08fa2ece-cc25-41d5-9fa7-78b3fb6a6788 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-222-1155/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00157-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, sekretoriaujant Vaidai JankÅ«nienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. A. (J. A.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29263-2022 pakeitimo, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29263-2022 (toliau – ir Nutarimas) patraukė J. A. (toliau – ir PareiÅ¡kėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 190 Eur baudÄ bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 4 mėn. laikotarpiui už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 3 d. 10.21 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, persirikiuodamas iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , sukėlė pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tokiu bÅ«du pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus (b. l. 1–2).

PareiÅ¡kėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundÄ , praÅ¡ydamas pakeisti Nutarimu paskirtos baudos dydį, taip pat panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 4 mėn. laikotarpiui. PaaiÅ¡kino, kad važiuodamas link iÅ¡važiavimo iÅ¡ miesto, jis buvo priverstas staigiai manevruoti ir pakeisti važiavimo juostÄ , nes jam persirikiuojant iÅ¡ greitėjimo juostos į pirmÄ jÄ , priekyje važiuojantis automobilis staiga pradėjo atlikinėti tokį patį manevrÄ gerokai mažesniu greičiu.

Siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir avarinio stabdymo, turėjo vienintelę galimybę – pasitraukti į kairesnę eismo juostÄ . Žala niekam nebuvo padaryta. Jis nebuvo sukėlęs avarinės situacijos, nes niekas, iÅ¡skyrus jį, nebuvo priverstas nei keisti važiavimo juostos, nei staigiai stabdyti. Skirdamas administracinio poveikio priemonę, vyresnysis tyrėjas neatsižvelgė į jo paaiÅ¡kinimus dėl darbo specifikos – jis yra (duomenys neskelbtini), turi dažnai važinėti po LietuvÄ ir už jos ribų, nes technika naudojama nuo Lenkijos iki Norvegijos. (Duomenys neskelbtini).

Jo darbovietė yra miesto pakraÅ¡tyje – (duomenys neskelbtini). Tiesioginio visuomeninio marÅ¡ruto nuo jo namų iki darbo nėra, todėl jis yra priverstas naudotis savo automobiliu. Teisės vairuoti praradimas tokiam ilgam terminui sukels neigiamas pasekmes – darbdavys turės jį atleisti iÅ¡ užimamų pareigų, jo Å¡eimos finansinė padėtis žymiai pablogės, nes Å¡iuo metu jis yra vienintelis Å¡eimos maitintojas. Å eimoje (duomenys neskelbtini). Nutarimu paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė vienareikÅ¡miÅ¡kai pablogins Å¡eimos finansinę padėtį ir moralinę atmosferÄ (b. l. 5‑6).

Institucija atsiliepime praÅ¡o PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Institucijos NutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad bÅ«tent prieÅ¡ PareiÅ¡kėjo automobilį „BMW“ važiuojantis automobilis „Audi“, prieÅ¡ pradėdamas persirikiavimo manevrÄ , pirmas parodė posÅ«kio signalÄ . Tai patvirtina, kad PareiÅ¡kėjas neįvertino situacijos kelyje, nes pamatęs, kad priekyje važiuojantis automobilis atlieka persirikiavimo manevrÄ , turėjo galimybę neatlikti persirikiavimo manevro ir tęsti važiavimÄ ta pačia eismo juosta.

Nepaisant to, jis persirikiavo iÅ¡ antros juostos į trečiÄ , nerodydamas posÅ«kio signalo, atliko kitÄ itin staigų persirikiavimo manevrÄ Ä¯ ketvirtÄ eismo juostÄ , taip priversdamas Å¡ia juosta važiavusio automobilio vairuotojÄ staigiai stabdyti, t. y. sukėlė pavojingÄ situacijÄ kelyje. Taip pat nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir tenkinti PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jį trumpesniam laikotarpiui.

Ä®vertinus pažeidėjo asmenybę ir pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat remiantis teismų praktika, Institucija teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimas neprieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. PareiÅ¡kėjui administracinė nuobauda paskirta už vienÄ pavojingiausių manevrų atlikimÄ automobiliu – pavojingos situacijos sukėlimÄ vairuojant. Vairuotojas turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė.

Kitos PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, o bÅ«tent, gailėjimasis, darbas ir tai, kad įvykio metu nenukentėjo žmonės, nesudaro pagrindo keisti NutarimÄ . PareiÅ¡kėjo patiriami nepatogumai, atsiradę dėl paskirtos administracinės nuobaudos (finansiniai, darbiniai, Å¡eimyniniai ir kt.), yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Tai nėra pagrindas panaikinti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natÅ«rali neteisėto elgesio pasekmė.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, kasdien nuvažiuoja apie 100 km. Administracinio nusižengimo padaryti nenorėjo, tiesiog susidarė tokia situacija, kai jis, norėdamas iÅ¡vengti eismo įvykio, skubiai persirikiavo į kitÄ eismo juostÄ . J. A. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nagrinėjant skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Teismas, patikrinęs skundžiamÄ NutarimÄ , PareiÅ¡kėjo skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neiÅ¡tyrus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo bÅ«ti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi bÅ«ti nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, paÅ¡alinti galimi prieÅ¡taravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Nutarimas priimtas neatlikus iÅ¡samaus tyrimo.

Institucijos Nutarimas, kuriuo J. A. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobÅ«džio, Nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė, iÅ¡ viso nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimÄ , kad padaryta veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl toks visiÅ¡kai nemotyvuotas Nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimÄ tik tokiu atveju, kai iÅ¡naudotos visos galimybės surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei paÅ¡alintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi bÅ«ti nuodugniai iÅ¡tirta ir patikrinta, o kilę prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti.

Nesant galimybės jų paÅ¡alinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021). Tiriant galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ , įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, suraÅ¡iusiai administracinio nusižengimo protokolÄ ir inicijavusiai bylÄ dėl teisės pažeidimo, todėl bÅ«tent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ ir bÅ«tent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663‑156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už pavojingÄ situacijÄ sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimÄ . KET numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (4 punktas); eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti KET ir jų laikytis (5 punktas); eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti (9 punktas).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo konstatavimui yra bÅ«tina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Å iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2‑243‑458/2018).

Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad vieninteliai duomenys, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, yra vaizdo įrašas, darytas iš policijos automobilio. Kartu pastebėtina, kad skundžiamame Nutarime nėra pateiktas joks minėtame įraše užfiksuotų aplinkybių aprašymas ar vertinimas. Taip pat Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvavo Pareiškėjas, tačiau vėlgi Nutarime nėra užfiksuotų jokių minėto asmens paaiškinimų ar pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, Institucijos atlikto minėtos pozicijos vertinimo.

Pažymėtina ir tai, kad Nutarime kaip pažeidimo esmė nėra konkretizuota, kokiÄ konkrečiai pavojingÄ situacijÄ sukėlė PareiÅ¡kėjas, o yra nurodytos alternatyvos iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijos – „t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti“. Tik atsiliepime į PareiÅ¡kėjo skundÄ Institucija nurodė, kad PareiÅ¡kėjas privertė ketvirta eismo juosta važiavusio automobilio vairuotojÄ staigiai stabdyti.

Tačiau vėlgi, peržiÅ«rėjus minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nesant nagrinėjamoje byloje jokių kitų duomenų, nėra pagrindo daryti tokiÄ kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ ; Å¡iÄ aplinkybę savo skunde neigia ir pats PareiÅ¡kėjas. Pažymėtina tai, kad tiriant administracinį nusižengimÄ , už kurio padarymÄ skundžiamu Nutarimu J. A. yra nubaustas, nebuvo apklausti tiesioginiai įvykio liudytojai, t. y. ketvirtoje eismo juostoje policijos automobiliu, iÅ¡ kurio buvo darytas vaizdo įraÅ¡as, važiavę policijos pareigÅ«nai, byloje taip pat nėra ir Å¡ių pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų.

IÅ¡ to, kas buvo iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atlikdama administracinio nusižengimo tyrimÄ , skundžiamÄ NutarimÄ priėmusi Institucija nesiėmė visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tirtos įvykio aplinkybės, paÅ¡alinti byloje esantys prieÅ¡taravimai, surinkta visa bylai reikÅ¡minga informacija ir atlikti visi bÅ«tini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir neiÅ¡samiai. Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad byloje yra nenustatytos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, nepaÅ¡alinti visi byloje kylantys prieÅ¡taravimai, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trÅ«kumu, iÅ¡samiam aplinkybių iÅ¡tyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ , kas jau buvo iÅ¡samiai nurodyta Å¡iame teismo procesiniame sprendime, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾intina NutarimÄ suraÅ¡iusiai Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : J. A. (J. A.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29263-2022 ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ â€“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Ramanauskienė