2013-04-03 Nr. AB-986-3-62-3-00816-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P556-103/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-816-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 80.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-2611/2012 pagal pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2439-3770, 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1655-3771 ir 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-t-2988-4162 dalis, kuriomis pareiškėjai buvo nustatyta garantuojama ir apmokama valstybės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ir įpareigoti Tarnybą priimti sprendimus, kuriais L. Ž. būtų 100 procentų apmokėtas teisinių paslaugų teikimas.

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad su ginčijamais sprendimais nesutinka iš dalies, nes atsakovas minėtais sprendimais nusprendė teikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje ir administracinėje bylose valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimus garantuoti ir apmokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Paaiškino, kad administracinėje byloje Nr. I-792-402/2011 jos vyras A. Ž. yra taip pat pareiškėjas ir jis yra II grupės invalidumo pensininkas, jam teiktina antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas valstybė apmoka 100 procentų, teigė, kad šioje byloje ji pati parengė skundą ir surinko rašytinius įrodymus, o ją atstovaujantys advokatai atstovavo netinkamai. Nurodė, kad 50 procentų išlaidų apmokėti iš savo su vyru biudžeto neįstengs, prašė jai taikyti nuolaidas kaip našlaitei bei dėl to, jog jos vyrui A. Ž. pripažintas sunkus neįgalumas ir ji rūpinasi visais jo reikalais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“. Nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog pareiškėjos turto vertė neviršija pirmojo turto lygio, tačiau jos metinės pajamos viršija pirmąjį pajamų lygį – 6 400 Lt, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos turto ir pajamų antrąjį lygį antrinei teisinei pagalbai gauti nulėmė pareiškėjos metinės pajamos. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja nepatenka į Įstatymo 12 straipsnyje nustatytą sąrašą asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Teismas nurodė, kad kitų pagrindų, į kuriuos atsižvelgiant, pareiškėją būtų galima priskirti prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens pajamų asmens turto ir pajamų lygį, teisės aktai nenumato.

III. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą. Taip pat prašė įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėja būtų iš dalies atleista už teisinių paslaugų teikimą, mokant advokatams: advokatui J. L. – už dokumentų kopijų tvirtinimą, advokatei J. B. – už 2010 m. liepos 7 d. parengtą apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo panaikinimo (civilinės bylos Nr. 2-1367-391/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamų Tarnybos sprendimų dalimi, kuria nustatyta pareiškėjai skirtos antrinės teisinės pagalbos valstybės garantuojamų ir apmokamų išlaidų dalis – 50 procentų. Pareiškėjos manymu, jai turi būti 100 procentų atlyginamos teisinės pagalbos išlaidos bylose, kuriose ginčijamais Tarnybos sprendimais jai paskirta antrinė teisinė pagalba / tęsiamas skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas. Įstatymas numato du atvejus, kuriais asmeniui garantuojamas 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas: jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis (Įstatymo 14 str. 4 d. 1 p.) arba neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, jei asmuo patenka į Įstatymo 12 straipsnyje nurodytų asmenų sąrašą (Įstatymo 14 str. 5 d.).

Iš Tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2439-3770, 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1655-3771 ir 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-t-2988-4162 matyti, kad valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis (50 procentų) pareiškėjai buvo nustatytas atsižvelgus į pareiškėjos turto ir pajamų lygį. Apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuoja, kad kas mėnesį gauna 533,71 Lt pajamų. Šiam teiginiu pagrįsti pareiškėja pateikia 2011 m. spalio 24 d. pildytą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (ataskaitinis laikotarpis 2010 m. spalio 1 d.

– 2011 m. rugsėjo 30 d.). Šioje deklaracijoje nurodyta, kad pareiškėja kas mėnesį gauna 534 Lt pajamų. Nustatyta, kad šioje byloje ginčijami Tarnybos sprendimai buvo priimti įvertinus pareiškėjos Tarnybai pateiktą 2011 m. liepos 13 d. užpildytą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (ataskaitinis laikotarpis 2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d.). Šioje deklaracijoje pareiškėja nurodė, kad jos kas mėnesį gaunamos pajamos yra 893 Lt. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad dalis 2011 m. spalio 24 d. ir 2011 m. liepos 13 d. pildytose deklaracijose nurodytų laikotarpių sutampa – 2010 m. spalio 24 d.

– 2011 m. birželio 30 d., tačiau pareiškėja deklaracijose pateikia skirtingus duomenis dėl nurodytu laikotarpiu gautų pajamų. Įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta pareiškėjo, kuris prašo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pareiga teikti valstybės garantuojamai pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Įstatymai nenustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareigos tikrinti pareiškėjo pateiktos deklaracijos duomenų apie pajamas teisingumo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai bei teisėtai pareiškėjos turto ir pajamų lygį nustatė pagal 2011 m. liepos 13 d. užpildytoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje pareiškėjos nurodytus duomenis.

Įvertinę nurodytoje turto deklaracijoje pateiktus duomenis Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad metinės pareiškėjos pajamos viršija 6 400 Lt (8 MMA), bet neviršija 9 600 Lt (12 MMA), vadinasi, pareiškėja patenką į antrąjį asmens turto ir pajamų lygį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ 1.2 p.), todėl turi teisę tik į 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Teismas taip pat akcentavo, kad naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją pareiškėja užpildė tik po ginčijamų Tarnybos sprendimų priėmimo (2011 m. spalio 24 d.). Be to ir pagal 2011 m. spalio 24 d. užpildytoje deklaracijoje pateiktus duomenis, pareiškėjos metinės pajamos (534 x 12 = 6 408 Lt) viršija pirmąjį pajamų lygį. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, jog gali būti priskiriama kuriai nors vienai iš Įstatymo 12 straipsnyje nurodytų asmenų grupei, kuriai garantuojama ir apmokama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nepriklausomai nuo turto ir pajamų lygio.

Iš pareiškėjos teismui teiktų procesinių dokumentų galima spręsti, kad pareiškėja mano, jog 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba jai priklauso, nes ji rūpinasi neįgaliu savo vyru, siekia tapti jo rūpintoja (Įstatymo 12 str. 5 p.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja yra teisės aktų nustatyta tvarka paskirta sutuoktinio A. Ž. rūpintoja ar globėja. Antra, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad bylose, kuriose jai Tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-2439-3770, 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1655-3771 ir 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-t-2988-4162 skirta antrinė teisinė pagalba / pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimas, yra siekiama ginti A.

Ž. teises ir interesus. Priešingai, byloje esantys įrodymai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nurodytose bylose pareiškėja gynė / gina savo individualų interesą. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kurie, jos vertinimu, sudaro pagrindą jai skirti 100 procentų apmokamą antrinės teisinės pagalbą (jos vyrui administracinėje byloje Nr. I-792-402/2011 yra skiriama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidas apmokant 100 procentų; administracinėje byloje Nr. I-792-402/2011 valstybės skirtas advokatas dirbo neefektyviai; pareiškėjai, kaip našlaitei, taikytinos nuolaidos) taip pat nesudaro pagrindo pareiškėjai garantuoti ir apmokėti 100 procentų ginčijamais sprendimais skirtos / tęsiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atidėti / sustabdyti šią administracinę bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. Ik-1532-644/2012 ir civilinė byla dėl pareiškėjos, kaip A. Ž. rūpintojos, nustatymo. Prašyme nurodė, kad šiuo metu administracinėje byloje Nr. Ik-1532-644/2012 yra sprendžiamas patikslinto skundo priėmimo klausimas, ir šios bylos išsprendimas turės įtakos nagrinėjamai administracinei bylai, nes į administracinėje byloje Nr. Ik-1532-644/2012 pareiškėjos prašomos priteisti žalos dydį įskaičiuota suma, pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą už advokatės J.

B. teisinių paslaugų teikimą apeliacinės instancijos teisme. Prašyme pareiškėja taip pat nurodė, kad civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos vyrui A. Ž. nustatytinos globos ir pareiškėjos, kaip globėjos paskyrimo, todėl pareiškėja mano, kad ją paskyrus sutuoktinio A. Ž. rūpintoja, teisiniuose ginčuose pasikeis jos teisinė padėtis ir atsiras pagrindas apmokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegijai nenustačius bylos atidėjimo ar sustabdymo pagrindų, 2012 m. spalio 22 d. nutartimi nurodytas pareiškėjos prašymas buvo atmestas.

Įvertinusi pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus įrodymus bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teisėjų kolegija nenustatė, kad administracinė byla Nr. Ik-1532-644/2012 būtų susijusi su nagrinėjama byla. Taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, kad būtų pradėta civilinė byla dėl rūpybos A. Ž. nustatymo. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentavo, kad pareiškėjos ginčijamų sprendimų dalių teisėtumui yra aktuali situacija, buvusi šių sprendimų priėmimo metu. Pasikeitus pareiškėjos turto ir pajamų lygiui, ar pareiškėjai po ginčijamų sprendimų priėmimo atitinkant vienos ar kelių Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų asmenų grupių požymius, tai sudarytų pagrindą pareiškėjai kreiptis į Tarnybą dėl naujo valstybės garantuojamų ir apmokamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio nustatymo, tačiau tai nesudarytų pagrindo naikinti ar keisti šioje byloje ginčijamų sprendimų.

Apeliaciniu skundu be reikalavimo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą, pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėja būtų iš dalies atleista už teisinių paslaugų teikimą, mokant advokatams: advokatui J. L. – už dokumentų kopijų tvirtinimą, advokatei J. B. – už 2010 m. liepos 7 d. parengtą apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo panaikinimo (civilinės bylos Nr. 2-1367-391/2010).

Teismas nustatė, kad nurodytas reikalavimas dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus bylą nagrinėjant pirmąja instancija nebuvo reikštas, todėl tokio reikalavimo teisėtumas bei pagrįstumas negali būti nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d.). Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

IV. Pareiškėja 2013 m. vasario 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-2611/2012. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarnyba netinkamai įvertino jos 2011 m. liepos 13 d. deklaracijoje nurodytus duomenis, kadangi 2012 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-4177-4993, kuriuo Tarnyba priskyrė ją prie asmenų, turinčių pirmąjį turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjos turto ir pajamų lygis nesikeitė nuo 2010 m. balandžio 1 d., kai jai buvo paskirta senatvės pensija, kurios dydis nuo to laiko sumažėjo penkiais centais. Šiai dienai jai kas mėnesį išmokamas 533,71 Lt pensijos dydis. Tarnyba 2011 metais turėjo vadovautis ir vadovavosi tuo pačiu LR Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“.

2. Apie tai, kad Tarnyba priskyrė pareiškėją prie asmenų, turinčių teisę į garantuojamą ir 100 procentų apmokamą teisinę pagalbą, ji sužinojo 2012 m. gruodžio 7 d., gavusi per Jiezno paštą Tarnybos laišką su 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)- 12-T-4177-4993, kuriuo Tarnyba nusprendė teikti jai antrinę teisinę pagalbą garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų civilinėje byloje dėl gimimo akto įrašo ištaisymo. Trijų mėnesių terminas procesui atnaujinti baigiasi 2013 m. kovo 7 d. Pateikdama 2013 m. vasario 22 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo per Prienų paštą nepažeidė įstatymų nustatyto termino procesui atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo ginčas iš esmės iš naujo nėra nagrinėjamas. Sprendžiamas tik procesinis klausimas, ar nagrinėjamu atveju yra vienas ar keli iš pagrindų procesui atnaujinti.

Pareiškėja prašyme neįvardijo konkretaus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyto proceso atnaujinimo pagrindo (nenurodė šios dalies tam tikro punkto (-ų)). Prašyme išdėstytos aplinkybės apie pareiškėjos sužinojimą apie Tarnybos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-4177-4993, kuriuo Tarnyba nusprendė teikti jai antrinę teisinę pagalbą garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų civilinėje byloje dėl gimimo akto įrašo ištaisymo, leidžia manyti, jog siekiama atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė yra naujai atsiradusi, bet ne naujai paaiškėjusi aplinkybė. Naujai paaiškėjusios aplinkybės savo esme yra tokios aplinkybės, kurios egzistuoja bylos nagrinėjimo metu, bet tuo metu nebūna žinomos ir paaiškėja tik po bylos išnagrinėjimo. Tuo tarpu pareiškėjos nurodoma aplinkybė šios bylos nagrinėjimo metu iš viso neegzistavo (ji atsirado po to, kai byla buvo baigta), todėl bylos nagrinėjimo metu teismas niekaip į ją negalėjo atsižvelgti ir ji negali turėti jokios įtakos teismo sprendimui bei negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyta argumentacija nepatvirtina minėto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Visos kitos prašyme nurodytos aplinkybės taip pat neatitinka jokio ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą. Pateikti argumentai iš esmės susiję su faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, tačiau, svarstant prašymą dėl proceso atnaujinimo, faktai ir įrodymai iš naujo negali būti vertinami, kadangi tai nėra prašymą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl yra atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-2611/2012 pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų pakeitimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius