08f75d1b-e28a-489c-a4b4-f4afbc71e2e4 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2588-800/2022 Teisminio proceso Nr.2-34-3-00346-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Živilė Janavičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡ydamas palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motina M. K. po savo vyro J. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. K., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini).

Po M. K. mirties liko sekantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Po motinos mirties Å¡ios palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas, kuris M. ir J. K. Å¡eimoje buvo vienintelis vaikas. M. K. iki savo sutuoktinio ir pareiÅ¡kėjo tėvo J. K. mirties gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tėvui priklausė gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais. PareiÅ¡kėjo teigimu, iÅ¡ karto po vyro mirties į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo jo motina nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad po vyro mirties priimdama faktiÅ¡kai valdyti jo turtÄ , ji įgyvendino savo kaip įpėdinės teises.

Pastaroji po vyro mirties toliau mokėjo visus mokesčius, tvarkė sodybÄ , visus buitinius reikalus, iki mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad, tuo atveju, jei, iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad paveldėtojas priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui.

Teismas k o n s t a t u o j a : pareiškimas tenkintinas visiškai. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.), o Å¡ie veiksmai pagal 2000 m. CK normas turėjo bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tėvai – J. K. ir M. K.. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijime J. K. mirties vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad M. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-Å«kio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas-Å«kio pastatas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžinieriniai statiniai-Å¡ulinys, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).

Po motinos mirties Å¡ios palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjo vardu registruotas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro pažyma dėl informacijos patvirtina, kad paveldėjimo byla po J. K. mirties neužvesta. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jo motina M.

K. po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl motinos palikimo, pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ M. K. užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pastaroji naudojosi kaip savo nuosavybe. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog M. K. po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. K. mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, įrodo paties pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kad po J. K. mirties M. K. priėmė mirusiojo palikimÄ , nes liko gyventi sodyboje, toliau mokėjo visus mokesčius, tvarkė sodybÄ , visus buitinius reikalus, iki mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini).

Be to, minėtÄ faktÄ , kad po J. K. mirties M. K. toliau liko gyventi sodyboje, patvirtina duomenys iÅ¡ medicininio Å¡ios mirties liudijimo, kad mirusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiÅ¡kėjo nurodytus faktus dėl M. K. veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio J. K. mirties likusį palikimo objektÄ sudarantį turtÄ . Bylos nagrinėjimo metu Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti nurodyti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, atitinkantys su pareiÅ¡kimu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.

Suinteresuotas asmuo neteikė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė Å¡iuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais kaip patikimu įrodymu. Ä®vertinus nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio J. K. mirties jo palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, sutuoktinė M. K., kadangi ji palikėjo turtu naudojosi ir jį valdė, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais. Valstybė Å¡ioje byloje nepatyrė iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Živilė Janavičienė