2021-02-03 Nr. AB-2437-3-61-3-02998-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-485-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02998-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MP8); 2) įpareigoti Administraciją parengti visus reikiamus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT); 3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 49SF-1466-(14.49.104.); 4) panaikinti NŽT 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-1678-(9.5.); 4) įpareigoti NŽT atkurti J. S. nuosavybės teises į 2,4985 kv. m. žemės plotą (pagal kartografinę medžiagą), kuri iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė P. I.; 5) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-46-(14.49.2.); 6) pripažinti niekine ir negaliojančia 2019 m. sausio 28 d. Valstybės žemės panaudos sutartį Nr. 49SUN-4-(14.49.58.)/(1.80)34-40.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 1992 m. (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, o vėliau, 2000 m. gruodžio 14 d. tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2008 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvaro ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimų paribiuose, (duomenys neskelbtini) gminoje (apylinkėje), Vilniaus – Trakų apskrityje pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus – Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 punktą, ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 metų nacionalizacijos. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai atliko buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos turėtos žemės kartografavimą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298. Atlikus kartografavimo darbus nustatytos buvusios žemės ribos: žemės sklypas Nr. 1 – 4,0246 ha pateko į Vilniaus miesto teritoriją, priskirtą miestui iki 1995 m. birželio 1 d.; žemės sklypas Nr. 2 – 3,1394 ha (iš kurių 2,8742 ha pateko į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. prijungtą teritoriją ir 0,2652 ha į Vilniaus rajono teritoriją.). Šios bylos objektas – žemės sklypo Nr. 2 dalis – 2,4985 ha, kuri patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas).

3. Pareiškėja nurodė, kad Žemės sklypas 2003 m. kovo 5 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. K01/2003-26740 (toliau – ir Panaudos sutartis) pagrindu buvo perduotas neatlygintinai naudotis viešajai įstaigai Vilniaus universitetui (toliau – ir VU) 15 metų terminui ir tuo pagrindu buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Panaudos sutarties pabaigos terminas buvo numatytas 2018 m. kovo 4 d., todėl pareiškėja su 2018 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į NŽT, prašydama nepratęsti Panaudos sutarties tai daliai sklypo, t. y. 2,4985 kv. m., kuri iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė P. I. ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises jai, kaip teisėtai paveldėtojai. Vėliau pareiškėja pakartotinai į NŽT skyrių kreipėsi su 2018 m. gegužės 11 d. prašymu. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 49SF-1466-(14.49.104.) atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, tuo pagrindu, kad ginčas dėl Žemės sklypo panaudos sutarties panaikinimo dėl 2,4985 kv. m ploto dalies ir jos perdavimo panaudos teise valdyti VU išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-982-727/2013. Pareiškėja su skundu kreipėsi į NŽT, kuri pareiškėjai atsakė 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 1SS-1678-(9.5.). Administracija į NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 49SJN-967-(14.49.105.) ir pareiškėjos atstovo 2018 m. gegužės 11 d. prašymą atsakė 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MP8).

4. Pareiškėja dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 49SF-1466-(14.49.104.) ir NŽT 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 1SS-1678-(9.5.) nurodė, kad juose nepagrįstai teigiama, jog ginčas dėl Žemės sklypo grąžinimo jau yra išspręstas. Panaudos sutartis nustojo galioti, tai reiškia, kad išnyko Žemės sklypo statusas – valstybės išperkama žemė. Todėl Žemės sklypo grąžinimo natūra klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja NŽT prašė ne panaikinti Panaudos sutartį, o nesudaryti naujos Panaudos sutarties ir grąžinti Žemės sklypą natūra, tačiau šiuo klausimu joks subjektas nėra pasisakęs. Minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas Panaudos sutarties panaikinimo klausimas, o Panaudos sutartis yra pasibaigusi. Pareiškėja yra pateikusi naujas aplinkybes patvirtinančius dokumentus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei NŽT skyriaus aktą, patvirtinančius, kad Žemės sklypas yra apleistas. Todėl turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar Žemės sklypas reikalingas VU. Be to, nebuvo išspręsta dėl pareiškėjos argumentų, kad Žemės sklypą, remiantis 2004 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-376, numatoma naudoti golfo laukams. Ši aplinkybė taip pat nebuvo vertinama civilinėje byloje. Tiek NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 49SF-1466-(14.49.104.), tiek NŽT 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 1SS-1678-(9.5.) priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, 8 straipsnį bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 35.3 punktą.

5. Pareiškėja dėl Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad šis sprendimas paremtas tik prielaidomis ir nepagrįstai teigiama, kad Žemės sklypas negali būti grąžintas, nes Botanikos sodo teritorijoje nėra numatytos individualios statybos ir nėra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių. Tokio reikalavimo teisės aktai apskritai nenumato.

6. Pareiškėja dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-46-(14.49.) ir Panaudos sutarties nurodė, kad iš Žemės sklypo kadastrinės bylos nustatė, jog Žemės sklype esantys pastatai išsidėstę viršutinėje (šiaurinėje) žemės sklypo dalyje ir yra reikšmingai nutolę nuo Žemės klypo dalies. Byloje nėra parengto plano, kokio dydžio žemės plotas reikalingas statiniams eksploatuoti. Panaudos sutartis sudaryta jau pradėjus nagrinėti šią administracinę bylą, todėl buvo pažeistas taip pat ir gerojo administravimo principas.

7. Atsakovas NŽT, kartu atstovaujanti ir NŽT Vilniaus miesto skyrių, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. NŽT paaiškino, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MR8) pareiškėją informavo, jog visas registre įregistruotas žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini) (plotas apie 170 ha) – (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba, yra įregistruotas Kultūros vertybių registre. Tokie sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai neperduodami. Sklypai perduodami tik tuo atveju, jei šiose vietose asmenims nuosavybės teise priklauso pastatai. Botanikos sodo teritorijoje nėra suprojektuotos individualios statybos, taip pat nėra nuosavybės teise piliečiui priklausančių pastatų, todėl nuosavybės teisių atkūrimas negalimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2-982-727/2013 išnagrinėjo Žemės sklypo nustatytų ribų ir jo perdavimo panaudos teise valdyti VU teisėtumą. Sprendime nurodyta, kad Žemės sklypas naudojamas viešiems tikslams, todėl negali būti perduotas privatiems asmenims. Kadangi teismo sprendimas įsiteisėjo, taip pat todėl, kad žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, buvo priimtas įsakymas ir sudaryta Panaudos sutartis.

9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Administracija paaiškino, kad Žemės sklypas, į kurio dalį nuosavybės teises nori atkurti pareiškėja, ne vieną dešimtmetį buvo naudojamas VU Botanikos sodo. Ginčo žemės sklype esantys pastatai yra perduoti Botanikos sodui turto patikėjimo teise iki 2036 m. Nors pareiškėja pateikė schemą, iš kurios matyti, kad pastatai daugiau išsidėstę šiaurinėje sklypo dalyje, tačiau reikėtų atsižvelgti į sklypo naudojimo specifiką, o teisės normos neturėtų būti taikomos formaliai. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas.

Golfo sklypas planuojamas ne toje dalyje, į kurią atkurti nuosavybės teises pageidauja pareiškėja. Faktines aplinkybes fiksuojančiuose protokoluose užfiksuota tik tos dienos padėtis, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad sklypas buvo neprižiūrėtas 13 metų. Dėl pareiškėjos į bylą pateikto Vilniaus miesto valdybos Aplinkos apsaugos skyriaus 1995 m. kovo 16 d. rašto Nr. 15-48, kuris, kaip teigia pareiškėja, patvirtina, kad dalis (duomenys neskelbtini) parko teritorijos buvo priskirta individualių namų teritorijai ir tai nekliudė įgyvendinti Botanikos sodo veiklos tikslų, Administracija nurodė, kad iš šio rašto turinio nėra aišku, apie kokią Žemės sklypo dalį, skirtą individualiai namų statybai, kalbama.

Botanikos sodo valdomo žemės sklypo ribos buvo patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 sprendimu Nr. 686V ir šių ribų teisėtumas yra pripažintas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-982-727/2013. Kadangi 1 694 955 ha teritorija, dar 1974 m. skirta VU Botanikos sodui, sudaro vientisą sklypą, kuriame stovi VU Botanikos sodo valdomi statiniai, pagal Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą tokia žemė laikytina valstybės išperkama ir natūra negrąžinama, todėl žemės grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą šis žemės sklypas yra intensyviam naudojimui įrengiamų želdinių teritorijoje. Todėl pareiškėjos pageidaujamas suprojektuoti sklypas yra visuomeninio naudojimo būdo žemės sklype ir nėra tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Todėl Administracija pagrįstai atsisakė formuoti pareiškėjos pageidaujamą grąžinti žemės sklypą.

11. Atsakovas viešoji įstaiga Vilniaus universitetas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. VU paaiškino, kad Panaudos sutarties termino pasibaigimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe ir nepaneigia ir nepanaikina ginčo žemės sklypo išperkamos valstybės žemės statuso. Botanikos sodui priskirtas sklypas buvo naudojamas sodo kūrimui dar prieš Nepriklausomybės paskelbimą, tačiau tik 2013 m. buvo nuspręsta pasirašyti panaudos sutartį. Buvo atliktos atitinkamos investicijos. Vėliau prasidėjo teisminiai ginčai, dėl to darbai buvo sustoję. Plotas visada buvo prižiūrimas, buvo auginamos eksperimentinės žemės ūkio kultūros. Šiuo metu sklype auginama žolė. VU nuomone, pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjos J. S. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja 1992 m. (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, o vėliau 2000 m. gruodžio 14 d. tuometės VAVA Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2008 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvaro ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimų paribiuose, (duomenys neskelbtini) gminoje (apylinkėje), Vilniaus – Trakų apskrityje pagal 1934 m. balandžio 6 d.

Vilniaus – Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 punktą, ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 metų nacionalizacijos. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 14 d. atliko buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos turėtos žemės kartografavimą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298. Atlikus kartografavimo darbus buvo nustatytos buvusios žemės ribos: žemės sklypas Nr. 1 – 4,0246 ha pateko į Vilniaus miesto teritoriją priskirtą miestui iki 1995 m. birželio 1 d.;

žemės sklypas Nr. 2 – 3,1394 ha (iš kurių 2,8742 ha pateko į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. prijuntą teritoriją ir 0,2652 ha į Vilniaus rajono teritoriją.). Pagal NŽT atlikta žemės sklypo kartografavimą 2,4985 ha pateko į VU Botanikos sodo naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Vilniaus miesto valdyba dar 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 686V nustatė VU Botanikos sodo (duomenys neskelbtini) 1 694 955 kv. m. dydžio sklypo ribas bei nusprendė leisti išnuomoti nurodytą sklypą 15 metų. 2003 m. kovo 5 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai naudotis VU 15 metų terminui.

Panaudos sutarčiai baigiantis VU su 2011 m. liepos 4 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kuris 2011 m. spalio 17 d. raštu informavo, kad dėl panaudos sutarties termino pratęsimo bus sprendžiama pasibaigus teisminiams ginčams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-982-727/2013 buvo išnagrinėtas Žemės sklypo nustatytų ribų ir jo perdavimo panaudos teise valdyti VU teisėtumas. Pareiškėjos patikslintas ieškinys buvo atmestas. Sprendime konstatuota, kad Botanikos sodo valdomas žemės sklypas naudojamas viešiems, visuomeniniams, akademiniams ir moksliniams poreikiams, todėl negali būti perduotas privatiems asmenims, o turėtų būti išperkamas valstybės kaip išperkama žemė.

15. Pareiškėja su 2018 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kuriuo prašė nepratęsti panaudos sutarties. NŽT Vilniaus miesto skyrius su 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SJN-967-(14.49.105.) kreipėsi į Administraciją prašydamas apsvarstyti galimybę dėl Botanikos sodui suformuoto Žemės sklypo sumažinimo ir dalies sklypo grąžinimo pretendentams, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į buvusio žemės savininko P. I. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MP8) pareiškėją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo, kad formuoti naują papildomą, natūra grąžintiną žemės sklypą nėra teisinio pagrindo, nes Žemės sklype esantys statiniai patikėjimo teise perduoti VU iki 2036 metų ir jų eksploatacijai turi būti suteiktas reikalingas žemės sklypas. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2018 m. vasario 21 d. prašymą, 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SJN-966-(14.49.105.) kreipėsi į VU ir prašė paaiškinti bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog Botanikos sodui reikalingas visas Žemės sklypas, bei nurodyti, kokia veikla bus vykdoma Žemės sklypo dalyje, į kurią patenka buvusio žemės savininko P. I. turėta žemėvalda. VU 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 60000-SR-433 informavo, kad dar nagrinėjant civilinę bylą yra pagrindęs ginčytino sklypo dalies reikalingumą Botanikos sodo veiklai plėtoti bei visuomenės interesams tenkinti. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. 49SF-1405-(14.49.105.) kreipėsi į VU dėl statinių, esančių Žemės sklype, naudojimo. Apie atliekamus veiksmus pareiškėja buvo informuota 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. 49SF-1466-(14.49.104.), kuriame nurodė, kad ginčas dėl Žemės sklypo panaudos sutarties panaikinimo 24 985 kv. m. ploto dalyje ir jos perdavimo panaudos teise valdyti VU išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-982-727/2013, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2018 m. liepos 18 d. skundu dėl panaudos sutarties nepratęsimo bei nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi į NŽT, kuri 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 1SS-1678-(9.5.) pareiškėjos skundo netenkino. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A51-67126/18(2.14.2.-MP8) informavo, kad sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir pagal panaudos sutartį perduotas naudotis statinių, kuriems eksploatuoti ir buvo suformuotas, savininkams – VU. Taip pat nurodė, kad buvusio savininko P. I. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą grąžinimui natūra nėra teisinio pagrindo, nes Botanikos sodo teritorijoje nėra numatytos individualios statybos ir nėra nuosavybės teise piliečiui priklausančių gyvenamųjų namų ar kitų pastatų.

17. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. sausio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-46-(14.49.2.), kuriuo perdavė neatlygintinai naudotis VU 1 694 955 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą. Valstybinės žemės panaudos 2019 m. sausio 28 d. sutartimi Nr. 49SUN-4-(14.49.58.)/(1.80)SU-407 VU iki 2036 m. kovo 29 buvo perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises pageidauja atkurti pareiškėja, nuo 1974 m. priklauso Botanikos sodo teritorijai. Žemės sklype, kuris priklauso Botanikos sodui yra statiniai, kurie yra perduoti Botanikos sodui turto patikėjimo teise iki 2036 metų. Atsižvelgiant į tai, kad sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), stovi VU Botanikos sodo valdomi statiniai ir statinių savininkas turi teisę į jam priklausančių statinių eksploatavimui suprojektuotą žemės sklypą, todėl tokia žemė, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, laikytina valstybės išperkama žeme ir nuosavybės grąžinimas į šį žemės plotą negalimas.

19. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 1061 punktą, suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėtam žemės sklypui yra nustatytas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas. Taigi pareiškėjos pageidaujamo suprojektuoti sklypo naudojimo būdas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyto sklypo naudojimo būdo ir paskirties – intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona.

20. Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.

21. Teismas nurodė, kad neginčytinai nustatyta, jog visas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurio dalį patenka pareiškėjos pageidaujamas natūra gauti sklypas, yra įregistruotas Kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad VU Botanikos sodas įsteigtas (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje, o (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba ir parkas yra aukštos kultūrinės vertės ansamblis. Pareiškėja į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pareiškėjai ar P. I. priklausančių gyvenamųjų ar kitų pastatų, taip pat nepateikė duomenų, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ginčo žemėje numatoma individuali statyba. Kadangi pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų išimčių, pareiškėjos norimas įsigyti sklypas nuosavybėn negali būti perduotas.

22. Teismas darė išvadą, kad aptarti argumentai yra esminiai, kuriais remiantis pareiškėjai negalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą, kuris pateko į VU Botanikos sodo naudojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir kuriame yra įkurtas VU Botanikos sodas.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prie skundo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog Žemės sklypas yra apleistas, taip pat prieštaravo, kad nebuvo išspręsta, ar ginčo sklypas iš viso reikalingas Botanikos sodui, nebuvo aiškiai išdėstytos aplinkybės dėl žemės sklypo ploto, kuriame numatoma įrengti golfo laukus ir pan. Teismas vertino, kad net ir tuo atveju, jei šios abejonės būtų pripažintos pagrįstomis, pareiškėja vis tiek neturėtų teisės atkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą, kuris pateko į VU Botanikos sodo teritoriją, nes nuosavybės teisių atkūrimas į teritorijas, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, iš esmės yra negalimas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kurių pareiškėja, kaip egzistuojančių, neįrodė.

24. Teismas sprendė, kad bylos esmė – pareiškėjos teisių atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą, kuris pateko į VU Botanikos sodo naudojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribojimas. Pareiškėjos argumentai, kuriais ji įrodinėja, kad pasibaigus ankstesnės panaudos sutarties galiojimui atitinkamai išnyko ir Žemės sklypo statusas – išperkama valstybės žemė, o šios nagrinėjamos bylos kontekste, naujos panaudos sutarties sudarymas – nauja aplinkybė (nauji faktiniai duomenys), vertintini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas į 2,4985 ha žemės plotą, kuris pateko į VU Botanikos sodą, negalimas dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų teisinių pagrindų. Todėl pareiškėjos argumentai, kuriais ji grindžia neteisėtą naujos panaudos sutarties sudarymą, teisiškai nėra reikšmingi.

25. Teismas, įvertinęs Administracijos Miesto plėtros departamento, NŽT Vilniaus miesto skyriaus, NŽT sprendimų teisėtumą VAĮ 8 straipsnio reikalavimų aspektu, darė išvadą, kad institucijos, jų kompetencijos ribose, išsamiai atsakė į pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus, skundų nagrinėjimo procedūrų nepažeidė. Sprendimuose pakankamai išsamiai ir suprantamai detalizuotos institucijų pozicijos pareiškėjos suformuluotų reikalavimų atžvilgiu, skundžiami sprendimai pagrįsti argumentais, iš sprendimų turinio suprantamos pareiškėjos prašymo nepatenkinimo priežastys. Todėl naikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MP8), NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 49SF-1466-(14.49.104.) ir NŽT 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-1678-(9.5.) kaip neatitinkančius VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, ar kitais pagrindais, nėra teisinio pagrindo. Reikalavimas įpareigoti Administraciją parengti visus reikiamus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti NŽT laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MP8), todėl netenkinus reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl įpareigoti atlikti veiksmus.

26. Teismas sprendė, kad pripažinus, jog pareiškėjai negali būti atkurtos nuosavybės teisės į 2,4985 kv. m. žemės plotą, kuris iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė P. I., nes pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčo žemė laikytina valstybės išperkama ir natūra negrąžinama, reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti J. S. nuosavybės teises į 2,4985 kv. m. žemės plotą (pagal kartografinę medžiagą), kuri iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė P. I. taip pat negali būti tenkinamas.

27. Teismas konstatavo, kad nesant teisinio pagrindo pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į 2,4985 kv. m. žemės plotą, kuris pateko į Botanikos sodo teritoriją, atitinkamai nėra teisinio pagrindo panaikinti ir NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-46-(14.49.2.), kuriuo NŽT Vilniaus universitetui perdavė neatlygintinai naudotis 1694955 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą bei niekine ir negaliojančia pripažinti 2019 m. sausio 28 d. Valstybės žemės panaudos sutartį Nr. 49SUN-4-(14.49.58.)/(1.80)34-40.

III. 28. Pareiškėja J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.

29. Pareiškėja nurodo, kad įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, kad visi VU Botanikos sodo žemės sklype esantys pastatai yra išsidėstę viršutinėje (šiaurinėje) dalyje ir yra smarkiai nutolę nuo ginčo žemės sklypo dalies ir šiems statiniams eksploatuoti pagal jų naudojimo paskirtį ginčo žemės sklypo dalies nereikia. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011 ir kt.).

30. Pareiškėja pažymi, kad Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 (toliau – ir Taisyklės) 2.1 punktas nurodo, jog pagal šias Taisykles Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims gali būti perduodami neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai (jų dalys), kurių reikia nuosavybės teise ar patikėjimo teise valdomiems, panaudos ar nuomos pagrindais naudojamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti. Pagal Taisyklių 7.3 punktą naudojamo valstybinės žemės sklypo plane turi būti išskirtos dalys, kurių reikia kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, ir nustatytas šių dalių plotas. Pagal Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Pagal Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 2.2 punktą valstybinės žemės patikėtiniai turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų panaudos gavėjai vykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygas, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti sutarties. Ginčo žemės sklypo suteikimas VU grindžiamas Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kad neatlygintinai naudotis gali būti perduodami žemės sklypai, reikalingi jų naudojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Subjektų teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga turimų statinių eksploatavimui, pagal savo prigimtį negali būti įgyvendinama nenustačius, koks žemės sklypas (kokio dydžio ir ribų) atitinka įstatyme įtvirtintą kriterijų, t. y. būtinas naudoti užtikrinant statinio tiesioginę paskirtį. Toks planas yra neparengtas, jo byloje nėra.

31. Pareiškėjos nuomone, byloje nustačius faktines aplinkybes, kad žemės sandoris sudarytas pažeidus šiuos reikalavimus, teismai turi svarstyti, ar tokia šalių sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis negali būti laikoma niekine ir negaliojančia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003 ir kt.). Be to, statiniai yra naudojami ne visuomeniniams akademiniams ar moksliniams poreikiams tenkinti, o išimtinai komercinei naudai gauti – veikia restoranas, mokamas žirgynas, nuoma renginiams, pastatas „Malūnas“ išnuomotas restoranui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Byloje svarbu tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 49VĮ-46-(14.49.2.) ir 2019 m. sausio 28 d. Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 49SUN-4-(14.49.58.)/(1.80)34-407 sudaryti šios administracinės bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų netyrė, o tik formaliai vadovavosi teisės normomis.

32. Pareiškėja nurodo, kad kultūros vietovė, kaip yra nurodyta Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir de facto teritorija, į kurią patenka Žemės sklypas, skiriasi apsaugos prasme ir pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo reguliavimą vietovei ir jos apsaugos zonai taikomas skirtingas apsaugos režimas. Iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktų registro centro duomenų banko išrašų, matyti, kad ginčo žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zoną. Nustačius, kad ginčo žemės sklypas patenka į kultūros vietovių apsaugos zoną Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu nustatytas ribojimas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą nagrinėjamu atveju nėra taikomas ir nuosavybės teisės pretendentei gali būti atkurtos. Analogiškos nuostatos išaiškintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018. Pirmosios instancijos teismas apie tai buvo informuotas 2019 m. rugsėjo 16 d. rašytiniais paaiškinimais, tačiau į tai neatsižvelgė. Todėl teismo argumentai, kad nuosavybės atkūrimas ginčo atveju negalimas, yra nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1025 patvirtintų Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių 4 punktą, 10 punktą, bei nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos.

33. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį, t. y. vertino įrodymus klaidingai, selektyviai, nepasisakė apie pareiškėjos argumentus, juos ignoruodamas. Teismo įvertinti įrodymai, atsakovo pozicija, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, į kuriuos teismas neatsižvelgė.

34. Atsakovas NŽT, atstovaujantis ir NŽT Vilniaus miesto skyrių, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. NŽT nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-982-727/2013 išnagrinėjo Žemės sklypo ribų ir jo perdavimo panaudos teise valdyti VU teisėtumą ir pareiškėjos patikslintą ieškinį atmetė. Minėtame teismo sprendime konstatuota, jog VU Botanikos sodo valdomas sklypas naudojamas viešiems, visuomeniniams, akademiniams ir moksliniams poreikiams, turi ryškią visuomeninę ateities viziją ir perspektyvas, todėl negali būti perduotas privatiems asmenims, o turėtų būti išperkamas valstybės kaip išperkama žemė.

Kadangi šis klausimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo išnagrinėtas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įregistruotas Kultūros vertybių registre, o miestų teritorijos dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba), neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai ar kiti statiniai, tačiau Botanikos sodo teritorijoje nėra numatytos individualios statybos ir nėra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų ar kitų statinių, vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsniu, Taisyklių 2 punktu, buvo priimti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. sausio 25 d.

įsakymas Nr. 49VĮ-46-(l4.49.6.) ir Valstybinės žemės panaudos 2019 m. sausio 28 d. sutartis Nr. 49SUN-4-(14.49.58.)/(1.80)SU-407. Šie dokumentai priimti griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės perdavimą neatlygintinai naudotis, todėl pareiškėjos reikalavimas ab initio pripažinti Valstybinės žemės panaudos 2019 m. sausio 28 d. sutartį negaliojančia yra nepagrįstas ir atmestinas. NŽT negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei.

Tuo atveju, jei bus patenkintas pareiškėjos apeliacinis skundas ir pripažinta, kad ginčo teritorija nepagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei ir Administracija suformuos šioje teritorijoje žemės sklypą / sklypus nuosavybės teisių grąžinimui natūra, NŽT teritorinis padalinys galės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos valdytą turtą, grąžinant žemės sklypus natūra. Kitu atveju, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos ir už iki nacionalizacijos buvusio savininko P. I. valdytą žemės plotą galės būti kompensuojama kitais Įstatyme numatytais būdais.

NŽT nuomone, byloje skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant procedūrų.

36. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti

37. Administracija nurodo, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su jame esančiais statiniais sudaro vientisą istoriškai susiformavusį objektą – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybą, ne vieną dešimtmetį buvo naudojamas VU Botanikos sodo veiklai vykdyti. Žemės sklypo bei jame esančių statinių paskirtis bei šio komplekso susiformavimo istorinės aplinkybės lemia, jog teisės normas, aktualias nagrinėjamai situacijai pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pritaikė ne formaliai, o teisingai ir tinkamai, vadovaujantis protingumo principu ir atsižvelgiant į viešąjį interesą. Viešojo intereso egzistavimą patvirtina tiek pačios pareiškėjos į bylą teikta Botanikos sodo raidos programa, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 2-982-727/2013 konstatuotas visuomeninio poreikio ir aiškaus viešo intereso dėl Botanikos sodo valdomo žemės sklypo egzistavimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą tokia žemė laikytina valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Žemės sklypas yra ne kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kurioje pareiškėjo teigimu nuosavybės teisių atkūrimas natūra yra galimas, tačiau visa apimtimi patenka į kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) – užimamą teritoriją. Šioje (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje nėra numatytos individualios statybos ir nėra nuosavybės teise pareiškėjai ar jos tėvui priklausančių gyvenamųjų namų ar kitų pastatų, to pareiškėja ir neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės atkūrimas natūra ginčo žemės sklype (t. y. kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje) prieštarautų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatai.

38. Atsakovas Vilniaus universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. VU nurodo, kad VU Botanikos sodui panaudos teise suteiktas žemės sklypas naudojamas viešiems, visuomeniniams, akademiniams ir moksliniams poreikiams tenkinti, turi ryškią visuomeninę ateities viziją ir perspektyvas. Botanikos sodas yra didžiausias ir turtingiausias Lietuvoje augalų kolekcijomis. Sodas įsikūręs senoje dvaravietėje, išlikęs parkas su tvenkinių sistema, ūkiniai dvaro pastatai. Jame vyksta įvairūs kultūriniai ir pažintiniai renginiai, koncertai, parodos, paskaitos, kūrybinės dirbtuvės. Ginčo žemės sklype esantys statiniai perduoti VU Botanikos sodui eksploatuoti iki 2036 metų kovo 1 d. Statinių eksploatavimui reikalinga ir teisė naudotis žemės sklypu, kuriame jie stovi. Išdalinti žemės sklypo dalimis pagal naudojamus statinius nėra jokio pagrindo. Botanikos sodas sudaro vientisą kompleksą. VU, kaip viešajai įstaigai, įstatymai nedraudžia verstis komercine-ūkine veikla, pvz., valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuoma, maitinimo paslaugų, žirgyno paslaugų teikimu ir kt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamos bylos esmė – ginčas dėl J. S. nuosavybės teisės į 2,4985 kv. m žemės plotą (pagal kartografinę medžiagą), šiuo metu esantį VU Botanikos sodo teritorijoje, atkūrimo natūra, siekiant panaikinti naujai sudarytą 2019 m. sausio 28 d. Valstybės žemės panaudos sutartį Nr. 49SUN-4-(14.49.58.)/(1.80)34-40 su Vilniaus universitetu.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Ginčo žemės sklypas yra dalis žemės ploto, kurį iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teise pareiškėjos tėvas P. I. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendime nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą (įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvaro ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimų paribiuose, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus – Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 punktą).

43. Nors nauja Valstybinės žemės panaudos 2019 m. sausio 28 d. sutartis Nr. 49SUN-4-(14.49.58.)/(1.80)SU-407 sudaryta jau pradėjus nagrinėti šią administracinę bylą, nėra ginčo, kad žemės sklypas, kurį susigrąžinti siekia pareiškėja, tiek pagal ankstesnius sprendimus, tiek šiuo metu patenka į VU Botanikos sodo teritoriją.

44. Pareiškėjos nuomone, ginčo žemės sklypo suteikimas VU grindžiamas Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pagal kurį neatlygintinai naudotis gali būti perduodami žemės sklypai, reikalingi jų naudojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, o tam būtina nustatyti, kokio dydžio ir ribų žemės sklypas atitinka įstatyme įtvirtintą kriterijų, t. y. būtinas naudoti užtikrinant statinio tiesioginę paskirtį. Pareiškėja akcentuoja ir Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Taisyklių 2.1 punktą, pagal kurį, pasak pareiškėjos, Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims gali būti perduodami neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai (jų dalys), kurių reikia nuosavybės teise ar patikėjimo teise valdomiems, panaudos ar nuomos pagrindais naudojamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti.

45. Pažymėtina, kad pareiškėja neteisingai aiškina Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (bylai aktuali 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-793 redakcija), kurioje yra nurodyti dviejų kategorijų subjektai, kuriems gali būti perduodami neatlygintinai naudotis valstybiniai žemės sklypai: „valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. <…>.”

46. Kaip matyti iš pacituoto teisinio reguliavimo, pirmai grupei (į kurią patenka ir VU) perduodami žemės sklypai laikinai neatlygintinai naudotis nėra siejami su turimų pastatų eksploatacija.

47. Šis reguliavimas yra detalizuojamas (įvardijant dvi kategorijas subjektų) ir pareiškėjos nurodytų Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 (bylai aktuali 2015 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 62 redakcija) patvirtintų Taisyklių 2.1 ir 2.2 papunkčiuose: „2.1. valstybinės žemės sklypai (jų dalys), kurių reikia nuosavybės teise ar patikėjimo teise valdomiems, panaudos ar nuomos pagrindais naudojamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti; 2.2. valstybinės žemės sklypai, neužstatyti statiniais ar įrenginiais. Šie valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms.“

48. Taigi nagrinėjamu atveju yra taikomas ne tik apeliaciniame skunde nurodytas Taisyklių 2.1 papunktis, bet ir 2.2 papunktis, pagal kurį gali būti perduodami neatlygintinai naudotis ir valstybinės žemės sklypai, neužstatyti statiniais ar įrenginiais.

49. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad ginčo žemės sklypo perdavimas neatlygintinai naudotis VU neatitinka Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, atmeta kaip nepagrįstą. Kartu pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-982-727/2013 išnagrinėjus ginčijamo Žemės sklypo ribų ir jo perdavimo panaudos teise valdyti VU teisėtumą, pareiškėjos ieškinys atmestas. Minėtame teismo sprendime konstatuota, jog VU Botanikos sodo valdomas sklypas naudojamas viešiems, visuomeniniams, akademiniams ir moksliniams poreikiams, turi ryškią visuomeninę ateities viziją ir perspektyvas, todėl negali būti perduotas privatiems asmenims, o turėtų būti išperkamas valstybės kaip išperkama žemė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

50. Kartu pabrėžtina, kad iš viešai skelbiamų Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) yra įtraukta į šį registrą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, ginčo žemės sklypas patenka ne į konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zoną, o visas vientisas sklypas (su jame esančiais pastatais), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. sausio 28 d. valstybinės žemės panaudos sutartį iki 2036 m. kovo 29 d. perduotas laikinai neatlygintinai naudoti Vilniaus universitetui (III t., b. l. 120–121). Taigi (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba yra vientisas kompleksinis kultūros paveldo objektas, todėl neskaidomas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zoną ir dėl to pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu nustatytas ribojimas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą neturi būti taikomas, atmetamas kaip nepagrįstas. Atitinkamai Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas ribojimas, pagal kurį miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai, nagrinėjamu atveju yra taikomas.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra į 2,4985 ha žemės plotą, kuris patenka į VU Botanikos sodą, negalimas ir dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pagrindų.

52. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir iš esmės tinkamai pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė