08f8d45d-adf0-4eac-a5a2-84acc9ef5306 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-1020/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42346-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2.3; 1.2.9.6.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorams Dainorai Miliūtei, Sergejui Stulginskiui, nuteistajam B.

B. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei, nukentėjusiosios įgaliotajai atstovei advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. B. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo B. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

– BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme; – BK 150 straipsnio 4 dalį 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; – BK 161 straipsnio 2 dalį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei B. B. paskirta subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta subendrinta 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir B. B. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės laikas, kurį B.

B. atliko pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendį. Nukentėjusiajai A. A. iÅ¡ B. B. priteista 4 500 Eur (keturi tÅ«kstančiai penki Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Pavesta institucijoms ar asmenims, kuriems nustatyta pareiga globoti nepilnametę, Å¡ias lėšas iki jos pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

B. B. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 12 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val., apleistame (duomenys neskelbtini) statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pats gerdamas alkoholinius gėrimus bei įpildamas, pasiÅ«lydamas ir paduodamas nukentėjusiajai alkoholinių gėrimų – nenustatytos rÅ«Å¡ies degtinės ir sidro, o jai iÅ¡gėrus, dėl ko ji nuo iÅ¡gerto alkoholio apsvaigo, nugirdė vaikÄ â€“ A.

A..

2. Taip pat B. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 12 d., laikotarpiu nuo 19.00 iki 20.00 val., apleistame (duomenys neskelbtini) statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ tenkinti lytinę aistrÄ su mažamete A. A., gim. (duomenys neskelbtini), jÄ nugirdęs ir taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis bei pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, mažametystės bei emocinio Å¡oko, dėl ko nukentėjusioji negalėjo aktyviau prieÅ¡intis su ja atliekamiems veiksmams, panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ laikydamas nukentėjusiÄ jÄ , numaudamas jos kelnes ir apatines kelnaites, apsukdamas nugara į save ir palenkdamas nukentėjusiÄ jÄ , pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su A.

A. prieÅ¡ jos valiÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam nepavyko savo lytinio organo – varpos įkiÅ¡ti nukentėjusiajai į makÅ¡tį, ir taip pasikėsino išžaginti nukentėjusiÄ jÄ . Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , paklupdydamas jÄ ant kelių, jėga pražiodydamas nukentėjusiÄ jÄ , laikydamas jos galvÄ rankomis, kiÅ¡o savo varpÄ nukentėjusiajai į burnÄ ir taip seksualiai prievartavo jÄ oraliniu bÅ«du, Å¡iais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimÄ , tuo nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Nuteistojo B. B. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį panaikinti ir B. B. iÅ¡teisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. 3.1. Gynėjos teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, netinkamai įvertinti įrodymai – apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį rėmėsi vien tik nukentėjusiosios ir jos artimųjų duotais prieÅ¡taringais parodymais, nepagrįstai atmesdamas B.

B. parodymus. Taip pat nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų. 3.2. Gynėja, nesutinka su apygardos teismo sprendimu dėl B. B. nuteisimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį. Gynėja pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta tik tai, jog nukentėjusioji A. A., būdama mažametė, vartojo alkoholinius gėrimus ir nuo jų buvo apsvaigusi. Gynėja, cituodama nuteistojo B. B., nukentėjusiosios A. A., liudytojų H. H., I. I., D. D., F. F., C. C. parodymus, teigia, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog B.

B. sÄ moningai, aktyviais veiksmais, siekdamas nugirdyti A. A., ragino jÄ vartoti alkoholinius gėrimus. PrieÅ¡ingai, nustatyta, kad tiriamo įvykio metu dalyvavę tiek nepilnamečiai, tiek pilnamečiai, tiek merginos, tiek vaikinai, alkoholinius gėrimus vartojo neverčiami ir neraginami. Be to, nukentėjusioji A. A. pati prašė įpilti jai alkoholio, taip pat ji, sidrÄ ir net degtinę, gėrė tiesiai iÅ¡ butelio, nors kiti asmenys ragino to nedaryti, t. y. pati nukentėjusioji susibÅ«rimo metu rodė iniciatyvÄ ir savo noru, sÄ moningai siekė ir vartojo alkoholinius gėrimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad B. B.

įpildamas alkoholio ir tik leisdamas jį vartoti, niekaip neskatindamas to daryti, savo veiksmais siekė nugirdyti vaikÄ . Be kita ko, net ne visi tiriamo įvykio vietoje buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, o B. B. alkoholio nukentėjusiajai įpylė tik po to, kai ji pati to paprašė. Taigi, pirmosios instancijos teismas B. B. nepagrįstai pripažino kaltu padarius BK 161 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 3.3. Gynėja, taip pat nesutinka su apygardos teismo sprendimu dėl B. B. nuteisimo dėl pasikėsinimo išžaginti mažametę ir jos seksualinio prievartavimo.

Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nukentėjusioji, kuri buvo neblaivi, ir nuteistasis, du kartus buvo išėję į apleistame pastate esančiÄ kitÄ patalpÄ , iÅ¡ kurios primÄ kartÄ A. A. parsivedė E. E., o antrÄ kartÄ jų ieÅ¡kojo liudytojas I. I. ir rado juo apsikabinusius. Taip pat visi įvykio liudytojai nurodė, kad iÅ¡ apleisto statinio A. A. iÅ¡bėgo verkdama, o B. B. išėjo kiek vėliau. Tačiau, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A.

A. išėjusi iÅ¡ apleisto pastato pasakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo, nes ji kalbėjo tik (duomenys neskelbtini), todėl ne visi apleistame pastate buvę asmenys gerai suprato kÄ tiksliai ji kalbėjo, o tik iÅ¡ pavienių žodžių spėjo, kÄ ji galėjo pasakyti. 3.4. Gynėja, aptardama nuteistojo B. B. dėl Å¡ių jam inkriminuotų veikų padarymo duotus parodymus, pažymi, kad nuteistasis kaltės nepripažino ir nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiosios nieko nebuvo. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo parodymus nepagristai vertino kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, tokius nuteistojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtino liudytojų I. I., D. D. ir C.

C. duoti parodymai. Liudytojas I. I. nurodė, kad kitÄ dienÄ susitikus su B. B., Å¡is jam pasakė, kad tarp jo ir A. A. nieko neįvyko, jie tik bučiavosi. Liudytojas D. D. nurodė, kad girdėdamas kalbas apie tai, jog B. B. išžagino A. A., tuo nepatikėjo, nes B. B. ne toks žmogus. Jo manymu, A. A. bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, tai iÅ¡sigalvojo. Liudytoja C. C. taip pat nurodė, kad nepatikėjo A. A. nurodytomis aplinkybėmis dėl jos išžaginimo, nes jos manymu, A. A. bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, galėjo tai iÅ¡sigalvoti.

Be to, liudytojai po tiriamo įvykio kalbantis su B. B., Å¡is jai patvirtino, kad A. A. nieko nedarė. 3.5. Gynėja pažymi, kad vertinant įrodymų patikimumÄ , kai faktinių duomenų Å¡altinis yra žmogus, svarbu įvertinti jo individualias savybes, nuo kurių priklauso asmens sugebėjimas ne tik teisingai suvokti, bet ir perduoti informacijÄ , taip pat, ar nėra objektyvių ir subjektyvių veiksnių, trukdančių jam tai padaryti. Parodymų, ypač tokių, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, patikimumas (kaip ir kiti įrodymams keliami reikalavimai) turi nekelti abejonių.

Asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, išsamūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos ir sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Taip pat išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus ne tik jų turinį, bet ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399/2011). Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A.

A. parodymų vertinimas kritikuojamas teigiant, kad mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie taip pat kaip ir visi kiti įrodymai vertintini atsižvelgiant į bylos įrodymų visetÄ . 3.6. Gynėja, pasisakydama dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji tiriamo įvykio metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau baudžiamojoje byloje pateiktame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta tik tai, jog Å¡i aplinkybė nukentėjusiajai trukdė tik pasiprieÅ¡inti B.

B. veiksmams, tačiau netrukdė teisingai suvokti ir vėliau perteikti įvykio aplinkybių. Tai, pasak gynėjos, akivaizdžiai kelia abejones dėl nukentėjusiosios duotų parodymų patikimumo. Be kita ko, nors seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose ekspertizės akto išvados yra svarbus įrodymų šaltinis, tačiau jis, kaip ir kiti įrodymai, turi būti vertinami ne atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, bet visų bylos įrodymų kontekste, nes tai yra tik vienas iš netiesioginių įrodymų šaltinių. 3.7.

Gynėja, detaliai aptardama nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, pažymi, kad nukentėjusioji net tos pačios apklausos metu skirtingai nurodė tiriamų įvykių sekÄ . Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios parodymuose esantys prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti nebuvo. AnalogiÅ¡kai, tik perpasakodami tai kÄ pasakojo A. A., įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojai G. G., t. y. nukentėjusiosios patėvis, ir jos motina – J. J.. Tačiau nukentėjusiosios duotų parodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuosekliais, nepatvirtina ir juos paneigia liudytojų I.

I., C. C. ir F. F. duoti parodymai. Liudytojas I. I. teigė, kad kitoje patalpoje suradęs A. A. ir B. B. matė, kad jie buvo apsikabinę ir jie buvo apsirengę. Liudytoja C. C. teigė, mačiusi kaip A. A. su B. B. savo noru ėjo tolyn į apleistÄ statinį. Jiems grįžus A. A. rÅ«bai buvo tvarkingi. Nukentėjusiosios parodymų taip pat nepatvirtina ir liudytojos E. E. parodymai bei susiraÅ¡inėjimas su nukentėjusiÄ ja, nes jie yra abstraktÅ«s ir neinformatyvÅ«s, kadangi pati nukentėjusioji apie tiriamo įvykio aplinkybes jai nieko detaliai nepapasakojo.

Be kita ko, nukentėjusiosios parodymų dėl B. B. veiksmų bandant jÄ išžaginti, nepatvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės. Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. A. kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, taip pat lyties organuose ir jų aplinkoje bei iÅ¡einamosios angos srityje ir jos aplinkoje sužalojimų nerasta, mergystės plėvė nesužalota, mergystės plėvės anatominė struktÅ«ra neleidžia atlikti lytinį aktÄ nepažeidžiant plėvės vientisumo.

Taigi, apeliantė, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teigia, kad nukentėjusiosios parodymai prieÅ¡tarauja tiek liudytojų duotiems parodymams, tiek objektyviems raÅ¡ytiniams įrodymams, todėl teismas spręsdamas B. B. kaltės klausimÄ nepagrįstai vertino juos kaip patikimus. 3.8. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, gynėja teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių B. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o nukentėjusiosios parodymai, vertinant juos kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, laikytini nepatikimais.

Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos prielaidomis ir prieštaringomis aplinkybėmis, nors šioje situacijoje buvo būtina vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) ir bet kokios abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi, B. B. turėjo būti išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat, nesant jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, nepagrįstai B.

B. buvo pripažintas kaltu ir dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, jo kaltę grindžiant vien teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės akte pateiktomis iÅ¡vadomis. 3.9. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu B. B. už BK 161 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , paskirta penkiasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę, nes pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamÄ jį nusižengimÄ gali bÅ«ti paskirta maksimali keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmė.

Ä®vertinus skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus motyvus dėl skirtinų bausmių dydžių už kitas B. B. padarytas nusikalstamas veikas, B. B. pripažinus kaltu pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, jam galėtų bÅ«ti paskirta bausmės vidurkiui artima bausmė, t. y. trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė. 3.10. Gynėja pažymi, kad apygardos teismas už atskiras nusikalstamas veikas subendrintÄ bausmę, subendrindamas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimÄ .

Å iuo atveju apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje B. B. pripažintas kaltu, be kita ko, ir už labai sunkių nusikaltimų padarymÄ , o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Taigi, veikos už kurių padarymÄ B. B. buvo pripažintas kaltu skirtingais nuosprendžiais, skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Esant tokiai situacijai, B.

B. atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės, turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmių apėmimo būdu.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistasis B. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. prašė skundžiamÄ nuosprendį pakeisti dėl nuteistajam B. B. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dydžio bei skundžiamu nuosprendžiu B. B. paskirtų bausmių subendrinimo. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo B. B. gynėjos apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį B. B. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį. Visgi teismo iÅ¡vados, kad nuteistasis padarė BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir nugirdė vaikÄ yra nepagrįstos.

Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teisme prokuroro ir gynėjos iÅ¡dėstyta pozicija, kad skundžiamu nuosprendžiu B. B. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 149 straipsnio 4 dalies, 150 straipsnio 4 dalies taikymo 6. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, ginčijant B. B. nuteisimÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, savo iÅ¡vadas grindė vien tik mažametės nukentėjusiosios ir jos artimųjų nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais, nepagrįstai atmesdamas nuteistojo B. B. parodymus, kuriuos patvirtino liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduoto apeliacinio skundo ribose, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Å¡iais nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentais.

7. BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas išžagino mažametį asmenį. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo pradėti nepavyko dėl nepakankamo susijaudinimo ar dėl kitokių aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimÄ .

8. Pagal BK 150 straipsnį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ nuteistasis ir nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus dėl ko nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi, kad nuteistasis B. B. su nukentėjusiÄ jÄ A. A. buvo išėję į atskirÄ apleisto pastato patalpÄ , taip pat iÅ¡ esmės nėra ginčo ir dėl to, kad nuteistasis žinojo, jog tiriamo įvykio metu nukentėjusioji buvo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. mažametė (B. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir galima jais remtis; ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, jog iÅ¡gertuvių metu kažkas pasakė, kad A.

A. yra (duomenys neskelbtini) metų), tačiau nuteistasis B. B. viso proceso metu teigė, kad jokių seksualinio pobÅ«džio santykių su nukentėjusiÄ ja A. A. nebuvo. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji pati bÅ«dama girta lindo prie jo, bučiavo, o jis, tik siekdamas jai padėti iÅ¡siblaivyti, vedžiojo jÄ po apleistÄ pastatÄ , nes kiti iÅ¡ jos juokėsi. Pasak nuteistojo, nukentėjusioji jį apkalba vien todėl, kad jis jÄ atstÅ«mė (t. 3, b. l. 84–85; t. 5, b. l. 5–6).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , tokiÄ nuteistojo pozicijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, minėtus nuteistojo parodymus paneigia nuoseklÅ«s ir tarpusavyje dėl esminių aplinkybių sutampantys nukentėjusiosios A. A. ir liudytojų parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitų byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste.

11. Pastebėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, tačiau BPK 301 straipsnio prasme toks įrodymas yra leistinas. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios A.

A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 5). Nukentėjusioji 2020 m. lapkričio 12 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tvirtino, kad pirmÄ kartÄ nuteistasis B. B. iÅ¡sivedęs jÄ Ä¯ atskirÄ patalpÄ jÄ tik bučiavo, o antrÄ kartÄ iÅ¡ pradžių jÄ bučiavo, o po to numovęs jos kelnes ir apatines kelnaites ir jÄ apsukęs, bandė jai įkiÅ¡ti savo lytinį organÄ Ä¯ makÅ¡tį. Ji jautė skausmÄ . Po to jÄ vėl atsuko į save, paklupdė ant kelių ir bandė pražiodyti jÄ bei įkiÅ¡ti savo lytinį organÄ Ä¯ burnÄ .

Nors ji ir bandė patraukti galvÄ , tačiau B. B. jÄ laikė rankomis ir jam pavyko savo varpÄ Ä¯kiÅ¡ti jai į burnÄ . B. B. pats judėjo pirmyn atgal. Ji nesiprieÅ¡ino, nes buvo praradusi kontrolę dėl alkoholio ir sakė jam „ne“. Bandė Å¡aukti, bet nieko garsiai pasakyti negalėjo. Po to, kai B. B. pabaigė savo veiksmus, ji užsimovė kelnes ir kelnaites. Tuo metu buvo kažkas atėjęs jų ieÅ¡koti. Patalpoje buvo tamsu, apÅ¡vietimo nebuvo. Ji supratusi kas įvyko, verkdama iÅ¡bėgo iÅ¡ patalpos.

Draugai klausė kas atsitiko ir ji pasakė kÄ B. B. padarė. Po to visi ėjo namo, ji ėjo priekyje. B. B. bandė su ja kalbėti, bet ji prašė nuo jos atstoti ir jį ignoravo. Grįžusi namo apie tai kas įvyko iÅ¡ pradžių papasakojo E. E., o vėliau ir tėvams (t. 1, b. l. 32–35).

12. Kaip matyti iÅ¡ minėtos apklausos protokolo turinio, nukentėjusioji A. A. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo apklausta dalyvaujant psichologei, nors ir ne visiÅ¡kai nuosekliai nurodė nuteistojo atliktų veiksmų chronologinę eigÄ , bet davė iÅ¡samius ir kategoriÅ¡kus parodymus apie konkrečius B. B. atliktus seksualinės prievartos veiksmus, t. y. apie bandymÄ Ä¯kiÅ¡ti lytinį organÄ Ä¯ makÅ¡tį ir lytinio organo įkiÅ¡imo į burnÄ . Parodymuose esantys nežymÅ«s neatitikimai dėl įvykių chronologinės eigos, atsižvelgiant į tiriamų neteisėtų veiksmų pobÅ«dį bei padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nėra esminiai ir tai paaiÅ¡kinama dėl nukentėjusiosios amžiaus ir jos bÅ«senos įvykio metu, t. y. apsvaigimo nuo alkoholio.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , tam tikros nukentėjusiojo mažamečio asmens parodymų dalies nenuoseklumas nesudaro pagrindo nevertinti tos nurodytų aplinkybių dalies, kuriÄ pagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317-303/2016, Nr. 2K-172-942/2016, Nr. 2K-138-628/2021 ir kt.). Be kita ko, tokio asmens parodymai, prieÅ¡ingai nei suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų atveju, vertinami jiems taikant mažesnį nuoseklumo ir detalumo kriterijų, ypač kai juos duoda asmuo, kuris nuo nusikalstamos veikos nukentėjo bÅ«damas mažametis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiosios parodymai yra neteisingi, nepatikimi, prieštaraujantys teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

13. Tokias iÅ¡vadas teisėjų kolegija padarė ir įvertinusi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios psichikos bÅ«kle, jos gebėjimu tinkamai atpasakoti baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir kt. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad A. A. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumÄ . A. A. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mÄ stymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu.

Nenustatytos priežastys (taip pat ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti ir remtis jos parodymais. IÅ¡ ekspertizės akto turinio taip pat matyti, kad nukentėjusioji specialistams pasakodama tiriamo įvykio aplinkybes analogiÅ¡kai ir iÅ¡samiai pakartojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų esmę, t. y. konkrečiai nurodė B. B. prieÅ¡ jÄ atliktus veiksmus – bučiavo į lÅ«pas; numovė kelnes ir kelnaites; „įėjo“ į jÄ , nes jai skaudėjo; kiÅ¡o lytinį organÄ Ä¯ burnÄ ; bandė prieÅ¡intis, bet buvo apsvaigusi, taip pat buvo Å¡okas, todėl sunku buvo jam prieÅ¡intis; iÅ¡ apleisto pastato išėjo verkdama ir pasakė, kÄ B.

B. padarė, taip pat apie tai grįžusi pasakė draugei E. E. (t. 1, b. l. 113–119).

14. Aptartus nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina liudytojų I. I., H. H. ir C. C. parodymai. Visi Å¡ie liudytojai iÅ¡ karto po įvykio bendravo su nukentėjusiÄ ja. 14.1. Liudytojas I. I. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. A. iÅ¡ apleisto pastato iÅ¡bėgo verkdama ir pasakė (duomenys neskelbtini) žodį pimpalas. Einant namo, jis pagalvojo, kad A. A. verkia dėl to, kad ji B. B. čiulpė varpÄ . Jis taip pamanė todėl, kad A. A. labai verkė ir pasakė žodį, kurį jis suprato.

Liudytojas patvirtino, kad jis (duomenys neskelbtini) kalbÄ supranta pakankamai gerai, gali susikalbėti (t. 2, b. l. 84–88; t. 4, b. l. 184). 14.2. Liudytojas H. H. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. A. iÅ¡ apleisto pastato išėjo verkdama ir vėliau jam pasakė, jog apleistame pastate su B. B. prarado nekaltybę (t. 2, b. l. 77–79; t. 5, b. l. 4). 14.3. Nepilnametė liudytoja C. C. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ taip pat nurodė, kad A. A. iÅ¡ apleisto pastato išėjo verkdama, iÅ¡sigandusi ir jai pasakė, jog B.

B. jÄ iÅ¡prievartavo (t. 2, b. l. 101–103; parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaityti teisiamajame posėdyje, t. 5, b. l. 5). 14.4. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo abejoti tokiais aptartų liudytojų parodymais ir jų teisingumu vien dėl to, kad nukentėjusioji kalbėjo (duomenys neskelbtini), nes liudytojai nurodė, jog suprato tai, kÄ jiems pasakė nukentėjusioji, be kita ko, visi minėti liudytojai analogiÅ¡kai nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji iÅ¡ apleisto pastato iÅ¡bėgo verkdama ir iÅ¡sigandusi, taip pat visiems, nors ir skirtingu metu, bet analogiÅ¡kai pasakojo apie prieÅ¡ jÄ B.

B. atliktus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, kurie atitinka objektyviuosius išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sudėtis atitinkančius veiksmus. Liudytojo I. I. parodymai apie tai, kad apleistoje patalpoje suradus nuteistÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ , ji buvo apsirengusi, neleidžia abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, nes nukentėjusiosios teigimu po B. B. atliktų veiksmų ji iÅ¡ karto apsirengė ir tuo metu kažkas buvo atėjęs jų ieÅ¡koti. Be to, vertinant tokius liudytojo parodymus pastebėtina ir tai, kad patalpos, kuriose buvo nukentėjusioji ir nuteistasis buvo apleistos ir nebuvo jokio apÅ¡vietimo, o liudytojas juos matė tik iÅ¡ tolo.

15. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ patvirtina ir liudytojos E. E. parodymai bei iÅ¡ karto po tiriamų įvykių vykę Å¡ios liudytojos ir nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimai bei garso praneÅ¡imai apie B. B. prievarta atliktus seksualinio pobÅ«džio veiksmus. Nepilnametė liudytoja E. E. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ teigė, kad vakare po tiriamo įvykio A. A. jai rašė ir siuntė garso įraÅ¡us, kur verkdama jai pasakė, jog su B.

B. apleistame pastate prarado nekaltybę ir kad jai tai buvo pirmas kartas. Taip pat A. A. nurodė, kad buvo bejėgė kažkÄ padaryti. Liudytojos manymu bejėgiÅ¡kumas buvo dėl vartoto alkoholio (t. 2, b. l. 130–131; parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaityti teisiamajame posėdyje, t. 5, b. l. 5). IÅ¡ esmės tokias pačias pokalbių aplinkybes Å¡i liudytoja nurodė ir tyrėjai („bandė, bet jam nepavyko <...> viskas vyko stovint, be prezervatyvo, galva buvo atremta į sienÄ , o jis stovėjo už nugaros, (duomenys neskelbtini) jam sakė, kad nenori“ (t. 2, b. l. 135)).

Aptarti liudytojos parodymai visiÅ¡kai sutapo ir su daiktų – A. A. mobiliojo ryÅ¡io telefono, apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad A. A. apie reikÅ¡mingas tiriamo įvykio aplinkybes, netrukus po įvykio – 2020 m. spalio 12 d. vakare, rašė bei siuntė garso praneÅ¡imus savo draugei E. E., kur aiÅ¡kiai nurodė, kokia buvo jos bÅ«sena tiriamo įvykio metu, kas įvyko, kokius veiksmus ir kada atliko B. B.. Telefonu siunčiamuose garso praneÅ¡imuose nukentėjusioji A. A. pasakojo E. E. apie jos atžvilgiu naudotÄ seksualinę prievartÄ tiek vaginaliniu, tiek oraliniu bÅ«du, jos girtumÄ ir negalėjimÄ kontroliuoti savo veiksmų „aÅ¡ nežinau kaip, aÅ¡ buvau girta <...> mes nuėjome į tamsÄ <...> aÅ¡ praradau kontrolę/atsijungiau <...> aÅ¡ nenoriu prarasti nekaltybės, aÅ¡ jÄ praradau <...> ne, jis nenaudojo [keiksmažodis] prezervatyvo <...> aÅ¡ buvau visiÅ¡kai girta, aÅ¡ vis dar girta dabar <...> aÅ¡ čiulpiau, tada jis jį įkiÅ¡o“.

SusiraÅ¡inėjimų metu E. E. klausė „praradai savo nekaltybę?“, A. A. atsakė „Taip“. Pokalbių metu nuogÄ staujant apie galimÄ pastojimÄ E. E. taip pat klausė „<...> ar jis padarė su prezervatyvu“ (t. 1, b. l. 164–193; t. 2, b. l. 8-29, 54–55).

16. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad nukentėjusioji apie jos atžvilgiu panaudotÄ seksualinę prievartÄ papasakojo ir savo artimiesiems. Nukentėjusiosios motina J. J. nurodė, kad jai apie įvykį papasakojo duktė. Ji pasakojo, kad susitikus su draugais, gėrė alkoholinius gėrimus, o vėliau B. B. nusivedė jÄ Ä¯ toliau esančiÄ patalpÄ , kur numovė jai kelnes ir apatines kelnaites bei dukters manymu su ja lytiÅ¡kai santykiavo, nes jai skaudėjo pilvo apačioje. Dukters teigimu, ji prašė B. B. to nedaryti (sakė „ne“), bet nesiprieÅ¡ino, nes dėl girtumo nesuprato kas vyksta. Detaliai B. B. atliktų veiksmų jai nepasakojo, nes duktė labai pergyveno ir verkė (t. 1, b. l. 143–146; t. 4, b. l. 191–192). Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji papasakojo ir patėviui G. G., kuriam, be kita ko, nurodė ir apie lytinio organo kiÅ¡imÄ jai į burnÄ (t. 4, b. l. 193).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad nukentėjusioji savo motinai nepapasakojo ir apie seksualinės prievartos naudojimÄ â€“ lytinės aistros tenkinimÄ oraliniu bÅ«du ir kad apie B. B. veiksmus papasakojo pakankamai lakoniÅ¡kai ir siaurai, niekaip nemenkina nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Tokie paaiÅ¡kinimai motinai yra visiÅ¡kai suprantami tiek dėl galimo gėdos jausmo ir baimės bÅ«ti nesuprastai bei pasmerktai, tiek dėl patiriamų iÅ¡gyvenimų ir pan. Kaip jau minėta, nukentėjusioji apie patirtÄ seksualinę prievartÄ oraliniu bÅ«du nurodė kitiems liudytojams, taip pat ir savo patėviui.

18. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, t. y. nukentėjusiosios parodymus palyginus su kitais bylos duomenimis (savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu, kuriuo apžiÅ«rėtas A. A. ir E. E. susiraÅ¡inėjimas mobiliojo ryÅ¡io telefonu, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vadomis), nustatyta, kad nukentėjusioji iÅ¡ esmės viso proceso metu nuosekliai ir kategoriÅ¡kai teigė, jog B. B. jÄ išžagino (kiÅ¡o varpÄ Ä¯ makÅ¡tį) bei seksualiai prievartavo, jos paaiÅ¡kinimai dėl pačio fakto ir įvykio aplinkybių buvo nuoseklÅ«s, juos patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklaustų ir aukščiau aptartų liudytojų parodymai, kuriems apie įvykį skirtingu metu iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai papasakojo pati nukentėjusioji ir, kurie taip pat nuoseklÅ«s bei detalÅ«s, sutapo tarpusavyje ir atitiko kitus įrodymus.

Taigi, byloje patikimai nustatyta, kad nuteistasis B. B. apleistame pastate (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas nukentėjusiosios amžiumi (mažametyste) ir jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti bei oraliniu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja A. A.

19. Lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ yra tada, kai santykiaujama nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų. Taigi, lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas prieÅ¡ asmens valiÄ užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jei minėta veika padaroma:

a) panaudojant fizinį smurtÄ ;

b) grasinant tuoj pat jį panaudoti;

c) kitaip atimant galimybę priešintis;

d) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės bÅ«klės ypatumų – fizinių trÅ«kumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesÄ moningos bÅ«senos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, ir tuo pasinaudoja.

Apsvaigimas nuo alkoholio taip pat gali lemti bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę. Lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio gali bÅ«ti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle ir užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 149 straipsnį ar BK 150 straipsnį, jei teismas nustato, kad apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, jog atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar prieÅ¡intis kaltininkui, ir lytinės aistros tenkinimas įvyko prieÅ¡ nukentėjusio asmens valiÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-719/2021).

20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusioji tiriamo įvykio metu ganėtinai stipriai buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tai nurodė ir nuteistasis B. B.. BÅ«tent tai, kad seksualinio pobÅ«džio veiksmai buvo atliekami prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ pasinaudojant jos amžiumi ir apsvaigimu nuo alkoholio, dėl ko ji negalėjo aktyviai pasiprieÅ¡inti nuteistojo veiksmams, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė pati nukentėjusioji, be kita ko, pasakodama įvykio aplinkybes ji tai nurodė ir liudytojai E. E. bei savo tėvams J.

J. ir G. G., teigdama, kad B. B. sakė „ne“, taip pat, kad dėl girtumo ir Å¡oko negalėjo garsiai Å¡aukti ir pasiprieÅ¡inti B. B. Be to, iÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto turinio matyti, kad nukentėjusioji pasakodama apie tiriamo įvykio aplinkybes nurodė, jog įvykio metu buvo „šokiruota, sumiÅ¡usi, iÅ¡sigandusi, negalėjau net pajudėti“, taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, dėl kurio poveikio „neaiÅ¡kiai mÄ sčiau, viskas siÅ«bavo akyse, viskas aplinkui buvo sulėtėję“ (t. 1, b. l. 113–119).

Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad B. B. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios amžiumi ir bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio prieÅ¡ jos valiÄ pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti ir tenkina savo lytinę aistrÄ oralinio sÄ lyčio bÅ«du, ir to norėjo.

21. Esant Å¡ioms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis B. B. padarė nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka lytinio santykiavimo ir seksualinio prievartavimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, todėl B. B. pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 4 dalį, taip pat BK 150 straipsnio 4 dalį. Nors iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jos manymu nuteistasis jÄ išžagino, nes ji jautė skausmÄ kai B.

B. savo lytinį organÄ kiÅ¡o jai į vaginÄ , tačiau atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje pateiktas iÅ¡vadas, kad nukentėjusiosios mergystės plėvė nesužalota (t. 1, b. l. 82), pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip pasikėsinimÄ išžaginti nukentėjusiÄ jÄ . Pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , tokiu atveju, jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti ar atlikti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-349-696/2015).

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies taikymo 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, B. B. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-59/2021, jame nukentėjusiajai A. A. konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), kuris siejamas su byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, jog nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu.

Be to, iÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad nukentėjusioji pasakodama apie tiriamo įvykio aplinkybes ir jos bÅ«senÄ po tiriamo įvykio, nurodė, jog po įvykio sutriko jos miegas (atsirado koÅ¡mariÅ¡ki sapnai), maždaug po mėnesio prasidėjo įkyrÅ«s įvykio prisiminimai, sunku susikaupti, nuolatos liÅ«dna, dažnai susigraudina (t. 1, b. l. 113–119). Taigi, nekyla jokių abejonių, kad bÅ«tent dėl nuteistojo B. B. atliktų veiksmų (pasikėsinimo išžaginti ir seksualinio prievartavimo) nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Sveikatos sutrikdymas yra nustatytas kompetentingų subjektų, todėl abejoti anksčiau aptartų įrodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. Be to, bylos tyrimo metu, tiek nukentėjusioji, tiek jos atstovė pagal įstatymÄ patvirtino, kad nukentėjusioji po byloje tiriamų įvykių lankosi pas psichologus. Taip pat pasireiÅ¡kia pykčio priepuoliai ir jaučiama nuolatinė įtampa. (t. 1, b. l. 113–119).

23. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis B. B. bÅ«damas pilnametis, t. y. bÅ«damas suaugęs žmogus, suprato, kad jo atlikti veiksmai prieÅ¡ mažametį ir dėl girtumo esantį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenį (bandymas lytiÅ¡kai santykiauti ir seksualinė prievarta) gali bÅ«ti pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, ir nors jis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai B.

B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Dėl BK 161 straipsnio 2 dalies taikymo 24. Nagrinėjamoje byloje B. B. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, žinodamas, jog A. A. yra mažametė, pats gerdamas alkoholinius gėrimus bei įpildamas, pasiÅ«lydamas ir paduodamas nukentėjusiajai alkoholinių gėrimų (degtinės ir sidro), nugirdė vaikÄ . Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas savo iÅ¡vadas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, nurodė, kad bÅ«tent B.

B. siÅ«lydamas ir duodamas gerti alkoholinius gėrimus mažametei A. A. yra atsakingas už jos apsvaiginimÄ , kuris buvo susijęs ir su tolesniais neteisėtais prieÅ¡ jÄ B. B. atliktais veiksmais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ir tai, kad apleistame pastate (duomenys neskelbtini) buvę asmenys alkoholinius gėrimus vartojo savo noru, niekieno neverčiami.

25. Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį vaiko nugirdymÄ sudaro tokie suaugusio asmens veiksmai, kuriais vaikas skatinamas gerti alkoholinius gėrimus ir dėl to jis pasigeria. BÅ«tina nustatyti, kad vaikas svaigiuosius gėrimus gėrė dėl to, kad buvo skatinamas ar verčiamas tai daryti ir vartodamas svaigiuosius gėrimus apsvaigo. Veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiÅ¡kia tai, kad kaltininkas suvokia, jog skatina gerti alkoholinius gėrimus vaikÄ , numato, kad vaikas gali pasigerti ir tokių padarinių nori.

Tarp sÄ moningų kaltininko veiksmų ir vaiko nugirdymo (apsvaigimo) turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. Tai reiÅ¡kia, kad be sÄ moningų kaltinamojo veiksmų vaikas nebÅ«tų buvęs nugirdytas (apsvaigęs). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, t. y. sprendžiant dėl BK 161 straipsnio nuostatų taikymo, teismai paprastai įvertina kaltininko ketinimus, jo atliktus veiksmus ir tikslus bei nepilnamečio (mažamečio) apsisprendimÄ ir alkoholinių gėrimų vartojimo aplinkybes, o tokiais atvejais, kai kaltininkas duoda ar pasiÅ«lo vartoti alkoholinius gėrimus (neturint jokio iÅ¡ankstinio tikslo ir siekio apsvaiginti jį) ir pats mažametis ar nepilnametis turi pasirinkimo laisvę vartoti ar ne alkoholinius gėrimus bei paties vaiko apsisprendimas lemia tai, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus ir apsvaigsta, asmenys nepripažįstami kaltais pagal BK 161 straipsnio nuostatas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-293-518/2015;

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-319/2017). Tokiais atvejais, teismai, be kita ko, įvertinę nurodytų aplinkybių visumÄ , pasisako ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 76 straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų nupirkimÄ ar kitokį perdavimÄ jaunesniam negu dvideÅ¡imt metų asmeniui, požymių buvimo kaltininko veiksmuose (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21-350/2020), todėl baudžiamoji atsakomybė už BK 161 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ negali kilti įvertinant tik objektyviai pasireiÅ¡kusius kaltininko veiksmus, nevertinant jo veiksmų subjektyviosios pusės ir siekių.

26. Tokias iÅ¡vadas teisėjų kolegija daro įvertinusi ir kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu klausimu Å¡io teismo praktika nėra gausi, visgi iÅ¡ jos aiÅ¡kiai matyti, kad kasacinis teismas pritaria teismų praktikai, kurioje itin atidžiai vertinama kaltininko tyčia ir tikslai, nukentėjusio asmens veiksmai, nepilnamečio ar mažamečio valia, galimybė atsisakyti vartoti alkoholinius gėrimus ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė teismų sprendimui dėl kaltininko pripažinimo kaltu pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, kai jis ragino, kvietė ir siÅ«lė nepilnamečiui vartoti alkoholinius gėrimus, nors Å¡is atsisakė juos vartoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-719/2021).

Taip pat kasacinis teismas sutiko su žemesnės instancijos teismų sprendimais, kai kaltininkas buvo pripažintas kaltu dėl nepilnamečių (mažamečių) nugirdymo – duodant, siÅ«lant ar skatinant vartoti alkoholinius gėrimus, įvertinus kaltininko iÅ¡ anksto turėtÄ tikslÄ â€“ pažeidžiant žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumÄ tenkinti seksualinius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2013, Nr. 2K-250/2013).

27. Nuteistasis B. B. neneigė, kad nukentėjusiajai A. A. papraÅ¡ius, įpylė į stiklinę degtinės, kuriÄ nukentėjusioji iÅ¡gėrė, tačiau jis taip pat teigė, kad nevertė ir neskatino nukentėjusiosios gerti alkoholinių gėrimų, ji tai darė savo noru (t. 2, b. l. 84–85; t. 5, b. l. 5–6). Tokius B. B. parodymus iÅ¡ esmės patvirtino pati A. A., kuri nurodė, kad ji gėrė pati, savo noru, nes aplinkui žmonės gėrė, todėl ir ji sugalvojo iÅ¡gerti (t. 1, b. l. 32–38).

Kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiÄ ja buvę liudytojai taip pat nurodė, kad iÅ¡gertuvių metu niekas nebuvo verčiamas vartoti alkoholinių gėrimų. Liudytojas H. H. nurodė, kad niekas nevertė gerti, buvo tik pasiÅ«lymas visiems iÅ¡gerti. Alkoholį gėrė ne visi. Matė, kad gėrė visos merginos, tik nematė kokį gėrimÄ . Merginoms sidrÄ pylė B. B. (t. 2, b. l. 77–81; t. 5, b. l. 4). Liudytojas I. I. nurodė, kad A. A. iÅ¡gėrė gal pusę butelio sidro, jai niekas nepylė, ji gėrė iÅ¡ butelio.

A. A. taip pat paprašė, kad jai duotų degtinės. Nors visi sakė, kad ji negertų, bet ji iÅ¡gėrė pusę stiklinės degtinės, kuriÄ jai įpylė B. B. (t. 2, b. l. 84–88; t. 4, b. l. 182). Tai, kad A. A. pati prašė įpilti degtinės ir jai jÄ Ä¯pylė B. B., nurodė ir liudytojai D. D., C. C., F. F. (t. 2, b. l. 93–96, 101–103, 151–154; t. 5, b. l. 4–5).

28. Atsižvelgiant į aptartus nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. B. veiksmai – alkoholinių gėrimų pasiūlymas ir įpylimas, savaime reiškia, kad nukentėjusioji A. A. nuteistojo B. B. aktyviais veiksmais buvo verčiama, skatinama vartoti alkoholinius gėrimus. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų visuma niekaip nepatvirtina nuteistojo B.

B. siekio nugirdyti nukentėjusiÄ jÄ . PrieÅ¡ingai, nustatyta, kad nukentėjusioji žinojo, jog apleistame pastate bus vartojamas alkoholis, ji savanoriÅ¡kai ir niekieno neverčiama kartu su kitais ten buvusiais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, tiek tuos kur įpylė B. B., tiek ir pati paėmusi juos gėrė iÅ¡ butelio, bÅ«tent dėl tokių, ir pačios nukentėjusiosios veiksmų, ji apsvaigo. Teismo vertinimu svarbu tai, kad nukentėjusioji turėjo galimybę atsisakyti vartoti alkoholinius gėrimus, be to, Å¡alia buvę asmenys, ragino jÄ negerti, tačiau nukentėjusioji tokių raginimų nepaisė.

Esant tokioms aplinkybėms teismas negali daryti iÅ¡vados, kad B. B. turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ apsvaiginti nukentėjusiÄ jÄ ir pasinaudoti nukentėjusiosios apsvaigimo bÅ«sena. Teismas gali daryti tvirtas iÅ¡vadas tik dėl to, kad nuteistasis jau po nukentėjusiosios apsvaigimo, pasinaudojo nukentėjusiosios girtumu ir bejėgiÅ¡ka bÅ«kle atlikdamas vėlesnius ir jau aptartus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, tačiau tokie jo veiksmai neleidžia savaime preziumuoti ir jo kaltės įgyvendinus iÅ¡ anksto turėtÄ siekį nugirdyti vaikÄ .

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad B. B. nepadarė veikos, turinčios BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – B. B. dėl šio nusikaltimo padarymo išteisintinas (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

29. Atsižvelgiant į tai, kad B. B. iÅ¡teisintinas dėl BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo nustatytų faktinių aplinkybių, paÅ¡alinamos aplinkybės apie tai, kad B. B., be kita ko, Å¡ias veikas padarė nugirdęs nukentėjusiÄ jÄ ir taip atimdamas galimybę jai prieÅ¡intis.

Dėl B. B. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo 30. Pirmosios instancijos teismas už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ B. B. paskyrė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. sankcijoje nustatytÄ minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį; už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. jos dydį nustatydamas artimÄ sankcijos minimumui; už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis;

BK 161 straipsnio 2 dalį 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Minėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Å¡iuo teismo sprendimu B. B. iÅ¡teisintinas dėl BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija bausmės klausimo už Å¡iÄ veikÄ nesvarsto ir nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su bausmės paskyrimu pagal BK 161 straipsnio 2 dalį.

31. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio skiriant bausmes už kitas nusikalstamas veikas matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino visas bausmei skirti reikÅ¡mingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Nuteistajam B. B. nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumÄ (pasikėsino padaryti vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , taip pat padarė vienÄ labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus), tyčinį veikos pobÅ«dį, jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimas veikas padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir atsakomybę lengvinančių nebuvimÄ .

Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo nuteistojo B. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis – buvo registruotas Užimtumo tarnyboje laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. (t. 3, b. l. 143); mokėsi (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ pateiktos charakteristikos matyti, kad nuteistasis B. B. apibÅ«dinamas kaip impulsyvus, su kai kuriais grupės draugais besielgiantis nedraugiÅ¡kai, asmuo. Be kita ko, jam buvo paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas už mokytojo įžeidimÄ nekorektiÅ¡kais žodžiais (t. 3, b. l. 152).

IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad B. B. bÅ«damas dar pakankamai jaunas (tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 20 metų), iki tiriamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net penkis kartus (t. 3, b. l. 188–198). B. B. anksčiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (kvalifikuotas vagystes ir plėšimÄ ), vieÅ¡ajai tvarkai (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ), už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ jam ne kartÄ buvo paskirtos Å¡velnesnės bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo skiriami papildomi įpareigojimai, bet teismo pasitikėjimas viliantis, jog B.

B. ateityje gali veikti iÅ¡imtinai teisėtu bÅ«du, buvo nuolat pažeidžiamas. Taip pat ir nagrinėjamu atveju, nuteistasis B. B. nepaisydamas bausmės vykdymo atidėjimo pagrindu vykdomos priežiÅ«ros, 2020 m. spalio 12 d. padarė naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir pasikėsino padaryti labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ â€“ mažametės išžaginimÄ . Be kita ko, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui B. B. taip pat buvo baustas ir administracine tvarka už automobilio vairavimÄ esant neblaiviam (t. 3, b. l. 181–184).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad B. B. yra linkęs nepaisyti teisės reikalavimų.. Ankstesnės jam taikytos teisinio poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė jo elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai ir neteisėtai, todėl jam taikomos poveikio priemonės turi būti pakankamai griežtos.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam B. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, jos yra teisingos ir atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.

33. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už BK 149 straipsnio 4 dalyje bei 150 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymÄ B. B. paskirtas bausmes, subendrino dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nors apeliaciniame skunde atskirai klausimas dėl už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo nebuvo keliamas, tačiau apeliaciniu skundu buvo praÅ¡oma peržiÅ«rėti teismo nuosprendį visa apimtimi ir jį panaikinti bei nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, be to, apeliacinės instancijos teisme prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

Prokuroras pažymėjo, kad pagal teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiÅ¡kai santykiavo ir iÅ¡ karto po to tenkino lytinę aistrÄ arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiÄ jÄ , išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, nusikaltimų sutaptį, todėl už Å¡ias veikas paskirtos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos apėmimo bÅ«du vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Tokiai prokuroro pozicijai apeliacinės instancijos teisme pritarė ir nuteistojo gynėja.

34. Tokių argumentų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis aptariamoje dalyje yra neteisingas, nes nuteistajam B. B. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, t. y. vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

35. Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, be kita ko, pasisakyta ir dėl realios bei idealios nusikalstamų veikų sutapčių. Sprendžiant klausimÄ , kokiÄ nusikaltimų sutaptį sudaro lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas ar seksualinis prievartavimas, reikia įvertinti:

a) kiek veiksmų padarė kaltininkas;

b) ar tais veiksmais kelis kartus pažeistas tas pats ar skirtingi BK straipsniai;

c) ar tarp veiksmų yra laiko tarpas ir ar galima padarytus veiksmus vertinti kaip padarytus tuo pat metu;

d) ar padarytus veiksmus sieja vieningas sumanymas. Priklausomai nuo Å¡ių požymių sprendžiama, ar padaryti veiksmai sudaro realiÄ ar idealiÄ nusikaltimų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2008). Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nagrinėjamo pobÅ«džio baudžiamosiose bylose pasisakyta, kad kai asmuo su nukentėjusiuoju lytiÅ¡kai santykiavo ir iÅ¡ karto po to tenkino lytinę aistrÄ arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiÄ išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-697/2015).

O tokiu atveju kai lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas padaryti keliomis skirtingomis veikomis (lytinis aktas ir po kiek laiko lytinės aistros tenkinimas) ir tarp jų yra laiko tarpas, padarytos veikos sudaro realiÄ nusikaltimų sutaptį. Be to, net ir tokiu atveju, skirtingų veiksmų ir laiko tarpo ilgumas yra vertinamieji kriterijai, todėl kiekvienu atveju teismas sprendžia, atsižvelgdamas į veikų padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2013).

36. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis B. B., iÅ¡sivedęs nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ atskirÄ patalpÄ ir pasinaudojęs nukentėjusiosios amžiumi bei dėl girtumo esančia jos bejėgiÅ¡ka bÅ«sena, pradėjo jÄ bučiuoti, čiupinėti, numovė jai kelnes ir apatines kelnaites iki kelių, o nukentėjusiajai nesugebant pasiprieÅ¡inti, pasikėsino lytiÅ¡kai su ja santykiauti, t. y. bandė įvesti savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į vaginÄ . Tačiau negalėdamas patenkinti savo lytinės aistros vaginaliniu bÅ«du, nuteistasis paklupdė nukentėjusiÄ jÄ ir siekdamas patenkinti savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , savo lytinį organÄ Ä¯kiÅ¡o nukentėjusiajai į burnÄ , t. y. seksualiai prievartavo oraliniu bÅ«du.

Taigi, nustatyta, kad nuteistasis B. B. vienÄ paskui kitÄ pasikėsino padaryti ir padarė skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose įtvirtintas nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ jÄ bei seksualiai prievartavo nukentėjusiÄ jÄ oraliniu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ , be to, Å¡iais veiksmais jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ . Pagal aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ tokie nuteistojo veiksmai sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas teismo paskirtas bausmes baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė netinkamai, todėl pirmosios instancijos nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir nuteistajam B.

B. pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. bausmių apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę. Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo 37. Gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir dėl bausmių bendrinimo su kitu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Apeliantė, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 9 dalimi, teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme taip pat turėjo bÅ«ti subendrinta taikant bausmių apėmimo, o ne bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

38. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka toje pačioje baudžiamojoje byloje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje.

Å iuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtÄ bausmę bendrina bÅ«tent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiÅ¡ko sudėjimo, o subendrintÄ bausmę paskirti tokiÄ , kokia bÅ«tų buvusi priimant vienÄ nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-7-3/2014, Nr. 2K-10-976/2016, Nr. 2A-7-3-489/2019, Nr. 2K-114-788/2021).

39. Skundžiamu nuosprendžiu už apysunkį ir labai sunkius nusikaltimus, padarytus 2020 m. spalio 12 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nesunkų nusikaltimÄ , padarytÄ 2020 m. balandžio 20 d. Å iuo atveju atskirais nuosprendžiais bausmės iÅ¡ tiesų buvo paskirtos už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo paskirta vien už Å¡iuo nuosprendžiu konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ ji, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 a punkto, 2 dalies nuostatomis taip pat buvo bendrinama su kitu, t. y. dar ankstesniu B.

B. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri taip pat yra sudėtinė. BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklė tik iÅ¡ dalies apima tokiÄ situacijÄ , kai paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu, kuris, be kita ko, yra subendrintas dar su ankstesniu nuosprendžiu. Tokiais atvejais teismas negali visa apimtimi vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalies taisykle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokia situacija atsiduria BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių sandÅ«roje, todėl svarbiausias teismo pritaikyto bausmių bendrinimo teisėtumo kriterijus tokiu atveju yra galutinės bausmės dydžio teisinis pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-788/2021, Nr. 2A-3-788/2022).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo B. B. buvo pripažintas kaltu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu buvo padaryta 2020 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio priėmimo ir neatlikus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, subendrinant šiais, ankstesnėse bylose priimtais, nuosprendžiais paskirtas bausmes, buvo taikytos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos dėl kurių padarymo skundžiamu nuosprendžiu B. B. pripažintas kaltu buvo padarytos taip pat po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio priėmimo ir neatlikus Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 2020 m. spalio 12 d. Esant tokiai situacijai, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagal kurį taikomas tik bausmių sudėjimo bÅ«das. Taigi, Å¡ios aplinkybės paneigia iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme turėjo bÅ«ti bendrinama bausmių apėmimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ .

41. Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes paskirtas skundžiamu nuosprendžiu, todėl keičiant Å¡iÄ nuosprendžio dalį, iÅ¡ naujo subendrinta bausmė atitinkamai iÅ¡ naujo subendrinama su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant tokiÄ pačiÄ bausmės dalį (1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius), kokia skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pridėta prie galutinės subendrintos bausmės. Teismo vertinimu, tokia pridedamos bausmės dalis yra visiÅ¡kai teisinga, nes nuteistasis ne pirmÄ kartÄ nepaisė jo atžvilgiu priimto nuosprendžio ir neatlikęs paskirtos bausmės, toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

Dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme 42. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, patvirtinanti nukentėjusiajai suteiktų advokato atstovavimo paslaugų apimtį ir prašymas dėl 316,16 Eur dydžio atstovavimo išlaidų priteisimo (t. 5, b. l. 138–139).

43. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ioje byloje proceso iÅ¡laidas patyrė ne nukentėjusioji ar civilinis ieÅ¡kovas, o valstybė, tačiau ir tokiu atveju proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens (lygiai taip pat, kaip ir proceso iÅ¡laidos už valstybės suteiktÄ teisinę pagalbÄ Ä¯tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam (BPK 106 straipsnio 1 dalis), ar kaip kitos proceso iÅ¡laidos, kurias, vadovaujantis BPK 103 straipsnio nuostatomis ir Å¡io straipsnio 6 punktu, teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis).

Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-693/2015). Aptartos nuostatos dėl proceso iÅ¡laidų taikytinos ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-198-303/2022 ir kt.).

44. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo B. B. gynėjos apeliacinį skundÄ , kuris iÅ¡ dalies buvo pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama dėl nusikalstamų veikų susijusių su seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu prieÅ¡ mažametį asmenį, kuris apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios teises ir interesus jai buvo paskirta įgaliotoji atstovė.

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė buvo paskirta teismo iniciatyva, be to, apeliacinis procesas byloje inicijuotas pagrįstai (nuteistojo gynėjos pateiktas apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas), sprendžia, jog tokioje situacijoje valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo nebūtų teisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas prašymas dėl 316,60 Eur dydžio atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį, kuria B. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – B. B. dėl kaltinimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį dėl nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių ir dėl pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus paskirtų bausmių subendrinimo. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų B. B. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį, faktinių aplinkybių, pašalinti aplinkybes apie tai, kad B.

B. Å¡ias veikas padarė nugirdęs nukentėjusiÄ jÄ ir taip atimdamas galimybę jai prieÅ¡intis. B. B., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir B. B. paskirti 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskira subendrinta laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę subendrintÄ 6 (Å¡eÅ¡erių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl nukentėjusiosios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų priteisimo netenkinti. Teisėjai Nerijus Meilutis Justas Namavičius Ernestas Rimšelis