2017-03-02 Nr. AB-4933-3-63-3-00136-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-267-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00136-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, atstovaujamai Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Geras poilsis“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Geras poilsis“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. S-3K-02-61 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą duoti leidimą neatlygintinai žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytų servitutų ribose kirsti mišką.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi (b. l. 12-14) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-875/2010; 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1236-525/15 ir kt.), nustatė, kad ginčijamu 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. S-3K-02-61 pareiškėjas buvo informuotas, kad visa informacija dėl leidimo kirsti mišką neišdavimo pateikta jo atstovui 2016 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3K-02-57, kurio pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, bet pateikė 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą atsakovui, kuriame nurodė, kad su institucijos priimtu 2016 m. gruodžio 6 d. raštu nesutinka, todėl ginčijamas atsakovo priimtas 2016 m. gruodžio 13 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių nesukelia.

Teismas, spręsdamas iš rašto turinio, laikė, kad jis yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra, todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia ir dėl jo negalima pateikti skundo (prašymo) administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011).

Teismas konstatavo, jog skundžiamas raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Nagrinėjamu atveju, skundžiamame rašte nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų. Šiuo atveju ginčo dėl teisės (ABTĮ 5 str.) būti negali, nes skundžiamas 2016 m. gruodžio 13 d. raštas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia, jam buvo suteikta informacija ir nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3K-02-57 netenkintas prašymas išduoti leidimą miškui kirsti. Taigi, toks raštas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Be to, į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąrašą bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, nepatenka reikalavimas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo.

Pagal rašto turinį teismas nustatė, jog jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi jame nesuformuluotas joks nurodymas pareiškėjui, tik pateikta informacija, kad leidimas neišduotas 2016 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3K-02-57, kurį pareiškėjas, kaip nurodo skunde, gavo 2016 m. gruodžio 6 d., ir jo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka ir jam ginčyti yra praleistas terminas. Dėl šios priežasties pareiškėjui nenustatytas terminas skundo trūkumų šalinimui (dėl reikalavimų papildymų), tačiau skundą atsisakyta priimti visa apimtimi.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo reikalavimai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris kildinamas iš minėto 2016 m. gruodžio 13 d. rašto, nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, atsisakęs priimti skundą aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, neanalizavo jo trūkumų (terminų, žyminio mokesčio ir kt.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 18-20), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dvi faktines aplinkybes: pirma, kad pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymas atsakovui buvo nurodymas, kad nesutinka su institucijos priimtu 2016 m. gruodžio 6 d. raštu, ir antra, kad atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. S-3K-02-61 nėra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, o yra informacinio pobūdžio raštas. Pirmuoju atveju, teismas rėmėsi pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašyme nurodytu turiniu (motyvais) ir visai neatsižvelgė į šio prašymo rezoliucinę dalį, kurioje buvo aiškiai įvardintas prašymas priimti sprendimą - „duoti leidimą neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų ribose kirsti mišką“.

Taigi, teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašyme buvo nurodyta tik tai, kad pareiškėjas nesutinka su gautu raštu ir nieko neprašė. Skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašyme buvo aiškiai įvardytas prašymas viešojo administravimo subjektui pagal jo kompetenciją priimti individualų administracinį aktą. Antruoju atveju, teismas nustatė, kad atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. S-3K-02-61 nėra individualus administracinis aktas, tačiau taip ir liko neaišku, ar šį raštą teismas traktavo kaip tarpinį informacinį raštą, o sprendimas turėjo būti priimamas vėliau, ar tai, kad atsakovas iš viso neturėjo pareigos priimti sprendimą.

Jei tai buvo tarpinis raštas, tai teismas atsakovo atsakymą turėjo traktuoti kaip vilkinimą priimti sprendimą ir tenkinti bent jau antrą pareiškėjo prašymą – įpareigoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti UAB „Geras poilsis“ atstovo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą duoti leidimą neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų ribose kirsti mišką. Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje apie jokį tarpinį raštą nėra kalbama, reikėtų manyti, kad teismas nutarė, kad atsakovas iš viso neturėjo pareigos priimti sprendimą, reaguojant į pakartotinį pareiškėjo prašymą.

Tokiu atveju, teismas turėjo motyvuoti, kad pirmasis atsakovo atsakymas atitinka individualų administracinį aktą, o Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas draudžia asmenims kreiptis į viešojo administravimo subjektą su tapačių (pakartotinu) prašymu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo abu atsakymai labai panašūs – abu jie aiškiai neįvardija nei pareiškėjui suteikiamų teisių, nei pareigų, todėl teismas juos turėjo traktuoti vienodai, arba jie abu yra individualūs administraciniai aktai, arba jie abu yra informaciniai pranešimai, bet pastaruoju atveju, lieka konstatuoti, kad atsakovas iki šiol vilkina priimti sprendimą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadas, jog pareiškėjo skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, taikė tik ABTĮ normas, numatančias galimybę atsisakyti teismui nagrinėti tokio pobūdžio ginčus, tačiau nepateikė nei vienos teisės normos, susijusios su nustatytu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjant asmenų prašymus. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 12 punkto nuostatos leidžia institucijai nenagrinėti pakartotino tapataus prašymo, tačiau ginčo atveju atsakovas nagrinėjo pareiškėjo pakartotiną prašymą ir priėmė 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. S-3K-02-61.

Kitaip ir negalėjo, nes pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti leidimą neatlygintinai ginčo sklype nustatytų servitutų ribose kirsti medžius be jokių argumentų, o antrą kartą, jau kreipėsi su motyvais ir argumentais, pagrįstais teisės aktais, todėl turėjo būti priimtas sprendimas iš naujo. Atsižvelgiant į Taisyklių 47 punktą, atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. atsakyme Nr. S-3K-02-61 nurodyta, kad „<...> gauto Jūsų prašymo dėl leidimo miškui kirsti išdavimo negalime tenkinti, nes nepateikti visi reikalaujami Leidimų miškui kirsti išdavimo tvarkos aprašo 8 punkte nurodyti dokumentai“. 2016 m. gruodžio 13 d. atsakymas Nr. S-3K-02-61 nėra tipiškas ir tinkamas individualus administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, nes, pirmiausia, abiejuose raštuose nepateikta sprendimo apskundimo tvarka, be to, jame nėra aiškiai ir suprantamai nurodoma, kad leidimas miškui kirsti nebus išduodamas.

Tačiau, nesunku suprasti, kokį sprendimą priėmė atsakovas ginčijamame akte, nes jo atsakymo esmė – tai nuoroda į 2016 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. S-3K-02-57, kur aiškiai suformuluotas sprendimas - „gauto Jūsų prašymo dėl leidimo miškui kirsti išdavimo negalime tenkinti“ ir jokio leidimo nepridėjo. Pareiškėjui nuo to momento tapo aišku, kad kito sprendimo nebus, o ir leidimo kirsti mišką nebegaus. Tai pareiškėjui sukelia neigiamas teisines pasekmes, nes nebegalės patekti prie savo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo tą faktą, kad, būtent pirmasis atsakovo atsakymas buvo tarpinis, o ne galutinis sprendimas, kuris nurodė, kad kol kas negali pateikti leidimo miškui kirsti, nes reikia pateikti priedus – Leidimų miškui kirsti išdavimo tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus, ir tik pareiškėjui atsisakius pateikti priedus ir nurodžius motyvus, buvo priimtas galutinis sprendimas (ginčijamas aktas). Teismas tinkamai neišanalizavo atsakovo raštų turinio, todėl nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.

Tai privedė prie to, kad teismas šiam ginčui spręsti netaikė ginčo esmę reglamentuojančių teisės normų, todėl sprendimas yra be jokio teisinio pagrindimo, o tai reiškia, kad toks sprendimas (nutartis) negali būti laikomas teisingu ir teisėtu. Jis užkirto kelią pareiškėjui toliau ginti pažeistas teises ir pareiškėjas nebegali realizuoti savo teisės į teisingą teismą.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino suformuotą teismų praktiką. Teismas nurodė daugybę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotų teisminių praktikų, sprendžiant ginčus, susijusius su viešojo administravimo subjektų priimtais sprendimais, tačiau pačios situacijos labai skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo ginčo. Jei teismas būtų įsigilinęs į abu atsakovo pateiktus raštus, būtų tinkamai išanalizavęs turinį, būtų pastebėjęs, kad pirmasis raštas labiau atitinka požymius, teismų praktikoje priskirtus informaciniams dokumentams, o antrasis – individualiam administraciniam aktui, nes pirmasis buvo tarpinis dokumentas, kuriuo buvo prašoma pateikti papildomų dokumentų, o antrasis – galutinis motyvuotas sprendimas, visiškai užkertantis kelią pareiškėjui gauti leidimą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl to netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei suformuotą teisminę praktiką. Atsižvelgus į tai, skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti naikinama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. S-3K-02-61 yra tik informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jame nurodyta, jog visa informacija dėl pareiškėjo prašomo leidimo neišdavimo pateikta pareiškėjo atstovui 2016 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3K-02-57, kurio pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, taigi, jame nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. S-3K-02-61 negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad būtent pirmasis atsakovo 2016 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. S-3K-02-57 yra informacinio pobūdžio (tarpinis), nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi jame prašoma pateikti papildomus dokumentus, o tik gavęs skundžiamą atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. S-3K-02-61 pareiškėjas suprato apie priimtą neigiamą sprendimą jo atžvilgiu ir savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių dokumentų, tarp jų ir atsakovo 2016 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. S-3K-02-57 bei skundžiamo atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. S-3K-02-61, turinį, sutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2016 m. gruodžio 13 d. raštas (sprendimas) Nr. S-3K-02-61 yra individualus administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, 2016 m. gruodžio 8 d. prašyme jis ne tik nurodė, kad nesutinka su gautu 2016 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3K-02-57, tačiau ir aiškiai įvardijo prašymą viešojo administravimo subjektui pagal jo kompetenciją priimti individualų administracinį aktą (sprendimą) - „duoti leidimą neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų ribose kirsti mišką“. Pažymėtina, jog skundžiamame 2016 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. S-3K-02-61 nebuvo nurodyta, jog pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymas yra pakartotinis ir dėl to nenagrinėjamas. Būtent atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. S-3K-02-61 yra suformuotas atsakovo sprendimas kol kas neišduoti pareiškėjui leidimo miškui kirsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 36 punktą, jeigu asmens prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo, ir institucija tokių duomenų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti papildomą informaciją, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta papildoma informacija. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, papildoma informacija negaunama, prašymas nenagrinėjamas, dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Taip pat pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 37 punktą, jeigu asmens prašymas nebuvo nagrinėjamas dėl to, kad trūko būtinos papildomos informacijos, reikalingos prašymui išnagrinėti, asmeniui dar kartą pateikus prašymą su būtina papildoma informacija, toks prašymas nelaikomas teikiamu pakartotinai.

Atsižvelgus į minėtas nuostatas, akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymas nebuvo pakartotinis, kadangi atsakovo 2016 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3K-02-57 pareiškėjo pirmasis prašymas nebuvo nagrinėjamas dėl to, kad trūko būtinos papildomos informacijos, reikalingos prašymui išnagrinėti. Todėl pareiškėjui dar kartą pateikus prašymą (su papildoma informacija) atsakovas priėmė naują individualų administracinį sprendimą – 2016 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. S-3K-02-61 neišduoti pareiškėjui leidimo kirsti mišką. Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 49 punktu, asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Tokiu būdu, atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. S-3K-02-61 neišduoti pareiškėjui leidimo kirsti mišką, kaip sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, skųstinas ir administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo atveju ginčas pagrindinėje administracinėje byloje kilęs ir dėl pareiškėjo, kaip valstybinės žemės, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas, nuomininko, teisės patekti į jo nuomojamą žemės sklypą, jam nuosavybės teise priklausantį pastatą, todėl užkirtimas kelio pareiškėjui pasinaudoti galimybe nagrinėjamu atveju ginčyti atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. S-3K-02-61 neišduoti pareiškėjui leidimo kirsti mišką, siekiant nutiesti, aptarnauti ir naudoti privažiavimo kelią prie jo naudojamo žemės sklypo ir jam priklausančio pastato, apribotų (ar pažeistų) pareiškėjo teisę patekti į jo nuomojamą žemės sklypą, jam nuosavybės teise priklausantį pastatą.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas