2026-01-28 Nr. AB-2047-3-61-3-05597-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1507-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05597-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 25S20647 dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė jai išduoti leidimą laikinai gyventi. 2022 m. ji pradėjo studijuoti programų sistemas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Tačiau kadangi programa vyko Šiauliuose, o ne Vilniuje, paskaitų nelankė ir nusprendė pradėti studijas iš naujo Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – ir VGTU). Kadangi šiame universitete nebuvo siūloma programų sistemų studijų programa, pareiškėja pasirinko bioinžineriją. Nors 2 metus studijavo bioinžineriją ir sėkmingai surinko 100 ECTS kreditų, programa pasirodė pernelyg techniška ir neatitiko jos gebėjimų. Per šią patirtį ir Erasmus mainų programą pareiškėja atrado, kad jos stiprybės slypi komunikacijoje, kūrybiškume ir analitiniame mąstyme. 2025 m. rugsėjį ji perėjo į Skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos programą Mykolo Romerio universitete (toliau – ir MRU). Ši programa atitinka pareiškėjos asmeninius interesus ir karjeros tikslus. Tokie kursai kaip „Skaitmeninės žiniasklaidos strategijos“, „Rinkodaros analizė“ ir „Komunikacijos psichologija“ tiesiogiai rengia ją karjerai rinkodaros bei personalo valdymo srityse. Be to, pareiškėjos dėstytoja pateikė teigiamą rekomendacinį laišką apie jos kompetencijas, aktyvumą.

3. Pareiškėjos teigimu, pasirinkta Skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos programa MRU nėra formali ar fiktyvi priemonė pasilikti Lietuvoje – ji tiesiogiai atitinka pareiškėjos akademinius bei karjeros siekius. Šią aplinkybę patvirtina ne tik pareiškėjos nuoseklūs paaiškinimai, bet ir jos dėstytojos rekomendacija, kurioje aiškiai nurodoma, kad ji aktyviai dalyvauja studijų procese, yra atsakinga ir motyvuota studentė, netgi išrinkta kurso seniūne. Tokie faktai negali būti suderinami su atsakovo teiginiu, esą pareiškėja neketina studijuoti ar yra nepažangi. Pareiškėjos akademinės veiklos ir darbo patirties chronologija rodo nuoseklų siekį integruotis į Lietuvos aukštojo mokslo aplinką ir darbo rinką, o ne fiktyviai išlaikyti leidimą gyventi. Pareiškėja pirmuosius dvejus metus visą dėmesį skyrė studijoms, o dirbti pradėjo tik vėliau, siekdama padengti pragyvenimo išlaidas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsisakyti išduoti leidimą gyventi galima tik tada, kai yra pateikiami neteisėti, suklastoti dokumentai arba sąmoningai klaidinama institucija. Pareiškėja pateikė visus reikiamus dokumentus, jos duomenys atitinka tikrovę, o jokie įrodymai apie neteisėtus veiksmus ar dokumentų klastojimą nepateikti. Vien tik aplinkybė, kad pareiškėja pasirinko kitą studijų programą, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti išduoti leidimą gyventi, nes tai yra teisėtas studento pasirinkimas, neprieštaraujantis nei nacionalinei, nei Europos Sąjungos (toliau- ir ES) teisei.

5. Būdama tarptautinė studentė Lietuvoje, ji ne tik siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą, bet ir aktyviai dalyvauja akademinėje bendruomenėje, įsitraukia į tarptautinius mainus, palaiko dialogą tarp skirtingų kultūrų. Tokia veikla tiesiogiai atitinka deklaracijoje įtvirtintą švietimo paskirtį – skatinti tarpkultūrinį supratimą, toleranciją ir draugiškus santykius tarp tautų. Atsakovo pozicija, kuria abejojama pareiškėjos ketinimu studijuoti ir siekiama apriboti jos teisę tęsti mokslus, prieštarauja tiek šiam fundamentaliam tarptautinės teisės principui, tiek pačiai Lietuvos Respublikos konstitucinei vertybei – švietimo prieinamumui. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad leidimo laikinai gyventi nesuteikimas paneigtų ne tik pareiškėjos individualią teisę į mokslą, bet ir platesnę tarptautinės bendruomenės pripažintą švietimo paskirtį.

6. Pareiškėja jau yra apmokėjusi 3 326 Eur už mokslą MRU, tai aiškiai patvirtina jos rimtą ketinimą tęsti studijas ir užbaigti pasirinktos programos kursą. Tokio dydžio finansinė investicija yra reikšminga ir pagrįstai laikytina objektyviu įrodymu, kad pareiškėja nesiekia formaliai išlaikyti savo statuso Lietuvos Respublikoje, bet yra realiai įsipareigojusi vykdyti studijų procesą. Be to, pareiškėja yra sudariusi ilgalaikę buto nuomos sutartį iki 2026 m. balandžio 26 d. Tai rodo jos planus ir faktinius ketinimus integruotis į Lietuvos visuomenę bent jau visam studijų laikotarpiui. Ilgalaikė gyvenamoji vieta patvirtina, kad pareiškėja nėra laikina, atsitiktinė ar fiktyvi studentė, bet nuosekliai planuoja savo akademinę bei socialinę veiklą Lietuvoje. Ji užtikrino teisėtą ir stabilią gyvenamąją vietą, o tai dar kartą patvirtina jos atsakomybę ir sąžiningumą vykdant Migracijos departamento keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės paneigia bet kokias abejones dėl pareiškėjos ketinimų: tiek studijų mokesčio sumokėjimas, tiek ilgalaikės nuomos sutarties sudarymas yra aiškūs faktiniai rodikliai, kad pareiškėja planuoja likti Lietuvoje teisėtai ir laikytis visų įstatymų. Tai ne tik finansinis įsipareigojimas, bet ir socialinis bei teisinis stabilumo garantas, kurį teismas turėtų vertinti kaip svarbų argumentą sprendžiant dėl leidimo gyventi pratęsimo.

7. Nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką 2022 m. ji pagrindinį dėmesį ir prioritetą skyrė išimtinai studijoms, nes pagrindinis tikslas, dėl kurio ji atvyko į šalį, buvo aukštojo mokslo siekis. Pirmuosius dvejus metus (2022–2023 m.) pareiškėja nedirbo ir visą laiką bei pastangas skyrė tik akademinei veiklai, aktyviai lankė paskaitas, laikė egzaminus ir kaupė kreditus. Ši aplinkybė patvirtina, kad jos veikla Lietuvoje nuo pat pradžių buvo orientuota tik į mokslus, o ne į darbinę veiklą. Tik vėliau, 2024 m. rugpjūčio mėn., pareiškėja pradėjo dirbti, ir tai buvo daroma tik dėl objektyvios priežasties – būtinybės užsitikrinti pragyvenimo lėšas studijų metu. Šis sprendimas nebuvo siekis nukreipti dėmesį nuo studijų ar jas ignoruoti, bet racionalus pasirinkimas užtikrinti finansinę nepriklausomybę bei galimybę savarankiškai apmokėti būtiniausias išlaidas, susijusias su gyvenimu Lietuvoje.

8. Suprasdama Migracijos departamento išsakytą susirūpinimą dėl pilno etato darbo sutarties, pareiškėja iš anksto pabrėžė, kad yra pasirengusi koreguoti savo darbo pobūdį taip, kad jis dar labiau atitiktų jos studijų poreikius. Ji yra pasiryžusi aktyviai derėtis su UAB „CyberCare“ dėl darbo laiko sumažinimo bei perėjimo prie ne viso etato sutarties, siekdama išvengti bet kokio galimo konflikto tarp akademinių ir finansinių įsipareigojimų. Tokiu būdu dar kartą patvirtindama, jog jos prioritetas yra studijos, o darbas tėra tik antrinis, skirtas išimtinai pragyvenimo išlaidoms padengti. Pareiškėjos veiksmai rodo nuoseklų, atsakingą ir sąžiningą požiūrį: pagrindinis jos tikslas yra mokslai, o darbo santykiai – tik pagalbinė priemonė šiam tikslui pasiekti. Tokia elgsena negali būti laikoma piktnaudžiavimu ar tik statuso išlaikymu, priešingai – ji atspindi studentės brandą, atsakomybę ir tikruosius ketinimus integruotis į Lietuvos akademinę ir socialinę erdvę teisėtais pagrindais.

9. Atsisakymas pratęsti ar išduoti leidimą gyventi vien dėl aplinkybės, kad studentė kurį laiką dirbo pilnu etatu, neatsižvelgiant į tai, kad pagrindinis tikslas vis tiek išlieka mokslai, būtų perteklinė ir neproporcinga priemonė. Pareiškėja, laikydamasi teisės aktų, sąžiningai deklaravusi visą savo akademinę ir darbo patirtį bei investavusi tiek į studijų mokesčius, tiek į gyvenamosios vietos nuomą, turi pagrįstą lūkestį, kad valstybės institucijos vertins jos veiksmus objektyviai ir nebaus už tai, jog ji ieškojo galimybių išsilaikyti Lietuvoje sąžiningu darbu. Šių principų ignoravimas ne tik pažeistų pareiškėjos teises, bet ir sudarytų pavojingą precedentą, jog studentai, stengdamiesi išgyventi teisėtais būdais, rizikuoja netekti savo statuso.

10. Pareiškėja nesiekia suklaidinti Migracijos departamento ar pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis. Situacija kilo tik dėl žmogiškos klaidos – apklausos metu, iš įpratimo atsakinėdama į klausimus, pareiškėja nurodė, kad gyvena su draugu, nes tuo metu dar neseniai buvo pakeitusi gyvenamąją vietą. Iš karto po pasakymo ji pati save pataisė ir paaiškino tikrąją padėtį – kad yra persikėlusi gyventi kartu su savo seserimi. Tokia situacija yra natūraliai paaiškinama, nes gyvenamosios vietos pasikeitimas buvo visai nesenas, o pokalbio metu pareiškėja jautėsi įsitempusi dėl procedūros oficialumo. Ji niekada nesiekė nuslėpti faktinių duomenų – priešingai, patikslino savo atsakymą, nedelsdama nurodydama tikrovę. Pareiškėjos vertinimu, situacija turėtų būti vertinama proporcingai, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamosios vietos pakeitimas yra įprasta gyvenimo aplinkybė, o klaidingas pirmasis pareiškėjos atsakymas buvo nedelsiant patikslintas.

11. Pareiškėjos akademinis kelias iki šiol nebuvo labai vientisas. Tačiau kiekvienas pasirinkimas, net ir vėliau pasirodęs netinkamas, buvo sąžiningas bandymas atrasti tinkamiausią kryptį, atitinkančią jos gebėjimus bei asmeninius interesus. Kiekvienas etapas, pradedant programų sistemų studijomis, pereinant prie bioinžinerijos ir galiausiai pasirenkant skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos programą MRU, tapo svarbia patirtimi, suteikusia galimybę geriau pažinti save, įvertinti savo stiprybes bei aiškiau apibrėžti ilgalaikius karjeros tikslus. Šiandien pareiškėja yra pasiekusi brandos tašką, kai aiškiai suvokia savo stipriąsias puses – komunikaciją, kūrybiškumą ir analitinį mąstymą – bei sėkmingai jas taiko akademinėje veikloje. Skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos studijos jai suteikia realią galimybę išnaudoti šiuos gebėjimus, todėl dabartinis pasirinkimas nėra atsitiktinis, o pagrįstas kryptingas sprendimas, paremtas ankstesne patirtimi. Pareiškėja akcentuoja, kad šiame etape ji yra susitelkusi, disciplinuota, motyvuota ir visiškai užtikrinta dėl savo studijų krypties, todėl jos vienintelis tikslas Lietuvoje yra baigti šią programą, gauti aukštąjį išsilavinimą ir taip pasiekti savo asmeninius bei profesinius tikslus. Darbo santykiai, kuriuos pareiškėja palaiko Lietuvoje, yra tik antraeilis, pagalbinis elementas, skirtas užtikrinti minimalias pragyvenimo išlaidas. Darbas jokiu būdu neužgožia ir negali užgožti studijų, kurios yra absoliutus prioritetas. Pareiškėja pabrėžia, kad bet kokioje situacijoje, kurioje atsirastų konfliktas tarp darbo ir mokslų, studijos visuomet liktų pirmoje vietoje. Tai rodo atsakingą požiūrį ir sąmoningą pasirinkimą siekti išsilavinimo, o ne tik formaliai išlaikyti teisinį statusą.

12. Pareiškėja ketina siekti profesinės karjeros Lietuvoje, kadangi čia įgytos žinios ir patirtis gali būti sėkmingai pritaikytos darbo rinkoje. Tačiau kartu ji visiškai supranta ir gerbia leidimo laikinai gyventi pobūdį bei šio teisinio statuso ribotumą. Pareiškėja sąmoningai suvokia, kad leidimas gyventi Lietuvoje yra suteikiamas ne neribotam laikui, o tik tiek, kiek ji yra studentė ir laikosi teisės aktuose numatytų sąlygų. Ji taip pat pripažįsta, jog pasibaigus šiam laikotarpiui ar pasikeitus aplinkybėms, ji turės grįžti į savo gimtąją šalį, jei tokia bus teisinė pareiga.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, žinodama, kad siekia gyventi Vilniuje, rinkosi studijuoti Šiauliuose. Studijas paliko, nes sužinojo, kad akademija yra Šiauliuose. Argumentai prieštarauja logikai, nes akivaizdu, kad Šiaulių akademija yra Šiauliuose, o pareiškėjos vykimo tikslas turėjo būti studijos, o ne gyvenimas Vilniuje. Pareiškėja nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. įstojo į VGTU bioinžinerijos studijų programą, kur šiuo metu kartoja trečią kursą, šių studijų tęsti taip pat nebenori, nes mano, kad tai būtų laiko gaišimas, kadangi šiose studijose nesiseka ir visi studijų dalykai yra pernelyg techniniai, todėl ši pasirinkta kryptis netenkina. Apklausos metu dėl studijų institucijos ir studijų programos keitimo nurodyti asmens argumentai yra paviršutiniški, motyvai studijuoti universitete nepagrįsti, taip pat ir tai, kad asmuo tuo pačiu metu dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį ir vykdo individualią veiklą, kelia pagrįstų abejonių dėl asmens realaus ir kryptingo dalyvavimo studijų procese. Asmens pasirinktos studijų programos (programos sistemos, bioinžinerija, komunikacija ir skaitmeninė rinkodara) yra gana skirtingos – tiek turiniu, tiek karjeros galimybėmis, tai visiškai skirtingos kryptys bei reikalauja labai skirtingų gebėjimų. Tai reiškia, kad asmens sprendimas keisti studijas nėra pagrįstas iš anksto apgalvotu akademiniu planu ar realiu studijų tęstinumu, bet grindžiamas subjektyvia nuomone, kuri susiformavo gyvenant Lietuvoje, bendraujant su aplinkiniais ir keičiantis pareiškėjos asmeniniams prioritetams. Atsakovui kilo abejonių dėl asmens deklaruojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo – mokytis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja skunde nenurodė turėjusi, ar turinti ateities karjeros planą. Pareiškėja pastudijavusi komunikaciją gali vėl manyti, kad studijos ne jai ir nuspręsti studijuoti kitą specialybę. Vis tik, leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu neišduodamas tam, kad pareiškėjai atrastų save, o tam, kad įgytų prašomą išsilavinimą. Nors pareiškėja kreipėsi jau dėl 3 leidimo studijų pagrindu, tačiau nebaigė dar nei vienų studijų. Pareiškėja stodama į visas studijų įstaigas investavo pinigus, tai neįrodo jos motyvacijos užbaigti studijų, nes ji, nors investavo pinigus į studijas VGTU, tačiau jų tęsti neketina, t. y. investuotos įmokos už studijas yra prarandamos.

15. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą studijų pagrindu VGTU, kuriame nurodė, kad ją išlaikys tėvai. Pareiškėja 2024 m. birželio 4 d. kreipėsi su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, kuriame nurodė, kad ją išlaikys tėvai. 2025 m. birželio 6 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi studijų MRU pagrindu, kuriame nurodė, kad gyvens iš pajamų, kurias pati uždirbs. Pareiškėja skunde nurodo, kad dirba nuo 2024 m., taigi pareiškėjos pateikti duomenys su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi 2024 m. neatitiko realios faktinės padėties, pareiškėja neinformavo Migracijos departamento, kad ji gyvens iš savo pačios uždirbtų lėšų. Akivaizdu, kad pareiškėja neskiria prioriteto studijoms, nes jai teko kartoti studijų kursą VGTU. Tai, kad pareiškėja neteikia prioriteto studijoms, patvirtina ir tai, jog pareiškėja 2025 m. birželio 13 d. sudarė pilno etato darbo sutartį. Bakalauro studijos nėra ištęstinės, t. y. nepritaikytos prie dirbančių studentų dienos. Nepaisant to, kad darbo valandos bus skirtingos su paskaitų ir seminarų laiku, tačiau pareiškėja taip pat turės tinkamai pasiruošti seminarams, atlikti darbą grupėse, ruošti projektus, laikyti sesijas sausio ir gegužės-birželio mėnesiais. Pilno etato darbo diena nesiderina su dieninėmis studijomis, o pareiškėja dar pradėjo vykdyti ir individualią veiklą. Akivaizdu, kad pareiškėja pasirinko prioritetą darbui, nes darbo sutartis yra pilnam etatui, papildomai vykdo individualia veiklą. Dėl laiko trūkumo pareiškėja negalės tinkamai studijuoti, todėl pareiškėjos studijų tikslas yra tik deklaruojamas. Pareiškėja, siekdama gauti leidimą Lietuvoje darbo pagrindu, turi kreiptis dėl tokio leidimo išdavimo.

16. Pareiškėja nebuvo visiškai sąžininga, neteikė pasikeitusios informacijos (pvz., apie pasikeitusį pragyvenimo šaltinį, kartojamą studijų kursą). Taip pat apklausos metu asmuo nurodė, kad gyvena kartu su vienu iš savo draugų, tačiau vėliau savo atsakymą pakeitė ir teigė, jog gyvena su seserimi, tai prieštarauja prašyme pateiktai informacijai, kurioje nurodyta, kad asmuo neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant ir kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje). Be to, apklausos metu asmuo teigė darbovietėje gauna 1 200 Eur darbo užmokestį, tačiau patikrinus fondo valdybos duomenis nustatyta, kad tokio dydžio atlyginimas asmeniui niekada nebuvo išmokėtas – faktinis asmens darbo užmokestis darbovietėje svyruoja nuo 300 iki 1 100 Eur.

17. Pareiškėjos studijų mokesčiai/nuomos išlaidos akivaizdžiai yra nepakankamas stimulas studijuoti, nes keičiama jau 2 studijų programa, o investuotų pinigų už nutrauktas studijas pareiškėja neatgaus. Nepanašu, kad pareiškėja turėjo studijų ateities viziją, ar ją turi dabar, skunde apsiribojama bendromis frazėmis apie darbą ateityje, tačiau nenurodoma, kokios karjeros siekia pareiškėja. Tai patvirtina, kad pareiškėjai iš esmės nesvarbi studijų kryptis, tol kol ji išsilaikys studijose kuo ilgiau. Pareiškėja turi teisėtus lūkesčius gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tol kol elgiasi sąžiningai, atitinka leidimo laikinai gyventi prašomu pagrindu sąlygas. Atsakovo vertinimu, išduodamas leidimas studijų pagrindu, o ne savęs atradimui išbandant visas įmanomas skirtingų dalykų studijų programas. Nustatytų aplinkybių visuma (asmuo jau studijuoja pirmosios pakopos bioinžinerijos studijų programą VGTU ir dėl nepažangumo kartoja trečią kursą ir tai, kad apklausos metu dėl studijų institucijos ir studijų programos keitimo nurodyti asmens argumentai yra paviršutiniški, motyvai studijuot Universitete nepagrįsti, taip pat ir tai, kad asmuo tuo pačiu metu dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį ir vykdo individualią veiklą), sudaro pagrindą daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi mokslo pagrindu tikslo – leisti asmeniui ir toliau mokytis Lietuvos Respublikoje.

II. 18. Regionų administracinio teismas 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjos S. T. skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.

19. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

19.1. 2025 m. birželio 6 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti MRU Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

19.2. Atsakovas, vertindamas asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjai nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, išduoti du leidimai laikinai gyventi nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. Pareiškėja nuo 2023 m. gegužės 19 d. dirba Lietuvos Respublikoje registruotose įmonėse ir nuo 2025 m. birželio 3 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamento duomenimis, asmuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. studijavo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje programos sistemos studijų programoje. Studentų registro duomenimis, pareiškėja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu surinko 0 kreditų. Pareiškėja nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. priimta į VGTU bioinžinerijos studijų programą, kuriame šiuo metu kartoja trečią kursą. Studentų registre apie asmens semestre ar kurse įgytų kreditų skaičių duomenų nėra.

19.3. Pateikus prašymą Migracijos departamento teritoriniam skyriuje įvykdyta apklausa. Nustatyta, kad apklausos metu pateikta informacija nesutapo su pareiškėjos Migracijos departamento sistemoje prie prašymo pateiktais duomenimis. Migracijos departamentas įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 12 p.) priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Sprendimas).

20. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, Sprendime nurodęs, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdama gyventi Lietuvoje, nepagrindė šios savo išvados, t. y. iš bylos duomenų neaišku, kurie konkrečiai duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, neatitinka tikrovės. Atsakovo pateikiami argumentai, kad pareiškėja apklausos metu pateikė paviršutiniškus, neišsamius atsakymus, teismo vertinimu, neatitinka tikrovės. Priešingai, pati pareiškėja skunde paaiškino, kad apklausos metu kilo neaiškumų. Ji iš įpratimo nurodė, kad gyvena su draugu, nes tuo metu dar neseniai buvo pakeitusi gyvenamąją vietą. Iš karto po tokio pasakymo pati save pataisė ir paaiškino tikrąją padėtį – kad yra persikėlusi gyventi kartu su savo seserimi. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja klaidingai teigė, jog darbovietėje gauna 1 200 Eur darbo užmokestį, tačiau patikrinus Socialinio fondo valdybos duomenis nustatyta, kad tokio dydžio atlyginimas asmeniui niekada nebuvo išmokėtas – faktinis asmens darbo užmokestis darbovietėje svyruoja nuo 300 iki 1 100 Eur. Tačiau 2025 m. birželio 13 d. sutartyje „DĖL 2025.01.15 DARBO SUTARTIES NR.CC-1055 PAKEITIMO“ nurodoma pareiškėjos alga yra 1 041,31 Eur (prieš mokesčių išskaitymą). Byloje nėra duomenų, kaip tiksliai atsakovas suformulavo klausimą dėl pareiškėjos gaunamo atlygio ir ar pareiškėja tinkamai suprato klausimą, t. y. dėl gaunamos algos išskaičius mokesčius ar jų neišskaičius. Atitinkamai, darbo sutartyje nurodoma pareiškėjos alga 1 041,31 Eur, todėl atsakovo argumentas, kad pareiškėja pateikė klaidingą informaciją, nelaikytinas pagrįstu. Kitų konkrečių neaiškumų, kurie kilo apklausos metu, nenurodė nei pareiškėja, nei atsakovas.

21. Teismo vertinimu, pareiškėja teikia nuoseklius paaiškinimus ir įrodymus, kad ji kryptingai siekia mokytis Lietuvoje. Pareiškėja jau yra apmokėjusi 3 326 Eur už mokslą MRU, tai aiškiai patvirtina jos ketinimą tęsti studijas ir užbaigti pasirinktos programos kursą. Tokio dydžio finansinė investicija yra reikšminga ir pagrįstai laikytina objektyviu įrodymu, kad pareiškėja nesiekia formaliai išlaikyti savo statuso Lietuvos Respublikoje, bet yra realiai įsipareigojusi vykdyti studijų procesą. Be to, pareiškėja yra sudariusi ilgalaikę buto nuomos sutartį iki 2026 m. balandžio 26 d. Ilgalaikė gyvenamoji vieta patvirtina, kad pareiškėja nėra laikina, atsitiktinė ar fiktyvi studentė, bet nuosekliai planuoja savo akademinę bei socialinę veiklą Lietuvoje. Ji užsitikrino teisėtą ir stabilią gyvenamąją vietą, o tai dar kartą patvirtina jos atsakomybę ir sąžiningumą vykdant Migracijos departamento keliamus reikalavimus.

22. Be kita ko, pareiškėja akcentavo, kad ji visiškai supranta pagrindinę savo buvimo Lietuvoje paskirtį – studijas. Darbas jai nėra ir nebuvo tikslas savaime, o tik priemonė užtikrinti būtiną finansinį stabilumą. Tą pagrindžia ir tai, kad 2022–2023 m. pareiškėja visiškai nedirbo, dirbti pradėjo tik 2024 m. rugpjūtį, kai atsirado objektyvus poreikis prisidėti prie pragyvenimo išlaidų. Dirbdama pareiškėja visą laiką stengėsi derinti akademinę veiklą ir darbą, užtikrindama, kad studijos liktų prioritetu. Šiuo tikslu teismui yra pateikiami papildomi įrodymai – darbo grafiko ekrano nuotraukos ir universiteto paskaitų tvarkaraštis. Šie įrodymai patvirtino, kad dauguma paskaitų vyksta dienos metu prieš darbo valandas arba tam tikromis savaitės dienomis, kai pareiškėja gali pasiimti laisvadienius. Tai objektyviai rodo, kad darbo ir studijų derinimas yra galimas ir kad pareiškėja tai daro atsakingai.

23. Pareiškėja akcentavo ir tai, kad yra pasirengusi koreguoti savo darbo pobūdį taip, kad jis dar labiau atitiktų jos studijų poreikius. Ji yra pasirengusi aktyviai derėtis su UAB „CyberCare“ dėl darbo laiko sumažinimo bei perėjimo prie ne viso etato sutarties, siekdama išvengti bet kokio galimo konflikto tarp akademinių ir finansinių įsipareigojimų. Tai taip pat rodo, jog pareiškėjos prioritetas yra studijos, o darbas tėra tik antrinis, skirtas išimtinai pragyvenimo išlaidoms padengti. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjos veiksmai rodo nuoseklų, atsakingą ir sąžiningą požiūrį: pagrindinis jos tikslas yra mokslai, o darbo santykiai – tik pagalbinė priemonė šiam tikslui pasiekti. Sutiktina su pareiškėjos vertinimu, kad pareiškėjos siekis visapusiškai integruotis Lietuvoje, t. y. dirbti ir mokytis rodo jos aukštą įsitraukimo į visuomenę lygį, norą būti ekonomiškai nepriklausoma. Tokia elgsena negali būti laikoma piktnaudžiavimu ar tik statuso išlaikymu, priešingai – ji atspindi pareiškėjos tikruosius ketinimus integruotis į Lietuvos akademinę ir socialinę erdvę teisėtais pagrindais.

24. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, darė išvadą, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktų taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, ji teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas tinkamai neįvertino visų byloje surinktų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, pakankamai nepagrindė Sprendimo išvados, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

III. 25. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog Migracijos departamentas klausimus uždavinėja aiškiai, darbuotojai apmokyti atlikti apklausas. Jeigu Migracijos departamentas kitaip būtų formulavęs klausimą – tai būtų atitinkamai nurodyta ir sprendime. Migracijos departamentas negali nustatyti, ar užsieniečiai kognityviai tinkamai supranta klausimą, jeigu neprašo jo patikslinti. Pareiškėja patikslinti klausimo dėl darbo užmokesčio neprašė. Pareiškėja darbo sutartį turi, pasirašytinai buvo supažindinta dėl darbo sutarties sąlygų. Pareiškėja gauna atlyginimą į savo sąskaitą kiekvieną mėnesį, todėl žino, koks dydis yra pervedamas, tame tarpe ir tai, kad nė vieno karto nebuvo gauta 1 200 Eur suma. Be to, kadangi darbo sutartyje algos dydis prieš mokesčių išskaitymą yra 1 041,31 Eur, tai akivaizdu, kad 1 200 Eur sumos pareiškėja pagal darbo sutartį negaus po mokesčių išskaitymo.

27. Atsakovo vertinimu, vien deklaratyvūs faktiniai duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja turi tikslą Lietuvos Respublikoje studijuoti. Nors pareiškėja kreipėsi jau dėl 3 leidimo studijų pagrindu, tačiau dar nebaigė nei vienų studijų. Pareiškėja, nors investavo pinigus į studijas VGTU, tačiau jų tęsti neketina, t. y. investuotos įmokos už studijas yra prarandamos. Pats investuotų pinigų faktas negali būti lemiamu argumentu, kad pareiškėja turi tikslą studijuoti, kai pareiškėjos pavyzdys parodo, jog investuoti į studijas pinigai nereiškia siekio baigti studijas.

28. Atsakovas pažymi, jog pareiškėja nei prašymo suteikti leidimą laikinai gyventi, nei apklausos metu nenurodė, kad gali dirbti mažesniu krūviu. Pareiškėja Migracijos departamentui patvirtino, kad dirba pilnu etatu. Nenurodė, kad ruošiasi keisti darbo sutarties sąlygas. Migracijos departamentas Sprendimo priėmimo metu neturėjo duomenų apie pareiškėjos darbo sutarties pakeitimus (sumažintą etato dydį), apie tai duomenų nebuvo pateikta ir byloje. Vien pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti faktą, kad pareiškėjai pavyks užtikrinti leidimo laikinai gyventi keliamus tikslus.

29. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja siekia studijuoti bakalauro dieninėse studijose, t. y. nepritaikytose prie dirbančių studentų – priešingai nei ištęstinės studijų programos. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos buvusių / esamų leidimų laikinai gyventi gavimo / panaikinimo pagrindus, neatsižvelgė į pareiškėjos studijų krypčių pasikeitimą, neatsižvelgė į pareiškėjos studijų būdą ir neatsižvelgė į pareiškėjos darbinių įsipareigojimų apimtį ir į vykdymą individualią veiklą, dėl to teismas sprendimą priėmė pilnai neišnagrinėjęs faktinės situacijos.

30. Migracijos departamentas veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjos situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

31. Pareiškėjos elgesys (nuolatinis studijų keitimas, kursų kartojimas, darbas pilnu etatu ir individualios veiklos vykdymas) nepagrindžia, kad pareiškėja studijas laiko pirminiu tikslu, taip pat to nepagrindžia ir pareiškėjos argumentacija dėl jau pasirenkamos 3 studijų programos (visi studijų dalykai techniški, todėl keičia bioinžinerijos studijas į komunikaciją ir skaitmeninę rinkodarą), taigi pareiškėja nepagrindė studijų tikslo, todėl Migracijos departamentas laiko, kad teikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėja nurodė SODRA duomenų neatitinkančius teiginius, t. y. jog uždarbis siekia 1 200 Eur, kai darbo sutartyje algos dydis prieš mokesčių išskaitymą yra 1 041,31 Eur, kas taip pat suteikia pagrindą teigti, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

32. Pareiškėja S. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

33. Pareiškėja nurodo, kad jos pagrindinis ir prioritetinis tikslas yra studijuoti, o ne dirbti ar siekti valstybės išlaikymo. Pareiškėja yra dirbanti, kaip ir daugelis studentų, tačiau darbinė veikla nėra ir niekada nebuvo jos tikslas savaime. Darbas jai yra tik objektyviai būtina priemonė užsitikrinti minimalias pragyvenimo lėšas studijų laikotarpiu ir išlaikyti finansinį savarankiškumą.

34. Migracijos departamentas nepagrindė savo išvados, jog pareiškėja siekė gyventi Lietuvoje pateikdama neteisingą informaciją. Atsakovo argumentai grindžiami vien prielaidomis ir subjektyviu pareiškėjos atsakymų vertinimu, tačiau neatskleidžiama, kaip konkrečiai buvo formuluojami apklausos klausimai ir ar pareiškėjai buvo aiškiai paaiškinta, ar prašoma nurodyti darbo užmokestį prieš mokesčių išskaitymą, ar po jų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką sprendimas, sukeliantis neigiamas teisines pasekmes asmeniui, negali būti grindžiamas vien subjektyviu institucijos interpretavimu, neįrodžius tyčinio klaidinimo ar piktnaudžiavimo. Vien galimas netikslus atsakymas, ypač kai klausimas nėra suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, negali būti prilyginamas melagingų duomenų pateikimui.

35. Pareiškėjos pateikti duomenys – apmokėta konkreti studijų kaina (3 326 Eur) ir sudaryta ilgalaikė buto nuomos sutartis iki 2026 m. balandžio 26 d. yra objektyvūs, dokumentais pagrįsti faktai, o ne subjektyvūs pareiškimai. Studijų krypties ar aukštosios mokyklos keitimas nėra draudžiamas. Priešingai, studijų krypties keitimas dažnai yra objektyviai pagrįstas sprendimas, susijęs su profesinių interesų formavimusi ar studijų turinio neatitikimu lūkesčiams.

36. Atsakovo pozicija, jog darbas pilnu etatu savaime paneigia leidimo studijų tikslą, yra nepagrįsta, nes teisės aktai nedraudžia studentams dirbti pilnu etatu ir nėra nustatyta, kad dieninių studijų studentas negali suderinti darbo ir studijų. Be to, dieninės studijos ex lege nereiškia absoliutaus nesuderinamumo su darbu, atsižvelgiant į lankstesnius studijų grafikus, akademinį savarankiškumą ir individualų laiko planavimą.

37. Pareiškėja pažymi, jog, vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, užsienietis turi turėti pakankamai lėšų arba gauti reguliarias pajamas, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Tai yra viena iš sąlygų gauti ar keisti leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėja šią sąlygą užtikrina būtent dirbdama – jos darbas yra ne tik teisėta, bet ir būtina priemonė užsitikrinti minimalias pragyvenimo išlaidas studijų laikotarpiu.

38. Pareiškėja, laikydamasi teisės aktų, sąžiningai deklaravusi visą savo akademinę ir darbo patirtį bei investavusi tiek į studijų mokesčius, tiek į gyvenamosios vietos nuomą, turi pagrįstą lūkestį, kad valstybės institucijos vertins jos veiksmus objektyviai ir nebaus už tai, jog ji ieškojo galimybių išsilaikyti Lietuvoje sąžiningu darbu. Pareiškėja ketina siekti profesinės karjeros Lietuvoje, tačiau pilnai supranta leidimo laikinai gyventi pobūdį ir jo ribotumą. Ji sąmoningai suvokia, kad leidimas suteikiamas tik laikui, kol ji yra studentė ir laikosi teisės aktų reikalavimų, o vadovaujantis Įstatymo 46 straipsnio 3 dalimi, pasibaigus mokymosi ar studijų laikotarpiui arba nutraukus studijas, ji privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja tokiu būdu demonstruoja pagarbą Lietuvos Respublikos

įstatymams ir atsakomybę už savo veiksmus, patvirtindama, kad studijos yra pagrindinis jos buvimo Lietuvoje tikslas, o darbas tik pagalbinė priemonė šiam tikslui pasiekti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 25S20647, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei yra pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino atsakovo Sprendimą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punkto taikymo, nes atsakovo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o tuo metu, kai pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, ji teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

41. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, teigdamas, kad nepažeidė gero administravimo principo, priimdamas Sprendimą tinkamai įvertino su pareiškėja susijusias individualias aplinkybes, laikosi pozicijos, jog pareiškėja, prašydama išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, nes pareiškėjos prašyme dėl leidimo gyventi deklaruotas tikslas – studijos Lietuvoje, tačiau iš faktinių aplinkybių, pareiškėjos veiksmų galima daryti išvadą, kad jos tikrasis tikslas yra darbas Lietuvos Respublikoje.

42. Pažymėtina, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

43. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

44. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

45. Atsakovas Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi motyvavo tuo, kad pareiškėja, nors ir atitinka formalias sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi, bet surinktų duomenų visuma (ji jau studijuoja pirmosios pakopos bioinžinerijos studijų programą VGTU ir dėl nepažangumo kartoja trečią kursą ir tai, kad apklausos metu studijų institucijos ir studijų programos keitimo nurodyti asmens argumentai yra paviršutiniški, motyvai studijuoti MRU nepagrįsti, taip pat ir tai, kad ji tuo pačiu metu dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį ir vykdo individualią veiklą), sudaro pagrindą vertinti, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tokiu būdu jos siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi mokslo pagrindu tikslo – leisti jai ir toliau mokytis Lietuvos Respublikoje.

46. Pažymėtina, kad Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

47. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo.

48. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. birželio 6 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti MRU Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Byloje pateiktas Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20250516-075574 patvirtina, kad pareiškėja buvo priimta studijuoti į MRU Komunikacijos ir skaitmeninės rinkodaros bakalauro studijų programą, studijų pradžia 2025 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėja pateikė duomenis, kad jau sumokėjo MRU už studijas bei yra sudariusi buto nuomos sutartį, kuri galioja nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2026 m. balandžio 23 d.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir iš esmės yra siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjos leidimo laikinai gyventi gavimo tikslas nėra studijos, nes ji yra priimta studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą, jos studijos nėra nutrauktos, pareiškėjos atsakovui pateikti duomenys atitinka MRU patvirtintą informaciją apie pareiškėjos studijas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja paaiškino atsakovui, kodėl nusprendė nutraukti studijas VGTU (visi studijų dalykai pernelyg techniniai, studijose nesiseka), nestudijuoti Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (per didelis atstumas nuo Vilniaus miesto), taip pat nurodė, kad studijų laikotarpiu ketina finansiškai išsilaikyti savarankiškai, kadangi dirba Vilniuje ir per mėnesį uždirba 1 200 Eur.

50. Dėl pareiškėjos darbinių santykių Lietuvoje buvimo jos studijų metu pažymėtina, kad atsakovas savo Sprendimo nemotyvavo tuo, jog studijuojančiam Lietuvoje užsieniečiui, tuo pagrindu turinčiam leidimą laikinai gyventi, neleidžiama dirbti Lietuvoje. Pažymėtina, kad pareiškėja 2022–2023 m., studijuodama VGTU, nedirbo, UAB „CyberCare“ dirbti pradėjo tik 2025 m. sausį, kai atsirado objektyvus poreikis prisidėti prie pragyvenimo išlaidų. Pareiškėja pateikė darbo grafiko ekrano nuotraukas ir universiteto paskaitų tvarkaraštį, kurie patvirtino, kad dauguma paskaitų vyksta dienos metu prieš darbo valandas arba tam tikromis savaitės dienomis, kai pareiškėja gali pasiimti laisvadienius. Be kita ko, pareiškėjos darbdavys UAB „CyberCare“ pateikė 2025 m. spalio 1 d. pažymą, kurioje nurodė, kad pareiškėja nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. rugsėjo 22 d. dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį, suminę darbo laiko apskaitą, lanksčiu darbo grafiku. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėja yra sudariusi darbo sutartį su UAB „CyberCare“, byloje pateikti duomenys nepaneigia, jog pareiškėja realiai studijavo MRU, o atsakovas nepateikė jo poziciją apie pareiškėjos tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą pagrindžiančių objektyvių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

51. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo išvadas, kad anksčiau nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos kaip rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.), prieina prie išvados, jog toks atsakovo surinktų įrodymų teisinis vertinimas šios bylos kontekste nėra grindžiamas objektyviais duomenimis, o prielaida, kurią lėmė atsakovo vertinimas, jog pareiškėja siekdama gauti leidimą gyventi teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies netenkinantys ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, kad neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, o teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl jį panaikino. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis