2020-04-22 Nr. AB-8710-3-62-3-02921-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1753-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02921-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 18-IL-20-02883-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu atsakovo sprendimu buvo nepagrįstai panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 4965, išduotas pareiškėjo vardu (toliau – ir leidimas).

3. Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2018 m. gegužės 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24995-18 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas) dėl to, jog savo namuose pareiškėjui priklausančiu šaunamuoju ginklu – pistoletu „Makarov“ į galvos sritį nusišovė pareiškėjo sutuoktinė. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl to buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas argumentuojamas tuo, jog pareiškėjo sutuoktinė turėjo galimybę paimti raktus nuo seifo, kuriame buvo laikomi pareiškėjui priklausantys ginklai, ir todėl buvo laikoma, jog ginklų savininkas (pareiškėjas) neužtikrino saugių ginklų laikymo sąlygų.

4. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai ir formaliai taikė bei aiškino materialinės teisės normas – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 32 straipsnio 3 dalį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta (toliau – ir Reikalavimai) 8 punktą), nevertino teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, taip pat nukrypo nuo bendro teisingumo principo.

5. Nėra ginčo, jog pareiškėjas savo gyvenamojoje vietoje buvo įrengęs saugumo reikalavimus atitinkantį seifą ginklams saugoti, pistoletas „Makarov“ buvo užrakintas seife, o raktai nuo seifo buvo pareiškėjo medžioklės kelnių, kurios kabojo ant pakabos gyvenamojo namo priestate, kišenėje. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų tinkamai saugomi. Atsakovas konstatavo, kad pažeidimo turinį sudaro aplinkybės, jog pareiškėjas, laikydamas raktus nuo seifo medžioklės kelnių, kurios kabojo ant pakabos namo priestate, kišenėje, pažeidė ginklų laikymo ir saugojimo bei ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių reikalavimus, nes raktus nuo seifo laikė lengvai pašaliniams asmenims prieinamoje vietoje.

6. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Reikalavimai, keliami patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtinti Policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180, šių Reikalavimų 8 punkte nurodyta, jog yra draudžiama raktus palikti spynose, stalčiuose, kitose pašaliniams asmenims prieinamose vietose, o 37 punktas reglamentuoja, kad draudžiama metalinės spintos (seifo) ar durų nuo patalpos, kurioje saugomi ginklai, raktus laikyti matomose, lengvai prieinamose vietose ar perduoti juos kitiems asmenims, taip pat ir ginklų naudotojams, jei spintoje (seife) ar patalpoje yra saugomi ginklai, kurie nėra perleisti naudotojui.

7. Galiojantys teisės aktai nedetalizuoja ir neišaiškina sąvokos, kas laikoma lengvai prieinama vieta. Teismų praktika taip pat nėra pateikusi jokio „lengvai prieinamos vietos“ apibrėžimo ar tokių vietų sąrašo. Teisės aktuose nereglamentuojama, kur turėtų būti laikomas raktas nuo seifo, kuriame saugomi ginklai. Jokie teisės aktai (taip pat ir Reikalavimai) nenustato ginklų ir šaudmenų savininko pareigos nepalikti seifo raktų namuose. Tą dieną, kai įvyko tragedija šeimoje, pareiškėjas nebuvo išvykęs iš namų ir buvo gyvenamojo namo kieme. Šaunamieji ginklai buvo laikomi jo gyvenamojoje vietoje, vienoje iš gyvenamųjų patalpų esančiame užrakintame seife. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog raktai nuo seifo, kuriame buvo laikomi ginklai, buvo paslėpti pareiškėjo asmeniniuose daiktuose – kelnių, kurios kabojo ant pakabos gyvenamojo namo priestate, kišenėje. Medžiojimui skirtų kelnių kišenė nėra lengvai matoma ar lengvai prieinama vieta, nes raktas buvo paslėptas gyvenamojo namo priestate tarp kitų rūbų (pareiškėjas turi bent keturis medžiojimui skirtų drabužių komplektus), t. y. kitoje patalpoje nei įrengtas seifas. Niekas iš pašalinių asmenų, tame tarpe ir pareiškėjo sutuoktinė nematė, jog raktai nuo seifo buvo paslėpti būtent toje vietoje. Su sutuoktine pareiškėjas gyveno šeimoje, kartu jie vedė bendrą ūkį, gyveno tame pačiame name. Sutuoktiniai sutarė gerai, pareiškėjo sutuoktinė žinojo, kad bendruose jų namuose yra ginklų ir šaudmenų, laikomų užrakintame seife, nes pareiškėjas buvo medžiotojas. Raktų nuo seifo su ginklais pareiškėjo sutuoktinė neturėjo ir niekuomet nesidomėjo jų buvimo vieta, pareiškėjas taip pat sutuoktinei niekada nepasakojo, kur laikomi seifo raktai, todėl akivaizdu, jog ji nežinojo vietos, kurioje jie gali būti padėti.

8. Pareiškėjo teigimu, būtent (duomenys neskelbtini) liga ir žinia, kad gyventi liko nedaug laiko, galbūt nulėmė sutuoktinės apsisprendimą, nors anksčiau apie savižudybę ji nebuvo užsiminusi. Tai, jog sutuoktinė intensyviai ieškojo raktų nuo ginklų seifo visuose namuose, patvirtino netvarka spintose, stalčiuose. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė ginklų laikymo ir saugojimo bei ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių reikalavimus ir juos pažeisdamas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Formaliai taikant ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas, faktiškai bet kurioje vietoje trečiajam asmeniui radus ginklų savininko paslėptus raktus nuo seifo, kuriame saugomi ginklai, sudarytų pagrindą konstatuoti ginklų laikymo taisyklių pažeidimą. Tuo labiau, jog nagrinėjamu atveju raktus rado ne pašalinis asmuo, o pareiškėjo sutuoktinė, turėdama aiškų tikslą ir aktyviai jų ieškojusi.

9. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-24995-18 dėl pareiškėjo sutuoktinės mirties priežasties nustatymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė savo namuose, virtuvės patalpoje, nusišovė pareiškėjui priklausančiu šaunamuoju ginklu. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausantys šaunamieji ginklai, taip pat ir pistoletas, buvo užrakinti seife, o raktai nuo seifo buvo medžioklės kelnių, kurios kabojo ant pakabos namo priestate, kišenėje.

11. Atsakovas pabrėžė, kad Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies, Reikalavimų 8 ir 37 punktuose nurodyti įpareigojimai yra imperatyvūs, o tai reiškia, jog kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą. Tai, kad pareiškėjo sutuoktinė turėjo galimybę turėti raktus nuo seifo, kuriame laikomi ginklai, t. y. kitiems asmenims prieinamoje vietoje, tik įrodo, kad pareiškėjo elgesys yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ar laikyti B ir C kategorijos ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Šios aplinkybės patvirtina, kad raktus nuo seifo, kuriame buvo saugomi ginklai, pareiškėjas laikė neatsižvelgdamas į paminėtus ginklų apyvartos reikalavimus, todėl jais ir turėjo galimybę pasinaudoti pareiškėjo sutuoktinė.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 18-IL-20-02883-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

13. Teismas nustatė, kad nuo 2001 metų pareiškėjas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurio terminas buvo periodiškai tęsiamas. Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2018 m. gegužės 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24995-18 dėl mirties priežasties nustatymo, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. gegužės 27 d. apie 15 val. savo namų virtuvėje pareiškėjui priklausančiu šaunamuoju ginklu pistoletu „Makarov“ į galvos sritį nusišovė pareiškėjo sutuoktinė. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 skyriaus (Kaišiadorys) 2018 m. rugsėjo 19 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (buvo konstatuota savižudybė).

14. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas (Viešosios tvarkos valdyba) 2018 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, padarymo (šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimas). 2018 m. spalio 26 d. nutarimo, priimto tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-76155-18, turinio analizė patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenustatė, kad pareiškėjas pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Šiame nutarime buvo konstatuota, kad pareiškėjo sutuoktinė turėjo teisę patekti į bet kurią gyvenamojo namo patalpą be jokių apribojimų, pareiškėjo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstamas nerūpestingumas, taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginklų, šaudmenų saugojimą, reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas negalėjo veikti dar atidžiau ir rūpestingiau nei veikė, negalėjo nuspėti ir kontroliuoti sutuoktinės veiksmų ir išvengti kilusių pasekmių. 2018 m. spalio 26 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka šio procesinio sprendimo neskundė ir nutarimas yra įsiteisėjęs.

15. Teismas nustatė, kad ginčijamu Kauno AVPK sprendimu, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XIII skyriaus 92.4 punktu, panaikino pareiškėjui 2016 m. sausio 14 d. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005274.

16. Spręsdamas kilusį ginčą teismas vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismas pacitavo iš esmės analogišką, Taisyklių 92.4 punkte įtvirtintą leidimo panaikinimo pagrindą bei pažymėjo, jog Reikalavimų 8 ir 37 punktuose įtvirtintas draudimas metalinės spintos (seifo) ar durų nuo patalpos, kurioje saugomi ginklai, raktus laikyti matomose, lengvai prieinamose vietose.

17. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas savo gyvenamojoje vietoje (turtas buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise) buvo įrengęs saugumo reikalavimus atitinkantį seifą ginklams saugoti, o byloje vertintina, ar rakto nuo seifo su ginklais laikymas gyvenamojo namo pagalbinėse patalpose esančių kelnių kišenėje nepažeidžia ginklų laikymo ir saugojimo bei ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių reikalavimų.

18. Įvertinęs ginčui taikytiną teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teismas pabrėžė, kad teisės aktai imperatyviai ir detaliai nereglamentuoja, kur turi būti laikomas raktas nuo seifo, kuriame laikomi ginklai, o Reikalavimų 8 ir 37 punktai imperatyviai nedraudžia raktus nuo seifo laikyti gyvenamojo namo priklausinyje (priestate) esančių drabužių kišenėje. Pažymėdamas, kad Reikalavimų 8 ir 37 punktų nuostatos draudžia raktus nuo seifo laikyti tik lengvai pašaliniams asmenims prieinamose vietose, o kas laikytina lengvai prieinama vieta – yra vertinamasis kriterijus, teismas nurodė, kad sprendžiant, ar pareiškėjas šį reikalavimą pažeidė, turi būti įvertinta ir tai, ar pareiškėjo sutuoktinė turėjo galimybę ginklu pasinaudoti dėl pareiškėjo neatsargumo ir nerūpestingumo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalėjo būti konstatuota, kad pareiškėjo sutuoktinė ginklu pasinaudoti turėjo galimybę dėl to, kad pareiškėjas pažeidė teisės normų, reglamentuojančių ginklų laikymą ir saugojimą, reikalavimus.

19. Kadangi, teismo vertinimu, Reikalavimų nuostatos aiškiai nenustatė, kur turi būti laikomi seifo raktai, tačiau akivaizdu, kad tai neturėjo būti pašaliniams asmenims lengvai prieinama vieta, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė, turėdama tikslą nusižudyti, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame gyvenamajame name ir jo priklausiniuose intensyviai ieškojo ir surado seifo raktą, kuriuo jį atrakino ir paėmė ten buvusį pistoletą, nepatvirtino, kad raktai buvo palikti lengvai prieinamoje vietoje. Teismas nurodė, kad šią išvadą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės bei kompetentingų pareigūnų padarytos išvados, t. y. nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyti Įstatymo, Taisyklių ar Reikalavimų normų pažeidimai, pareiškėjas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalį.

20. Atsižvelgęs į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikėsi Įstatyme, Taisyklėse, Reikalavimuose nustatytų saugumo reikalavimų, nes ginklą laikė tinkamai įrengtame ir užrakintame seife, seifo raktai nebuvo palikti spynoje ar kitoje pašaliniams asmenims lengvai prieinamoje vietoje, o pareiškėjo sutuoktinė, turėdama konkretų tikslą, jai priklausančiose patalpose intensyviai ieškojo rakto nuo ginklų seifo. Kadangi rakto nuo seifo, kuriame laikomi ginklai, saugojimo vieta teisės normomis nėra tiksliai apibrėžta, todėl kilusios abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 str. 1 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamas terminas „naudojasi ginklu“, kas reiškia aktyvius asmens veiksmus.

21. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo faktinio pagrindo taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ir skundžiamą administracinį aktą panaikino.

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl 1 073 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (800 Eur už skundo parengimą, 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio), nes prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, realiai patirtos, neviršijančios teisės aktuose rekomenduojamų didžiausių priteistinų sumų už konkrečias teisines paslaugas (skundo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme).

III. 23. Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 18-IL-20-02883-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

24. Atsakovas akcentuoja, kad Įstatymo, Taisyklių ir Reikalavimų nuostatos, numatančios griežtus ginklų apyvartos reikalavimus, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis, ir paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo fakto. Visi šie reikalavimai yra imperatyvūs.

25. Aplinkybė, kad pareiškėjas seifo raktus laikė medžiotojo aprangos kelnių, kurios kabojo bendro naudojimosi su sutuoktine patalpoje, kišenėje, patvirtina, kad jis neužtikrino ginklo saugumo, nes juo pasinaudojo kitas asmuo. Remiantis teismų praktika, pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad ginklai būtų saugomi ir niekas kitas, išskyrus jį patį, negalėtų jais pasinaudoti, taip pat saugoti raktus kitiems asmenims neprieinamoje vietoje, įrengti kodinę seifo spyną, seifo atidarymo metu suveikiančią signalizaciją ir pan. Pareiškėjas, būdamas brandaus amžiaus ir turėdamas nemenką gyvenimišką patirtį, privalėjo suvokti, kad raktus saugoti drabužių kišenėje – nesaugu, kadangi drabužių kišenės yra įprastinės vietos pinigams, raktams laikyti. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl kokių nors objektyvių priežasčių būtų negalėjęs seifo raktų palikti kitoje saugioje, kitiems asmenims neprieinamoje vietoje. Jis buvo išklausęs šaunamojo ginklo įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo savigynai kursus, išlaikęs egzaminą ir neabejotinai žinojo, kad seifo raktai turi būti saugomi, kad nebūtų sudarytos sąlygos neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu. Atsakovo teigimu, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas galėjo numanyti sutuoktinės ketinimus, todėl priešingas teiginys vertintinas kaip atsakomybės už padarytus ginklų apyvartos reikalavimų pažeidimus vengimas.

26. Tai, kad seifo raktų saugojimo vieta teisės normose nėra tiksliai apibrėžta, nesuteikia pagrindo administracinėje byloje vertinti kilusių abejonių ir neaiškumų pareiškėjo naudai. Tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje įtvirtinta asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nuostata. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 11 ir 17 punktų nuostatomis, pažymi, kad ginklo turėjimo sąvoka apima ir naudojimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas atsakovo sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Pareiškėjas atsiliepime į Kauno AVPK apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

28. Atsakovo apeliaciniame skunde, kaip ir skundžiamame sprendime, nepagrįstai formaliai taikomos ir aiškinamos materialinės teisės normos (Įstatymo 40 str. str. 1 d. 6 p., 32 str. 3 d., Reikalavimų 8 p.), nevertinant arba klaidingai interpretuojant teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, taip nukrypstant nuo bendro teisingumo ir teisėtumo principo.

29. Byloje ginčas kilo dėl Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo ginklų savininkui užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys butų saugomi, taip pat Reikalavimų 8 ir 37 punktų taikymo ir aiškinimo.

30. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytą argumentą, kad laikantis atsakovo nepagrįsto išaiškinimo, bet kokioje situacijoje, kai tretieji asmenys užvaldo raktus nuo seifo, kuriame yra saugomi šaunamieji ginklai ir/ar jais pasinaudoja, yra pagrindas konstatuoti, jog ginklo savininkas pažeidė šaunamojo ginklo laikymą ir naudojimą reglamentuojančias teisės normas. Tačiau gyvenimiškai gali susiklostyti situacija, jog ginklo kontrolę jų savininkas praranda nesant nei jo kaltei, nei nerūpestingumui, o aptariamos grėsmės, jog tretieji asmenys, intensyviai ieškodami raktų, gali juos rasti, negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių.

31. Pareiškėjo teigimu, šias išvadas patvirtina ir vieninga administracinio teismo praktika, kur suformuota pozicija, jog sprendžiant, ar ginklo savininkas pažeidė ginklų laikymo ir saugojimo bei ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių reikalavimus, turi būti įvertinta faktinių aplinkybių visuma ir tai, ar ginklas buvo prarastas dėl asmens neatsargumo ir nerūpestingumo.

32. Pareiškėjo veiksmai (neveikimas), jau yra įvertinti kompetetingų teisėsaugos institucijų pareigūnų – ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) pagal Baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalį nebuvo pradėtas, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus, taip pat nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas negalėjo veikti dar atidžiau ir rūpestingiau nei veikė, negalėjo nuspėti ir kontroliuoti sutuoktinės veiksmų ir išvengti kilusių pasekmių.

33. Atsakovas šioje byloje laikosi priešingos pozicijos, jog pareiškėjas pasielgė neatsakingai ir neapdairiai, t. y. faktiškai yra ginčijamos to paties subjekto (policijos kito skyriaus pareigūno) padarytos išvados, taip nepagrįstai kvestionuojant galutinį įsiteisėjusį procesinį sprendimą. Nei skundžiamame sprendime, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kaip policija, t. y. subjektas, kuris kontroliuoja ginklų ir šaudmenų naudojimo ir laikymo teisėtumą bei taiko teisės aktus, supranta reikalavimą „kitiems asmenims neprieinamoje vietoje“. Bet kokia seifo raktų saugojimo/laikymo vieta ar slėptuvė, jeigu ji yra prieinama ginklo savininkui, bus prieinama ir kitiems asmenims. Todėl atsakovas iš ginklų savininko iš esmės reikalauja tokio elgesio, kokio įgyvendinti neįmanoma.

34. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos faktinių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė šeimos namuose (ir pagalbiniame pastate) intensyviai ieškojo rakto nuo seifo, nepatvirtinto, kad raktai buvo palikti lengvai prieinamoje vietoje. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, turėjo ar galėjo įrengti kodinę seifo spyną, seifo atidarymo metu suveikiančią signalizaciją ir pan.. Tokie reikalavimai šaunamojo ginklo laikymo vietai nėra numatyti. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas savo gyvenamojoje vietoje buvo įrengęs saugumo reikalavimus atitinkantį seifą ginklams saugoti. Net ir atsakovo nurodytos saugumo priemonės visiškai neeliminuoja grėsmės, jog tretieji asmenys galės pasinaudoti, užvaldyti ginklus.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su rakto laikymu ir nelaimingu atsitikimu, ir tvirtina, kad jo elgesys nagrinėjamoje situacijoje atitiko Reikalavimuose nustatytas saugumo nuostatas, nes seifo raktai nebuvo palikti spynoje ar kitoje pašaliniams asmenims prieinamoje vietoje, pareiškėjas negalėjo nuspėti pavojingų gyvybei sutuoktinės ketinimų. Raktai nuo seifo su ginklais buvo padėti kitoje patalpoje nei įrengtas seifas, pareiškėjo asmeniniuose daiktuose, t. y. jo medžioklinių kelnių kišenėje, kad akivaizdžiai nebūtų pastebimi.

36. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir prašo šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš Kauno AVPK.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 18-IL-20-02883-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nes, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir atsižvelgęs į faktinę aplinkybę, kad pareiškėjo ginklu pasinaudojęs asmuo (sutuoktinė), turėjo galimybę nevaržomai ieškoti rakto nuo seifo, kuriame pareiškėjas laikė ginklus, bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jai priklausiusiuose pastatuose, darė išvadą, jog pareiškėjas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių ginklų laikymo tvarką, reikalavimų ir konstatavo, kad leidimo panaikinimas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu buvo neteisėtas.

39. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir tvirtina, kad pareiškėjo veiksmai, kai raktas nuo ginklų seifo buvo paliktas pareiškėjo medžioklinių drabužių kišenėje, t. y. kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, yra akivaizdžiai neatitinkantys nustatytos ginklų turėtojui pareigos užtikrinti ginklų saugumą ir juos laikyti taip, kad kiti asmenys negalėtų jais pasinaudoti. Atsakovo teigimu, tai, kad Įstatyme ir Reikalavimuose konkrečiai nenurodyta, kur turi būti laikomi raktai nuo ginklų seifo, nereiškia, jog pagrįsta šiuos neaiškumus vertinti palankiai pareiškėjui.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

41. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu bei išvada, jog pareiškėjo elgesys iki leidimo panaikinimo atitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Reikalavimuose ginklų turėtojui nustatytas pareigas.

42. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-540 redakcija, įsigaliojusi 2018 m. sausio 1 d.) tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami, vienas iš jų – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Taisyklių (2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-734 redakcija) 92.4 punkte iš esmės tik pakartojama Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje 6 punkto įtvirtinta nuostata: leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

43. Akcentuotina, jog kai sprendžiama dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012).

44. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ginčijamą sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ir leidimą laikyti (nešiotis) B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis grindė Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 32 straipsnio 3 dalies, Reikalavimų 8 ir 37 punktų, t. teisės aktų, reglamentuojančių ginklų apyvartą, nuostatų pažeidimais: pareiškėjas seifo nuo ginklų raktą laikė savo medžioklinių drabužių kišenėje, tuo sudarydamas sąlygas kitam asmeniui pasinaudoti vienu iš ginklų.

45. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi; ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Reikalavimų (2018 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 5-V-72 redakcija) VIII skyriuje nustatyti Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų ginklų, šaudmenų laikymo sąlygos ir reikalavimai. Pagal juos draudžiama metalinės spintos (seifo) ar durų nuo patalpos, kurioje saugomi ginklai, raktus laikyti matomose, lengvai prieinamose vietose ar perduoti juos kitiems asmenims, taip pat ir ginklų naudotojams, jei spintoje (seife) ar patalpoje yra saugomi ginklai, kurie nėra perleisti naudotojui.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.

47. Iš bylos medžiagos buvo nustatyta, kad 2018 m. gegužės 27 d. apie 15 val. savo namų virtuvėje pareiškėjui priklausančiu šaunamuoju ginklu pistoletu „Makarov“ nusišovė pareiškėjo sutuoktinė; pistoletas „Makarov“ buvo užrakintas seife, o raktai nuo seifo buvo medžioklės kelnių, kurios kabojo ant pakabos namo priestate, kišenėje; įvykio metu pareiškėjas buvo namuose (dirbo kieme); pareiškėjo sutuoktinė be apribojimų galėjo patekti į bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomą turtą (visus pastatus). Pažymėtina, kad šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog ginklai (tame tarpe ir pistoletas „Makarov“) buvo laikomi legaliai, Reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, ginklu pasinaudojo tokios teisės neturintis asmuo ir buvo padaryta žala asmens gyvybei (ginklu neteisėtai pasinaudojęs asmuo žuvo).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą ir įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepažeidė ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimus nustatančių teisės aktų nuostatų ir nebuvo faktinio bei teisinio pagrindo skundžiamam Kauno AVPK sprendimui priimti.

49. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Reikalavimų 37 punkte nėra konkrečiai nurodyta, kur ginklų savininkas turi laikyti raktus nuo seifo (metalinės spintos), kurioje saugomi ginklai, tačiau aiškinant šią Reikalavimų nuostatą (draudžiama metalinės spintos (seifo) ar durų nuo patalpos, kurioje saugomi ginklai, raktus laikyti matomose, lengvai prieinamose vietose) kartu su Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga saugoti ginklus, neabejotinai darytina išvada, jog raktai nuo seifo turi būti laikomi taip, kad būtų išvengta šių raktų, o kartu ir pačių ginklų patekimo pas asmenis, neturinčius leidimo juos naudoti. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste medžioklinių drabužių kišenė nelaikytina saugi ar sunkiai pašaliniams asmenims prieinama, nenuspėjama vieta, atitinkamai, toks pareiškėjo elgesys, nors ir trumpalaikis, negalėjo būti vertinamas kaip atitinkantis Įstatyme ir Reikalavimuose nustatytą pareigą būti rūpestingam ir užtikrinti, kad raktu (o vėliau – ir ginklu) negalėtų disponuoti tokios teisės neturintis asmuo.

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės ginčo situacijos vertinimui neturi pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota aplinkybė, jog raktą surado pareiškėjo sutuoktinė, kuri galėjo nevaržomai judėti bendruose šeimos namuose, bei šio rakto paieškos motyvas, nes seifo rakto buvimo vieta, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus ir ginklų valdytojui taikomus atidumo ir rūpestingumo standartus, akivaizdžiai jų neatitiko. Specialiosios teisės (leidimo laikyti (nešiotis) ginklus) Įstatyme nustatytais pagrindais panaikinimui teisinės reikšmės neturi ir tai, jog pareiškėjui nebuvo taikyta baudžiamoji ar administracinė teisinė atsakomybė. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

52. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui pažeidus ginklų apyvartą reglamentuojančius teisės aktus, o dėl tokio pažeidimo kilus pavojui asmens sveikatai ir gyvybei, atsakovui kilo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas priimti skundžiamą sprendimą ir panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Kauno AVPK 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 18-IL-20-02883-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra neteisėtas ir jį panaikino.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas.

54. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Tačiau šiuo atveju atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė