Legislator Case Law & Legislation
08f72215-cbb7-4704-8a81-d0318d79d9ed AI generated

08f72215-cbb7-4704-8a81-d0318d79d9ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 08f72215-cbb7-4704-8a81-d0318d79d9ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nustatyti, kad nepilnamečių vaikų tėvas S. H. su vaikais bendrautų kas antrÄ mėnesio savaitgalį Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 17 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos ar kitos ieÅ¡kovės nurodytos vietos ir grÄ Å¾indamas į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ ;

Legislator headnote

AI generated

08f72215-cbb7-4704-8a81-d0318d79d9ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas: H.. Tėvas, kiek tai nepažeidžia vaikų teisių ir teisėtų interesų, turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis, susitinkant ir kartu su vaikais praleidžiant laisvalaikį. Tėvai nedarys vienas kitam kliūčių bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, Å¡iuos klausimus sieks spręsti bendru sutarimu (b.l. 6); - antstolio D. Å . 2020 m. sausio 9 d. patvarkymu dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo, adresuotu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, iÅ¡ieÅ¡kotojui S. H. ir skolininkei T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A17-683-1015/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00466-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 18.13 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. H., vertėjai Eglei Genytei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. A. 2020 m. sausio 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 18-ANR_P-112-2020, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 13 d., apie 17.32 val., 2020 m. sausio 13 d., apie 20.19 val., 2020 m. sausio 25 d., apie 14.16 val., (duomenys neskelbtini), ir kitais adresais (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini) buvo gauti S. H. praneÅ¡imai, kad yra neprižiÅ«rimi jo nepilnamečiai vaikai, kad jam nėra leidžiama telefonu su jais bendrauti.

Tyrimo metu nustatyta, kad S. H. telefonu yra leidžiama bendrauti su vaikais, t.y. S. H. su vaikais telefonu bendrauja kiekvienÄ dienÄ . Taip pat visi atvejai, kuriais S. H. praneÅ¡davo policijai apie neprižiÅ«rimus jo vaiku, nepasitvirtindavo. S. H. nuolat kviečia policijÄ , žinodamas, jog pagalba jam nėra reikalinga, melagingai praneÅ¡damas dėl galimo pavojaus jo neprižiÅ«rimiems vaikams ar draudimo su jais pasimatyti. Tokiais savo veiksmais S. H. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ (ROIK Nr. 20109762110).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. H. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad kiekvienÄ kartÄ , kai jis skambina pagalbos, susiduria su kalbos barjeru. Policija nesupranta, kÄ jis jiems kalba ir kÄ reikia daryti. Kai atvyksta policija, įvyksta daug nesusipratimų, jam reikia aiÅ¡kinti, kÄ policijai reikia daryti. Policija nesiima atsakomybės spręsti Å¡iÄ problemÄ , nors yra psichologinis ir emocinis priekabiavimas prie vaikų. Nurodo, kad jis neturi jokios komunikavimo galimybės, nes jo buvusios žmonos ir vaikų telefonai yra užblokuoti.

Kontakto jam su vaikais nesuteikimas - tai priekabiavimas prie vaikų. Kai jis apie tai praneÅ¡a Vaikų teisių apsaugos tarnybai, jie sako, kad nieko negali padaryti, nes tai policijos reikalas. Tuomet jis vadovaujasi procedÅ«romis ir skambina policijai. Dabar jis turi nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkaraÅ¡tį. Vienas aspektas yra lankymasis, o kitas - bendravimas telefonu. Problemos yra su bendravimu telefonu, nes jis nebendrauja su vaikais kiekvienÄ dienÄ . Jei neturėtų dėl to problemų, jis į policijÄ neskambintų.

Jo manymu, policijos pareigÅ«nai neatlieka savo pareigų, netikrina jo telefono iÅ¡klotinių ir ar jo telefonas yra blokuojamas. Administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu S. H. nurodė, kad protokole yra netikra informacija ir jis yra klaidingai suraÅ¡ytas (b.l. 25). Liudytoja T. H. teismo posėdyje parodė, kad S. H. yra buvęs jos vyras. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad policijos iÅ¡kvietimų buvo daugiau, nei nurodyta protokole ir jie vyksta pastoviai. 2020 m. sausio 11 d. pas jÄ buvo atvykę Vaikų teisių apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, taip pat turėjo atvykti antstoliai ir pažiÅ«rėti, ar ji vykdo teismo sprendimÄ dėl bendravimo su vaikais.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos pareigÅ«nai užfiksavo, kad ji tinkamai vykdo teismo sprendimÄ ir leidžia tėvui bendrauti su vaikais, bet vaikai patys nenori eiti susitikti su tėvu. Apie 2020 m. sausio 13 d. liudytoja nieko nežino, nes vaikas turi savo asmeninį telefonÄ arba laikrodukÄ ir ji bendrauja su tėvu tiek, kiek pati nori, jai niekas nedraudžia. 2020 m. sausio 13 d. duktė turėjo su savimi telefonÄ . Vaiko telefonu ji naudotis nemoka, todėl nemokėtų jo užblokuoti, o kÄ vaikas daro, ji nekontroliuoja, nes kiek vaikas nori, tiek gali bendrauti su tėvu.

Duktė su tėčiu bendrauja kiekvienÄ dienÄ . S. taip pat skambina dukrai į jos (liudytojos) telefonÄ ir jeigu vaikas nori pakalbėti, ji atsiliepia jos telefonu. Vaikai yra iÅ¡vargę nuo tėvo, nes jis buvo užsipuolęs jÄ vaikų akivaizdoje. 2020 m. sausio 25 d. vaikai buvo pas jos mamÄ ar seserį, o ji pati dirbo. Jei vaikai atsisako vykti kartu su tėvu, ji negali priversti jų tai daryti. Vaikai yra įbauginti, nes vienÄ kartÄ S. paėmė vaikus ir negrÄ Å¾ino jų kelias savaites, taip pat neleido jai bendrauti su vaikais.

Liudytoja nieko konkretaus apie 2020 m. sausio 25 d. neatsimena, galimai jai skambino policija ir bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau ji atsakė, kad yra darbe, vaikai palikti su jos mama ar seserimi ir jeigu vaikai neatsiliepia tėvui, vadinasi nenori su juo kalbėti. Liudytojos teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žino, kur gyvena jos mama ir sesuo, jis yra nekontroliuojamas, dažnai jai kviečia policijÄ , yra užfiksuoti trys smurto prieÅ¡ jÄ artimoje aplinkoje atvejai ir dabar jam taikomos laikinos apsaugos priemonės, nes vaikai atsisakė matytis su tėvu.

Taip pat S. dažnai skundžia jÄ antstoliams, kad ji nesilaiko teismo sprendimo, bet ji laikosi sprendimo ir leidžia tėvui paimti vaikus net ir sprendime nenurodytomis dienomis, jeigu patys vaikai to nori. Tačiau situacija pasikeitė, kai S. pradėjo agresyviai elgtis. Spalio mėnesį jis buvo paėmęs vaikus trims dienoms, tačiau jų negrÄ Å¾ino, vaikai buvo įbauginti. Taip pat S. kiekvienÄ dienÄ ateina į mokyklÄ , elgiasi agresyviai, todėl vaikai pradėjo atsisakinėti su juo bendrauti. Liudytoja I.

K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra T. H. mama. Liudytoja nurodė, kad bendra situacija yra tokia, kad S. labai daug kartų skambina ir vaikai vienÄ ar du kartus per dienÄ su juo kalbasi. Ji pati yra užblokavusi S. telefonÄ , nes sulaukdavo iÅ¡ jo apie 200 skambučių per dienÄ . Nuo sausio-vasario mėnesio vaikas turi naujÄ telefonÄ , prieÅ¡ tai vaikas taip pat turėjo telefonÄ , tačiau jis sugedo ar jį paėmė S.. Dabar jis skambina rečiau. Kai S. skambindavo į liudytojos telefonÄ , jis skambindavo iÅ¡ skirtingų numerių.

Mažoji anÅ«kė labai bijo eiti į laukÄ , nes bijo sutikti tėvÄ . Sausio 25 d. įvykių ji neatsimena. Kai bÅ«na S. Å¡eÅ¡tadienis pasimatyti su vaikais, tai vaikai tuo metu bÅ«na pas dukterį ir kiek ji žino, vaikai patys atsisakė pasimatyti su tėvu, todėl buvo kviečiama policija ir vaikų teisių apsaugos pareigÅ«nai. Jeigi S. ateina pas jÄ ir beldžiasi į duris, o anÅ«kė atsisako su juo matytis, tai ji S. durų neatidaro. Buvo atvejų, kad policijos pareigÅ«nai buvo atvykę pas jÄ ir klausė, kodėl ji neleidžia tėvui matytis su vaikais, tačiau patys vaikai aiÅ¡kina, kad jie nenori matytis su tėvu.

Ji pati bijo dėl savo anÅ«kų sveikatos, nes žmogus yra agresyvus. S. H. kaltė, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 493 straipsnio 2 dalyje, byloje taip pat grindžiama: - BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skambino: 2020 m. sausio 13 d., 17.32 val. ir pranešė policijai dėl nutrÅ«kusio ryÅ¡io. Reikalauja policijos adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ papildomos informacijos apie patikrinimÄ nustatyta, kad praeitais metais dėl tos pačios situacijos skambinta virÅ¡ 39 kartų, asmuo yra informuotas ne vienÄ kartÄ , kur reikia kreiptis dėl teismo sutarties vykdymo ar nevykdymo, vaikų teisės ir teismas apie situacijÄ informuotos, vyksta teisminis procesas (b.l. 2); 2020 m. sausio 13 d., 20.19 val. pranešė, kad jis laukia vietoje adresu (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nų dėl persekiojamų dukrų, turi pretenzijų.

IÅ¡ papildomos informacijos apie patikrinimÄ nustatyta, kad pranešėjui buvo paaiÅ¡kinta veiksmų seka dėl jo susiklosčiusios situacijos. Å iuo metu pranešėjo buvusi žmona T. H., kuri gyvena kartu su vaikais, neleidžia pranešėjui nei matytis, nei bendrauti telefonu su vaikais ir tuo pažeidžia teismo nutarties reikalavimus. Pranešėjo buvusiai žmonai prisiskambinti nepavyko, visi jai skambinantys telefonai blokuojami (b.l. 3); 2020 m. sausio 25 d., 12.04 val. ir 14.16 val. pranešė, kad atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas buvusiÄ Å¾monÄ , kuri pagal teismo sprendimÄ turi jam leisti susitikti su dviem vaikais, tačiau neleidžia, durų neatidaro (b.l. 20; 21); 2020 m. sausio 26 d., 11.22 val. pranešė, kad laukia lauke, adresu (duomenys neskelbtini) yra jo vaikai, galimai su savo seneliais.

Kur buvusi žmona, mežino. Reikalauja policijos, nes pagal teismo sprendimÄ turi teisę matytis su vaikais, bet buvusi žmona neleidžia. Žmona galimai dabar darbe (b.l. 22); - 2020 m. sausio 15 d. S. H. pareiÅ¡kimu policijai, kuriuo jis kreipėsi į policijÄ dėl teismo nustatytų teisių bendrauti su vaikais pažeidimo. Nurodo, kad jo buvusi žmona T. H. blokuoja jo telefono numerį, dėl ko jis negali bendrauti su vaikais ir mano, kad tai yra neteisėta ir kartu prievarta prieÅ¡ vaikus. Jo telefono numeris buvo blokuotas sausio 12, 13, 14 dienomis (b.l. 4-5); - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. vykdomuoju raÅ¡tu, iÅ¡duotu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina T.

H.. Tėvas, kiek tai nepažeidžia vaikų teisių ir teisėtų interesų, turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, susitinkant ir kartu su vaikais praleidžiant laisvalaikį. Tėvai nedarys vienas kitam kliūčių bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, šiuos klausimus sieks spręsti bendru sutarimu (b.l. 6); - antstolio D. Š. 2020 m. sausio 9 d. patvarkymu dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo, adresuotu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, išieškotojui S. H. ir skolininkei T.

H., kuriame nurodoma, kad antstolio kontoroje 2020 m. sausio 9 d. gautas ieÅ¡ieÅ¡kotojo S. H. praÅ¡ymas, kuriame teigiama, kad skolininkė T. H. nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais. Taip pat iÅ¡ieÅ¡kotojas praÅ¡o suteikti pagalbÄ 2020 m. sausio 11 d., 12.00 val. pasiimant vaikus iÅ¡ T. H. gyvenamosios vietos. Antstolis praÅ¡o užtikrinti sprendimo vykdymÄ dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui (b.l. 8); - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovė T.

H. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei prašė taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nustatyti, kad nepilnamečių vaikų tėvas S. H. su vaikais bendrautų kas antrÄ mėnesio savaitgalį Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 17 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos ar kitos ieÅ¡kovės nurodytos vietos ir grÄ Å¾indamas į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ ;

2) nustatyti, kad atsakovas turi teisę skambinti ieÅ¡kovei ne daugiau kaip du kartus per savaitę, o vaikams – ne daugiau kaip du kartus per dienÄ ;

3) iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui lankytis su vaikais užsienyje. IeÅ¡kovės T. H. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iÅ¡ dalies bei nustatyta laikina atsakovo S. H. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kuriÄ jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos ar kitos ieÅ¡kovės nurodytos vietos ir grÄ Å¾indamas į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ .

Kita praÅ¡ymo dalis atmesta (b.l. 8-13); - 2020 m. sausio 22 d. T. H. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad S. H. jai ir vaikams skambina kiekvienÄ dienÄ po daug kartų, vien Å¡iandien jis jai skambino Å¡eÅ¡is kartus ir visus kartus jis bendravo telefonu su vaikais. 2020 m. sausio 13 d. S. H. su vaikais bendravo nuvykęs pas vaikus į mokyklÄ , taip pat su jais bendravo telefonu. Apskritai, jis su savo vaikais telefonu bendrauja kiekvienÄ dienÄ ir ji nežino kodėl S. H. meluoja, kad ji neleidžia jam bendrauti su vaikais telefonu (b.l. 15); - 2020 m. sausio 22 d.

I. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji yra mažamečių vaikų močiutė. Kai vaikams skambino jų tėtis S. H., ji duoda jam parbendrauti su vaikais, bet tik tuomet, jeigu jis jai skambino iš kito telefono numerio, nes ji S. numerį yra užblokavusi, kadangi jis jam skambindavo labai dažnai ir dėl to ji negalėjo ramiai ilsėtis. Kadangi jis iš kitų numerių jam skambina taip pat labai dažnai, dėl to ji leidžia jam pabendrauti su vaikais, jeigu tuo metu vaikai būna su ja (b.l. 17-19); - 2020 m. sausio 28 d.

T. H. paaiÅ¡kinimu policijai, kuriame nurodoma, kad 2018 m. birželio mėnesį ji iÅ¡siskyrė su S. H.. Teismo sprendimu tėvas turi teisę matytis su vaikais kas antrÄ mėnesio savaitgalį. Å iÄ teismo nutartį ji sÄ Å¾iningai vykdo, tačiau patys nepilnamečiai vaikai atsiako matytis su tėvu, nes vaikai jo bijo. S. H. pastoviai kreipiasi į antstolius, teigdamas, jad ji nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia jam matytis su vaikais. 2020 m. sausio 11 d. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini) buvo atvykę vaiko teisių atstovai ir užfiksavo, kad vaikus pas tėvÄ ji leidžia, tačiau vaikai griežtai patys atsisako eiti pas tėvÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ su VTAT darbuotojais jos namuose buvo ir S. H., kuriam darbuotojai iÅ¡aiÅ¡kino vaikų pozicijÄ , tačiau jis to nesupranta ir toliau kiekvienÄ dienÄ skambinėja tiek jai, tiek vaikams. Vaikai pasiÅ¡neka su tėvu savo noru keletÄ kartų per dienÄ , tačiau į visus jo skambučius neatsako, nes jų bÅ«na labai daug – 30-40. 2020 m. sausio 25 d. ji buvo darbe, vaikai buvo pas jos seserį. Apie tai, kad S. H. tÄ dienÄ buvo prie jos namų, ji nežinojo. Teigia, kad Vilniaus miesto 5 PK vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir S. H. paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie jos ir jos namų. 2020 m. sausio 25 d., apie 13-14 val. jai paskambino sesuo ir pasakė, kad S. H. atėjo prie jos namų ir reikalavo duoti pasikalbėti su vaikais.

Sesuo paklausė vaikų, ar jie nori kalbėtis su tėvu ir Å¡ie sutiko trumpai pasikalbėti. S. pradėjo agresyviai Å¡nekėti su vaikais, reikalavo paiaiÅ¡kinti, kodėl jie pas jį neeina ir neatsako į skambučius. Vaikai iÅ¡sigando, todėl sesuo paprašė S. iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Jis savo noru iÅ¡eiti nenorėjo, todėl sesuo jėga iÅ¡stÅ«mė jį iÅ¡ buto. Vaikai ne kartÄ sakė S., kad nenori pas jį eiti. Adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jos mama ir jos vaikų sausio 25-26 dienomis ten nebuvo.

Kodėl S. tÄ dienÄ mamos adresu kvietė policijÄ , ji pasakyti negali, galimai jis bando surinkti kuo daugiau negatyvios informacijos apie jÄ , nes turi pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ jos ieÅ¡kinį. PaaiÅ¡kinime teigiama, kad S. H. yra suinteresuotas melagingai kviesti policijÄ ir teikti prieÅ¡ jÄ melagingus parodymus, norėdamas jai pakenkti (b.l. 23). Bendrasis pagalbos centras pateikė teismui garso įraÅ¡us, kuriuose užfiksuoti protokole nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skambučiai.

Susipažinus su pateiktais garso įraÅ¡ais nustatyta, kad S. H. 2020 m. sausio 13 d. keletÄ kartų skambino bendrajam pagalbos centrui: 17.28 val. jis pranešė apie tai, kad yra netinkamai vykdomas teismo sprendimas dėl nustatyto jo bendravimo su vaikais, kurį jis vertina, kaip smurtÄ prieÅ¡ vaikus, todėl prašė policijos pagalbos ir laukė jų nurodytu adresu. Policijos pareigÅ«nams neatvykus, jis vėl 20.01 val. skambino bendrajam pagalbos centrui, teigdamas, kad laukia policijos jau 2,5 valandos, tačiau ji neatvyksta.

Operatorius jam aiÅ¡kino, kad dėl tos pačios priežasties jis praeitais metais skambino 39 kartus ir jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kur reikia kreiptis. S. H. aiÅ¡kina, kad jeigu smurtas prieÅ¡ vaikus tęsiasi kiekvienÄ dienÄ , tai kÄ jis turėtų daryti ir kai policija sutvarkys Å¡iÄ problemÄ , jis daugiau neskambins. Teigia, kad policijos direktyvoje aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad smurtas prieÅ¡ vaikus yra policijos darbas. Operatorius diktuoja telefono numerį ir aiÅ¡kina, kad S. H. policijai turi skambinti tiesiogiai. 2020 m. sausio 25 d.

S. H. vėl keletÄ kartų skambino bendrajam pagalbos centrui: 12.01 val. jis paskambino ir pranešė, kad atvyko pasimatyti su savo vaikais prie buvusios žmonos buto durų teismo nustatytu laiku, tačiau jam durų niekas neatidaro, praÅ¡o policijos pagalbos. 12.39 val. jis vėl skambino BPC, teigdamas, kad policijos pareigÅ«nų laukia jau 40 minučių, tačiau jie neatvyksta, bet operatorė jam pataria dar palaukti ir patikina, kad policija atvyks. S. H. 13.07 val. vėl skambina bendrajam pagalbos centrui, teigdamas, kad skambino apie 12 val., prašė policijos pagalbos, tačiau ji neatvažiavo.

Operatorius jį informuoja, kad jam reikia vykti į policijos komisariatÄ , nurodo adresÄ . S. H. klausia, kodėl jis ten turėtų vykti ir operatorius nurodo, kad jis apie situacijÄ informavo policijÄ , jam pačiam reikia ten nuvykti, policija atvažiuoti negali. 13.16 val. S. H. vėl skambino BPC, praÅ¡ydamas patikslinti asmens vardus, į kuriuos jis turėtų kreiptis komisariate. Operatorius atsako, kad vardų jis nežino, kad jam pačiam reikia skambinti ir tartis. S. H. piktinasi tuo, kaip galima nežinoti vardų, jeigu prieÅ¡ tai su juo kalbėjęs operatorius aiÅ¡kiai pasakė, kad jis kalbėjosi su policija ir Å¡i jam liepė pačiam ten vykti.

Jis skambino policijai ir jie jam neatsakė. Operatorius aiÅ¡kina, kad jis mato, kaip S. H. policija paskambino ir viskÄ paaiÅ¡kino. S. H. teigia, kad niekas jam neskambino ir nieko neaiÅ¡kino. Operatorius dar kartÄ paaiÅ¡kina, kad jokių vardų jis nurodyti negali ir dar kartÄ diktuoja policijos telefono numerį. 14.13 val. S. H. vėl skambino BPC, teigdamas, kad Å¡iandien jis turėjo net tris kartus skambinti 112, jam patarė vykti į policijos komisariatÄ , jis taksi ten nuvažiavo, bet komisariate niekas nekalba angliÅ¡kai ir nesupranta jo problemos, todėl jis vėl priverstas skambinti 112 dėl teismo sprendimo matytis su vaikais laikymosi, nes jo buvusi žmona šį sprendimÄ pažeidžia.

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. Byloje ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. H. 2020 m. sausio 13 d. ir sausio 25 d. po keletÄ kartų skambino BPC, praÅ¡ydamas policijos pagalbos, nėra, tačiau S. H. teigimu, policijos pareigÅ«nus jis kvietė dėl to, kad jo buvusi žmona pažeidinėja teismo sprendimÄ dėl nustatyto bendravimo su vaikais tvarkos, kÄ jis traktuoja kaip smurtÄ prieÅ¡ vaikus, kas yra policijos darbas, taigi policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimai nebuvo melagingi.

Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbÄ nuo piktybiÅ¡kų, melagingų iÅ¡kvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų iÅ¡teklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iÅ¡ tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iÅ¡kvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms iÅ¡spręsti bÅ«tina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. - suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia praneÅ¡ant melagingÄ informacijÄ ir taip trukdant tarnybų darbÄ .

Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s, sprendžiant klausimÄ dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikÅ¡mingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba jam yra nereikalinga. Å ioje teisės normoje įtvirtinta formuluotė „iÅ¡kvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneÅ¡a apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu, nutraukus S. H. ir T. H. santuokÄ bendru sutikimu, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina – T. H.. Pagal patvirtintÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, vaikų tėvui, kiek tai nepažeidžia vaikų teisių ir teisėtų interesų, suteikta teisė bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis, susitinkant ir kartu su vaikais praleidžiant laisvalaikį.

Taip pat abu tėvai Å¡ia sutartimi įsipareigojo nedaryti vienas kitam kliūčių bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime bei iÅ¡kilusius klausimus siekti spręsti bendru sutarimu (b.l. 6). T. H. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti Å¡io sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei prašė taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nustatyti, kad nepilnamečių vaikų tėvas S. H. su vaikais bendrautų kas antrÄ mėnesio savaitgalį Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 17 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos ar kitos ieÅ¡kovės nurodytos vietos ir grÄ Å¾indamas į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ ;

2) nustatyti, kad atsakovas turi teisę skambinti ieÅ¡kovei ne daugiau kaip du kartus per savaitę, o vaikams – ne daugiau kaip du kartus per dienÄ ;

3) iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui lankytis su vaikais užsienyje. IeÅ¡kovės T. H. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iÅ¡ dalies bei nustatyta laikina atsakovo S. H. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kuriÄ jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos ar kitos ieÅ¡kovės nurodytos vietos ir grÄ Å¾indamas į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ .

Kita praÅ¡ymo dalis atmesta (b.l. 8-13). Tad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė bendrauti su vaikais įvairiomis ryÅ¡io priemonėmis nagrinėjamų įvykių metu apribota nebuvo. S. H. teigimu, bendrajam pagalbos centrui jis skambino ir policijÄ kvietė dėl to, kad jo manymu, buvusi žmona pažeidžia teismo nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , t.y. neleidžia jam bendrauti su jais telefonu, nes tiek buvusios žmonos, tiek vaikų telefonai jam skambinant yra blokuojami.

Jo teigimu, negalėjimas susiekti su vaikais yra prievarta prieÅ¡ vaikus, o prievarta prieÅ¡ vaikus yra nusikalstama veika, todėl policija privalo iÅ¡spręsti šį klausimÄ . Byloje esantys BPC pateikti skambučių garso įraÅ¡ai patvirtina, kad 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. sausio 25 d. S. H. po kelis kartus skambino BPC, praÅ¡ydamas policijos pagalbos dėl jo manymu vykdomo smurto prieÅ¡ vaikus, nurodydavo adresÄ , kuriuo policija turėtų atvykti ir pats ten laukdavo policijos. Nesulaukęs atvykstančių pareigÅ«nų, jis vėl skambindavo BPC, klausdavo kada atvyks policija.

BPC operatoriui nurodžius, kad tokiais klausimais jis pats turi kreiptis į policijÄ , S. H. vykdė šį nurodymÄ , t.y. skambino BPC operatoriaus nurodytu telefono numeriu policijai (iÅ¡ BIRT žiÅ«ryklės matyti, kad buvo skambinta automatinei įvykių registracijai (b.l.

20) bei 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi pareiÅ¡kimu į policijÄ (b.l. 4). Teismo vertinimu, toks S. H. elgesys, t.y. savo pavardės nurodymas, policijos laukimas nurodytoje vietoje, skambinimas tiesiogiai policijai ir pareiÅ¡kimo policijai teikimas neduoda pagrindo daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kvietė pareigÅ«nus, žinodamas kad jam pagalba yra nereikalinga, t.y. pranešė policijai apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Nors kreipimasis į policijÄ dėl S. H. nurodytų aplinkybių Å¡ioje situacijoje nelaikytinas visiÅ¡kai tinkamu savo teisių gynimo bÅ«du ir gali bÅ«ti vertinamas kaip eikvojantis specialiosios tarnybos - policijos iÅ¡teklius ir pan., kadangi, kaip ne kartÄ jam iÅ¡aiÅ¡kinta, atitinkami nesutarimai bei konfliktai su buvusia sutuoktine dėl bendravimo su vaikais tvarkos turi bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka, tačiau įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir bendrauja tik anglų kalba, dėl ko, jo teigimu, kyla problemos dėl bendravimo su policijos pareigÅ«nais, nes jie nesupranta jo praÅ¡ymų, nagrinėjamu atveju, įvertinus ir konkrečių skambučių turinį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis neturėjo tyčios piktybiÅ¡kai trukdyti policijos darbo, nes tokiu bÅ«du pagal savo supratimÄ siekė apsaugoti savo ir vaikų interesus.

Nors apklaustos teismo posėdyje liudytojos – nepilnamečių vaikų motina T. H. ir nepilnamečių vaikų močiutė I. K. patvirtino teismui, kad jos nedraudžia vaikams telefonu bendrauti su tėvu ir kad vaikai bendrauja su tėvu telefonu kiekvienÄ dienÄ tiek, kiek patys to nori, taip pat tais atvejais, kai pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ S. H. turi teisę pasiimti vaikus – nedraudžiama tai padaryti, tačiau vaikai patys to nenori, nes bijo ir vengia bendrauti su tėvu, vis dėlto grįsti S. H. kaltę vien Å¡iais parodymais, įvertinus protokole jam inkriminuotas aplinkybes, teismas negali.

Minėta, kad pirmasis atvejis – 2020 m. sausio 13 d., susijęs su tuo, kad S. H. paprašė policijos pagalbos, praneÅ¡damas apie smurtÄ prieÅ¡ vaikus – kaip matyti iÅ¡ jo praneÅ¡imo turinio bei paaiÅ¡kinimų, aplinkybę, kad jam neleidžiama bendrauti telefonu (t. y. ribojama vaiko teisė bendrauti su tėvu), jis vertina ir traktuoja kaip smurtÄ prieÅ¡ vaikus, bei bÅ«tent dėl to prašė policijos pagalbos. Nors, kaip minėta, liudytojos pažymėjo, kad jis turi galimybę bendrauti dukros telefonu, ir dukra bendrauja tiek, kiek ji nori, kita vertus, neneigiama, kad dėl S. H. nuolatinių skambučių (pvz., I.

K. nurodė, kad bÅ«davo, jog jis ir 200 skambindavo per dienÄ , dėl ko neįmanoma bÅ«davo namuose ilsėtis) jos blokuodavo jo telefonÄ . Taigi Å¡iuo aspektu teismas konkrečių duomenų, paneigiančių, kad S. H. konkrečiÄ dienÄ (2020 m. sausio 13 d.) nebuvo suteikta galimybė pabendrauti su dukromis telefonu, neturi, t. y. nepaneigta jo nurodyta aplinkybė, lėmusi jo sprendimÄ kreiptis į BPC. Dėl kito atvejo – 2020 m. sausio 25 d., S. H. kreipėsi į BPC, nurodydamas, kad jis tÄ dienÄ turėjo teisę pasiimti dukras tam tikram laikui pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , tačiau to negalėjo padaryti, nes jam nebuvo atidarytos durys.

Liudytojos dėl konkretaus Å¡io atvejo nieko parodyti negalėjo, tik nurodydamos, jog kai S. H. turi teisę laikinai pasiimti vaikus, patys vaikai to nenori, kad ne kartÄ buvo atvykę ir atstovai iÅ¡ vaiko teisių apsaugos tarnybos, antstoliai, kurie bÅ«tent ir užfiksuodavo, jog nėra draudžiama vaikams iÅ¡vykti su tėvu, tačiau dukros pačios to nenori. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, policija pagal S. H. gautus praneÅ¡imus į jo nurodytas vietas atvykusi nebuvo, vietoje aplinkybių nebuvo aiÅ¡kintasi, taigi Å¡iuo atveju teismas negali teigti, kad S. H. pateikta informacija buvo melaginga ir jis pranešė apie pagalbos poreikį bÅ«tent siekdamas be reikalo sutrikdyti policijos darbÄ , o ne, kaip jau minėta – pagal savo supratimÄ siekdamas iÅ¡spręsti atitinkamÄ situacijÄ .

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015). Nesant galimybių paneigti S. H. paaiÅ¡kinimų dėl to, kad, kaip jis nurodė, jis aplinkybes vertino kaip atitinkančias bÅ«tinumÄ Ä¯sikiÅ¡ti policijos pareigÅ«nams (nors, teismo vertinimu, kilusios konkrečios situacijos, kaip minėta, nevertintinos kaip atitinkančios bÅ«tinumo kviesti policijÄ kriterijus), S. H. negali bÅ«ti baudžiamas.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančiÄ medžiagÄ bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas negali daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad S. H. piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į policijÄ , žinant, kad pagalba yra nereikalinga, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (tyčinės kaltės formos) (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas n u t a r i a : S. H. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ingrida Mikužytė