08f39338-252e-4f7c-8430-97316265f751 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-856-796/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00742-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; (S) 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo D. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

T., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos, ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. T., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, juo praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 333,35 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų (739,85 Eur iÅ¡laidų darbdaviui ir 593,50 Eur dienpinigių) bei netesybas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 7 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

3. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu ir praÅ¡o priteisti jam su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, tačiau nedetalizuoja, už kokį laikotarpį yra susidariusi galima nepriemoka, kaip ji yra apskaičiuota, kas jÄ sudaro, t. y. ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo skaičius be jokio faktinio pagrindimo, o praÅ¡omų priteisti netesybų dydžio apskritai nenurodo. Be to, ieÅ¡kovas nepasisako, kokio dydžio darbo užmokestis jam buvo sulygtas mokėti, kokio darbo užmokesčio darbdavys neiÅ¡mokėjo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turi konkretizuoti reikalavimo dalykÄ , t. y. nurodyti konkrečias pinigų sumas, kurias darbdavys jam liko skolingas, aiÅ¡kiai suformuluoti jų susidarymo mechanizmÄ ir laikotarpį, konkretizuoti (aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įvardinti atlyginimo mokėjimo faktines aplinkybes) bei pateikti faktinį to pagrindimÄ , konkrečiai ir aiÅ¡kiai įvardinti teisme keliamo ginčo dalykÄ .

4. Teismas taip pat nustatė, kad prie ieÅ¡kinio pridėti ne valstybine lietuvių kalba, o anglų kalba suraÅ¡yti dokumentai (ieÅ¡kinio priedas „186.D. T. (duomenys neskelbtini)“), todėl ieÅ¡kovas įpareigotas pateikti teismui tinkamai patvirtinto minėto priedo vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ .

5. Teismas kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ Ä¯vertino ir tai, jog kartu su ieÅ¡kiniu nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas atitinka reikalavimus bÅ«ti Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nariu. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas tik profesinių sÄ jungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sÄ jungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sÄ jungų įstatuose (statute).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra ukrainietis, su atsakove sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2019 m. spalio 9 d., o į Lietuvos vežėjų profesinę sÄ jungÄ ieÅ¡kovas įstojo 2019 m. rugsėjo 18 d. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovas dirbtų Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje keleivių / krovinių pervežimÄ vykdančioje įmonėje po darbo sutarties su atsakove nutraukimo, todėl teismui turi bÅ«ti pateikti aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s duomenys apie ieÅ¡kovo teisėtÄ atstovavimÄ teisme Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos vardu, t. y. duomenys, kad ieÅ¡kovas, nutraukęs darbo santykius su atsakove, po 2019 m. spalio 9 d.

įsidarbino Lietuvoje ir dirba keleivių ir krovinių pervežimo srityje. Tai patvirtintų ieÅ¡kovo teisę bÅ«ti Lietuvoje veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nariu ir bÅ«ti jos atstovaujamu.

6. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys neatitinka įstatyme nustatytų turinio ir formos reikalavimų, todėl ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas D. T., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos, (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį, nurodyti skirti bylÄ nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės atskirajame skunde nurodytus standartinius ir darbo bylose privalomus įrodymus, pagal kuriuos ieÅ¡kovas tikslins ieÅ¡kinio dalykÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1 Teismas nepagrįstai nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, nes darbo bylose ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra Å¡alinami parengiamajame teismo posėdyje, o teismo vaidmuo turi bÅ«ti aktyvus. Skundžiama teismo nutartimi įrodinėjimo naÅ¡ta nepagrįstai nuo atsakovės buvo perkelta ieÅ¡kovui, nors atsakovė nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui neteikė duomenų apie atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu, o pats ieÅ¡kovas tokių duomenų neturi.

Visa tai apriboja ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ . 7.2 Teismas netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga nebeturi teisės atstovauti ieÅ¡kovui po darbo sutarties nutraukimo, nors darbuotojo teisės buvo pažeistos jam dirbant pagal darbo sutartį atsakovės įmonėje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga gali ginti savo nario interesus tik tuo atveju, jeigu jis po atleidimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų įsidarbinęs Lietuvoje ir dirbtų keleivių ir krovinių pervežimo srityje. 7.3 Teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡io ginčo pagrindas yra Lietuvos stojimo į Europos SÄ jungÄ sutartis, Å¡alių sudaryta darbo sutartis, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl užsienio teisės taikymo, taip pat direktyva 2002/15/EB, į kurias teismas turi atsižvelgti nagrinėdamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų darbo ginčus.

8. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovui nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo 12. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, nes darbo bylose ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra Å¡alinami parengiamajame teismo posėdyje, o teismo vaidmuo turi bÅ«ti aktyvus. Skundžiama teismo nutartimi įrodinėjimo naÅ¡ta buvo nepagrįstai nuo atsakovės perkelta ieÅ¡kovui, nors atsakovė nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui neteikė duomenų apie atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu, o pats ieÅ¡kovas tokių duomenų neturi. Visa tai apriboja ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ .

13. Ä®statymas numato ieÅ¡kovui pareigÄ ieÅ¡kinyje nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tai yra aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ bei suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , tai yra ieÅ¡kovo materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Be to, prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei praÅ¡ymai dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas pateikti negali, iÅ¡reikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties.

Tokio pobÅ«džio klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami ne per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iÅ¡kvietus Å¡alis, jas apklausti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę, visiÅ¡kai suformuluoti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

15. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 333,35 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurias sudaro 739,85 Eur ieškovo patirtos išlaidos darbdavio naudai ir 593,50 Eur dienpinigiai, taip pat prašo priteisti netesybas. Ieškinyje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovui turėjo būti apskaičiuota iš viso 16 928,61 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, t. y. 4 778,13 Eur darbo užmokesčio ir 12 150,48 Eur dienpinigių.

IeÅ¡kovo teigimu, į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ buvo pervesta iÅ¡ viso 15 595,26 Eur. IeÅ¡kovui nebuvo kompensuotos atsakovės naudai jo patirtos 739,85 Eur iÅ¡laidos, taip pat liko neiÅ¡mokėta 593,50 Eur dienpinigių, iÅ¡ viso 1 333,35 Eur. Kartu su ieÅ¡kiniu teismui buvo pateikta suvestinė apie ieÅ¡kovo dirbtÄ laikÄ , taikytÄ Ä¯kainį, iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienpinigių sumÄ ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nėra detalizuota, kaip susidarė jo praÅ¡omos priteisti 739,85 Eur iÅ¡laidos, kada jos buvo patirtos, taip pat nesukonkretintas laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti dienpinigius, tačiau Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti patikslintos pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.

Nors ieÅ¡kinyje nėra nurodomas konkretus praÅ¡omų priteisti netesybų dydis, tačiau netesybų dėl pavėluotai sumokėtų su darbo santykiais susijusių sumų apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje, kuria praÅ¡o remtis ieÅ¡kovas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paminėti ieÅ¡kinio formos ir turinio trÅ«kumai nelaikytini esmine kliÅ«timi priimti ieÅ¡kinį ir iÅ¡kelti civilinę bylÄ , o atsakovei tinkamai atsikirsti į ieÅ¡kinį.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumas ir šį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų pakankamumas nėra sprendžiamas ieÅ¡kinio priėmimo metu, todėl vien galbÅ«t nepakankamas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir kitų įrodymų pateikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip procesinio pobÅ«džio ieÅ¡kinio trÅ«kumai. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas, jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti teismui tinkamai patvirtinto ieÅ¡kinio priedo „186.D. T. (duomenys neskelbtini)“ vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 113 straipsnio 3 dalies nuostatas visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Susipažinus su nurodytu ieÅ¡kinio priedu matyti, jog esminė Å¡io dokumento dalis yra suraÅ¡yta lietuvių kalba ir tik dalis dokumente vartojamų sÄ vokų suraÅ¡yti anglų kalba.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo ir koncentracijos principų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , vien tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio trÅ«kumas Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti laikomas esmine kliÅ«timi pradėti procesÄ . Pažymėtina, kad minėto ieÅ¡kinio priedo turinys gali bÅ«ti nustatytas pasirengimo bylos nagrinėjimui metu apklausiant Å¡alis, esant poreikiui įpareigojant ieÅ¡kovÄ pateikti atitinkamos dokumento dalies vertinimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ .

18. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga nebeturi teisės atstovauti ieÅ¡kovui po darbo sutarties nutraukimo, nors darbuotojo teisės buvo pažeistos jam dirbant pagal darbo sutartį atsakovės įmonėje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga gali ginti savo nario interesus tik tuo atveju, jeigu jis po atleidimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų įsidarbinęs Lietuvoje ir dirbtų keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

19. CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims teisme pagal pavedimÄ gali atstovauti profesinės sÄ jungos, jeigu jos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad profesinių sÄ jungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sÄ jungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sÄ jungų įstatuose (statute).

20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo vardu teismui pateikė Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga. IÅ¡ byloje pateikto Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio protokolo matyti, kad asmuo laikomas priimtu į Lietuvos vežėjų profesinę sÄ jungÄ užpildžius ir pasiraÅ¡ius Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nario anketÄ , sumokėjus nario mokestį, o įstojimo į profesinę sÄ jungÄ diena laikoma įgaliojimo atstovauti profesinės sÄ jungos nariui iÅ¡davimo diena.

Kartu su ieÅ¡kiniu teismui buvo pateikti ieÅ¡kovo narystę minėtoje profesinėje sÄ jungoje patvirtinantys įrodymai, t. y. 2019 m. rugsėjo 18 d. nario anketa, metinio narystės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinantis kasos pajamų orderis bei ieÅ¡kovo iÅ¡duoti įgaliojimai atstovauti ieÅ¡kovui ginčuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo narystė Lietuvos vežėjų profesinėje sÄ jungoje bÅ«tų pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tina ieÅ¡kovo, kaip profesinės sÄ jungos nario, teisėto atstovavimo Å¡ioje byloje sÄ lyga yra įsidarbinimas keleivių ir krovinių pervežimo srityje Lietuvoje po 2019 m. spalio 9 d. darbo sutarties su atsakove nutraukimo.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl galbÅ«t pažeistų ieÅ¡kovo teisių gynimo darbo santykių su atsakove laikotarpiu bei netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju jo darbo sutarties nutraukimo dienÄ , kai ieÅ¡kovas jau buvo Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos narys. Vadinasi, Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, ar Å¡iuo metu ieÅ¡kovas yra įsidarbinęs keleivių ir krovinių pervežimo srityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebÅ«tų suderinamas su tinkamu ieÅ¡kovo teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimu bei nepagrįstai apribotų ieÅ¡kovo galimybę CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu darbo bylÄ vesti per profesinę sÄ jungÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti duomenis, kad nutraukęs darbo santykius su atsakove, po 2019 m. spalio 9 d. ieÅ¡kovas įsidarbino Lietuvoje ir dirbÄ keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

21. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 739,85 Eur iÅ¡laidų kompensavimo ir 593,50 Eur dienpinigių priteisimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė ir faktinį pagrindÄ , kuriuo yra grindžiami jo ieÅ¡kinio reikalavimai, t. y. galbÅ«t netinkamas su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais jis įrodinėja ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes, taip pat ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl duomenų iÅ¡reikalavimo (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Be to, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamo ieÅ¡kovo atstovo, t. y. Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai nelaikytini esminiais ir gali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovui terminÄ nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

22. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių argumentų iÅ¡samiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia praÅ¡ymo dėl atskirajame skunde nurodytų įrodymų iÅ¡reikalavimo, nes Å¡is praÅ¡ymas gali bÅ«ti sprendžiamas tik teismui priėmus ieÅ¡kinį ir iÅ¡kėlus civilinę bylÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡lieka teisė su Å¡iuo praÅ¡ymu keiptis į pirmosios instancijos teismÄ .

Dėl bylos procesinės baigties 23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , ir nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Kristina Domarkienė