08edb64e-fa0e-4dcf-aa53-fd67925ee970 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-68-908/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55160-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8; 1.2.14.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, kaltinamajam D. K. (D. K.) ir jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei, kaltinamajam I. Č., nukentėjusiajam A. P. (A. P.) ir jo atstovui advokatui Leonidui Pčelincevui (Leonidui Pčelincev), vertėjui Rimantui Skuratovičiui (Rimantui Skuratovič), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

D. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. I. Č., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ä®rodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės D. K. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , t. y. 2019 m. gruodžio 27 d., laikotarpiu nuo 04.48 val. iki 04.51 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), rodydamas aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei ir aplinkiniams, nepaisydamas elementarių elgesio normų, be jokios priežasties jis (D. K.) į laukÄ iÅ¡ naktinio klubo išėjusiam A.

P. tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau keturių smÅ«gių: vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam koja į sėdmenis; vienÄ â€“ ranka į galvÄ , o nukentėjusiajam nuo suduotų smÅ«gių nukritus ant žemės – vienÄ smÅ«gį koja į nugarÄ bei vienÄ smÅ«gį koja į galvÄ , tuo padarydamas A. P. galvos sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu su poodine kraujosruvÄ kairės akies vokuose, minkÅ¡tųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimu virÅ¡ugalvyje, galvos smegenų sumuÅ¡imu kairėje kaktinėje skiltyje ir deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje smilkininėje srityje, abiejų žandinių sinusų priekinių, Å¡oninių ir užpakalinių sienelių lūžiais, kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse, pakauÅ¡kaulio linijiniu lūžių, pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę daubÄ , taip sunkiai sutrikdė A.

P. sveikatÄ . Å iais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. I. Č. pagrobė svetimÄ turtÄ , t .y. 2019 gruodžio 27 d., apie 5 val., prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S9+“, 550 Eur vertės, su jame įdėta „Omnitel“ SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 550 Eur turtinę žalÄ .

Å iais savo veiksmais I. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje iÅ¡tirti įrodymai Kaltinamasis D. K. teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. su draugais A. V.-T. (A. V.-T.), ir R. V.-T. (R. V.-T.) ir A. K., nuvyko į naktinį klubÄ â€žA.“, kuriame linksminosi, po to nuėjo į viduje esančiÄ rÅ«kyklÄ . Ten besikalbant su R., prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris bandė su jais kalbėtis, dėti jam (kaltinamajam D.

K.) rankÄ ant peties. Kaltinamasis pamanė, kad nukentėjusysis yra netradicinės orientacijos, pasakė nenorintis susipažinti, bendrauti, liepė eiti Å¡alin. Nukentėjusysis nuėjo nuo vaikinų. Klubo darbui einant į pabaigÄ , jam (kaltinamajam D. K.) išėjus parÅ«kyti į kiemÄ , ten pat išėjo ir nukentėjusysis, kuris pasakė jam įžeidžiančius žodžius: „gaidys“, „marozas“. Jis (kaltinamasis D. K.) supyko, kilo žodinis konfliktas, kurio metu abu vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Jau iki tol buvo nukentėjusiojo atžvilgiu negatyviai nusiteikęs, todėl spontaniÅ¡kai sudavė deÅ¡ine ranka nukentėjusiajam į veido sritį, Å¡is nukrito ant žemės. Po kurio laiko ėmė keltis keikdamasis, todėl sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį koja į galvÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Norėjo iÅ¡sikvieti taksi automobilį ir važiuoti pas draugę. Eidamas gatve ir pamatė tris vyrukus, kurių paklausė informacijos apie galimybę iÅ¡sikviesti pigesnį taksi automobilį.

Vyrukai nebuvo draugiÅ¡kai nusiteikę, todėl tarp jo ir tų žmonių taip pat įvyko konfliktas. Jis grįžo prie naktinio klubo, nes tikėjosi sutikti savo draugus. Ten pamatė policijos ekipaÅ¾Ä , buvo sulaikytas, tačiau po 15 min. paleistas. Autobusu grįžo namo. Jis tvirtina visus kaltinamajame akte nurodytus smÅ«gius, jo suduotus A. P., taip pat ir smÅ«gį koja į sėdmenis. Savo veiksmus vertina labai neigiamai, galvoja, kad dėl smulkmenų pasielgė neadekvačiai, taip elgtis nederėjo.

Kaltinamasis D. K., atsakydamas į teismo proceso dalyvių klausimus, parodė, kad, po Å¡io įvykio praėjus porai savaičių, iÅ¡vyko dirbti į Å vedijÄ . Ten iÅ¡ brolio sužino, kad jo ieÅ¡ko pareigÅ«nai. Jis prašė brolio perduoti policijos pareigÅ«nams savo kontaktus, kad Å¡ie galėtų su juo susiekti, bet skambučio nesulaukė. Grįžęs į LietuvÄ , buvo sulaikytas oro uoste. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, pasirašė taikos sutartį ir susitarė dėl žalos atlyginimo, geranoriÅ¡kai sumokėjo nukentėjusiajam 5 000 Eur.

Å iuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Prisipažįsta, kad nusikalstamÄ veikÄ atliko, apsvaigęs nuo alkoholio, bet mano, kad tai įtakos padarytai veikai neturėjo. Jis seniau užsiėmė imtynių sportu. Apie įvykį sužinojęs jo treneris nebuvo tuo patenkintas. Dėl savo poelgio padarė iÅ¡vadas, žada pasikeisti ir suvokia, kad labai blogai pasielgė. Iki Å¡io įvykio kaltinamojo I. Č. nepažinojo (t. 4, b. l. 57-60). D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gerai moka lietuviÅ¡kai, vertėjas jam nereikalingas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė.

Apie tai, kad jis yra paieÅ¡komas Lietuvoje sužinojo iÅ¡ savo brolio A. K. (A. K.) 2020 m. sausio viduryje. Tuo metu dirbo Å vedijoje, įmonėje (duomenys neskelbtini), turėjo labai gerai apmokamÄ darbÄ , todėl negalėjo grįžti į LietuvÄ , tad paprašė brolio, jeigu vėl skambins pareigÅ«nai, perduoti policijai jo kontaktus, kad atvyktų sutartu laiku. Jam taip niekas ir nepaskambino, broliui taip pat. Grįžo į LietuvÄ apsilankyti pas gydytojus, tuo pačiu iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl ko jo ieÅ¡ko pareigÅ«nai.

Ä®tarime nurodytu laiku – 2019 m. gruodžio mėnesį – su draugais dvi dienas „baliavojo“ klube „Matelica“, esančiame (duomenys neskelbtini). AntrÄ dienÄ Ä¯vyko įtarime nurodytas įvykis. Ä® klubÄ atvyko su broliais A. ir R. V.-T., A. K., dar buvo M., kurio pavardės nepamena. Klube vartojo alkoholį, Å¡oko, linksminosi. Apie 3 val. einant rÅ«kyti, prie jų kompanijos pradėjo kabinėtis nepažįstamas vaikinas, kuriam buvo apie (duomenys neskelbtini) m., apie 180 cm. Å«gio, normalaus kÅ«no sudėjimo.

Vaikinas turėjo Å¡alikÄ , apvyniotÄ aplink kaklÄ . Atrodo, kad vaikinas klube buvo vienas. Tai vaikinas, kuriam jis vėliau sudavė lauke, kuris, kaip mato iÅ¡ jam pareikÅ¡to įtarimo, yra A. P.. Nukentėjusysis buvo girtas, vis prieidavo prie jų, kabinėjosi prie vaikinų. Bandė su juo susipažinti, priėjo prie jo taip, kaip prieinama prie merginos. Kaltinamajam D. K. pasirodė, kad nukentėjusysis yra netradicinės orientacijos. Jis pasakė tam vaikinui, kad eitų nuo jo, nes nenorėjo su juo bendrauti.

Vėliau matė, kaip Å¡is prieidavo tai prie vieno, tai prie kito jo draugo, kažkÄ jiems sakė. Draugai irgi vengė bendravimo su nukentėjusiuoju. Pamena, kad tas vaikinas lyg tai R. V.-T. paėmė už sėdmens. R. agresyviai sureagavo, pastÅ«mė jį, pasakė eiti Å¡alin. Klube muÅ¡tynių nebuvo, jie tiesiog vengė su tuo vaikinu bendrauti. Be to, A. P. iÅ¡pylė kokteilį ant R. džemperio. Jam buvo pasakyta prie jų neprieidinėti. Jau užsidarant klubui, kaltinamasis išėjo į laukÄ , ten rÅ«kė, laukdamas savo draugų.

Pamatė, kaip iÅ¡ klubo išėjo tas pats vaikinas, ir praėjo pro jį metro atstumu. Tada jis (kaltinamasis D. K.) pasakė: „ko tu nori iÅ¡ manęs“. Sakė su keiksmažodžiais, paminėjo apie netradicinę orientacijÄ . Nukentėjusysis ėmė kažkÄ aiÅ¡kinti. Priėjęs atsistojo prieÅ¡ais. Jis (kaltinamasis D. K.) deÅ¡iniu kumščiu sudavė vaikinui vienÄ smÅ«gį per veidÄ , nuo kurio vaikinas nukrito ant Å¡ono ir, atrodo, prarado sÄ monę. Jis atsitraukė atgal, užsirÅ«kė dar vienÄ cigaretę.

Buvo gal 5 m – 6 m atstumu nuo nukentėjusiojo. Matė, kaip Å¡is ėmė keltis, įžeidinėti, jam kažkÄ sakyti. BÅ«damas girtas jis (kaltinamasis D. K.) jautriai sureagavo į jo žodžius, supyko. Priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris buvo priklaupęs, deÅ¡ine koja spyrė Å¡iam į veidÄ . Matė, kad vaikinas nukrito ant žemės. Jis nuo jo pasitraukė, daugiau nemušė. Neprisimena, kad jį kas nors trauktų nuo nukentėjusiojo. Lauke buvo žmonių, bet nei vieno iÅ¡ jų nepažįsta.

Tuo metu jo draugai dar buvo klube ir nematė jo suduodant smūgius. Tada jis nuėjo žemyn gatve. Už 50 m nuo klubo stovėjo trys nepažįstami vaikinai. Priėjęs prie jų pasisveikino, paklausė, ar gali su jais pastovėti, sakė, kad laukia draugų. Tie vaikinai pasiuntė jį kuo toliau. Kadangi buvo girtas, pradėjo muštis su tais vaikinais. Vėliau nuėjo link policijos mašinos, kuri stovėjo prie klubo „A.“, ten ketino susitikti draugus. Tada išgirdo, kaip taksi vairuotojas pradėjo šaukti:

„čia jis“. PareigÅ«nai pasodino jį į savo automobilį, patikrino dokumentus ir, pasakę, kad neturi jam pretenzijų, iÅ¡leido. Jis nesuprato, kas jam neturėjo pretenzijų, ar A. P., kurį jis sumušė prie klubo „A.“, ar tie trys vaikinai, su kuriais susimušė vėliau. Jis matė, kad jo draugai stovėjo prie klubo, kai buvo atvykusi greitoji, policija, ir matė kaip pareigÅ«nai pasodino jį į automobilį, todėl kitÄ dienÄ draugų klausė, kas atsitiko tam vaikinui. Draugai jam pasakė, kad girdėjo, kaip A.

P. gydytojams sakė, kad niekam pretenzijų neturės, todėl nepergyveno dėl Å¡io įvykio ir iÅ¡važiavo dirbti į Å vedijÄ 2020 m. sausio 6 d. – 7 d. Jam susimuÅ¡us su trimis vaikinais ir einant prie klubo „A.“, matė, kad ten stovėjo policijos pareigÅ«nų ir greitosios medicinos pagalbos (toliau ir GMP) automobiliai. Matė, kad A. P. buvo prie GMP automobilio, bendravo su gydytojais. Negirdėjo, kÄ Å¡is sakė. Tada taksistas pradėjo Å¡aukti ir jį sulaikė. Pas A. P. mobiliojo ryÅ¡io telefono nematė, nepastebėjo, ar Å¡is neÅ¡iojo rankinę.

Matė klube pažįstamÄ vaikinÄ , vardu I., gyvenantį (duomenys neskelbtini), žinomÄ , kaip vagiÅ¡ių. Mano, kad, jeigu dingo nukentėjusiojo telefonas, tai jį galėjo pavogti I., tačiau savo akimis to nematė. Jis klube galėjo bendrauti su I., bet tikrai su juo nesitarė sumuÅ¡ti A. P. ir jį apvogti. Jis su niekuo nesitarė sumuÅ¡ti nukentėjusiojo, tai įvyko spontaniÅ¡kai – supyko ant nukentėjusiojo, kai Å¡is jį užkalbino. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, nenorėjo sunkiai sutrikdyti vaikino sveikatos (t. 2, b. l. 190-192).

 Savo parodymus D. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 193-202). Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius kaltinamojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino ir papildė, jog neturėjo taip elgtis (t. 4, b. l. 58). Kaltinamasis I. Č. teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad tai įvyko naktiniame klube „A.“. Buvo eilinis vakaras, susitiko klube su draugais iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų.

Ä® klubÄ atvyko apie 23.30 val., o iÅ¡vyko apie 5 val. TÄ vakarÄ klube, tarp nukentėjusiojo ir kito asmens įvyko konfliktas dėl striukės. Jam (kaltinamajam I. Č.) kalbant su personalu, priėjo nukentėjusysis, kuris buvo iÅ¡gėręs, elgėsi konfliktiÅ¡kai ir agresyviai, garsiai rėkavo. Nukentėjusysis kaltino kitÄ asmenį, kad Å¡is pavogė jo striukę, sakė, jog iÅ¡kvies policijÄ . Asmuo, kurį kaltino nukentėjusysis, buvo vaikinas, kuris tuo metu tiesiog ėjo pro Å¡alį. Pasakęs, jog iÅ¡kvies policijÄ , nukentėjusysis išėjo į laukÄ be striukės. Paskui nukentėjusįjį į laukÄ niekas neišėjo.

Kaltinamasis apie 5 val. išėjo iÅ¡ klubo ir pamatė, kad deÅ¡inėje pusėje ant žemės guli nukentėjusysis ir nejuda, o Å¡alia jo apie 2 m – 3 m atstumu guli mobiliojo ryÅ¡io telefonas. Jis suprato, kad telefonas priklauso nukentėjusiajam, nes Å¡alia jo kitų asmenų nebuvo, be to, matė, jog šį telefonÄ klube turėjo nukentėjusysis tuo metu, kai sakė, jog iÅ¡kvies policijÄ . Pamatęs ant žemės gulintį telefonÄ , sugalvojo jį pasisavinti, todėl pakėlė nuo žemės. PavogtÄ telefonÄ nunešė į lombardÄ parduoti ir gavo už jį 80 Eur.

Dėl Å¡io savo poelgio gailisi ir ketina atlyginti žalÄ . Kaltinamasis I. Č., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad jis tÄ vakarÄ iÅ¡gėrė du kokteilius, jautėsi apsvaigęs, buvo geros nuotaikos. Apsvaigimas vagystei įtakos neturėjo. BÅ«damas lauke prie naktinio klubo matė vaikinÄ , kuris sumušė nukentėjusįjį, tačiau jo iÅ¡vaizdos nepamena. Vaikinas, sumušęs nukentėjusįjį, vilkėjo pilkÄ striukę. Jis (kaltinamasis I. Č.) paklausė to vaikino, už kÄ jis sumušė nuketėjusįjį, o Å¡is atsakė, jog įgriso.

Vykusių muÅ¡tynių nematė (t. 3, b. l. 203-205). Kaltinamasis I. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pareikÅ¡to įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. 2019 m. gruodžio 27 d. atėjo į naktinį klubÄ â€žA.“ ir buvo jame iki pat uždarymo 5 val. Kai atėjo prie rÅ«binės, ten jau rinkosi žmonės eiti namo. Jis klube vartojo alkoholį, buvo apsvaigęs, tačiau nebuvo toks girtas kad nieko neprisimintų. Prie rÅ«binės pastebėjo girtÄ vyriÅ¡kį, kuris labai garsiai kalbėjo pakeltu tonu.

IÅ¡ pokalbio suprato, kad Å¡is nori pasiimti striukę, tačiau striukės jam niekas nedavė. Matė, kad vyriÅ¡kis pradėjo konfliktuoti su rÅ«bininku, rėkauti, kad iÅ¡ jo pavogė striukę, kad skambins policijai. Be to, ėmė rėkauti ant kažkokio kito vaikino, kad neva tas pavogė striukę. Visi matė, kad vyriÅ¡kis girtas todėl jokio dėmesio į jį nekreipė. VyriÅ¡kis išėjo į laukÄ , o jis (kaltinamasis I. Č.) liko prie rÅ«binės. Kol buvo prie rÅ«binės, girdėjo, kad lauke prasidėjo kažkoks konfliktas, Å¡urmulys.

Išėjęs į laukÄ , pasukęs nuo durų į deÅ¡inę, pamatė ant žemės gulintį vyriÅ¡kį, Å¡alia kurio gulėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonas. Priėjęs pakėlė telefonÄ ir įsidėjo sau į kiÅ¡enę. Matė, kad telefono ekranas yra sudaužytas. Jis telefonÄ iÅ¡jungė. Lauke dar matė netoli to gulinčio vyriÅ¡kio kitÄ vaikinÄ , priėjęs prie jo paklausė: „Už kÄ tu jį?“. Ä® klausimÄ vaikinas atsakė, kad Å¡is jam įgriso. Tiek nukentėjusįjį, tiek jį sumuÅ¡usį vaikinÄ matė pirmÄ kartÄ , nei su vienu tÄ vakarÄ klube nebendravo.

Vėliau prie klubo dar pabuvo kažkurį laikÄ , matė atvažiavusį policijos automobilį, po to iÅ¡važiavo nelaukęs, kol atvažiuos GMP automobilis. IÅ¡simiegojęs nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį, ten lombarde pardavė vogtÄ telefonÄ . Dėl vagystės labai gailisi, paaiÅ¡kinti, kodėl taip padarė, negali. Pažada atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, taip pat nori atsipraÅ¡yti ir susitaikyti (t. 3, b. l. 93-94). Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius kaltinamojo I. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino (t. 3, b. l. 204).

Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d., apie 3 val. – 4 val., vienas atvyko į naktinį klubÄ â€žA.“. Buvo jau iÅ¡gėręs, klube dar iÅ¡gėrė alkoholinių kokteilių. Jis pamena, kad lankėsi rÅ«kykloje ir buvo geros nuotaikos, todėl norėjo bendrauti su kitais asmenimis. Nukentėjusysis prastai pamena tolimesnius to vakaro įvykius. Jam yra žinoma, kad jo striukė buvo likusi klubo rÅ«binėje. KitÄ dienÄ po įvykio jo mama buvo nuvykusi paimti striukės. Jis nepamena nei konflikto, nei kaip buvo sumuÅ¡tas.

Atsimena, kad norėjo iÅ¡sikviesti taksi, tada suprato, jog nebeturi telefono. Kaip grįžo į namus, tiksliai nepamena, bet atrodo, kad tiesiog susistabdė važiuojantį taksi, kuris jį parvežė. Nukentėjusysis atsibudo tos pačios dienos vakare ir pajuto stiprius galvos skausmus, pykinimÄ , buvo suprastėjusi rega. Mama iÅ¡vietė GMP. Jį iÅ¡gabeno į ligoninę, kurioje praleido apie mėnesį laiko (t. 3, b. l. 206-207). Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 gruodžio 27 d., apie 3 val.

– 4 val., atvažiavo į naktinį klubÄ â€žA.“, esantį centre, ten vartojo alkoholį. Po traumos jam sunku prisiminti tos dienos įvykius. Atsimena tik tiek, kad klubo viduje, atrodo, jokių konfliktų nebuvo. Neatsimena, kada sugalvojo važiuoti namo, tik prisimena, kad bÅ«damas lauke ir norėdamas važiuoti namo, nerado savo telefono. Lauke sustabdė taksi ir grįžo namo, ten vėliau pasijuto blogai, iÅ¡kvietė GMP. Kas jį sumušė, neatsimena. Po sumuÅ¡imo dingo jo mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung Galaxy S9+“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė.

Dėl pavogto telefono jam padaryta 550 Eurų turtinė žala. Nori, kad dėl sužalojimo ir pavogto mobiliojo ryÅ¡io telefono bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 24-25). Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino (t. 3, b. l. 207). Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį, nes jie Å¡alimais vienas kito gyvena. Jiedu kartu su broliais R. ir A. apie 0 val. atvyko į naktinį klubÄ â€žMatelica“.

Ten rÅ«kykloje pirmÄ kartÄ pamatė nukentėjusįjį, kuris atrodė iÅ¡gėręs, bendravo su daug asmenų. Jis su nukentėjusiuoju taip pat trumpai pakalbėjo, bet jokio konflikto tarp jų nebuvo. Kai klubo darbo laikas ėjo į pabaigÄ , jis su R. išėjo iÅ¡ klubo ir pamatė, kad nukentėjusysis guli prie durų deÅ¡inėje pusėje. Nukentėjusiojo veidas buvo iÅ¡teptas krauju. Liudytojas paklausė apsaugos darbuotojo apie šį įvykį, bet tas sakė, nieko nematęs, minėjo, kad iÅ¡vietė GMP.

Draugas A. išėjo iÅ¡ klubo Å¡iek tiek vėliau, nes užtruko rÅ«binėje. Kaltinamojo tuo metu nesimatė. Jis (liudytojas A. K.) kartu su R. ir A. V.-T. iÅ¡sikvietė taksi automobilį ir iÅ¡važiavo namo. Jis I. Č. nepažįsta. Po kurio laiko susitikęs su kaltinamuoju apie įvykį klube nesikalbėjo. Nukentėjusysis klube prieidavo prie kitų asmenų ir bandydavo sukelti konfliktÄ (t. 4, b. l. 16-18). Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo parodė, kad laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, galimai apie 24 val.

– 1 val., kartu su D. K. ir dviem broliais A. ir R. nuvažiavo į naktinį klubÄ â€žA.“, ten linksmai leido laikÄ , vartojo alkoholį. Nieko neįprasto nepastebėjo, tik užkliuvo klube buvęs lankytojas su barzdele, kuris rÅ«kykloje buvo labai įkyrus, prieidavo prie kiekvieno, bandė kalbinti. VyriÅ¡kis nebuvo agresyvus, tačiau elgėsi įkyriai, matėsi, kad buvo iÅ¡gėręs. Konfliktų su tuo žmogumi nematė, nepastebėjo, kad jis kabinėtųsi prie jo draugų. Klube liudytojas buvo iki uždarymo, tada išėjo į laukÄ kartu su broliais A. ir R., D. niekur nematė.

Išėjęs į laukÄ , ant žemės pamatė gulintį vaikinÄ su barzdele, kuris prieÅ¡ tai klube prie visų kabinėjosi. Matė, kad yra atvažiavusi policija. Kas sumušė tÄ vaikinÄ su barzdele, nematė. Lauke paklausė stovinčių žmonių, kas atsitiko, tačiau jam niekas nieko neatsakė. Tada su draugais R. ir A. taksi iÅ¡važiavo namo. Po to D. matė dar keletÄ kartų, tačiau Å¡is jam nieko nepasakojo. Po Naujųjų metų D. iÅ¡važiavo iÅ¡ Lietuvos, o grįžęs buvo sulaikytas ir uždarytas.

Jei gerai prisimena, parašė SMS A., kad D. uždarytas dėl kažkokių muÅ¡tynių. PaleistÄ iÅ¡ suėmimo D. matė, tačiau Å¡is jam nieko daug nepasakojo, tik paminėjo, kad buvo suimtas dėl muÅ¡tynių (t. 1, b. l. 105-106). Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis patvirtino (t. 4, b. l. 18). Liudytojas M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2019 m. žiemÄ , apie vidurnaktį, buvo atvažiavęs į darbÄ pas savo draugÄ A.

R., dirbusį apsaugos darbuotoju naktiniame klube „A.“, ir kalbėjosi su draugu kieme Å¡alia klubo. A. nuėjus į vidų, jis liko kieme ir matė, kaip tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, po kurio kaltinamasis ranka sudavė pirmuosius smÅ«gius nukentėjusiam į galvÄ . Po pirmojo smÅ«gio nukentėjusysis atbulomis nukrito ant žemės ir sėdėjo pasirėmęs rankomis. Liudytojas nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ kaltinamÄ jį, bet girdėjo, kaip Å¡is vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir taip kėlė konfliktÄ .

Liudytojui atrodo, kad konflikto iniciatorius buvo kaltinamasis. Sudavęs smÅ«gį ranka Å¡is pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o po to, maždaug po 15 min., grįžo. Nukentėjusysis visÄ laikÄ sėdėjo ant žemės pasirėmęs rankomis. Kaltinamajam sugrįžus, liudytojas iÅ¡girdo spyrio garsÄ , o kai atsisuko, pamatė, kad nukentėjusysis jau guli ant žemės be sÄ monės, iÅ¡ galvos bėgo kraujas. Kažkas iÅ¡ žmonių iÅ¡kvietė GMP ir policijÄ . Šį įvykį matė žmonių kompanija, kuri buvo netoli nukentėjusiojo, nes po spyrio pasigirdo riksmai, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiam į galvÄ .

Po spyrio nukentėjusiam į galvÄ kaltinamasis elgėsi neadekvačiai – vaikščiojo pirmyn atgal, t. y. iki Rotušės aikÅ¡tės ir atgal. Praėjus apie 5 min. po paskutinio smÅ«gio, atvyko GMP, o netrukus ir policijos pareigÅ«nai. PareigÅ«nai bendravo su žmonėmis, mačiusiais įvykį ir parodžiusiais, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis, dėvintis baltÄ kepurę. Kaltinamasis atrodė labiau apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų nei nukentėjusysis (t. 4, b. l. 18-21).

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 gruodžio 27 d., apie 3 val., jis atvyko pas savo draugÄ A. R., dirbusį naktiniame klube „A.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Laukdamas A., didelę dalį laiko buvo lauke. Kažkur apie 5 val., jau prieÅ¡ pat užsidarant klubÄ , iÅ¡ jo išėjo vaikinas, atrodęs labai girtas, pro duris į laukÄ išėjo keikdamasis, sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo. Lauke jis kabinėjosi prie ten buvusių žmonių. Vaikinas buvo vidutinio kÅ«no sudėjimo, tamsių plaukų ir, atrodo, su tamsia barzdele.

Prie minėto vaikino priėjo kitas vaikinas, vilkėjęs tamsios spalvos striukę, baltÄ kepurę ir Å¡viesias kelnes. Å is buvo apie 180 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo. Vaikinas su balta kepure buvo su kitais asmenimis, jų buvo apie 3 asmenis, jie kalbėjosi. Kai į laukÄ išėjo vaikinas su barzdele, jis priėjo prie tos kompanijos, kurioje buvo ir dėvintis baltÄ kepurę, bei pradėjo rėkauti. Tiksliai nepasakys apie kÄ jis rėkė, bet sakė žodžius: „va tai jie“. Apie kÄ buvo kalbama, dėl ko tęsėsi konfliktas, pasakyti negali, tačiau iÅ¡ to, kÄ jis matė, suprato, kad kažkas vyko jau naktinio klubo viduje, nes minėti vaikinai konfliktavo tarpusavyje.

Vėliau matė, kad vaikinas su kepure sudavė kumščiu išėjusiajam iÅ¡ klubo. Nuo suduoto smÅ«gio Å¡is nukrito, o tas su kepure nuėjo toliau. SumuÅ¡tas vaikinas, sėdėdamas ant žemės, toliau kažkÄ rėkė, keikėsi. Vaikinas su kepure vėl priėjo ir vėl sudavė, tačiau jis (liudytojas M. L.) to kito smÅ«gio nematė – matė tik tai, kad vaikinas guli ant žemės, jo galva kraujuoja, o tas, kuris su balta kepure, stovi prie gulinčiojo. Kur tiksliai buvo suduotas kitas smÅ«gis, jis nematė, tačiau padarė prielaidÄ , kad antras smÅ«gis buvo į galvÄ , nes galva buvo kruvina, o kiti ten buvę žmonės sakė:

„kam tu jam spyrei“. Vėliau, po to, kai vaikinas, kuris spyrė nuėjo, iÅ¡ naktinio klubo išėjo dar vienas vaikinas (liekno kÅ«no sudėjimo, trumpai kirptais tamsiais plaukais) ir nuėjo prie gulinčiojo bei, paėmęs Å¡io mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , įsidėjo į kiÅ¡enę. Vėliau privažiavo policijos pareigÅ«nai. Vaikinas, kuris anksčiau buvo su kepure, priėjo, vaikščiojo tai pirmyn, tai atgal. Buvo nesuprantama, kodėl jis vis vaikščioja, nes neatrodė, kad bÅ«tų labai girtas (judėjo nesvyruodamas), tačiau jo elgesys buvo tikrai keistas.

Vėliau tas vaikinas nuėjo prie stotelės ir buvo ten. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jie buvo priėję prie to vaikino, sumuÅ¡usio tÄ kitÄ , tačiau, kiek girdėjo, tas bandė aiÅ¡kinti, nesuprantÄ s, ko pareigÅ«nai nori, kad jis tik ėjo pro Å¡alį. Prie klubo buvę asmenys pasakė pareigÅ«nams, kad nukentėjusįjį sumušęs vaikinas yra tas pats, kuris tuo metu buvo stotelėje. Tuo metu liudytojo draugas išėjo ir baro ir jiedu iÅ¡važiavo, palikdami įvykio vietoje policijos pareigÅ«nus, GMP medikus, sumuÅ¡tÄ ir sumuÅ¡usį vaikinus, bei tÄ , kuris paėmė nukentėjusiojo telefonÄ (t. 1, b. l. 85-86).

 Papildomai apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad tikslina kelias aplinkybes, teigė, kad jam belaukiant prie klubo lauke, vaikinas su kepure kalbėjosi su kitais žmonėmis, tačiau, ar jie buvo pažįstami, sunku pasakyti. Vaikinas su kepure tai kalbėjosi su jais, tai vaikščiojo pirmyn ir atgal. Kiti asmenys stovėjo truputį nuoÅ¡aliau ir rÅ«kė. Vaikinas su barzdele buvo lauke, netoli įėjimo į naktinį klubÄ , gal kokius 2 m – 3 m nuo įėjimo, kai prie jo priėjo vaikinas su kepure ir sudavė kumščiu į galvÄ .

Nuo suduoto smÅ«gio nukentėjusysis nukrito ant Å¡aligatvio ant užpakalio. Tuo metu, kai buvo suduotas pirmas smÅ«gis į galvÄ , Å¡alia tų dviejų vaikinų nieko nebuvo – tÄ smÅ«gį sudavė vaikinas su kepure. Kiek atsimena, vaikinas su barzdele tuo metu kažkÄ rėkė, atrodo, necenzÅ«rinius žodžius. Vaikinas su kepure nuėjo toliau, ant pravažiuojamosios dalies truputi į Å¡onÄ . Kiek atsimena, nepraėjus ilgam laiko tarpui (tikrai nepraėjo daugiau nei 5 min.), vaikinas su kepure priėjo prie vaikino su barzdele, kuris vis dar sėdėjo ant Å¡aligatvio ir keikėsi.

Jis liudytojas (M. L.) mano, kad vaikinas su kepure spyrė vaikinui su barzdele – nors smÅ«gio liudytojas nematė, tačiau prieÅ¡ vaikinui su kepure prieinant prie nukentėjusiojo, Å¡is tiesiog sėdėjo ant užpakalio, o po poros sekundžių pasigirdo bukas garsas, panaÅ¡us į smÅ«gį, jis (liudytojas M. L.) pasuko žvilgsnį į tÄ pusę bei pamatė vaikinÄ su barzdelę gulintį ant nugaros be sÄ monės, o Å¡alia jo stovintį vaikinÄ su kepure. Jiedu toje vietoje buvo dviese – tikrai niekas kitas negalėjo suduoti vaikinui su barzdele, nes Å¡alia jų tuo metų nieko nebuvo.

Gulinčio vaikino galva buvo. Po to jis iÅ¡girdo iÅ¡ žmonių, stovėjusių pravažiuojamoje dalyje, lietuviÅ¡kai sakant tokius žodžius: „kam tu jam spyrei?“. Tai buvo tie patys žmonės prie kurių prieÅ¡ tai buvo priėjęs vaikinas su kepure. Po kelių minučių iÅ¡ klubo išėjo kitas lieknas vaikinas, kurio muÅ¡tynių metu lauke nebuvo, priėjo prie be sÄ monės gulinčio vaikino su barzdele ir paėmė ant žemės gulėjusį pastarojo telefonÄ , bei, jei gerai prisimina, įsidėjo jį sau į kairę striukės kiÅ¡enę.

Paėmęs telefonÄ , priėjo prie klubo įėjimo durų bei kalbėjosi su ten buvusiais žmonėmis. Vaikinas su kepure tuo metu nuėjo link Rotušės aikÅ¡tės. Jis liudytojui atrodė labai keistas, nes jis visÄ laikÄ labai blaÅ¡kėsi – tai nueidavo link Rotušės aikÅ¡tės, tai grįždavo, vaikščiodamas kažkÄ rėkė, elgėsi neadekvačiai. Vėliau matė, kaip vaikinas su balta kepurė nuėjo į stotelę prie Rotušės aikÅ¡tės. Po 10 min. – 15 min. privažiavo policijos pareigÅ«nai, o už poros minučių ir GMP automobilis.

Žmonės, buvę lauke, nurodė į vaikinÄ su balta kepure, pasakydami, kad Å¡is spyrė ir sumušė vaikinÄ su barzdele. Atrodo, kad tai tie patys žmonės, buvę lauke smÅ«gio metu, tačiau bijo suklysti, nes praėjo nemažai laiko. Vaikinas su balta kepure buvo nusiėmęs kepurę, kai atvyko policijos pareigÅ«nai. Ä®vykio aplinkybes matė tikrai gerai, toje vietoje, kur vyko muÅ¡tynės, vietovė tikrai pakankamai gerai apÅ¡viesta, jis mato gerai, buvo visiÅ¡kai blaivus. Vaikinas su barzdele po pirmojo jam suduoto smÅ«gio nukrito ant Å¡aligatvio ir visÄ laikÄ ten sėdėjo nesikeldamas iki pat to laiko, kai jam buvo suduotas kitas smÅ«gis nuo kurio jis prarado sÄ monę (t. 1, b. l. 87-89).

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juo patvirtino (t. 4, b. l. 20). Liudytoja T. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, gyvenantis atskirai. 2019 m. gruodžio 27 d. ji dirbo. Apie 11 val. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jį sumušė. Pas sūnų nuvažiavo apie 15.30 val. Nukentėjusiojo akys buvo užtinusios, jis skundėsi galvos skausmas, todėl liudytoja jam davė vaistų nuo skausmo. Sūnus papasakojo, kad jį sumušė naktiniame klube „A.“, bet kas tai padarė, neprisiminė.

Vakare sūnus pasijuto dar blogiau, todėl liudytoja apie 18.30 išvietė GMP ir kartu vyko į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Ligoninėje medikas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį, pasakė, jog teks guldyti į ligoninę ir galimai operuoti, tačiau operacijos neprireikė, sūnus mėnesį laiko praleido ligoninėje. Po įvykio liko liekamieji reiškiniai – A. nejaučia kvapų. Pasak liudytojos, nukentėjusysis ramus, draugiškas, nelinkęs į konfliktus ir retai vartojantis alkoholinius gėrimus.

SÅ«nus namo grįžo iÅ¡ naktinio klubo be striukės. Liudytoja jÄ paėmė iÅ¡ naktinio klubo bei darbuotojų teiravosi apie dingusius telefonÄ bei akinius. Jai atsakyta, kad tokių daiktų niekas nerado (t. 4, b. l. 21-22). Liudytoja G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad tÄ vakarÄ buvo du įvykiai. Policijos pareigÅ«nai gavo pirmÄ jį iÅ¡kvietimÄ , jog prie naktinio klubo „A.“ yra sumuÅ¡tas vaikinas. Kai pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ , sumuÅ¡tas nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Netrukus prie policijos pareigÅ«nų privažiavo vyresnio amžiaus vyras, kuris pasakė, jog kitoje gatvės pusėje taip pat yra sumuÅ¡tas vaikinas.

PareigÅ«nai sulaikė asmenį, kuris vilkėjo Å¡viesiomis kelnėmis, nes kiti asmenys nurodė, kad Å¡is vaikinas galimai sužalojo abu vyrus. Sulaikytas asmuo buvo paleistas, nes niekas nepareiÅ¡kė pretenzijų (t. 4, b. l. 22-23). Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje, vyriausiosios patrulės pareigose. 2019 m. gruodžio 27 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. M.. TÄ dienÄ prieÅ¡ 5 val. ryto, tiksliai laiko nepasakys, gavo iÅ¡kvietimÄ , kad prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), vyksta muÅ¡tynės. Atvykę pamatė, kad prie klubo guli kraujuotas vaikinas.

Kai priėjo prie jo priėjo, jis atrodė be sÄ monės, nekalbėjo. IÅ¡kvietė GMP medikus. Kol jie atvažiavo, vaikinas po truputi atsigavo, atsisėdo, tačiau nekalbėjo. Prie klubo buvo paÅ¡alinių asmenų, tačiau nė vienas negalėjo paaiÅ¡kinti, kas sumušė vaikinÄ , nurodė, kad jie nematė. Kol laukė atvažiuojančių medikų, prie jų privažiavo pagyvenęs vyriÅ¡kis ir pasakė, kad netoli yra dar vienos muÅ¡tynės, paprašė nuvažiuoti padėti. Å is vyriÅ¡kis nurodė vaikinÄ , ėjusį gatve, sakydamas, kad Å¡is Savičiaus gatvėje sukėlė muÅ¡tynes.

Ji kartu su E. sulaikė tÄ vaikinÄ ir pasodino į automobilį. Kadangi prie naktinio klubo „A.“ buvo sužalotas žmogus, jie negalėjo palikti jo vieno, todėl jos porininkas E. liko prie klubo, o ji kartu su pagyvenusiu vyriÅ¡kiu nuvažiavo netoliese prie tos vietos, kur vyko dar kitos muÅ¡tinės, Savičiaus gatvėje. Kai privažiavo ji pamatė ant žemės gulintį vaikinÄ . Ji tam vaikinui iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , atvažiavo medikai, jį apžiÅ«rėjo. Kadangi Savičiaus gatvėje vaikinas niekam neturėjo pretenzijų ir pasakė, kad jaučiasi gerai, jis iÅ¡kvietė taksi automobilį ir iÅ¡važiavo namo.

Ji Savičiaus gatvėje sulaukė E., kaip suprato tÄ vaikinÄ , kuris buvo prie naktinio klubo „A.“ iÅ¡vežė greitoji. Kai E. privažiavo, ji patikrino per duomenų bazę POLIS II ar sulaikytas vaikinas nėra paieÅ¡komas. Kadangi jis nebuvo paieÅ¡koje ir niekas minėtam vaikinui jokių pretenzijų nereiÅ¡kė jie jį paleido. Å iuo metu sulaikyto vaikino nei vardo, nei pavardės pasakyti negali. Tačiau kiek jai užsifiksavo, pas vaikinÄ buvo baltos spalvos rÅ«bai, tiksliai neatsimena, bet jai atrodo, kad tai buvo kelnės (t. 1, b. l. 102-103).

Liudytojas R. V.-T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad linksminosi klube su kaltinamuoju (D. K.), A. V.-T., A. K.. Liudytojui kalbant su D., prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris apipylė liudytojo nugarÄ su alkoholiniu gėrimu. Dėl Å¡io įvykio liudytojas su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Nukentėjusysis, kuris buvo labai girtas, apkabino D.. Pastarasis buvo nepatenkintas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, tačiau nekėlė konflikto ir nuo nukentėjusiojo pasiÅ¡alino. Klubo darbo laikui einant į pabaigÄ , liudytojas su A.

K. išėjo iÅ¡ klubo. A. V.-T. iÅ¡ klubo išėjo Å¡iek tiek vėliau, nes turėjo iÅ¡ rÅ«binės atsiimti striukę. D. su jais jau nebuvo. Išėję iÅ¡ klubo pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės. Jis (liudytojas R. V.-T.) priėjo prie nukentėjusio pažiÅ«rėti, kaip Å¡is jaučiasi. Po to kartu su A. K. ir A. V.-T. taksi iÅ¡vyko namo. Liudytojas R. V.-T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog D. K. dalyvavo muÅ¡tynėse ir kažkÄ sumušė, jis sužinojo tik iÅ¡ brolio A. skambučio dėl atvykimo į apklausÄ .

Tai įvyko naktį, kai per Kalėdas su broliu A. ir draugais A. ir D. buvo naktiniame klube „A.“, ten leido laikÄ , vartojo alkoholinius gėrimus. Jam klubo viduje kalbant su D., staiga pajuto, kad kažkas jam apipylė nugarÄ gėrimu. Atsisukęs pamatė vaikinÄ , iÅ¡ kurio elgesio suprato, kad Å¡is girtas. Kiek pamena, tas vaikinas kabinėjosi prie D.. Priežasties, kodėl jis taip elgėsi, nežino. Tuo metu viskas taip ir pasibaigė. Kaip tiksliai atrodė vaikinas, kuris jį apipylė gėrimu, pasakyti negali, tačiau iÅ¡eidamas iÅ¡ klubo matė jį sumuÅ¡tÄ gulintį ant žemės prie klubo.

Matė, kaip prie to gulinčio vaikino priėjo apsaugos darbuotojas, privažiavo policijos pareigūnai. Jis dar pagalvojo, kad tai tas pats vaikinas, kuris jį klube apipylė gėrimu, tačiau kas jį sumušė, nematė. Vėliau sužinojo, kad tai padarė D.. Kai iš klubo išėjo jo brolis ir A. K., jie trise išvažiavo namo. Kur buvo tuo metu D., nežino, kiek prisimena jo prie klubo nebuvo. Su D. neseniai kalbėjo apie šį įvykį ir pastarasis pasakė, kad susimušė su tuo vaikinu (t. 1, b. l. 108-109).

Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo R. V.-T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juo patvirtino (t. 4, b. l. 25). Liudytojas A. V. – T. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta ir jų santykiai yra draugiÅ¡ki. Liudytojas, kaltinamasis (D. K.), R. V.-T. ir A. K. nuvyko į naktinį klubÄ â€žA.“. Kaltinamasis iÅ¡ klubo išėjo anksčiau ir neatsakė į draugų telefoninius skambučius. Liudytojui, R. ir A. išėjus iÅ¡ klubo į kiemÄ laukti taksi automobilio, matė, kad ant žemės gulintį nukentėjusįjį.

Jokių muÅ¡tynių nematė. Jis po įvykio bendravo su kaltinamuoju, kuris pasakė, kad nukentėjusysis jį įžeidinėjo, taip iÅ¡provokavo konfliktÄ (t. 4, b. l. 38). Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra vyriausiasis patrulis. Bylos aplinkybes menkai atsimena. Pamena, kad tai įvyko prie naktinio klubo. Ä®vykio vietoje rado be sÄ monės gulintį asmenį. Nukentėjusysis kraujavo. Buvo laukiama greitosios pagalbos. Tuo metu sustojo taksi automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad kitoje gatvėje yra sumuÅ¡tas dar vienas asmuo, nurodė, kad smurtavo vaikinas su džinsais ir balta kepure, kurį jis (liudytojas E. M.) vėliau sulaikė.

Jis (liudytojas E. M.) buvo su kolege, kuri nuvyko su taksistu, o jis liko įvykio vietoje su nukentėjusiuoju ir sulaukė greitosios pagalbos. Pamena, kad medikai sakė, jog nukentėjusįjį reikia vežti į Žalgirio klinikÄ . Nukentėjusiajam buvo stipriai prakirsta lÅ«pa. Nukentėjusysis atsisakė pagalbos ir minėjo, kad į namus grįš su taksi automobiliu. Kadangi nukentėjusysis atsisakė pagalbos ir jokių pretenzijų dėl sumuÅ¡imo niekam neturėjo, tai jis (liudytojas E. M.) iÅ¡skubėjo į kitÄ Ä¯vykį pas kolegę.

Sulaikytas asmuo visÄ tÄ laikÄ buvo pareigÅ«nų automobilyje, nesiprieÅ¡ino, nevartojo necenzÅ«rinių žodžių. Sulaikyto asmens blaivumas tikrinamas nebuvo. Su sulaikytuoju nuvykus į kitÄ Ä¯vykio vietÄ pas kolegę, bet ten nukentėjęs asmuo jau buvo pasiÅ¡alinęs. Liudytojas su kolege patikrino, ar sulaikytas asmuo nėra paieÅ¡komas ir jį paleido (t. 4, b. l. 39 - 41). Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juo patvirtino (t. 4, b. l. 42).

Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad klubas, kuriame jis dirbo apsaugos darbuotoju yra vienas pavojingesnių Vilniuje. Liudytojas yra porÄ kartų neįleidęs nukentėjusiojo į klubÄ , nes manė, kad jam gali bÅ«ti pavojinga ten bÅ«ti. Ä®vykio vakarÄ nukentėjusysis atėjo į klubÄ apie 4 val. Liudytojas jį įleido, nes klube buvo nedaug žmonių. TÄ vakarÄ klubo viduje buvo du konfliktai, susiję su nukentėjusiuoju. Apie pirmÄ konfliktÄ liudytojui pranešė barmenas: nukentėjusysis konfliktavo su kitu asmeniu, bet viskas greitai iÅ¡sisprendė.

Antrasis konfliktas įvyko naktinio klubo viduje, prie rūbinės. Nukentėjusysis žodžiu konfliktavo su kitu asmeniu, todėl jam (liudytojui A. R.) teko įsikišti bei juos išskirti. Pasak liudytojo, nukentėjusysis buvo išgėręs, bet neatrodė, kad pats provokuotų konfliktus. Liudytojas girdėjo kaip nukentėjusysis skambino policijai ir pasakojo, kad jį puola „marozai“. Abu nukentėjusiojo konfliktai vyko su skirtingais asmenimis. Konflikto, kuris vyko lauke, jis nematė, nes buvo klubo viduje, tačiau jį matė lauke buvęs jo draugas M.

L.. Pastarasis papasakojo apie kieme vykusias muÅ¡tynes. Kai liudytojas po kiek laiko išėjo į kiemÄ , nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Tuo metu jau buvo atvykusi greitoji pagalba ir policija (t. 4, b. l. 53-56). Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „B.“ naktinio klubo „A.“ salės darbuotoju. 2019 m. gruodį, naktį iÅ¡ 26 d. į 27 d., jis dirbo minėtame klube. TÄ naktį – 2019 gruodžio 27 d., prieÅ¡ naktinio klubo uždarymÄ , buvo sumuÅ¡tas vaikinas.

Minėto vaikino nepažįsta, tačiau iÅ¡ veido jis jam buvo matytas, nes į klubÄ buvo keletÄ kartų atėjęs. PrieÅ¡ tai jis ateidavo prieÅ¡ pat klubo uždarymÄ , todėl jo neįleisdavo. TÄ kartÄ Ä¯ naktinį klubÄ jis atėjo vienas, konfliktų neturėjo, tik prieÅ¡ uždarymÄ tas vaikinas sukonfliktavo su kitu klubo klientu, kuris buvo su baltos spalvos kepure. Dėl ko jie konfliktavo, nežino, pokalbio negirdėjo. Jis girdėjo, kad vaikinas kuris vėliau buvo sumuÅ¡tas, kvietė policijos pareigÅ«nus.

Jam dar pasakė, kad naktiniame klube yra blogas ryÅ¡ys, todėl skambinti reikia arčiau išėjimo. MinėtÄ vaikinÄ jis palydėjo iki pusės laiptų link išėjimo ir nusileido atgal prie žmonių, kurie buvo salėje, nes tuo metu uždarinėjo klubÄ ir jam reikėjo patikrinti, ar visi klubo lankytojai išėjo. IÅ¡lydėjęs į laukÄ paskutinius lankytojus, išėjo į laukÄ ir pamatė ant žemės gulintį vaikinÄ , apie kurį pasakojo apklausos metu. Kas jį sumušė, nematė.

Tai buvo tas pats vaikinas, kuris prieÅ¡ tai konfliktavo rÅ«binėje su kitu lankytoju, buvusiu su baltos spalvos kepure. Vėliau matė, kad prie naktinio klubo privažiavo policijos pareigÅ«nai ir greitoji pagalba. Matė, kad sumuÅ¡tas vaikinas priėjus policijos pareigÅ«nams, dar atsikėlė. Matė ir momentÄ , kaip policijos pareigÅ«nai nuėjo į stotelę, esančiÄ prie naktinio klubo, ir ten bendravo su vaikinu, vilkinčiu striuke su kapiÅ¡onu. Ar tai buvo tas pats vaikinas, su kuriuo konfliktavo sumuÅ¡tas vaikinas, pasakyti negali, nes jis buvo toliau ir jo gerai nematė.

TÄ vakarÄ pas jį į svečius buvo atvažiavęs jo draugas M. L., kuris tuo metu jo laukė lauke. M. matė, kaip buvo sumuÅ¡tas vaikinas, nes po to jam pasakojo, kad vaikinas, prie kurio priėjo policijos pareigÅ«nai, sudavė ranka nukentėjusiajam, o po to spyrė koja. M. sakė, kad kažkas paėmė to sumuÅ¡to vaikino telefonÄ (t. 1, b. l. 93-94). Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juo patvirtino (t. 4, b. l. 56). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 964/2020 (01) matyti, kad A.

P. nustatytas galvos sužalojimas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu su poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, minkÅ¡tųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimu virÅ¡ugalvyje, galvos smegenų sumuÅ¡imu kairėje kaktinėje skiltyje ir deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje smilkininėje srityje, abiejų žandinių sinusų priekinių, Å¡oninių ir užpakalinių sienelių lūžiais, kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse, pakauÅ¡kaulio linijiniu lūžiu pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę daubÄ .

Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019-12-27. Požymių, nurodančių į skirtingÄ sužalojimų padarymo laikÄ , nenustatyta, todėl seka nenustyta. MinkÅ¡tųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, minkÅ¡tųjų audinių patinimas nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, abiejų žandinių sinusų priekinių, Å¡oninių ir užpakalinių sienelių lūžiai su kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse galėjo bÅ«ti padaryti tuo pačiu kieto buko daikto trauminiu poveikiu į veido sritį ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžio gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų.

Odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvyje galėjo bÅ«ti padarytas atskiru kieto buko daikto trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaukolės pamato užpakalinės daubos lūžis kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktÄ . Nustatyti, kuriuo trauminiu poveikiu (sužalojant veidÄ ar padarant pakauÅ¡kaulio lūžį) buvo padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas kairėje kaktinėje skiltyje ir deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje bei kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje smilkininėje srityje nėra galimybės, atskirai galvos smegenų sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų.

Sužalojimai nebÅ«dingi savęs žalojimui. Savigynai bÅ«dingų sužalojimų nenustatyta. Nustatytas galvos sužalojimas padarytas ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant veido, virÅ¡ugalvio ir pakauÅ¡io sritis. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie įrankio (įrankių) formÄ , dydžius (1 t., b. l. 54-56). IÅ¡ 2019-12-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta teritorija Å¡alia naktinio klubo „A.“, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21).

Iš vaizdo įrašų, pridėtų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktų naktinio klubo „A.“ (t. 1, b. l. 114-118, 120-139), VPK „Stebėtojų“ (t. 1, b. l. 140-142, 143-155, 156-168), Policijos informacinių sistemų (t. 1, b. l. 182-183, 184-188), apžiūrėtų kitų objektų apžiūros protokolais, matyti, kaip asmuo, vilkintis šviesiomis kelnėmis, tamsia striuke ir balta kepure (D. K.), suduoda kaltinamajame akte nurodytus smūgius vaikinui su barzdele Nr. 1 (A. P.), o asmuo trumpai kirptais plaukais, vilkintis tamsiomis kelnėmis ir striuke (I.

Č.), paima ir įsideda į kairę striukės kiÅ¡enę prie nukritusio nukentėjusiojo gulintį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuris prieÅ¡ tai nukentėjusiajam iÅ¡ rankos iÅ¡krito jam gavus smÅ«gį koja. Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra visiÅ¡kai įrodyta.

Kaltinamasis D. K. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino, nuosekliai teigdamas, kad 2019 m. gruodžio 27 d. naktį prie naktiniame klubo „A.“, kuriame prieÅ¡ tai linksminosi ir vartojo alkoholį su draugais, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. P. metu sudavė Å¡iam deÅ¡ine ranka į veido sritį, o Å¡is nuo smÅ«gio nukrito ant žemės. Po kurio laiko nukentėjusiajam bandant keltis, kaltinamasis D. K. sudavė jam smÅ«gį koja į galvÄ . Kaltinamojo teigimu, jis nukentėjusįjį pastebėjo dar klube, kai Å¡is bandė susipažinti su jų grupele, dėjo rankÄ jam ant peties, tačiau buvo papraÅ¡ytas pasiÅ¡alinti.

Kaltinamojo D. K. teigimu, nukentėjusiajam leido suprasti, kad su juo bendrauti nepageidauja. IÅ¡ kaltinamojo D. K. parodymų matyti, kad jo agresijÄ nukentėjusiojo atžvilgiu sukėlė jam pastarojo lauke prie klubo durų pasakyti įžeidžiantys žodžiai („gaidys“, „marozas“), po kurių, anot kaltinamojo, sekė jo smÅ«giai nukentėjusiajam į sėdmenis, galvÄ . Vis dėlto, pats kaltinamasis patvirtino, kad tokia jo reakcija į neblaivaus nukentėjusiojo iÅ¡sakytus žodžius buvo neadekvati, jo manymu, taip nederėjo elgtis dėl smulkmenų (t. 4, b. l. 57-60).

Konstatuotina, kad kaltinamasis jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pripažino visiÅ¡kai. Be paties kaltinamojo D. K. prisipažinimo, iÅ¡sakyto duodant parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę patvirtina kiti bylos įrodymai, ir nors pats nukentėjusysis A. P. įvykio, kurio metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, aplinkybių neprisiminė, tačiau jas patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Pirmiausia, kaltinamojo D. K. parodymus patvirtina ir jo kaltę pagrindžia liudytojo M.

L., nusikaltimo padarymo metu buvusio įvykio vietoje ir stebėjusio nukentėjusiojo sumuÅ¡imo aplinkybes, parodymai. Liudytojas M. L. teigė, kad lauke prie naktinio klubo „A.“ tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis pirmiausia ranka sudavė nukentėjusiam į galvÄ . Po pirmojo smÅ«gio nukentėjusysis atbulomis nukrito ant žemės ir sėdėjo pasirėmęs rankomis. Liudytojas M. L. pabrėžė nematęs, kad pats nukentėjusysis bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ kaltinamÄ jį, tačiau nurodė, kad A.

P. vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Anot liudytojo, kaltinamasis po smÅ«gio ranka į nukentėjusiojo galvÄ buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, tačiau po kurio laiko grįžo atgal prie ant žemės sėdėjusio nukentėjusiojo. Tada liudytojas M. L. iÅ¡girdo spyrio garsÄ , o kai atsisuko, pamatė, kad nukentėjusysis jau guli ant žemės be sÄ monės. Tuo metu prie nukentėjusiojo be kaltinamojo jokių kitų žmonių nebuvo, nukentėjusiajam iÅ¡ galvos bėgo kraujas. Liudytojas M.

L. taip pat minėjo, kad kaltinamasis elgėsi neadekvačiai – po smÅ«gių sudavimo vaikščiojo pirmyn atgal, t. y. iki Rotušės aikÅ¡tės ir atgal. Praėjus maždaug 5 min. po paskutinio smÅ«gio atvyko GMP medikai, policijos pareigÅ«nai, kurie bendravo su įvykį mačiusiais žmonėmis. Žmonės parodė, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis, dėvėjęs baltÄ kepurę. Byloje liudytojais apklausti kaltinamojo D. K. draugai A. K., R. V.-T., A. V.-T. teigė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nematę, tačiau patvirtino tai, kad besibaigiant naktinio baro „A.“, į kurį atvyko pasilinksminti su D.

K., darbo laikui, išėję į laukÄ be kaltinamojo, kurio prieÅ¡ klubo uždarymÄ draugai nematė ir kuris į skambučius neatsiliepė, pastebėjo Å¡alia klubo durų gulintį sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį. Jų draugo D. tuo metu nebuvo. Minėti liudytojai taip pat parodė apie jų grupelės ir nukentėjusiojo bendravimÄ , vykusį naktiniame klube prieÅ¡ nukentėjusiajam A. P. paliekant naktinį klubÄ . Visi trys liudytojai, atvykę į klubÄ su D. K., atkreipė dėmesį į tai, kad klube sutiktas nukentėjusysis buvo apsvaigęs, bandė bendrauti su klubo lankytojais.

Anot liudytojo R. V.-T., A. P. priėjęs prie jų grupelės apliejo alkoholiu Å¡io liudytojo megztinį, apkabino D., kuris dėl to buvo labai nepatenkintas, tačiau, liudytojo R. V.-T. teigimu tuo metu konfliktas nekilo (t. 4, b. l. 23-26). Liudytojas A. K. parodė, kad tÄ vakarÄ nukentėjusįjį pirmÄ kartÄ pamatė rÅ«kykloje – Å¡is jam pasirodė iÅ¡gėręs, bendravo su daug asmenų. Liudytojas su nukentėjusiuoju taip pat trumpai pakalbėjo, bet jokio konflikto nebuvo. Kai klubo darbo laikas ėjo į pabaigÄ , liudytojas su R.

V.-T. išėjo iÅ¡ klubo ir pamatė, kad nukentėjusysis guli prie durų deÅ¡inėje pusėje ant žemės su kruvinu veidu. D. K. tuo metu liudytojas nematė (t. 4, b l 16-18). Tai, kad D. K. iÅ¡ klubo išėjo pirmiau už savo draugus ir jam nepavyko prisiskambinti parodė liudytojas A. V.-T., kuris nurodė, kad išėjęs į kiemÄ jau rado sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį. Anot liudytojo, vėliau po įvykio jam teko bendrauti su D. ir Å¡is pasakė, kad sumušė nukentėjusįjį nes Å¡is jį įžeidė (t. 4, b. l. 38).

Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad klubas, kuriame jis dirbo apsaugos darbuotoju, yra vienas pavojingesnių Vilniuje. Liudytojas prisiminė, kad jis yra anksčiau į klubÄ neįleidęs nukentėjusiojo, nes manė, kad jam klube nebus saugu, tačiau tÄ kartÄ klube žmonių buvo nedaug, todėl nukentėjusįjį įleido. TÄ vakarÄ pastebėjo du konfliktus klubo viduje, kurie buvo susiję su nukentėjusiuoju. Pirmiausia, barmenas pranešė apie vykstančius neramumus – nukentėjusysis konfliktavo su kitu asmeniu, tačiau situacija iÅ¡sisprendė.

Be to, klubo viduje, prie rÅ«binės, nukentėjusysis žodžiu konfliktavo su kitu asmeniu ir liudytojui teko įsikiÅ¡ti. Pasak liudytojo, nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs, bet neatrodė, kad pats provokuotų konfliktus. Liudytojas girdėjo, kaip nukentėjusysis skambino policijai ir pasakojo, kad jį puola „marozai“. Pasak liudytojo, abu nukentėjusiojo konfliktai vyko su skirtingais asmenimis, o konflikto, kuris vyko lauke, liudytojas nematė, nes buvo klubo viduje, tik išėjęs į kiemÄ pamatė, kad sumuÅ¡tas nukentėjusysis guli ant žemės, atvykusi GMP ir policija (t. 4, b. l. 53-56).

Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai G. B. (t. 4, b. l. 22-23) ir E. M. (t. 4, b. l. 39-41) papasakojo apie situacijÄ , kuriÄ pamatė atvykę į įvykio vietÄ ir kaltinamojo D. K. sulaikymo aplinkybes. Pastarųjų duoti parodymai yra pateikti ankstesnėje nuosprendžio dalyje, todėl iÅ¡ naujo nekartojami. Be kaltinamojo D. K. ir aptartų liudytojų parodymų kaltinamojo kaltę, sunkiai sužalojus nukentėjusiojo sveiktÄ , patvirtina ir byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti įrodomieji bylos duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kaip asmuo, vilkintis Å¡viesiomis kelnėmis, tamsia striuke ir balta kepure (D.

K.), suduoda kaltinamajame akte nurodytus smÅ«gius vaikinui su barzdele (A. P.). Specialisto iÅ¡vada Nr. G 964/2020 (01) konstatuota, kad A. P. nustatytas galvos sužalojimas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu su poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, minkÅ¡tųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimu virÅ¡ugalvyje, galvos smegenų sumuÅ¡imu kairėje kaktinėje skiltyje ir deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje smilkininėje srityje, abiejų žandinių sinusų priekinių, Å¡oninių ir užpakalinių sienelių lūžiais, kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse, pakauÅ¡kaulio linijiniu lūžiu pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę daubÄ .

Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019-12-27. Minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, minkštųjų audinių patinimas nosies nugarėlėje ir veido kairėje pusėje, abiejų žandinių sinusų priekinių, šoninių ir užpakalinių sienelių lūžiai su kraujo susikaupimu abiejų žandinių sinusų ertmėse galėjo būti padaryti tuo pačiu kieto buko daikto trauminiu poveikiu į veido sritį ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvyje galėjo bÅ«ti padarytas atskiru kieto buko daikto trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaukolės pamato užpakalinės daubos lūžis kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktÄ . Nustatytas galvos sužalojimas padarytas ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant veido, virÅ¡ugalvio ir pakauÅ¡io sritis, padarytas kietais bukais daiktais (1 t., b. l. 54-56).

Teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatytos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstamÄ veikÄ â€“ sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ â€“ kaltinamasis D. K. padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Praktikoje galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikÅ¡mė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panaÅ¡aus pobÅ«džio santykių sprendimui pasirenka tokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiÅ¡kų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Teismų praktikoje dėl dviejų nepažįstamų asmenų vieÅ¡oje vietoje įvykusio žodinio ar minimalaus fizinio kontakto konflikto atlikti tyčinio fizinio smurto veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017). Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K- 7/2013, 2K-383/2015). Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad tarp kaltinamojo D. K. ir nukentėjusiojo A. P. nebuvo aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto: jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų konkrečiai dėl kažko nesutarę ar turėję dingstį išsiaiškinti.

Nors, kaip byloje nustatyta, nukentėjusysis A. P., bÅ«damas neblaivus, naktiniame klube bandė bendrauti su kitais asmenimis, anot kaltinamojo D. K. ir liudytojų A. K., R. V.-T., A. V.-T. norėjo susipažinti, lindo bendrauti, buvo rÅ«kykloje priėjęs ir prie kaltinamojo ir jo draugų grupelės, anot kaltinamojo, bandė dėti rankÄ jam ant peties, tačiau, liudytojų ir kaltinamojo teigimu, jam buvo duota suprasti, kad su juo bendrauti nepageidaujama ir tuo viskas baigėsi). Kaltinamojo D. K. teigimu, lauke nukentėjusysis jam iÅ¡sakė įžeidžiančius žodžius, todėl jis supykęs spontaniÅ¡kai sudavė nukentėjusiajam, tačiau teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo veiksmai lauke nebuvo spontaniÅ¡kas atsakas į nukentėjusiojo elgesį.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose ir jų apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotų įrodomųjų bylos duomenų pirmas į laukÄ iÅ¡ klubo iÅ¡eina kaltinamasis, kuris kažko lÅ«kuriuoja Å¡alia klubo, bendrauja su stovinčia asmenų grupele; D. K. pats pirmas prieina prie iÅ¡ klubo kÄ tik išėjusio ir telefonu su BPC kalbančiu nukentėjusiuoju, kažkÄ jam sako, rodo ranka į kairę pusę; nukentėjusiajam, vis dar besikalbančiam telefonu, bandant nueiti nuo kaltinamojo, Å¡is deÅ¡ine koja spiria A.

P. į sėdmenis, kaire ranka vėl rodo jam į kairę; nukentėjusiajam su telefonu prie ausies atsisukus į kaltinamÄ jį, Å¡is deÅ¡ine ranka smÅ«giuoja A. P. į galvos sritį – nuo smÅ«gio nukentėjusysis nukrenta ant žemės; kaltinamasis pasitraukia nuo jo, eina prie žmonių grupelės, tačiau netrukus vėl apsisuka, grįžta prie ant žemės nukritusio vyro, deÅ¡ine koja spiria gulinčiajam į sėdmenis – Å¡is guli nejudėdamas. Tada D. K. pereina gatvę, praeina pro autobusų stotelę, ten pastovi, vėliau grįžta atgal prie klubo, sustoja prie gatvės kraÅ¡to ir kalba su vyru iÅ¡ kitos grupelės, stovėjusios prie apÅ¡vietimo stulpo.

Tuo metu nukentėjusysis, kuris po suduoto smÅ«gio visÄ laikÄ gulėjo ant žemės, bando iÅ¡ gulimos padėties atsisėsti. Kai tai padaryti jam pavyksta, kaltinamasis vėl eina prie jo, jį bando sulaikyti Å¡alia stovėjęs vyras, tačiau kaltinamasis nesustoja, prieina prie sėdinčio ant žemės A. P., deÅ¡ine koja spiria sėdinčiajam į galvÄ , Å¡is nuo smÅ«gio Å¡is vėl nukreta į gulimÄ padėtį ir nejuda. KaltinamÄ jį nuo nukentėjusiojo į Å¡alį patraukia Å¡alia buvęs vyras (t. 1, b. l. 142).

Darytina išvada, kad nukentėjusysis, kuris iš klubo išėjo kalbėdamasis mobiliuoju telefonu (iš liudytojo A. R. parodymų ir Bendrosios pagalbos centro pateiktos pokalbio išklotinės matyti, kad jis tuo metu skambino BPC) konflikto su kaltinamuoju neinicijavo, pats prie jo nėjo, priešingai, kaltinamasis priėjęs prie pastarojo ėmė elgtis agresyviai, nukentėjusiajam dar kalbant telefonu, sudavė šiam pirmus smūgius, nuo kurių šis nukrito ant žemės. Anot liudytojo M. L., nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu nevartojo jokio smurto, tik keikėsi, todėl D.

K., kuris teisme nurodė, kad yra sportininkas (imtynininkas) rankomis ir kojomis suduoti smÅ«giai, taip pat ir du kartus nukentėjusiajam į galvÄ (paskutinis suduotas koja, gulinčiam A. P. bandant atsisėsti), ne tik neatitinka visuomenėje priimtinų elgesio normų, tačiau ir nulemti siekio prieÅ¡pastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, stebėjusiems įvykį, pademonstruoti nepagarbÄ visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, o tokių veiksmų paskatos buvo aiÅ¡kiai chuliganiÅ¡kos. Teisme apklaustas liudytojas M.

L., kuris betarpiÅ¡kai matė kaltinamojo smurtinius veiksmus, nurodė, kad pastarojo elgesys jam atrodė neadekvatus, nes nukentėjusysis jokio smurto nevartojo. Å io liudytojo teigimu, po kaltinamojo nukentėjusiajam į galvÄ suduoto smÅ«gio koja, netoliese buvę asmenys klausė D. K.: „kam tu jam spyrei“. Kaltinamasis I. Č. parodė, kad į jo klausimÄ : „Už kÄ tu jį?“. D. K. atsakė, kad Å¡is jam įgriso. Tai, kad jo elgesys su nukentėjusiuoju buvo neadekvatus, teisme pripažino ir pats kaltinamasis D.

K.. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos IÅ¡ byloje surinktų įrodymais pripažintinų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam I. Č. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, jos teismui nekelia abejonių, ginčo dėl jų nėra, todėl plačiau neanalizuojamos.

Vertintina tai, kad pats kaltinamasis I. Č. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino 2019 m. gruodžio 27 d., apie 5 val., prie naktinio klubo „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobęs nukentėjusiajam A. P., kuris tuo metu buvo netekęs sÄ monės dėl D. K. suduotų smÅ«gių, priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung Galaxy S9+, su jame įdėta „Omnitel“ SIM kortele. Kaltinamojo I. Č. parodymai atitinka liudytojo M. L., mačiusio, kaip pastarasis paima nuo žemės Å¡alia nukentėjusiojo gulintį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , taip pat byloje esančių vaizdo įrašų ir jų apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotus įrodomuosius bylos duomenis iÅ¡ kurių matyti, kaip asmuo trumpai kirptais plaukais, vilkintis tamsiomis kelnėmis ir striuke (I.

Č.), paima ir įsideda į kairę striukės kiÅ¡enę prie ant žemės nukritusio nukentėjusiojo gulintį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuris pastarajam iÅ¡ rankos iÅ¡krinta gavus D. K. smÅ«gį koja. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas byloje nustatytas aplinkybes bei iÅ¡tyręs byloje esančius įrodomuosius duomenis, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiojo turtas – 550 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo I. Č. tyčia pagrobtas, pakeliant jį iÅ¡kritusį Å¡alia nukentėjusiojo ant žemės, Å¡iam netekus sÄ monės po kaltinamojo D.

K. suduotų smÅ«gių, kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir bÅ«du. Minėta veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ ir yra kvalifikuota tinkamai. Bausmės skyrimas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018 ir kt.).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtÄ bÅ«tinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikÅ¡mingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018 ir kt.). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pastarasis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes jis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atsiprašė nukentėjusiojo ir akcentavo, jog gailisi dėl to, kÄ padarė. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog kaltinamasis D. K. atlygino nukentėjusiajam A. P. dalį neturtinės žalos, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta visa turtinė žala.

IÅ¡ į bylÄ pateikto vietinio mokėjimo kopijos matyti, kad civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2020 m. rugsėjo 1 d. kaltinamojo artimas giminaitis J. K. pervedė visÄ civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti turtinės žalos atlyginimo sumÄ â€“ 1 577,47 Eur (t. 3, b. l. 196). IÅ¡ byloje esančios 2020 m. spalio 8 d. taikos sutarties matyti, kad kaltinamasis D. K. su nukentėjusiuoju A. P. sudarė sutartį, kurioje aptarė žalos atlyginimo nukentėjusiajam tvarkÄ (t. 3, b. l. 195).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ ir nurodytas aplinkybes, susijusias su aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, kai kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam atlyginta dalis žalos bei įsipareigota per nustatytÄ terminÄ likusiÄ dalį atlyginti, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala atlyginta visiÅ¡kai, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina paties kaltinamojo, anksčiau aptarti su juo buvusių liudytojų, nurodžiusių, kad klube gėrė alkoholinius gėrimus, parodymai. Teismui nekyla abejonių, kad bÅ«tent kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nors teisme kaltinamasis teigė, jog nemano, kad girtumas lėmė jo nusikalstamÄ elgesį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pats parodė, kad į nukentėjusiojo elgesį sureagavo neadekvačiai dėl to, jog buvo neblaivus, teigė, kad bÅ«damas girtas jautriai sureagavo į nukentėjusiojo žodžius, supyko, priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris buvo priklaupęs, deÅ¡ine koja spyrė Å¡iam į veidÄ (t. 2, b. l. 190-192). Tai patvirtina ir betarpiÅ¡kai įvykį stebėjusio liudytojo M. L. parodymai, kuris pastebėjo, kad kaltinamasis atrodė apsvaigęs, elgėsi neadekvačiai.

Teismas nemano, kad yra pagrindas konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus naktiniame klube, kuriame, kaip matyti iÅ¡ jau aptartų kaltinamojo, liudininkų parodymų, bandė su jais susipažinti, bendrauti, dėti rankÄ D.

K. ant peties, ir tai buvo įvertinta neigiamai, tačiau, anot kaltinamojo ir liudytojais apklaustų jo bičiulių, tai į jokį konfliktÄ klube neperaugo, nukentėjusiajam tiesiog buvo duota suprasti, kad jis nėra pageidaujamas ir Å¡is pasiÅ¡alino. Taigi Å¡is neblaivaus nukentėjusiojo elgesys jo atlikimo metu, kaltinime nurodytos atsakomosios D. K. reakcijos nesukėlė. Svarbu tai, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo atlikti praėjus tam tikram laiko tarpui po bendravimo klube, Å¡io darbo laiko pabaigoje.

Pats kaltinamasis D. K. parodė, kad jį supykdė jau bÅ«nant lauke nukentėjusiojo jam pasakyti įžeidžiantys žodžiai, tokie, kaip „marozas“, „gaidys“, tačiau iÅ¡ byloje esančio Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡o matyti, kad A. P. 2019 m. gruodžio 27 d., 4 val. 47 min., išėjęs iÅ¡ klubo skambino telefonu Bendrajam pagalbos centrui ir pasakojo operatorei, kad Å¡alia pilna „marozų“, kad jam gresia pavojus. Pokalbio pabaigoje fone pasigirsta kitas vyriÅ¡kas balsas, kuris sako, kad laikas eina, liepia asmeniui, kurį vadina netradicinę orientacijÄ menkinančiu žodžiu, neÅ¡dintis iÅ¡ čia (t. 1, b. l. 42-44).

IÅ¡ byloje esančio „Stebėtojų“ vaizdo kameromis užfiksuoto vaizdo įraÅ¡o įrodomųjų duomenų matyti, kad konflikto lauke metu aktyvus yra bÅ«tent kaltinamasis D. K., kuris 2019 m. gruodžio 27 d. naktį, klubui užsidarant, išėjęs į laukÄ prie klubo kažko lÅ«kuriuoja, bendrauja su žmonių grupele, 4 val. 48 min. iÅ¡ klubo išėjus nukentėjusiajam, pats prieina prie jo, kalbančio mobiliojo ryÅ¡io telefonu su BPC, kažkÄ jam sako, rodo ranka į kairę pusę, nukentėjusiajam, besikalbančiam telefonu bandant nueiti nuo kaltinamojo, deÅ¡ine koja spiria A.

P. į sėdmenis, kaire ranka vėl rodo jam į kairę. Nukentėjusiajam su telefonu atsisukus, kaltinamasis dešine ranka smūgiuoja šiam į galvos sritį, nuo šio smūgio nukentėjusysis nukrenta ant žemės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis pradžioje pasitraukia nuo gulinčiojo, eina prie žmonių grupelės, tačiau vėliau apsisuka, grįžta prie ant žemės nukritusio vyro, dešine koja spiria gulinčiajam į sėdmenis, nors šis guli nejudėdamas. Kitas D. K. smūgis suduodamas spiriant nukentėjusiajam, nepakilusiam nuo žemės, jau po tam tikro laiko tarpo, per kurį D.

K. spėja nueiti iki autobusų stotelės, ten pastovėti, grįžti atgal ir pakalbėjus su vyru iÅ¡ kitos grupelės, pastarajam dar bandant kaltinamÄ jį sulaikyti (t. 1, b. l. 142). Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybės, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nes iÅ¡ bylos įrodymų matyti, kad bÅ«damas lauke nukentėjusysis pats bendravimo su kaltinamuoju neinicijavo, jokio smurto prieÅ¡ šį nevartojo, kaltinamajam prie jo priėjus ir įspyrus, bandė pasitraukti, o vėliau po tam tikro laiko tarpo, kurio metu kaltinamasis buvo pasiÅ¡alinęs ir vėl grįžo, smÅ«giai buvo suduoti nukentėjusiajam bÅ«nant ant žemės. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog D. K. padarė baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Minėta nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir sukėlė sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ . Nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina tai, kad D. K. neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka – daugiausia už važiavimÄ be bilieto, tačiau praeityje yra baustas ir už psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo, įspėtas dėl smulkios vagystės (3 t., b. l. 67-75).

Asmuo jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (t. 3, b. l. 54). Tyrimo metu negauta duomenų, kad galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobÅ«džio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms (t. 3, b. l. 56-60). Už kaltinamojo D. K. padarytÄ labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimÄ nuo 2 iki 12 metų. Teisme kaltinamasis ir jo gynėja prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010).

Teisingumo principas reiÅ¡kia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimÄ . Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

Pirmiausia, pažymėtina tai, kad kaltinamojo D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra mažesnis už rÅ«Å¡inį (tipinį) nusikalstamos veikos, nurodytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pavojingumÄ â€“ teismas, įvertinęs byloje nustatytas ir aukščiau aptartas bylos aplinkybes, mano prieÅ¡ingai. Tai, kad D. K., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, be jokios svarios dingsties tyčia sudavė keturis smÅ«gius jam iki to vakaro nematytam asmeniui, kuris prieÅ¡ tai bandė su juo ir jo bičiuliais susipažinti ir bendrauti, tačiau Å¡iems nepanorus, nuo jų pasiÅ¡alino, o vėliau, jau išėjęs į laukÄ iÅ¡ klubo, kalbėjosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir pats bendravimo su kaltinamuoju neinicijavo, prieÅ¡ingai Å¡iam sudavus pirmÄ jį smÅ«gį į sėdmenis bandė nuo kaltinamojo pasitraukti, o gavęs smÅ«gį į galvÄ nukrito ant žemės ir gulėjo.

Nepaisant to, kaltinamasis, kuris tam tikram laikui po pirmųjų smÅ«gių buvo pasitraukęs nuo nukentėjusiojo, kurį laikÄ vaikÅ¡tinėjo gatve, buvo nuėjęs iki stotelės, tačiau vėl grįžo ir jokios grėsmės jam nekėlusiam žmogui bandant atsisėsti, sudavė du smÅ«gius koja, vienÄ iÅ¡ jų į galvÄ , savo smurtiniais veiksmais padarydamas Å¡iam galvos smegenų traumÄ , atitinkančiÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tai rodo, kad tokiais nuteistojo veiksmais siekta kuo labiau sužaloti nukentėjusįjį, kurio sveikatai ir net gyvybei, kaip nustatyta byloje, buvo iÅ¡kilęs realus pavojus.

Kaltinamasis D. K. kurį laiko tarpÄ taip smurtavo vieÅ¡oje vietoje, miesto centre, Å¡alia esant ir stebint iÅ¡ klubo išėjusiems paÅ¡aliniams asmenims, keldamas aplinkiniams pavojų. Grėsmę aplinkiniams patvirtina ir ta aplinkybė, kad po to, kai nukentėjusysis A. P. buvo sumuÅ¡tas, kaltinamasis, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, sukėlė konfliktÄ Savičiaus gatvėje (tai teisme patvirtino pats kaltinamasis). Ten, taksi vairuotojo praÅ¡ymu, nuvykusi liudytoja policijos pareigÅ«nė G. B. parodė radusi kitÄ sumuÅ¡tÄ vaikinÄ dėl to, anot liudytojos, buvo sulaikytas D.

K., tačiau atsisakius jam reikÅ¡ti pretenzijas, paleistas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės, kaip ir tai, kad kaltinamasis paliko be sÄ monės gulintį nukentėjusįjį ir pasiÅ¡alino, nepasidomėjęs jo bÅ«kle, bei toliau elgėsi, keldamas pavojų aplinkiniams asmenims, neleidžia teismui spręsti, kad jo asmenybės pavojingumas yra daug mažesnis. Teismas teigiamai vertinta D. K. socialinius ryÅ¡ius, aplinkybes, kad jis dirba ir atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam bei sutinka atlyginti likusiÄ Å¾alÄ , o jo artimas giminaitis atlygino visÄ turtinę žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui, tačiau aptartas aplinkybes įvertinęs visumoje nemato pagrindo konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už Å¡ios labai sunkios tyčinės nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

D. K. teismo vertinimu neigiamai apibÅ«dina ir tai, kad bÅ«damas jauno amžiaus yra daug kartų baustas administracine tvarka ir nors daugelis nuobaudų už neÅ¡iurkščius pažeidimus ir nusikalstamos veikos padarymo metu nebegaliojo, tačiau jos, taip pat ir tai, kad praeityje yra baustas ir už psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo, neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, kaip ir aplinkybė, kad netrukus po įvykio, žinodamas, kad nuo jo smurtinių veiksmų nukentėjo žmogus, jis iÅ¡vyko į užsienį dirbti, sužinojęs, iÅ¡ artimųjų, kad jo ieÅ¡ko policijos pareigÅ«nai, pats su pareigÅ«nais nesusiekė, delsė grįžti.

Aplinkybę, kad kaltinamasis prasidėjus procesui teisme susitaikė su nukentėjusiuoju ir Å¡is prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, teismas vertina atsižvelgdamas ir į kaltinamojo padarytos veikos pavojingumÄ , į jo veika nukentėjusiajam sukeltas sunkias pasekmes, kurias Å¡is jaučia iki Å¡iol (kaip matyti iÅ¡ A. P. pateiktų medicinos dokumentų, (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 182-191). Visuma aptartų aplinkybių neleidžia kaltinamojo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos.

Teismas, atsižvelgęs į aptartų duomenų visumÄ , sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , dėl kurių jam bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Ä®vertinęs visas bausmei individualizuoti ir jai skirti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai ir jos paskirtis bus realizuoti kaltinamajam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis atitinka sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės minimumÄ â€“ dvejus metus.

Ä® kaltinamajam D. K. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-06-05 iki 2020-06-16. Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 82). Skirdamas bausmę kaltinamajam I. Č. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis padarė baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo pripažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina tai, kad jis neteistas, administracine tvarka ne kartÄ baustas, nevedęs, nedirbantis. Ä®vertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimo reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam I.

Č. inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , nustatant minimalų sankcijoje numatytÄ jos dydį, įskaičiuojant I. Č. kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. sausio 29 iki 2020 m. sausio 30 d. (vienÄ dienÄ ). Dėl žalos atlyginimo, proceso iÅ¡laidų priteisimo ir daiktų, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡nagrinėti, klausimo iÅ¡sprendimo Byloje buvo pareikÅ¡ti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. P. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl jam priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefono vagyste padarytos 550 Eur turtinės žalos (t. 1, b. l. 27);

D. K. veika, kurios metu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padarytos 20 000 Eur neturtinės žalos bei 245,50 Eur turtinės žalos (t. 3, b. l. 178-192) pritesimo. Civilinis ieÅ¡kovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 577,45 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios gydymÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2020-09-25 informavo teismÄ , kad J. K. atlygino PSDF biudžetui padarytÄ turtinę žalÄ už nukentėjusiojo gydymÄ , dėl to Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieÅ¡kinio, patvirtino, kad jiems yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatyto ieÅ¡kinio atsisakymo teisinės pasekmės. Civilinio ieÅ¡kinio teismo posėdžio metu atsisakė ir nukentėjusysis A.

P., atstovaujamas savo gynėjo. BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio iki to laiko, kol teismas, neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei nukentėjusysis A. P. atsisakė civilinio ieškinio, procesas dėl šių civilinių ieškinių nutrauktinas, patvirtinant tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. bei kaltinamojo D.

K. 2020 m. spalio 8 d. sudarytÄ taikos sutartį, kuria D. K. įsipareigojo per 48 mėnesius atlyginti likusiÄ 10 000 Eur žalos dalį nukentėjusiajam, mokėdamas kas mėnesį 208,33 Eur periodines įmokas į nukentėjusiojo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 20 d., pradedant mokėjimu kitÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (3 t., b. l. 195). Ikiteisminio tyrimo metu A. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 550 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl pavogto jo mobiliojo ryÅ¡io telefono.

Kadangi byloje nustatyta, jog Å¡i žala padaryta kaltinamojo I. Č. nusikalstamais veiksmais, jÄ nukentėjusysis pagrindė prie ieÅ¡kinio pridėtais mobiliojo ryÅ¡io telefono „Samsung Galaxy S9+“ vertę patvirtinančiais dokumentai, ji priteistina iÅ¡ kaltinamojo I. Č. nukentėjusiojo A. P. naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å iame baudžiamajame procese nukentėjusysis A. P., siekdamas, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendintos jo teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi advokato L. Pčelincevo paslaugomis. Nukentėjusysis advokato paslaugoms apmokėti iÅ¡leido 500 Eur (pinigų paėmimo kvitai Nr. 92571, 925713 (t. 3, b. l. 193,194) ir prašė Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo D.

K.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, gindamas savo atstovaujamojo interesus; teisme apklausti ne tik kaltinamieji bei nukentėjusysis, tačiau ir liudytojai, tirti kiti įrodymai; byloje parengtas civilinis ieškinys, kurio vėliau nors ir buvo atsisakyta, tačiau suderinta ir pasirašyta taikos sutartis, kuria nukentėjusysis ir kaltinamasis D. K. susitarė žalos atlyginimo klausimais; į tai, kad byloje buvo surengti 4 teismo posėdžiai, laiko, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra proporcingos, todėl priteistinos.

Ä®vertinęs tai, kad byloje buvo kaltinami du asmenys, tačiau atsižvelgus į laikÄ , kuris buvo skirtas teismo posėdžiuose tiriant su jų veikomis susijusias aplinkybes, kaltinamųjų turtinę padėtį, mano, kad iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamųjų priteistinos dalimis, iÅ¡ I. Č. priteisiant 100 Eur, o iÅ¡ D. K. – 400 Eur nukentėjusiajam A. P. jo turėtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,- n u s p r e n d ž i a:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti D. K. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. birželio 16 d., prilyginant vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo D. K. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. KardomÄ jÄ priemonę, paskirtÄ D. K. – dokumentų paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. I. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, skirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti I.

Č. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. sausio 29 d., 13.30 val., iki 2020 m. sausio 30 d., 11.02 val., iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 48 MGL (2 400 Eur) dydį. IÅ¡aiÅ¡kinti I. Č. kad jam paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (bÅ«tina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ laisvės apribojimu. Keisdamas baudÄ laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. KardomÄ jÄ priemonę, paskirtÄ I. Č. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡ kaltinamojo I. Č. priteisti nukentėjusiajam A. P. 550 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

ProcesÄ dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. P. civilinio ieÅ¡kinio D. K. nutraukti, patvirtinti tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. P. bei kaltinamojo D. K. 2020 m. spalio 8 d. pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, kuria buvo susitarta, kad D. K. per 48 mėnesius atlygins likusiÄ 10 000 Eur neturtinės žalos dalį nukentėjusiajam, mokėdamas kas mėnesį 208,33 Eur periodines įmokas į nukentėjusiojo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 20 d., pradedant mokėjimus kitÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

ProcesÄ dėl civilinio ieÅ¡kovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Priteisti iÅ¡ I. Č. 100 Eur, o iÅ¡ D. K. – 400 Eur nukentėjusiajam A. P. jo turėtoms iÅ¡laidoms už advokato atstovavimÄ apmokėti. Kompaktinius diskus, su vaizdo įraÅ¡ais, pateiktus naktinio klubo „A.“ (t. 1, b. l. 114-118, 120-139), VPK „Stebėtojų“ (t. 1, b. l. 140-142, 143-155, 156-168), Policijos informacinių sistemų (t. 1, b. l. 182-183, 184-188) palikti saugoti su bylos medžiaga.

Å is nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Eglė Gruodienė