08f4173a-aae2-4342-a97c-d0e151e29ba1 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-706-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00025-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Ž. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-17 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 10 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-06-29 iki skundo padavimo dienos, pažeidžiant kalinimo sÄ lygas, leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo virÅ¡yta daugelį kartų, Å iaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, nebuvo užtikrinta galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, kamerų plotas užstatytas baldais, kitais įrenginiais, todėl plotas buvo itin mažas, Å TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, jie nebuvo valomi ir laistomi, buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto, Å TI kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas bei tinkama temperatÅ«ra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, dėl Å¡ių aplinkybių pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatÅ«ra.

Laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinių asmeninių rÅ«bų neplaudavo, teko skalbti pačiam, o sÄ lygų džiovinti nebuvo, per mėnesį gaudavo tik vienÄ rulonėlį tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, kol iÅ¡dalindavo maistÄ , jis atÅ¡aldavo. Laikymo Å iaulių TI metu nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ .PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (150 b. l.).Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (151 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (134-145 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-25 pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-06-03 iki 2017-01-16 skirtingose kamerose, kuriose jam teko nuo 3,66 iki 9,55 kv. m., o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2016-07-15 atliko kameros Nr. 46 patikrinimÄ , nustatyta, kad kameroje oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamera vėdinama per langÄ , užfiksuotas nežymus dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimas. Kitos kameros pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams, be to, pats pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į įstaigos direktorių nesikreipė, todėl preziumuojama, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Visuomenės sveikatos centras ne vienÄ kartÄ pasisakė, kad apÅ¡vietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas Å iaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas.Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Suimtieji ir nuteistieji, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas, vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei stalo teniso patalpÄ pagal kiekvienÄ savaitę direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ . PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo jam bÅ«nant įstaigoje, nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybė juose dalyvauti sudaryta kiekvienam asmeniui.

Organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ir iÅ¡reiÅ¡kia norÄ jose dalyvauti.Atsakovas nurodo, kad patalpų deratizacija ir dezinsekcija įstaigoje vykdoma esant poreikiui, tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo jiems nustatytų pareigų, susijusių su Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2010 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Atsakovas negali pateikti duomenų, kada pareiÅ¡kėjas naudojosi tokia teise, nes nėra registruojami tokie duomenys. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad teisė nusiprausti kartÄ per savaitę duÅ¡e jam buvo suteikta.Dėl aprÅ«pinimo patalyne ir jos bÅ«klės atsakovas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡ karto nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jo laikymo laikotarpiu čiužiniai, patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas neatitinka tikrovės. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti virÅ¡utinius drabužius, neturi teisinio pagrindo.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius, visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas, be to, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigyti parduotuvėje. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo neturi teisinio pagrindo, nes Šiaulių TI ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2016-06-30 iki 2016-12-31 nebuvo teikiami, o nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujai Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijai ir suteikus suimtiesiems teisę į ilgalaikius pasimatymus, laikotarpiu iki 2017-01-16 nebuvo gauta jokių pareiškėjo bei asmenų, norinčių su juo pasimatyti, prašymų.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo Ž. M. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 10 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016-06-28 iki skundo padavimo dienos (2017-01-10), neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir kitų teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2017-01-25 pažymos Nr. 60/09-3166 (37-41 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Ž.

M. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-06-30 iki 2017-01-16, viso 182 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. 46, 28, 89, 60, 16 ir 7) su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 iki 9,54 kv. m., taigi visas 182 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kamerose Nr. 28, 89 ir 60, kurių plotas atitinkamai 17,62, 18,73 ir 17,68 kv. m., kai jose buvo laikomi daugiausia 4 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , kuris paprastai užima apie 1 kv. m., teko nuo 4,15 iki 4,43 kv. m., tačiau kamerose Nr. 46, 16 ir 7, kurių plotas atitinkamai 18,33, 19,09 ir 21,98 kv. m., kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, pareiÅ¡kėjui teko tik 3,46 – 3,61 kv. m.

Teismas neturi duomenų, kokį plotÄ pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose užėmė baldai, tačiau atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad kiekvienoje kameroje buvo metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas), spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas), stalas (1 vienetas patalpai), taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai (dėl vietos stokos galėjo bÅ«ti mažiau), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), laikytina, kad baldai užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto, todėl pareiÅ¡kėjo galimybė judėti kameroje buvo suvaržyta.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrÄ laikotarpį (11 dienų kameroje Nr. 46, 79 dienos kameroje Nr. 16 ir 1 diena kameroje Nr.

7) buvo per mažas, toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas bei tinkama temperatÅ«ra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kameros Nr. 46 patikrinimo rezultatų, tačiau nepateikė jokių duomenų apie kitų pareiÅ¡kėjo laikymo kamerų bÅ«klę ir atitikimÄ Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) reikalavimams. Atsakovas į bylÄ pateikė du Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matosi, kad 2016 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo laikymo kameros nebuvo tikrintos (46-49 b. l.). 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas įvertino pareiÅ¡kėjų skunduose minimus faktus dėl higienos normos pažeidimų Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose, tame tarpe ir kameroje Nr. 7, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016-12-15 iki 2016-12-16, ir kameroje Nr. 46, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016-06-30 iki 2016-07-19.

Patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1. 6.12) (50-52 b. l.) užfiksuota, kad kameroje Nr. 7 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, abejose kamerose oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, dirbtinės apšvietos vertė kameroje Nr. 46 nustatyta mažesnė nei reglamentuoja higienos norma (HN 134:2015 14 p. pažeidimas). Taigi patikrinimų rezultatai iš dalies patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl pelėsio kameroje Nr. 7, dirbtinės apšvietos trūkumo kameroje Nr. 46, tačiau paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per žemos oro temperatūros ir per didelės santykinės oro drėgmės kamerose Nr.7 ir 46.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų teiginių dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, bÅ«klės, ir konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinį apÅ¡vietimÄ , 16 punkto, reglamentuojančio oro temperatÅ«rÄ ir santykinę oro drėgmę (iÅ¡skyrus kameras Nr. 7 ir 46), 39 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl nepakankamo užimtumo, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerose, signalizacijos mygtuko nebuvimo, pasivaikščiojimo trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės, netinkamo aprÅ«pinimo patalyne ir higienos priemonėmis, iÅ¡duodamos patalynės bÅ«klės, asmeninių rÅ«bų skalbimo, baldų trÅ«kumo kamerose, naudojimosi duÅ¡u trukmės, kamerų deratizacijos ir dezinsekcijos, maisto davinio energetinės vertės, nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI nebuvo tinkamai organizuojamas suimtųjų (nuteistųjų) užimtumas.

Atsakovas į bylÄ pateikė 2017-01-30 Å iaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymÄ Nr. 61/04-205 (78 b. l.), kurioje nurodyta, kad Å iaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę pagal kiekvienÄ savaitę tvirtinamÄ grafikÄ ; Ž. M. buvo suteikta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultÅ«riniuose renginiuose.

Ä® bylÄ pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (74-77 b. l.) bei Å iaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (79-124 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvienÄ savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę, užimtumo kambarį-skaityklÄ ), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, arba tų kamerų suimtieji (nuteistieji) į užimtumo renginius eiti atsisakė.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į užimtumÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – neužtikrintas privatumas. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, jis nuo bendros kameros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.

Taigi atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.). Å iuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), įvertinus, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos paprastai bÅ«na sustatytos Å¡alia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik 1,5 aukščio pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nebuvo Å¡ilto vandens.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos.Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovo pateiktoje pažymoje Nr. 60/09-4297 (42 b. l.) nurodyta, kad pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko nebuvimo nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka HN 76:2010 normų, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliuko, nuolat buvo Å¡iukÅ¡lių sienos pažaliavusios nuo pelėsio, kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, be to, juose buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (60 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m.

– 61 b. l.). Atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimas kasdien trunka ne mažiau kaip vienÄ valandÄ . Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu (46-49 b. l.) nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t.y. primėtytų Å¡iukÅ¡lių, nėra, kiemeliai valomi, neÅ¡amos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra Å¡iukÅ¡liadėžės. PareiÅ¡kėjas pats skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas patikrinimo metu higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvÅ«s, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvimo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, per mėnesį gaudavo tik vienÄ rulonėlį tualetinio popieriaus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ Äiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) numatė, kad asmeniui turi būti išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė (po 1 vnt.), užvalkalas pagalvei (2 vnt.), paklodė (4 vnt.), rankšluostis (2 vnt.); vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei, vyrui - 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, o 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡ karto nuraÅ¡omas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. ir 2016 m. liepos 15 d. patikrinimų metu nustatė, kad lovos skalbiniai Å iaulių TI skalbiami įrengtoje skalbykloje, Å¡varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių; pagal vedamÄ registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę; minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dvejomis dezinfekcijos kameromis, patikrinimo metu abi kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos; dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110 ° C temperatÅ«roje, per dienÄ Å¾urnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai iÅ¡dezinfekuojama 25-40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų; kasdien iÅ¡ Å TI iÅ¡vyksta apie 20 asmenų, po panaudojimo lovos skalbiniai skalbiami, minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas; iÅ¡duodamas inventorius suraÅ¡omas Asmeninės sÄ skaitos kortelėje, už kokybiÅ¡kÄ gautÄ inventorių asmenys joje pasiraÅ¡o, minkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė periodiÅ¡kai vertinama, netinkamas naudoti – nuraÅ¡omas (46-49, 50-52 b. l.).

IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sÄ skaitoje matosi, kad pareiÅ¡kėjui patalynė (čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė, pagalvės užvalkalai, rankÅ¡luosčiai buvo iÅ¡duodami kiekvienÄ mėnesį, patalynė keičiama kartÄ per savaitę, todėl laikytina, kad patalyne Å iaulių TI jis buvo tinkamai aprÅ«pintas (44-45 b. l.). Tačiau tualetinio popieriaus pareiÅ¡kėjas per beveik aÅ¡tuonis buvimo Å iaulių TI mėnesius gavo tik penkis kartus, todėl negalima laikyti, kad tualetiniu popieriumi jis buvo aprÅ«pintas tinkamai.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI neplaudavo apatinių asmeninių rÅ«bų, teko skalbti pačiam, o sÄ lygų džiovinti nebuvo. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡e bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡e bei 2015-11-02 tvarkos apraÅ¡o papildyme (62-69 b. l.) nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartÄ per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ ; virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, virÅ¡utiniai skalbiniai skalbti priimami kartÄ per mėnesį pagal surinkimo grafikÄ ; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, patikrinus sÄ skaitÄ ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami įstaigos skalbykloje.

IÅ¡ byloje esančio Ž. M. pinigų apskaitos žiniaraščio matosi, kad pinigų pareiÅ¡kėjas savo sÄ skaitoje turėjo (70-72 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad Å iaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; virÅ¡utinių drabužių pakaba. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, spintelės (1 asmeniui – 1 vnt.), stalas, taburetės, maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt. patalpai), sieninė drabužių pakaba, Å¡iukÅ¡lių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vnt. patalpai), taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl baldų kamerose trÅ«kumo.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, į duÅ¡Ä vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu nustatė, kad prausimosi patalpos iÅ¡valytos, Å¡varios, dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi (50-52 b. l.). PareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) įstaiga organizuoja esant poreikiui, pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu Å¡ie darbai buvo vykdomi vadovaujantis Å iaulių TI higienos - dezinfekcijos planu 2016-17 metams.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu vertinti ir pareiÅ¡kėjų skunduose nurodyti faktai dėl kenkėjų buvimo kamerose, taip pat nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimo, naikinimo vykdymas, nustatyta, kad kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, Å iaulių TI sveikatos priežiÅ«ros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų, apie pastebėtus kenkėjus tikrintose kamerose, tame tarpe ir Nr. 7, informacija nefiksuota (50-52 b. l.).

Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo praÅ¡ymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, kol iÅ¡dalindavo maistÄ , jis atÅ¡aldavo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Duomenų dėl per mažos maisto energetinės vertės ar netinkamos temperatūros maisto byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos.Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai.

IÅ¡ byloje esančios 2017-02-02 Å iaulių TI apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pažymos Nr. 60/09-4298 matosi, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI metu praÅ¡ymų iÅ¡ jo suteikti ilgalaikius pasimatymus negauta, taip pat nebuvo gauta praÅ¡ymų iÅ¡ asmenų, norinčių pasimatyti su Ž. M., todėl ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. PareiÅ¡kėjas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, su kuo jis pageidavo susitikti ir prašė suteikti ilgalaikį pasimatymÄ , kad Å iaulių TI administracija atsisakė tai padaryti, kada tai buvo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas, kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI pasireikÅ¡davo sveikatos sutrikimai – galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatÅ«ra.

IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje (22-34 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu sveikatos priežiÅ«ros tarnybai ne kartÄ skundėsi galvos ir gerklės skausmais, kitais negalavimais, ir tai, kad jis visÄ buvimo izoliatoriuje laikÄ pastoviai turėjo sveikatos problemų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent netinkamos laikymo sÄ lygos galėjo lemti pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus, galimybės judėti kameroje suvaržymas, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 10 500 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nenurodo, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1347-662/2016, 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2200-822/2016, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1801-624/2016, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Ž. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui Ž. M. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 500,00 Eur (penkis Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė