2026-03-04 Nr. AB-4626-3-64-3-00016-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-8-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00016-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SN-24-941 (toliau – ir 2023 m. spalio 26 d. sprendimas), 2023 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. SN-24-938 (toliau – ir 2023 m. spalio 25 d. sprendimas) bei LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 25-2905 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, priteisti 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas LKT Šiaulių kalėjime nepagrįstai buvo kalinamas uždaro tipo kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas perkelti jį į pusiau atviro tipo kalinimo sąlygas, tačiau Šiaulių kalėjimas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė prašymą patenkinti. Pareiškėjas kitu skundu kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją, prašydamas išduoti jam dokumentus ir uždarus laiškus, kuriuos jam buvo atsisakyta įteikti. Dokumentai jam nebuvo įteikti dėl to, kad pareigūnai reikalavo pasirašyti žurnale. Tačiau 2023 m. spalio 25 d. Šiaulių kalėjimas priėmė sprendimą, kuriuo netenkino minėto prašymo ir nurodė melagingą informaciją, todėl pataisos įstaiga priėmė neteisėtą, nepagrįstą, pažeidžiantį pareiškėjo teises ir laisves sprendimą. Nesutikdamas su pataisos įstaigos sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į LKT, kuri jo skundą atmetė nepagrįstai, neištyrusi visų aplinkybių.

2.2. Prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas nurodė, kad kalinimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. sausio 4 d. jis buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelį, kuriame jautėsi stiprus kanalizacijos kvapas. Pasivaikščiojimas tokiomis sąlygomis jį veikė neigiamai tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Taip pat būdamas Šiaulių kalėjime mokėsi anglų kalbos, tačiau mokymosi patalpoje trūko natūralios šviesos, todėl pavargdavo akys. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. dušo patalpoje nebuvo įrengtos kabinos, todėl maudantis nebuvo užtikrintas privatumas. Dušų galvutės buvo purvinos, ant jų buvo susikaupęs kalkių nuosėdų sluoksnis. Laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90 nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LKT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjo skundžiami sprendimai yra pagrįsti, teisėti ir motyvuoti, tačiau nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

4.2. Pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

4.3. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo kalinamas uždaro tipo sąlygomis. Šiaulių kalėjimo pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi ir reikalavimas kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinas netaikomas. Nepaisant to, sanitarinių mazgų įrengimas įstaigoje atitinka visuotinai priimtinus kabinoms keliamus reikalavimus, kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimai atitverti durimis ar erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kameroje Nr. 90 įėjimas į sanitarinį mazgą atskirtas durimis. Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose dirbtinis, dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Asmenų prausimuisi įrengtos penkios dušinės, visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo ir prausimosi patalpos, dušai atskirti pertvaromis, dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną jų naudojimosi dieną du kartus, dušo inventorius švarus ir tvarkingas. Šiaulių kalėjime ant rėžiminio korpuso eksploatuojamo stogo yra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimo kiemeliai. Lietaus vandens nuvedimui kiemelių grindinyje sumontuoti kanalizacijos trapai. Erdvėje virš kiemelių esančio stebėjimo tako grindų yra išvesti fekalinės kanalizacijos „alsuokliai“, tokie pat, kaip ir virš visų gyvenamųjų pastatų miestuose, todėl neatmestina galimybė, kad vėjas į pasivaikščiojimo kiemelį gali „atpūsti“ kanalizacijos kvapą. Atviroje atmosferoje sklindančių kvapų panaikinti nėra galimybės.

II

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjui LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. NĮ-22-3184 buvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos – iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos Pravieniškių 1-ąjame kalėjime į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą Šiaulių kalėjime paprastojoje grupėje. LKT direktorius 2023 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutarimą Nr. NN-484 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – Nutarimas), kurio pagrindu pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo perkeltas į Šiaulių kalėjimo paprastąją grupę (uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygas).

6.2. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. skundu Šiaulių kalėjimo administracijos prašė atiduoti visus gautus jam adresuotus atsakymus, laiškus, kuriuos buvo gavęs nuo atvykimo į pataisos įstaigą. Šiaulių kalėjimas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad visi dokumentai, atsisakius juos priimti, buvo grąžinti siuntėjams bei paaiškino, kad įstaigos vidinėje sistemoje gauti dokumentai atspausdinami įteikimui, gavėjui atsisakius juos priimti, šie dokumentai yra sunaikinami, o norint, kad jie būtų atspausdinti pakartotinai, reikia nustatyta tvarka už tai susimokėti. Pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. pateikė skundą LKT, prašydamas panaikinti Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą kaip melagingą ir nepagrįstą. LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. LKT nurodė, kad dėl galbūt neteisėtai gaunamų raštų ir laiškų Šiaulių kalėjime, t. y. dėl tų pačių aplinkybių pareiškėjui atsakymas jau buvo pateiktas Seimo kontrolieriui persiuntus 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo skundą ir LKT 2023 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2S-2567 jau yra išnagrinėjusi šį klausimą. LKT pakartojo 2023 m. spalio 30 d. rašte išdėstytas aplinkybes, išaiškindama, kad Šiaulių kalėjimas nuteistiesiems dokumentų įteikimą organizuoja laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

6.3. Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I1-3315-394/2024 pagal pareiškėjo skundą, kurio vienas iš reikalavimų buvo panaikinti LKT 2023 m. spalio 30 d. sprendimą dėl Šiaulių kalėjime jam neįteiktų vienuolikos dokumentų nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d., 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas vertino, kad minėtas 2023 m. spalio 30 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas šį sprendimą yra apskundęs apeliacine tvarka, sprendimas neįsiteisėjęs. Taigi pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. skundu pakartotinai kėlė klausimą dėl dokumentų išdavimo ir 2023 m. spalio 25 d. sprendimu jam pakartotinai buvo atsakyta į skundą.

6.4. Pareiškėjas 2023 m. spalio 7 d. Šiaulių kalėjimo administracijai teikė prašymą perkelti jį iš uždaro tipo sąlygų į pusiau atviro tipo kalinimo sąlygas. Šiaulių kalėjimas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjui išaiškino, kad Nutarimu jam buvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą Šiaulių kalėjime paprastojoje grupėje. Taip pat paaiškino, kad vadovaujantis Nutarimu pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo konvojuotas į Šiaulių kalėjimą. Sprendime pareiškėjui nurodyta, kad į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę jį bus galima perkelti, kai jis atitiks visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 37 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nuo perkėlimo į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą dienos bus praėję ne mažiau kaip dveji metai.

6.5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijo Nutarimą teisme, tačiau priimant 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nutarimas galiojo, nebuvo nuginčytas, todėl pataisos įstaigai buvo privalomas vykdyti.

6.6. Pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. teikė skundą LKT, prašydamas panaikinti Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą. LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino bei konstatavo, kad Šiaulių kalėjimo viršininkas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė tinkamą atsakymą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi BVK (32 str., 33 str. 2–3, 6 d., 37 str. 1, 3–4 d.), Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto LKT direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 (toliau – ir Aprašas; 29 p.), Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4/07-120 (toliau – ir Taisyklės; 3–4, 11–12 p.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ; 10 str. 5 d.), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK; 6.271 str. 1, 3–4 d.) nuostatomis, taip pat jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad 2023 m. spalio 26 d. sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė perkelti jį iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, o minėtu sprendimu netenkinus pareiškėjo skundo, akivaizdu, kad toks sprendimas susijęs su pareiškėjo teisėmis ir jam sukelia teisines pasekmes.

9. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad 2023 m. spalio 26 d. sprendime yra nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai, sprendimo apskundimo tvarka, sprendimą priėmusio asmens duomenys, todėl nėra pagrindo laikyti jo netinkamu. Šias aplinkybes įvertino ir LKT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, todėl LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo taip pat laikytina tinkama ir pagrįsta. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 2023 m. spalio 26 d. sprendimas ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl atsisakymo panaikinti 2023 m. spalio 26 d. sprendimą yra pagrįsti ir teisėti, jų nėra pagrindo panaikinti.

10. Teismas pažymėjo, kad registruotos pašto siuntos nuteistiesiems asmenims įteikiamos tik po to, kai šie pasirašo tam skirtame žurnale. Šiaulių kalėjimo pareigūnai, įteikdami nuteistiesiems dokumentus, vadovaujasi vidaus tvarkos teisės aktuose ir Taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai reikalavo, kad pareiškėjas pasirašytų žurnale prieš jam įteikiant dokumentus, o pareiškėjui atsisakius pasirašyti, neįteikti dokumentai buvo grąžinti siuntėjams. Nors pareiškėjas nesutiko su tokia teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ji yra galiojanti ir Šiaulių kalėjimo pareigūnai privalėjo jos laikytis. Pareiškėjui 2023 m. spalio 25 d. sprendimu išaiškinta dokumentų įteikimo tvarka ir šis sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Teismas sprendė, kad 2023 m. spalio 25 d. sprendimas ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl minėto sprendimo panaikinimo yra informacinio pobūdžio, juose nėra nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl šių sprendimų panaikinimo buvo atmestas.

11. Teismas, vertindamas argumentus dėl kvapo pasivaikščiojimo kiemelyje, aptarė atsakovo pateiktus duomenis bei nurodė, kad pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose tvyrančio kanalizacijos kvapo 2023 m. spalio 30 d. teikė skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, prašydamas atlikti patikrinimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamentas 2023 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. (6.12 4.80 Mr)2-52525 nurodė, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:2015, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), reikalavimai kvapams nereglamentuoti. Lietuvos higienos normos HN 121:2010 reglamentuojama didžiausia kvapo koncentracijos ribinė vertė Šiaulių kalėjimo nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemuose galbūt tvyrančių kanalizacijos kvapų vertinimui nėra taikoma. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pasivaikščiojimo kiemelyje, į kurį pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti, tvyrojo kanalizacijos kvapas, ar kad pareiškėjui dėl to būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė žalos, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kvapų pasivaikščiojimo kiemelyje ir dėl to atsiradusių pasekmių kreipėsi pas sveikatos priežiūros specialistus ar psichologus. Be to, pareiškėjas turi specifinį teisinį statusą, kadangi yra nuteistasis, todėl tam tikri jo teisių ir laisvių suvaržymai yra neišvengiama bausmės atlikimo dalis.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos apšvietos mokymosi patalpoje. Teismas šiuo aspektu įvertino NVSC 2023 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktą, kuriame pažeidimų nenustatyta, taip pat NVSC 2024 m. sausio 8 d. patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 3 d. rėžiminiame korpuse įrengtos mokymo klasės jau nėra, čia įrengtas užimtumo kambarys, kuriame nuteistieji savanoriškais pagrindais užsiima rankdarbių gamyba ar mokosi anglų kalbos. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

13. Vertindamas argumentus dėl privatumo ir švaros dušo patalpoje, teismas aptarė šiuo aspektu aktualius teisės aktų reikalavimus, atsakovo nurodytus argumentus bei dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad dušinėse pertvaros yra įrengtos. Teismas nurodė, kad dušinėse esant įrengtoms pertvaroms (bent iš šonų) minimaliai užtikrinamas jose besimaudančių asmenų privatumas. Todėl teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnį, sąlygomis.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad dušo rageliai buvo padengti kalkių nuosėdomis, nešvarūs, įvertinęs NVSC 2023 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes. Todėl priešingus pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais.

15. Dėl privatumo pažeidimo sanitariniame mazge teismas aptarė šiuo klausimu aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90 nebuvo atliekama rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, reikalavimai dėl sanitarinio mazgo kabinų įrengimo sanitarinio mazgo įrengimui netaikytini.

16. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., buvo kalinamas kameroje Nr. 90, kurioje buvo nuo 4 iki 5 asmenų. Pagal atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus, sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių kalėjimo kamerose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, o sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralaus, nei dirbtinio apšvietimo, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija. Teismas nustatė, kad kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 2,28 m. Teismas šiuo aspektu citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis sanitariniu mazgu jį matė kiti kameroje buvę asmenys ir (ar) pareigūnai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo būtų kreipęsis į Šiaulių kalėjimo ar LKT administraciją. Todėl teismas šiuo aspektu nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Šiaulių kalėjimo veiksmų, iš kurių buvo kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl šis reikalavimas buvo atmestas.

III

18. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

19. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus ir aplinkybes bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Dėl laikymo uždarojoje kalėjimo tipo bausmės atlikimo sąlygomis – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 13 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“, 2022 m. kovo 18 d. įsakymą „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“. Todėl pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovaudamasis BVK 37 straipsnio 3 dalimi, netinkamai vertino, kad pareiškėjas bausmę pagrįstai atliko uždaro tipo kalinimo sąlygomis.

19.2. LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl 2023 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo tuo metu, kai pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda buvo panaikinta. Todėl turėjo būti, tačiau iki šiol nėra atkurta pareiškėjo padėtis iki šios nuobaudos paskyrimo. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu panaikino nutarimą, kurio pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus, o analogiškoje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino iš esmės analogišką pirmosios instancijos teismo sprendimą (2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-390-629/2023).

19.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl 2023 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo yra informacinio pobūdžio, kadangi pareiškėjo reikalavimai panaikinti skundžiamus sprendimus yra pagrįsti, todėl teismas privalo juos išsamiai išnagrinėti.

19.4. Teismas priėjo nepagrįstų išvadų, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nemalonių kvapų pasivaikščiojimo kiemelyje. Specifinį statusą turintys asmenys (nuteistieji) neprivalo būti kankinami nemaloniais kvapais, teisės aktai nenustato, kad pasivaikščiojimas smarvėje laikomas bausmės atlikimo dalimi. Be to, atsakovas neneigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose tvyrojo nemalonus kvapas, taip pat atsakovas perkėlė įrodinėjimo naštą dėl aptariamų aplinkybių pareiškėjui. Teismas šiuo aspektu neįvertino pareiškėjo pretenzijų ir byloje pateiktų įrodymų.

19.5. Dušinės buvo įrengtos netinkamai, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Taip pat pareiškėjo privatumas buvo pažeidžiamas naudojantis sanitariniais mazgais, kadangi jie ne tik nebuvo izoliuoti nuo likusio kameros ploto, tačiau nebuvo įrengtos nei sienelės, nei durys, todėl asmenys, besinaudojantys tualetu, buvo matomi kitiems asmenims.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LKT atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Byloje pateikti rašytiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala. Pareiškėjo paaiškinimai yra bendro bei deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.

21.2. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Apeliacinis skundas yra nekonkretus, o skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimo priteisti 1 700 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš pareiškėjui neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime, taip pat reikalavimo panaikinti Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SN-24-941 (2023 m. spalio 26 d. sprendimas), 2023 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. SN-24-938 (2023 m. spalio 25 d. sprendimas) bei LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 25-2905 (2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas), pagrįstumas.

23. Byloje skundžiamu LKT Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendimu buvo išnagrinėtas ir netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį iš uždaro tipo sąlygų į pusiau atviro tipo kalinimo sąlygas. Sprendime nurodytas šiam klausimui aktualus teisinis reguliavimas ir nurodyta, kad pareiškėjui Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. NĮ-22-3184 buvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos į uždaro tipo Šiaulių kalėjime. Pareiškėjas į minėtą įstaigą buvo konvojuotas LKT direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. NN-484. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis bus grąžintas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai atitiks visas BVK 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir nuo jo perkėlimo į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą bus praėję ne mažiau kaip 2 m. Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 25 d. sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. ir rugsėjo 27 d. skundus, kuriais jis reikalavo įteikti visus gautus atsakymus ir laiškus. Šiuo sprendimu pareiškėjas informuotas, kad visi jam adresuoti fiziniai dokumentai ir uždari laiškai, atsisakius juos paimti, buvo grąžinti siuntėjui. Visi įstaigos vidinėje sistemoje gauti dokumentai atspausdinami įteikimui ir, jei gavėjas juos atsisako paimti, šie dokumentai nėra kaupiami, o sunaikinami. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kad, jei jis pageidauja, jog jam pakartotinai būtų atspausdinti gauti dokumentai, jis turi už juos sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pripažino nepagrįstu pareiškėjo skundą dėl pirmiau minėtų Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 25 d. ir 2023 m. spalio 26 d. sprendimų panaikinimo. LKT, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendimų turinį ir pareiškėjo argumentus, sprendė, kad sprendimai yra pagrįsti, teisėti ir motyvuoti.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 25 d. sprendimas, o kartu ir dėl jo priimta LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis, yra informacinio pobūdžio bei nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad Nutarimas, kurio pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygas, paprastąją grupę, jo prašymo perkelti jį į pusiau atviro tipo kalinimo sąlygas metu galiojo, todėl pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo buvo atmestas. Todėl Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendimas, taip pat LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis, teismo buvo pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nenustatęs neteisėtų Lietuvos valstybės atstovo – LKT veiksmų, iš kurių buvo kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo nurodytus argumentus bei priėjo prie nepagrįstų išvadų.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

28. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).

29. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020).

30. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas nurodė, kad pataisos įstaigoje buvo pažeidžiamas jo privatumas kameroje naudojantis sanitariniu įrenginiu (buvo matomas kitų asmenų), naudojantis dušu (kuriame taip pat dušo įrenginiai buvo nešvarūs), mokymo patalpoje buvo netinkamas apšvietimas, taip pat jog pasivaikščiojimo kiemelyje tvyrojo smarvė.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų bei šiuo aspektu priėjo prie pagrįstų išvadų.

32. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu dėl pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore neužtikrinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Šiaulių kalėjimas pareiškėjo teisių aptariamu aspektu nepažeidė ir užtikrino jam teisę pasivaikščioti kiemelyje. Aplinkybė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose galbūt tvyrojęs blogas kvapas sukėlė pareiškėjui jo teisių pažeidimus, kuriuos galima būtų pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, nepagrįsta jokiais įrodymais. Iš esmės pirmosios instancijos teismas priėjo prie analogiškų išvadų, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą (be kita ko, NVSC patikrinimo aktus ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiam reikalavimui pagrįsti jokių kitų įrodymų nepateikė, nedetalizavo apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Kartu atmestini pareiškėjo teiginiai dėl įrodinėjimo pareigos jam perkėlimo, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus argumentus ir pareiškėjo argumentus ir juos pagrįstai atmetė, o tai nesudaro pagrindo vertinti, kad šiuo atveju pareiškėjui buvo perkelta įrodinėjimo pareiga. Pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas išdėstė teiginius dėl specifinio pareiškėjo statuso (nuteistasis), tačiau šie motyvai yra susiję su bendra pozicija dėl pareiškėjo argumentų vertinimo, neturtinės žalos kilimo aspektu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pažeidimų dėl pareiškėjo pasivaikščiojimo gryname ore.

33. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo (t. y. kad besinaudojant sanitariniu mazgu kameroje Nr. 90 pareiškėją galėjo matyti kiti asmenys), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių kalėjimo kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1543-968/2022 ir kt.).

34. Į bylą pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus (dabar – Šiaulių kalėjimas) Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-145 patvirtina, kad kameroje Nr. 90, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas 1,40 m ilgio, 0,95 m pločio, 1,33 kv. m ploto, 2,28 m aukščio, atitvertas mūrine sienele, nesiekiančia kameros lubų, o į bylą pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos patvirtina, kad įėjimas į sanitarinį mazgą buvo atskirtas durimis, taigi tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui naudojantis tualetu jį galėjo matyti arba matė kiti kameroje buvę asmenys ir (ar) pareigūnai. Apeliaciniame skunde išdėstyti subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio argumentai, kad fotonuotraukos nepatvirtina realios situacijos, atmestini.

35. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo mokymosi patalpoje, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas įvertino ginčui aktualių teisės aktų nuostatas (HN 134: 2015 3, 21 p.), taip pat į bylą pateiktus NVSC patikrinimo aktus, kuriuose pažeidimų dėl apšvietos Šiaulių kalėjime nenustatyta, t. y. užfiksuota, kad dirbtinė apšvieta mokymo klasėje prie stalo paviršiaus patalpos viduryje 684 lx, prie lentos paviršiaus 522 lx, t. y. atitiko Higienos normos HN 134:2015 21.4 papunktyje įtvirtintą reikalavimą, numatantį, kad dirbtinė apšvieta prie klasės lentos ir stalo paviršiaus turi būti ne mažesnė kaip 300 lx. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde nepateikta pagrįstų argumentų, paneigiančių nurodytas išvadas.

36. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu jam naudojantis dušu, pažymėtina, kad šiuo atveju yra aktuali teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-7-968/2025). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl privatumo naudojantis dušais užtikrinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad dušai Šiaulių kalėjime yra su šoninėmis pertvaromis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, jog jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo. Kartu pažymėtina, kad atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamų (nešvarių) sanitarinių įrenginių dušo patalpose, pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus įrodymus ir priėjo prie pagrįstų išvadų, kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė.

37. Teisėjų kolegija, vertindama Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. skunde prašė atiduoti visus jam adresuotus atsakymus ir laiškus, gautus nuo jo atvykimo į įstaigą dienos. Minėtame sprendime pareiškėjui išdėstyta Šiaulių kalėjime nustatyta gaunamų dokumentų administravimo (įteikimo nuteistiesiems) tvarka, paaiškinta galimybė gauti dokumentus (t. y. pateikti prašymą, kuris yra mokamas). Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas LKT nurodė, kad sprendime nurodyta melaginga informacija, nes pareiškėjas nėra atsisakęs priimti jam adresuotų raštų. LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime nurodė, kad dėl tapačių aplinkybių pareiškėjas yra kreipęsis anksčiau, jo skundai buvo išnagrinėti ir atmesti, o 2023 m. spalio 25 d. sprendime nurodytas ginčui aktualus reguliavimas, pateiktas dokumentų, kuriuos pareiškėjas atsisakė priimti, sąrašas.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra informacinio pobūdžio.

39. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; kt.).

40. Konstatavimas, kad aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; kt.). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą – materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-304-662/2024).

41. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių kalėjimą (o vėliau – į LKT) dėl savo teisių pažeidimų (dėl neišduodamų laiškų ir dokumentų). Atsakant į šį skundą buvo priimti Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 25 d. ir LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimai (jo dalis). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 25 d. sprendimas nesukelia teisinių pasekmių. Kita vertus, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas savo išvados, jog šie sprendimai yra tik informacinio pobūdžio raštai, iš esmės vertino šių raštų turinį.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad su šiuo klausimu susijusių aplinkybių (be kita ko, dėl laiškų ir dokumentų pareiškėjui neįteikimo ir dėl to priimtų LKT sprendimų), pareiškėjas anksčiau yra teikęs skundus LKT, kuriuos išnagrinėjus buvo priimtas LKT 2023 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 2S-2567. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas šį sprendimą skundė teismui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-86-520/2025 pripažino, kad šis sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjui laiškai ir dokumentai yra įteikiami, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 25 d. sprendime yra nurodytas ginčo klausimui aktualus teisinis reguliavimas, o pareiškėjo LKT nurodyti argumentai (be kita ko, dėl pareigūnų nurodytos melagingos informacijos) buvo išnagrinėti minėtoje byloje. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino skundžiamo Šiaulių kalėjimo sprendimo, o kartu ir su tuo susijusios LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalies.

43. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo.

44. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 7 d. skundu (Šiaulių kalėjime gautas ir registruotas 2023 m. spalio 9 d.) prašė Šiaulių kalėjimo perkelti jį iš uždaro tipo sąlygų į pusiau atviro tipo kalinimo sąlygas. Skundžiamu 2023 m. spalio 26 d. sprendimu šis prašymas buvo atmestas, o LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pripažinta, kad minėtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo konvojuotas į Šiaulių kalėjimą vadovaujantis LKT direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. NN-484 (Nutarimas), kuris prašymo pateikimo metu buvo galiojantis ir nenuginčytas. Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendime taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjo perkėlimas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą bus galimas, praėjus ne mažiau kaip dvejiems metams nuo jo perkėlimo į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą dienos ir jam atitikus visas BVK 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, taip pat jo akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota jo nurodytose bylose, iš esmės yra susiję su kalinimo įstaigų procesiniais dokumentais, kuriais pareiškėjui buvo paskirta nuobauda ir jis 2022 m. perkeltas į drausmės grupę ir kurie vėliau buvo panaikinti, tačiau, kaip minėta, Nutarimas, kurio pagrindu pareiškėjas perkeltas į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą, aptariamo sprendimo priėmimo metu nebuvo nuginčytas ir nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl vertintina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos bylos nagrinėjamai situacijai yra neaktualios. Pareiškėjo skundžiamame Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendime nurodytas teisinis reguliavimas, kurį atitikus asmuo galės būti perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nurodytos ginčui aktualios teisinės aplinkybės. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek Šiaulių kalėjimo 2023 m. spalio 26 d. sprendimas, tiek LKT 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas (ši jo dalis), yra pagrįsti, teisėti ir motyvuoti, jų naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

46. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė ginčui aktualias teisės normas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan