2022-05-11 Nr. AB-11829-3-62-3-03602-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2284-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03602-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. I. A. B. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. I. A. B. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė M. I. A. B. O. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21S44309 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1‑osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2505 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini).

2.2. (duomenys neskelbtini) negali išspręsti dešimtmečius susikaupusių struktūrinių ir ekonominių problemų. (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) vykstančių karinių konfliktų nesijaučia saugi, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jos kilmės šalyje gresia pavojus dėl ten vykstančio karinio konflikto ir smurto naudojimo prieš civilius.

2.4. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jos padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėja savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad ji atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Pareiškėja elgėsi atsakingai ir rūpestingai. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėja gali pasislėpti. Nustatytas maksimalus draudimo atvykti terminas nėra proporcingas, pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jos išvykimui iš kilmės valstybės turėjo įtakos siekimas saugaus gyvenimo. Vien tai, kad pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas, negali būti pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Nors Departamentas išklausė pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino jos paaiškinimų, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę.

2.5. Pareiškėja prašė Komisijos užtikrinti tiesioginį bei betarpišką jos išklausymą ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nors skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, tačiau asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti pareiškėjai teisę būti išklausytai yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjos pasakojimą, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, susijusi su pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.2. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Iš kilmės valstybės informacijos nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

3.3. Persekiojimas, galimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių, turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pareiškėja nuolat akcentavo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepatyrė kilmės valstybėje individualaus persekiojimo, tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas papildomai nurodė, jog prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo suteiktas ir pareiškėjos tėvui su šeima.

3.4. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nustatyta, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, kuri Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Remiantis EPPB ataskaitos duomenimis, didžiausią riziką, susijusią su persekiojimu, patiria (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Be to, įvertinus pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o pareiškėjos individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, tokios rizikos nepadidina.

3.5. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą, tai rodo, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

3.6. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Vien tai, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, jog tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: Uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas dėl Departamento sprendimo 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėja 2021 m. liepos 31 d. žodžiu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pirminės apklausos metu nurodė, (duomenys neskelbtini).

5.2. 2021 m. spalio 21 d. atlikta prieglobsčio prašytojos apklausa, padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėja nurodė iš esmės tą pačią priežastį kaip ir pirminės apklausos metu. Pareiškėja pasakojo, kad (duomenys neskelbtini).

5.3. Departamentas sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti pareiškėjos duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento sprendimu, su skundu privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į Komisiją, kuri prieglobsčio prašytojos skundą dėl Departamento sprendimo panaikinimo atmetė.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (99 p.).

7. Teismas, įvertinęs prieglobsčio prašytojos paaiškinimus, Departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Priimant skundžiamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos paaiškinimų esminiai argumentai ir pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjos nurodyti argumentai negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjos nurodomos priežastys yra susijusios su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjos pasakojimas yra neinformatyvus, abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia realus persekiojimas ar kita grėsmė. Pareiškėja argumentams, kad (duomenys neskelbtini), pagrįsti duomenų į bylą nepateikė bei nenurodė jokių individualaus pobūdžio grasinimo epizodų. Pareiškėja nepateikė jokių detalių, kurias būtų galima patikrinti. Kadangi pareiškėja aplinkybių nedetalizavo, atitinkamai atsakovas pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo remtis vien tik pareiškėjos teiginiais ir įrodytomis pripažinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes. Byloje nebuvo nustatyta, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėja bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar ji bus kokiu kitu būdu baudžiama, t. y. kad pareiškėjai dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų pagrindų kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Pareiškėja taip pat nenurodė ir argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jos kilmės šalyje, jai aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

8. Teismas nurodė, kad Departamentas tyrimo metu nustatė, jog remiantis EPPB 2021 m. paskelbta ataskaita, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ataskaitoje nurodoma, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas (duomenys neskelbtini) smurto lygis. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) smurtas taip pat vyksta tokiu lygiu, kuris nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Nors (duomenys neskelbtini) smurto lygis (duomenys neskelbtini) ir jo provincijoje yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šiai informacijai paneigti pareiškėja jokių duomenų neteikė, todėl nėra pagrindo tokią iš įvairių šaltinių surinktą informaciją vertinti kritiškai.

9. Teismas pažymėjo, jog Departamentas nustatė, kad prieglobsčio prašytoja priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Remiantis EPPB ataskaitos duomenimis, 13 didžiausią riziką, susijusią su persekiojimu, nurodytu Direktyvos 6 straipsnyje, patiria (duomenys neskelbtini) asmenys, kuriems nesuteikiama galimybė naudotis gydymo paslaugomis. Dažniausiai su šia problema susiduria asmenys, gyvenantys kaimuose ar pavienėse gyvenvietėse, nes pagrindinės medicinos paslaugos susitelkusios (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytoja nurodė gyvenusi (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad prireikus ji gautų tinkamą medicininę pagalbą. Prieglobsčio prašytoja yra (duomenys neskelbtini). Vertinant prieglobsčio prašytojos galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) pastebėtina, jog kilmės valstybėje yra likusi prieglobsčio prašytojos motinos šeima su kuria prieglobsčio prašytojos motina palaiko ryšius. Be to, pareiškėjos šeimos atžvilgiu yra priimtas neigiamas sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje ir tikėtina, jog ji grįš ne viena, o kartu su visa šeima.

10. Teismas taip pat nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama.

11. Dėl skundo Komisijoje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teismas nurodė, jog toks pareiškėjos prašymas nebuvo privalomas Komisijai, kadangi pareiškėja savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teismas pabrėžė, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

12. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (7 str. 4 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą (dėl to byloje nėra ginčo). Departamentas nurodė, jog atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, ji, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Teismo vertinimu, pareiškėjai taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reguliavimo.

13. Teismas, įvertinęs Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas ir adekvatus padarytam pažeidimui. Nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų terminą – byloje nėra duomenų, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų; taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios lemtų maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją skundžiamas Departamento Sprendimas pakeistas uždraudžiant pareiškėjai 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką. Atitinkamai teismas pakeitė ir kitą Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi (duomenys neskelbtini) grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į (duomenys neskelbtini) persekiojimą. (duomenys neskelbtini).

15.2. Pareiškėja (duomenys neskelbtini), todėl jai suteiktina papildoma apsauga.

15.3. EPPB ataskaitoje naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas privalėjo sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta karinis konfliktas (duomenys neskelbtini).

15.4. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Akivaizdu, kad pareiškėjos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjos kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies. Pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

15.5. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

16. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Departamentas nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėja nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėja apklausta Departamentui nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, Sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant klausimą Komisijoje – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja ir jos atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėja, tiek jos atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

19. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai ((duomenys neskelbtini) pilietei) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

22. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

23. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C‑238/19, ECLI:EU:C:2020:945, 23 p.).

24. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).

27. 2021 m. liepos 31 d. prieglobsčio prašytojos pirminės apklausos protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

28. 2021 m. spalio 21 d. vykusios apklausos metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietoje) tyrimą. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos tėvo (duomenys neskelbtini) pateiktas Departamentui (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad tariamas pavojus negresia pareiškėjai ir kitiems jos šeimos nariams, išskyrus prieglobsčio prašytojos tėvą. Įvertinus pateiktų dokumentų turinį, buvo nustatyta, kad jie yra skirti ne pareiškėjai ir ne visai pareiškėjos šeimai, bet konkrečiai jos (duomenys neskelbtini). Pareiškėja jokių individualaus pobūdžio grasinimo epizodų nenurodė. Dėl šios priežasties tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

30. Iš Departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Pareiškėja nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, kad ji atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas.

31. Pažymėtina, kad Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, jog prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo suteiktas ir pareiškėjos tėvui su šeima. Departamentas prie atsiliepimo pridėjo Departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21M46999, kuriuo atsisakyta I. A. M. B. O. (pareiškėjos tėvas), Z. A. J. J. (pareiškėjos motina), M. I. A. B. O. (sesuo), L. I. A. B. O. (brolis), K. I. A. B. O. (brolis) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eA-1909-815/2022 pagal pareiškėjos tėvo su šeima apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo (pareiškėjos tėvo su šeima apeliacinį skundą atmetus ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikus nepakeistą), šis Departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 21M46999 įsiteisėjo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, administracinėje byloje Nr. eA-1909-815/2022 įvertinusi prieglobsčio prašytojų nurodomus motyvus dėl kilmės valstybėje kylančios baimės dėl (duomenys neskelbtini) grasinimų I. A. M. B. O. (iš esmės tos pačios aplinkybės nurodytos ir pareiškėjos prieglobsčio prašyme), pažymėjo, jog prieglobsčio prašymas iš esmės yra grindžiamas baime dėl (duomenys neskelbtini), ir, atsižvelgusi į tai, konstatavo, jog prieglobsčio prašymas nėra grindžiamas prieglobsčio prašytojams kylančia galimo persekiojimo baime dėl „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1909-815/2022 akcentavo, kad pareiškėjos tėvo pateikta (duomenys neskelbtini) kelia pagrįstas abejones, iš pareiškėjos tėvo apklausos nėra aišku (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymėjo, jog prieglobsčio prašymą grindžiantys duomenys yra nenuoseklūs, prieštaringi ir keliantys teisėjų kolegijai pagrįstą abejonę, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjus išsiuntus į kilmės valstybę didelės žalos rizika būtų reali.

32. Atsižvelgus į Nutarties 31 punkte išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos šioje byloje įvertintą individualią situaciją, byloje surinktą medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausų metu, atsakovo nustatytas aplinkybes apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, konstatuotina, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje numatytų prieglobsčio suteikimo sąlygų.

V. 33. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su Departamento bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą.

34. Įstatymo, kuriame, be kita ko, yra įgyvendinta Direktyva 2011/95/ES, 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl (duomenys neskelbtini) smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Iš Direktyvos 2011/95/ES 18 straipsnio, siejamo su šios direktyvos 2 straipsnio f punkte pateikta termino „papildomą apsaugą galintis gauti asmuo“ apibrėžtimi ir 2 straipsnio g punkte pateikta termino „papildomos apsaugos statusas“ apibrėžtimi, matyti, kad šioje direktyvoje nurodytas papildomos apsaugos statusas iš esmės turi būti suteikiamas bet kuriam trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės, kuriam, jeigu jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba į šalį, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, kiltų realus pavojus patirti minėtos direktyvos 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo Ahmedbekova, C‑652/16, EU:C:2018:801, 47 punktą).

36. Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnyje nustatyta, kad didelė žala yra: a) mirties bausmė ar egzekucija arba; b) prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba c) rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Dėl papildomos apsaugos Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad Direktyvos 2004/83 (kuri išdėstyta nauja redakcija priimant Direktyvą 2011/95/ES) 15 straipsnyje apibrėžtos trys didelės žalos rūšys yra sąlygos, kurias tenkinančiam asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga, jei, kaip numatyta šios direktyvos 2 straipsnio e punkte, galima pagrįstai manyti, jog prašytojui, jei būtų grąžintas į atitinkamą kilmės šalį, kiltų reali grėsmė patirti tokią žalą (sprendimų Elgafaji, C-465/07, EU:C:2009:94, 31 punktas ir Diakité, C-285/12, EU:C:2014:39, 18 punktas).

38. Vidaus ginkluoto konflikto buvimas galės lemti sprendimą suteikti papildomą apsaugą, tik jeigu tam tikros valstybės reguliariųjų pajėgų ir vienos ar kelių ginkluotų grupių arba dviejų ar daugiau ginkluotų grupių susidūrimai būtų išimtinai laikomi keliančiais rimtą ir asmeninę grėsmę papildomos apsaugos prašytojo gyvybei arba fiziniam neliečiamumui, kaip nurodyta direktyvos 15 straipsnio c punkte, nes jiems būdingas nesirenkamojo smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į atitinkamą šalį arba tam tikrais atvejais į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti minėtą grėsmę (sprendimų Elgafaji, C-465/07, 43 punktas ir Diakité, C-285/12, 30 punktas).

39. Departamentas, kuris išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą, nenustatė, kad grąžinimo į kilmės šalį arba į šalį, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, atveju buvo kilęs realus pavojus patirti šios direktyvos 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą.

40. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

41. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nustatyta, kad prieglobsčio prašytoja priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, kuri Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl ją prižiūri motina. Remiantis EPPB ataskaitos duomenimis, didžiausią riziką, susijusią su persekiojimu, patiria (duomenys neskelbtini) asmenys, kuriems nesuteikiama galimybė naudotis gydymo paslaugomis. Dažniausiai su šia problema susiduria asmenys, gyvenantys kaimuose ar pavienėse gyvenvietėse, nes pagrindinės medicinos paslaugos susitelkusios urbanizuotose (duomenys neskelbtini) dalyse. Pareiškėja nurodė gyvenusi (duomenys neskelbtini), todėl, Departamento vertinimu, laikytina, kad prireikus ji gautų tinkamą medicininę pagalbą. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Vertinant prieglobsčio prašytojos galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) pastebėta, jog kilmės valstybėje yra likusi prieglobsčio prašytojos motinos šeima – (duomenys neskelbtini), su kuriais prieglobsčio prašytojos motina palaiko ryšius.

42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėja 2021 m. spalio 21 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini), todėl ją prižiūri mama, kuri yra Lietuvoje, o, kaip nustatyta, įsiteisėjusiu Departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 21M46999 pareiškėjos šeima (tarp jų ir motina) išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (Nutarties 31 p.).

43. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o pareiškėjos individualios aplinkybės nagrinėjamu atveju tokios rizikos nepadidina, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, laiko sutrumpintus terminus proporcingais, todėl palieka nepakeistus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. I. A. B. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan