuo nesutinka atsakovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perduodamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui, nutartyje jau konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktÄ netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ .

Taigi pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme esmę sudaro iÅ¡vadų dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo byloje surinktų įrodymų visumos vertinimo aspektu pagrįstumas. Dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų prijungimo 20. IeÅ¡kovė ir atsakovė iki pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kurie priimtini į bylÄ . Å alys turi teisę teikti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Su paaiÅ¡kinimų turiniu bylos dalyviai buvo supažindinti įstatymų nustatyta tvarka, jiems iÅ¡siunčiant raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nuoraÅ¡us. Tokių paaiÅ¡kinimų bÅ«tinybė iÅ¡kilo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka, todėl Å¡ie paaiÅ¡kinimai kaip įrodymų Å¡altinis priimtini į bylÄ CPK 314 straipsnio pagrindu. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų ir joms nustatyti pateiktų įrodymų vertinimo 21.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovė nesilaikė technologinio projekto reikalavimų, kad nėra pateikta jokių pretenzijų dėl atsakovės netinkamai atliekamų darbų ar darbų saugos reikalavimų nesilaikymo, konstatavo, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, taip pat nurodė, kad vien tai, jog atsakovė vykdė didelės apimties darbus netoli tos vietos, kur stovėjo žalÄ patyrusios transporto priemonės, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad žala buvo patirta dėl atsakovės veiksmų, juolab, kad tame rajone yra nemažai įvairiÄ gamybinę veiklÄ vykdančių įmonių.

22. Kasacinis teismas, įvertinęs šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, nurodė, kad taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra ne tik akivaizdžiai teisei prieštaraujantys veiksmai, kurie šiuo atveju nebuvo nustatyti, nes nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi tilto dažymo darbus nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

23. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

24. Taigi, atsakovės veiksmai nagrinėjamu atveju vertintini bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai laikymosi aspektu, o pateikti įrodymai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje aspektu.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų – atsakovų darbuotojų J. B. ir A. M. parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad darbai ginčo objekte buvo vykdomi pagal techninį projektÄ , laikantis visų apsaugos priemonių, t. y. ribojant eismÄ , pastolius uždengiant armuota plėvele. Technologinio projekto 2.3 ir 2.5 punktuose numatytos kolektyvinės apsaugos priemonės darbui virÅ¡ gatvių tik patvirtina tam tikrus reikalavimus, tačiau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad Å¡ių reikalavimų buvo laikomasi nuolat viso darbo proceso metu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡ių reikalavimų buvo laikomasi, įvertinęs tik dalį pateiktų nuotraukų, iÅ¡ kurių matyti, kad remontuojama tilto atkarpa pagal atsakovės su UAB „Transrifus“ sudarytÄ subrangos sutartį dėl pastolių sumontavimo ir demontavimo darbų buvo uždengta armuota plėvele, tačiau neįvertino kitų – ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo laikotarpių, kai armuota apsaugos plėvelė atliekant darbus nebuvo įrengta.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuotraukos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra darytos laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., o žala automobiliams buvo padaryta 2014 m. rugpjūčio 14 d., rugpjūčio 25 d. ir spalio 28 d. Tuo tarpu ieÅ¡kovės 2016 m. spalio 25 d. pateiktose dviejose nuotraukose yra užfiksuoti tilto per NemunÄ remonto darbai, kurie buvo atliekami, tilto konstrukcijų neuždengus jokia apsaugančia danga, remonto eigoje laisvai sklindant tam tikroms dalelėms.

IÅ¡ Å¡ių nuotraukų metaduomenų matyti, kad jos buvo padarytos 2014 m. rugsėjo 10 d., taigi jose fiksuota situacija, artimesnė žalos padarymo laikotarpiui (2014-08-14–2014-10-28), nei atsakovės pateiktų fotonuotraukų duomenys (2014-03-27–2014-05-22). Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad remontuojama tilto atkarpa buvo uždengta armuota plėvele, nes ji tam tikru laikotarpiu buvo neuždengta, o tai kartu reiÅ¡kia ir tam tikrÄ atsakovės, kaip darbų atlikėjos – rangovės, nepakankamÄ atsargumÄ , atidumÄ , siekiant iÅ¡vengti galimos žalos padarymo tretiesiems asmenims.

26. Teismas atmetė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro 2015 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡te Nr. SR-1400-521 „Dėl dažų cheminės ir fazinės sudėties analizės“ padarytÄ ekspertinę iÅ¡vadÄ , jog dažų, kuriais Kaune buvo dažomas geležinkelio tiltas per NemunÄ , sudėtyje rasti junginiai (bario sulfatas BaSOo4, titano oksidas TIO2) rasti ir nuo vieno iÅ¡ automobilių Lexus CT200, v. n. (duomenys neskelbtini) iÅ¡orinių kėbulo detalių paimtuose terÅ¡alų mėginiuose. Atmesdamas šį įrodymÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitu raÅ¡ytiniu įrodymu – KTU kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijos vedėjos dr. M. J. raÅ¡tu, adresuotu atsakovei į jos paklausimÄ , kuriame nurodyta, kad bario sulfatas ir titano dioksidas gali bÅ«ti randami visuose dažuose – tiek tirpikliniuose, tiek vandeniniuose, todėl teiginys, kad dažai nuo geležinkelio tilto ir automobilio yra tie patys, nepagrįstas.

27. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

28. Todėl nustatant, ar atsakovė atlikdama darbus elgėsi pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai, svarbiÄ reikÅ¡mę įgyja ir byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vados. IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 15 d. ekspertizės akto Nr. 11-930 (17) matyti, kad jame buvo konstatuota, jog ant dviejų automobilių rasti dažai yra vienodi kaip ir ant Kauno geležinkelio (Žaliojo) tilto, todėl vienu atveju yra didelė tikimybė (BMW 530D, v. n. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) o dar vieno automobilio („Mini Cooper“, v. n. (duomenys neskelbtini)) atveju tikėtina, kad dažai ant nurodytų automobilių pateko dėl tilto dažymo darbų.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ias ekspertizės iÅ¡vadas laikė nepakankamu atsakovės neteisėtų veiksmų įrodymu, kadangi nors ekspertizės aktas patvirtina, kad dažai ant tirtų automobilių ir tilto yra tos pačios rÅ«Å¡ies ir vienodos cheminės sudėties, tačiau ekspertizės akte padarytos ne kategoriÅ¡kos, t. y. neabejotinos, iÅ¡vados, o ekspertizė atlikta tik po trejų metų. Kolegija atmeta tokius pernelyg kritiÅ¡ko ekspertizės akto vertinimo argumentus, kaip nepagrįstus, pirmiausia dėl to, kad ekspertizės iÅ¡vados yra pakankamai aukÅ¡to tikėtinumo lygio (didelė tikimybė ir tikėtina), be to, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras yra nustatęs, kad dažų, rastų dar ant vieno automobilio – Lexus CT200, ir dažų, kuriais buvo dažomas geležinkelio tiltas per NemunÄ , sudėtyje rasti tie patys junginiai.

Tokiu bÅ«du byloje surinktais įrodymais yra patvirtintas ant 4 automobilių atsiradusių dažų ir dažų, kuriais buvo dažomas geležinkelio tiltas, tam tikro lygio tapatumas, kas kartu su pateiktomis nuotraukomis, kai atsakovė atlikinėjo darbus be bÅ«tinos apsaugai armuotos plėvelės uždengimo, leidžia padaryti pakankamai aukÅ¡to tikėtinumo lygio iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, atlikdama dažymo darbus, nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir atsakinga ir nesiėmė visų bÅ«tinų ir pakankamų priemonių, kad nebÅ«tų padaryta žala kitiems asmenims.

Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

29. Ekspertizės akto išvados, nors ir padarytos praėjus trims metams po to, kai buvo padaryta žala, tačiau tai nesumažina jų įrodomosios reikšmės, nes net ir praėjus tokiam laiko tarpui buvo patvirtintas dažų, rastų ant dalies automobilių, ir tilto konstrukcijų tapatumas.

30. Atsakovės pateiktame UAB „Litnobiles“ 2016 m. kovo 4 d. raÅ¡te nurodyta, kad naudojant beorį dažymo aparatÄ â€žGmax 5900“ (kokį naudojo atsakovė atlikdama darbus), netaikant jokių apsaugos priemonių, gruntÄ ir dažus leidžia paskleisti maksimaliu 20 m atstumu, todėl techniÅ¡kai neįmanoma Å¡iomis medžiagomis padengti objektus (Å¡iuo atveju automobilius), esančius už 250 m. Tai iÅ¡ esmės pagrindžia ir UAB „Litnobiles“ 2016 m. kovo 7 d. „Dažų bei grunto sklidimo atviroje vietoje bandymo aktas“.

Tačiau byloje nėra tiksliai nustatyta, kokiu atstumu ir nuo kurios tilto vietos matuojant stovėjo sugadinti automobiliai, be to, dažų sklidimo atviroje vietoje ribos gali didėti ir dėl vėjo greičio, o bandymų metu fiksuotas 3-5 m/s greitis, todėl negali bÅ«ti padaryta pakankamai pagrįsta iÅ¡vada, jog automobiliai negalėjo bÅ«ti sugadinti dėl pasklidusių dažų ar grunto dėl to, kad jie stovėjo pernelyg toli. IÅ¡ 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. liepos 12 d. pažymų apie hidrometeorologines sÄ lygas matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 14 ir 25 d. didžiausias vėjo greitis buvo 19 m/s ir 18m/s, o 2014 m. spalio 28 d.

– 10 m/s. Be to, kadangi ant dalies automobilių dažų liekanos rastos, tokie faktai paneigia, kad automobiliai negalėjo būti sugadinti dėl dažymo darbų.

31. NeleistinÄ dažymo medžiagų pasklidimÄ , kaip atsakovės nepakankamo atsargumo ir apdairumo įrodymÄ , patvirtina ir ieÅ¡kovės nurodytas dėl Å¡ių priežasčių sugadintų automobilių kiekis (62 automobiliai). Vien nagrinėjamoje byloje nurodyta 9 automobiliams padaryta žala, dar 3 bylos yra iÅ¡nagrinėtos dėl tokio pat pobÅ«džio žalos padarymo pagal kitų draudikų ieÅ¡kinį (Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1668-260/2016, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1420-436/2017, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1415-390/2018).

Ir nors Å¡iose bylose draudikų ieÅ¡kiniai nebuvo patenkinti, tačiau, kaip nutartyje nurodė kasacinis teismas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Å¡iose, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinami atsakovės veiksmai, kaip atitinkantys tvarkingo ir rÅ«pestingo asmens standartÄ . Teismai nurodytais atvejais sprendė, kad atsakovė darbus objekte vykdė vadovaudamasi patvirtintu technologiniu projektu, todėl nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų.

32. Nors ieÅ¡kovė nėra pateikusi nurodytÄ sugadintų automobilių skaičių (62 automobiliai) patvirtinančių įrodymų, o atsakovė savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose neigia, kad žala buvo padaryta ir daugiau transporto priemonių, nei nurodyta ieÅ¡kinyje, tačiau iÅ¡ pateikto ieÅ¡kovės atstovo V. B. elektroninio susiraÅ¡inėjimo su atsakovės civilinės atsakomybės draudiku AIG Europe matyti, kad Å¡is draudikas yra patvirtinęs, jog iÅ¡ draudėjo (atsakovės) gavo žalos praneÅ¡imÄ ir pradėjo žalos administravimo procedÅ«ras ir Å¡iame susiraÅ¡inėjime minimi 62 automobiliai.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno miesto savivaldybės 2016 m. kovo 7 d. raÅ¡tas Nr. 43-2-217, kuriame nurodyta, kad Å¡alia objekto buvusiam savivaldybės turtui žala tilto remonto momentu nebuvo padaryta, nepaneigia ieÅ¡kovės įrodinėtos aplinkybes, kad atsakovės naudojami dažai iÅ¡plito už statybvietės ribų. Jau yra nustatytas labiau tikėtinas dažų pasklidimo faktas, todėl savivaldybės raÅ¡te nurodyta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neturi informacijos apie tilto remonto metu savivaldybės turtui padarytÄ Å¾alÄ , nebeturi įrodomosios reikÅ¡mės. Ä®rodymų, kad dažymo darbus tuo metu bÅ«tų atlikę ne atsakovė, o ir kiti asmenys, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis) 34.

Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad labiau tikėtina, jog atsakovė atlikdama rangos darbus nebuvo pakankamai atsargi, apdairi ir nesiėmė pakankamai bÅ«tinų apsaugos priemonių, kad nebÅ«tų padaryta žala kitiems asmenims, nes tam tiktu laikotarpiu geležinkelio tilto konstrukcijos nebuvo uždengtos apsaugančia nuo atliekamų darbų eigoje sklindančių dalelių. Žalos ieÅ¡kovės apdraustoms transporto priemonėms padarymo faktas yra pagrįstas ieÅ¡kovės pateiktų žalos bylų duomenimis, o nustatytas atsakovės neatsakingas ir neapdairus elgesys suponuoja labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad automobiliai buvo sugadinti dėl remonto darbų atlikimo metu pasklidusių dažų (grunto) dalelių patekimo ant automobilių, t. y. byloje yra nustatytas ir pakankamas neteisėtų (Å¡iuo atveju nepakankamai apdairių ir atsakingų) atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryÅ¡ys.

35. Žalos dydį byloje patvirtina ieÅ¡kovės pateiktų žalos bylų duomenys: draudimo iÅ¡mokų potvarkiai, defektiniai aktai, pateiktos sÄ skaitos, remonto darbų sÄ matos. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje, nesutikdama su žalos dydžiu, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovė, vertindama automobiliams padarytÄ Å¾alÄ ir draudimo iÅ¡mokos dydį, neatsižvelgė į keičiamų dalių nusidėvėjimÄ ir netaikė franÅ¡izės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d.

Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintoje Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje yra nustatyta, kad transporto priemonių sudėtinių dalių nuvertinimas apskaičiuojamas pagal jų nusidėvėjimÄ (Instrukcijos 58 punktas), tačiau dalys pagal dėvėjimosi pobÅ«dį yra klasifikuojamos ir I grupei priklauso dalys, kurių praktiÅ¡kai neveikia natÅ«ralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis ir tokioms dalims nuvertinimas neskaičiuojamas (Instrukcijos 59.1 ir 61 punktai). Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta automobilių kėbulams (atliekamas dažymas, poliravimas), o ne atskiroms jo detalėms, taip pat stiklams, todėl nusidėvėjimas ir franÅ¡izė, kaip žala pačiam automobiliui, tiek remonto sÄ matose, tiek iÅ¡mokos potvarkiuose nebuvo skaičiuojama, iÅ¡skyrus du automobilius „Citroen Jumper“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kuriems paskaičiuotas nusidėvėjimas, ir automobiliui „Mini Cooper v. n. (duomenys neskelbtini), kuriam pritaikyta besÄ lyginė iÅ¡skaita.

Pažymėtina, kad draudimo polisuose buvo numatytas draudimas be amortizacijos, t. y. neskaičiuojant dalių (išskyrus padangas) nusidėvėjimo, o Seesam patvirtintose Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėse Nr. 006 11 skyriuje numatyti franšizės netaikymo atvejai, pvz. dėl stiklų.

36. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pateiktais įrodymais pagrindė žalos dydį, o atsakovė nenurodė jokių konkrečių ir pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų dėl dydžio pagrįstumo, todėl nėra jokio pagrindo mažinti šį žalos dydį ir iš atsakovės ieškovei priteistinas iš viso 7 884,44 Eur dydžio žalos atlyginimas, taip pat tenkinamas ieškovės prašymas priteisti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki ieškinio dienos (iki 2016 m. birželio 9 d.), kurios sudaro 260,11 Eur, ir tokio pat dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo nutartyje duotais iÅ¡aiÅ¡kinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl jo padarytos iÅ¡vados dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sÄ lygų už ginčo automobiliams padarytÄ Å¾alÄ laikytinos nepagrįstomis, ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Nustačius atsakovės neatsargų elgesį atliekant rangos darbus, dėl ko buvo padaryta žala automobiliams ir ieÅ¡kovė jų savininkams iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas, t. y. patyrė žalÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas.

Todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas.

39. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė Seesam Insurance AS bylos nagrinėjimo metu (pirmosios, apeliacinės turėjo tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 183 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį, 968 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ byloje, 13 Eur už ekspertės iÅ¡kvietimÄ , 1 500 Eur užstatas už ekspertizės atlikimÄ , 183 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , 1 210 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ , 183 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundÄ .

40. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės Seesam Insurance AS ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, o praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra pagrįstos, protingos, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. ir 8.9 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio, todėl priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės – iÅ¡ viso 4 240 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 89 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė ekspertizės aktÄ ir 2017 m. lapkričio 16 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2 691,34 Eur sumai. IeÅ¡kovė Seesam Insurance AS 2017 m. balandžio 6 d. į teismo depozitinę sÄ skaitÄ buvo įmokėjusi 1 500 Eur užstatÄ , todėl Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. raÅ¡tu įpareigojo ieÅ¡kovė per 3 darbo dienas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti likusiÄ pinigų sumÄ (1 191,34 Eur) už atliktÄ ekspertizę.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė įvykdė šį teismo įpareigojimÄ ir sumokėjo likusiÄ pinigų sumÄ (1 191,34 Eur) už ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, Å¡ių iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismas nepaskirsto, o ieÅ¡kovė dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo turi teisę keiptis į pirmosios instancijos teismÄ , pateikdama Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

42. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai turėjo 56,91 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). IeÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ tenkinus visiÅ¡kai, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ atsakovės UAB „Švykai“. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ (juridinio asmens kodas 300108121) ieškovei Seesam Insurance AS (kodas 10055752) 7 884,44 Eur žalai atlyginti, 260,11 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2016 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ (juridinio asmens kodas 300108121) ieškovei Seesam Insurance AS (kodas 10055752) 4 240 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švykai“ (juridinio asmens kodas 300108121) 56,91 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė