08e7e76a-a8ab-47d1-b2ff-018cde341322 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-309/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15137-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.10.1; 1.2.4.3.3; 1.2.13.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; (S) 2.3.6.4.5.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.4.9; 3.12 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorams Laurynui Butvidui, Jonui Trumpuliui, nuteistajam V.

D., jo gynėjui advokatui Muradui Bakanui, nuteistajam E. K., jo gynėjai advokatei Raimondai Klimienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. D. gynėjo advokato Murado Bakano, E. K. ir nukentėjusiojo R. P. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo: V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 straipsnio l dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, E. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Iš V. D. ir E. K. solidariai priteista (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 9 710,43 Eur (devyni tūkstančiai septyni šimtai dešimt eurų ir keturiasdešimt trys euro centai) nukentėjusiojo R. P. gydymo išlaidų atlyginimo. Iš V. D. ir E. K. solidariai priteista 11 117,89 Eur (vienuolika tūkstančių vienas šimtas septyniolika eurų ir aštuoniasdešimt devyni euro centai) turtinės ir 13 333,33 (trylika tūkstančių tris šimtai trisdešimt trys eurai ir trisdešimt trys euro centai) neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur (penki šimtai eurų) atstovavimo išlaidų R.

P. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. D. nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles 2017 m. kovo 30 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške, (duomenys neskelbtini) sklype, nelegaliai dirbdamas miško darbininku – pjūklininku, vykdydamas miško kirtimo darbus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 22 d.

įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatytus reikalavimus, t. y. neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento dirbo motorpjÅ«kliu, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 65 punkto reikalavimÄ , neįsitikindamas (prieÅ¡ pradėdamas pjauti medį), jog pavojingoje zonoje (apie kertamÄ medį dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m) nėra kitų asmenų, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 44, 45 ir 51 punktų reikalavimus, nesilaikydamas minimalaus leidžiamo 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumo tarp dviejų pjovėjų ir tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 46 punkto reikalavimÄ nupjaudamas 25,8 m ilgio eglę užvertė jÄ ant R.

P. tuo padarė nukentėjusiajam R. P. deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinius lūžius, kaukolės pamato kaulų lūžius deÅ¡inėje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės Å¡onkaulių lūžius, kaklinės stuburo dalies VII, krÅ«tininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžius, oro susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės akies sumuÅ¡imÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. E. K. nuteistas už tai, kad jis vykdydamas individualiÄ veiklÄ (veiklos rÅ«Å¡is – miÅ¡kininkystė ir medienos ruoÅ¡a) ir bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu (nustatyta įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudaręs darbo sutarties, 2017 m. kovo 29–30 dienomis (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini) sklype, nelegaliai įdarbinęs miÅ¡ko darbininkais – pjÅ«klininkais R.

P. ir V. D., pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose MiÅ¡ko darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. įdarbino pjÅ«klininku V. D., neturintį darbui su motorpjÅ«kliu reikiamos kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 6 ir 65 punktų reikalavimus, neužtikrino, jog medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruoÅ¡os (miÅ¡ko ruoÅ¡os) darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamÄ pažymėjimÄ pavojingų darbų vadovas, kuris atsakingas už darbų saugÄ darbo vietose, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 68 punkto reikalavimus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, nesupažindino V.

D. su darbų organizavimu, neinformavo jo apie galimus pavojus, nekontroliavo, kad V. D. ir kiti jo įdarbinti darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, neinstruktavo jų vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 69 ir 70 punktų reikalavimus, nepaskirdamas pavojingų darbų vadovo, neužtikrino, jog pavojingoje zonoje būtų tik medį pjaunantys darbininkai, o tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų būtų ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, tuo pažeisdamas MDST DT 1–96 44 ir 46 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. 2017 m. kovo 30 d., apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini), esančiame miške, (duomenys neskelbtini) sklype, vykdant miško kirtimo darbus, V.

D., dėl neatsargumo, pažeisdamas MDST DT 1–96 44, 45, 46, 51 ir 65 punktų reikalavimus, nupjaudamas 25,8 m. ilgio eglę užvertė jÄ ant R. P., tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinius lūžius, kaukolės pamato kaulų lūžius deÅ¡inėje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės Å¡onkaulių lūžius, kaklinės stuburo dalies VII, krÅ«tininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžius, oro susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės akies sumuÅ¡imÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas, advokatas Muradas Bakanas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 3 dalyje ir priimti jo atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepriteisiant nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo bei atstovavimo iÅ¡laidų. 3.1.

Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, jo ginamojo atžvilgiu nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 3.2. Dėl apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų nesilaikymo, nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, nes jame padarytos iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samia iÅ¡tirtų įrodymų analize, neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui.

Be to, gynėjo manymu, apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡ esmės nemotyvuotas, nes apylinkės teismas apsiribojo nukentėjusiojo, nuteistųjų, liudytojų parodymų, specialistų iÅ¡vadų ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų perraÅ¡ymu, nepateikdamas Å¡ių įrodymų analizės bei teisinio vertinimo, todėl neaiÅ¡ku, kas sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 3 dalį. Nepagrįstos apylinkės teismo iÅ¡vados dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo, kuriais civiliniai ieÅ¡kiniai solidariai priteisti iÅ¡ V.

D. ir E. K. Gynėjo įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje nėra jokių motyvų, kodėl taikoma būtent solidarioji darbuotojo V. D. ir darbdavio E. K. atsakomybė bei kodėl solidarioji atsakomybė taikoma priteisiant nukentėjusiajam atstovavimo išlaidas. 3.3. Dėl nuteistojo V. D. nuteisimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. D. dirbo nelegaliai. Apylinkės teismas pripažino, kad tiek V. D., tiek nukentėjusysis R. P. buvo darbuotojai, o E. K. jų darbdavys.

Esant konstatuotiems darbo santykiams, gynėjo manymu, turėjo bÅ«ti taikytinos Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 20, 25, 27, 33 straipsnių nuostatos. Be to, 2018 m. kovo 16 d. specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad nagrinėjamu atveju darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nagrinėjamu atveju V. D. miÅ¡ke dirbo ne kaip fizinis asmuo savarankiÅ¡kai, o darbdavio naudai, todėl su Taisyklėmis jį turėjo supažindinti ir darbo saugÄ darbo vietoje turėjo užtikrinti darbdavys – E. K..

Darbdavys E. K. ne tik nesudarė su V. D. darbo sutarties, bet ir nesupažindino su Taisyklių reikalavimais, neinstruktavo apie darbų saugÄ , leido jam dirbti nepaprašęs kvalifikacijos pažymėjimo. Gynėjo manymu, E. K., kaip darbdavio, funkcijos nagrinėjamu atveju, apsiribojo tuo, kad darbuotojams leido traukti burtus dėl to, kurioje vietoje jie dirbs. Po nelaimingo atsitikimo E. K., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, nurodinėjo V. D. ir nukentėjusiajam R. P., kokius paaiÅ¡kinimus duoti, taip visÄ kaltę nepagrįstai „perkeldamas“ V.

D. 3.4. Pažymi, kad apylinkės teisme apklaustas kaltinamasis E. K. pripažino, kad V. D. leido dirbti nepatikrinęs, ar jis turi atitinkamÄ kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus. Tai, kad E. K. neva žinojo, jog V. D. yra dirbęs tÄ darbÄ , neÅ¡alina jo, kaip darbdavio pareigos tinkamai instruktuoti darbuotojÄ . Kaltinamasis E. K., turintis ilgÄ tokio verslo patirtį, negalėjo nežinoti, kad negalima pasikviesti žmogų dirbti, ypač pavojingų darbų. Su samdomu darbuotoju turi bÅ«ti sudaroma darbo sutartis ir darbuotojas turi turėti atitinkamÄ kvalifikacijÄ .

Rangos sutartys, anot gynėjo, buvo tik faktinių darbo santykių priedanga, ir tos pačios, kai nurodė R. P., už kelis metus su juo buvo suraÅ¡ytos jau po nelaimingo atsitikimo. E. K. parodymai, neva V. D. 2017 m. kovo 30 d. neturėjo dirbti, yra jo mėginimas iÅ¡vengti atsakomybės. Liudytoju apklausimas P. G. parodė, kad E. K. jam nurodė kovo 30 d. iÅ¡ namų paimti V. D. 3.5. Svarbu įvertinti ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. D. R. P. sužalojusiÄ eglę pjovė nesilaikydamas jam inkriminuotų Taisyklių reikalavimų.

Å ioje byloje nėra objektyviai nustatyta, kad V. D. buvo tinkamai instruktuotas ir nesilaikė Taisyklių 45 punkte numatytų atstumų ir reikalavimų, net jei turėjo tik bendrÄ supratimÄ apie saugų miÅ¡ko kirtimÄ . Pirmosios instancijos teisme apklaustų nukentėjusiojo R. P., liudytojo P. G., paties kaltinamojo V. D. paaiÅ¡kinimai apie biržę, valksmas, tarpuvalksmius nesudaro galimybės nustatyti įvykio vietos faktinių aplinkybių, nes, anot gynėjo, tai yra subjektyvÅ«s aiÅ¡kinimai. Pats nukentėjusysis R.

P. negalėjo paaiÅ¡kinti, ar nupjautÄ medį tvarkė savo valksmoje, ar ne; liudytojas P. G. negalėjo aiÅ¡kiai pasakyti, ar R. P. gulėjo savo, ar V. D. darbo teritorijoje. Pagal P. G. parodymus, R. P. medžius leido į V. D. valksmÄ . Pažymi, kad V. D. paaiÅ¡kino, kad, prieÅ¡ pjaunant eglę jis palipo ant kalniuko, pažiÅ«rėjo, kad R. P. yra pakankamai toli ir tuomet pjovė. Jis negalėjo numatyti, kad R. P. ateis į pjaunamos eglės kritimo trajektorijÄ . 3.6. Gynėjo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymu, kad bÅ«tent V.

D. veiksmai buvo pagrindinė priežastis nelaimingam atsitikimui kilti. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, V. D. negali bÅ«ti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, subjektas, todėl yra pagrindas jį iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose Å¡io nusikaltimo požymių. 3.7. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio netinkamo iÅ¡sprendimo, nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai, nenurodydamas motyvų, taikė solidariÄ jÄ darbuotojo V. D. ir darbdavio E. K. atsakomybę. Nagrinėjamu atveju žalos priteisimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad V.

D. yra darbuotojas, o E. K. samdantis darbdavys. 3.8. Ä®statymas numato samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikÅ¡mę Å¡ios normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo.

Å i nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos neturtinės žalos atlyginimo atvejus (kasacine nutartis Nr. 2K-134/2010). Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ , įgyja į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalÄ nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis).

Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ , jei už tÄ Å¾alÄ ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ bei aiÅ¡kindamas CK 6.246 straipsnio nuostatas, taip pat yra nurodęs, kad už žala, atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo nusikalstamų veiksmu yra atsakingas darbdavys (kasacinės nutartys Nr. 2K-434/2009, 3K-3-114/2011). 3.9. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, jog nukentėjusysis bÅ«tų gavęs per savo nedarbingumo ir dalinio darbingumo laikÄ nurodytas pajamas, nes dirba su verslo liudijimu ir jokios sutarties, jog tokias pajamas pasibaigus paskutinei sutarčiai bÅ«tų gavęs toliau.

Nurodo, jog pats nukentėjusysis R. P. nurodė, jog sutartį pasirašė nuteistojo E. K. praÅ¡ymu atgalinėmis datomis. Todėl nesant jokių įrodymų, jog Å¡ios pajamos buvo numatytos iÅ¡ anksto ir nukentėjusysis pagrįstai galėjo jų tikėtis, jokios negautos pajamos negalėjo bÅ«ti priteistos. 3.10. Gynėjo manymu, tiek turtinė, tiek neturtinė žala galėjo bÅ«ti priteista tik iÅ¡ E. K., kaip V. D. darbdavio, bet ne iÅ¡ V. D. ir E. K. solidariai. 3.11. Mano, kad nukentėjusiojo elgesys, Å¡iuo atveju, iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis, kuris ir sÄ lygojo jo paties sužalojimÄ . 3.12.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nuteistojo gynėjas nurodo, kad nukentėjusiojo R. P. patirtos atstovavimo išlaidos, negalėjo būti priteistos iš V. D. ir E. K. solidariai. Pažymi, kad nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) priteisti iš kaltinamųjų (atsakovų) solidariai. BPK 105 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdi, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

Mano, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas turėjo nustatyti konkrečias iš kiekvieno kaltinamojo priteistinas proceso išlaidų dalis.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje ir priimti jo atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu neteisėtai ir nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 4.2.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju, jis neatitinka jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymio – subjekto (darbdavio). Nurodo, kad jis nelaiko savęs darbdaviu bei neturėjo pareigos instruktuoti kartu dirbusius asmenis, ar paskirti pavojingų darbų vadovÄ . Pažymi, kad jis pats vykdo individualiÄ veiklÄ , samdomų darbuotojų neturi. Be to, apylinkės teismas, aiÅ¡kindamas darbdavio sÄ vokÄ , vadovavosi įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo nubaustas dėl nelegalaus darbo.

Minėtame apylinkės teismo nutarime buvo nustatyta, kad P. G. darbas pagal rangos sutartį, turint galiojantį verslo liudijimÄ , neprieÅ¡tarauja valstybės nustatytai darbo formai, o už tai, kad R. P. dirbo turėdamas pasibaigusio galiojimo verslo liudijimÄ , pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta nelegaliu darbu. 4.3. Nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad vykdydamas individualiÄ veiklÄ , t. y. miÅ¡kotvarkos darbus, pagal rangos sutartį įsipareigojęs atlikti miÅ¡ko kirtimo darbus A. Å . nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke, ir bÅ«damas darbdaviu V.

D., o taip pat ir R. P. atžvilgiu, leido pjÅ«klininku dirbti V. D., kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, kad galėtų dirbti su motopjÅ«klu. Nepagrįsta apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad nesilaikant MDST DT 1-96 6, 44, 46, 65, 68–70 punktų reikalavimų, V. D. kirsdamas medį ir dėl neatsargumo pažeisdamas saugos reikalavimus, užvertė medį ant R. P., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei kad sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, yra jo (darbdavio) pareiga. 4.4.

PaaiÅ¡kina, kad su nukentėjusiuoju R. P. dirbo keletÄ metų, tačiau jo jis nebuvo įdarbinęs. R. pirkdavosi verslo liudijimÄ , jis pats teikdavo ir deklaracijas apie pajamas mokesčių inspekcijai. Jam (nukentėjusysis) minėjo, kad rodo didesnes gaunamas pajamas nei pavyksta uždirbti, nes nori pasididinti bÅ«simÄ pensijÄ . Jų bendrÄ darbÄ siedavo rangos sutartis. R. turėjo nemaÅ¾Ä Å¡io darbo patirtį. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. jis nežadėjo įdarbinti. V. sakė, kad ieÅ¡ko panaÅ¡aus darbo, kad turi patirties, nes dirbo miÅ¡kuose su savo tėvu.

Jis (E. K.) jam (V. D.) buvo sakęs, kad su juo dirbantys vyrai dirba pagal verslo liudijimus ir juos gali sieti rangos sutartis. V. D. jam minėjo, kad registruojasi darbo biržoje, kad tikisi gauti paramÄ verslui pradėti. 2017 m. kovo 29 d. V. D. kartu su juo ir kitais vyrais nuvyko į (duomenys neskelbtini). PjÅ«klais dirbo jis, P. G. ir R. P., o V. D. rinko Å¡akas. V. D. papasakojo kaip jie dirba, saugosi. Kadangi su užsakovu A. Å . dėl miÅ¡ko kitimo sudarė rangos sutartį, buvo pasiskaičiavęs, kad už 1 m3 subrangovams, dirbantiems pagal verslo liudijimus, gali mokėti po 3,50 (tris eurus penkiasdeÅ¡imt euro centų) Eur.

Dėl V. D. darbo 2017 m. kovo 30 d. jokių konkrečių planų nebuvo, nes nežinojo, ar jis dirbs. Jis jokių nurodymų 2017 m. kovo 30 d. V. D. pjauti medžius – nedavė. Vyrai, burtų keliu, pasirinko savo darbo objektÄ . 4.5. Mano, kad jo veiksmai įtakos atsiradusioms pasekmėms – neturėjo, nes jie nebuvo darbiniuose santykiuose nei su nukentėjusiuoju R. P., nei su V. D., todėl nėra ir priežastinio ryÅ¡io bei jo kaltės. Jis nuoÅ¡irdžiai apgailestauja dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, stengėsi bent kuo nors padėti nukentėjusiojo Å¡eimai, lankė R.

P., ir tai darė iÅ¡ žmogiÅ¡kų paskatų, nes jie kartu dirbo nemaÅ¾Ä laikotarpį. 4.6. Dėl Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies nurodo, kad už nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos dvi bausmės rÅ«Å¡ys: bauda ir laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Nelaimingo atsitikimo metu galiojo BK 47 straipsnio (2011 m. balandžio 21d. redakcija), kai už neatsargų nusikaltimÄ buvo numatyta bauda iki 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių) MGL dydžio. 4.7. Teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę atsižvelgė į tai, kas jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , neturi administracinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojamas ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo. Mano kad bausmės tikslai, Å¡ioje byloje, gali bÅ«ti pasiekti jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ .

Nurodo, kad jis turi pasiÅ«lymų darbui užsienyje, kur dirbdamas galėtų gauti didesnes pajamas nei Lietuvoje, sumokėti baudÄ bei atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam. Tokiu atveju tenkinus jo praÅ¡ymÄ dėl baudos bausmės skyrimo, praÅ¡o baudos mokėjimÄ arba žalos atlyginimÄ iÅ¡dėstyti dalimis. Teigia, kad stengsis sÄ Å¾iningai vykdyti jam paskirtÄ bausmę.

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. P. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pilnai patenkinti nukentėjusiojo R. P. civilinį ieÅ¡kinį ir R. P., iÅ¡ nuteistųjų E. K. ir V. D., solidariai priteisti 16 676,84 (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis euro centus) Eur turtinės, 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį eurų) Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų. 5.1.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, netinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nustatė neteisingÄ , t. y. per maÅ¾Ä , turtinės ir neturtinės žalos piniginę kompensacijÄ . Taip pat, nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį kas prieÅ¡tarauja ne tik įrodymų vertinimo taisyklėms, bet ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. 5.2. Dėl nepagrįsto turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo dydžių sumažinimo 1/3 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nelaimingÄ atsitikimÄ nepagrįstai nustatė, kad jo veiksmuose buvo didelis neatsargumas, kad „egzistuoja trečdalis jo kaltės“ ir dėl to nepagrįstai sumažino atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį vienu trečdaliu. 5.3.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalÄ atmestas, atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar sudarė sÄ lygas jai atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017). 5.4.

Be to, atlyginant turtinę žala galioja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai jam vienu trečdaliu sumažino priteistinÄ turtinę žalÄ . 5.5. Nukentėjusysis prieÅ¡tarauja apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad jis pats yra kaltas dėl jo atžvilgiu kilusio nelaimingo atsitikimo, nes jis stovėjo virstančio medžio trajektorijoje. Nurodo, kad minėtoje trajektorijoje jis stovėjo netyčia, o dėl to, kad tuo metu dirbo jam pavestus darbus (genėjo medį).

Teigia, kad V. D. kirto medį, nesilaikydamas ne tik MiÅ¡ko darbų saugos taisyklėse numatytų minimalių atstumų, tačiau nesant geram matomumui, nuvertė medį į kalnelio pusę, nepamatęs, kad už minėto kalnelio jis genėjo medį. 5.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-395(18) padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis Å¡io medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R.

P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje). Mano, kad pagrindinė sÄ lyga, nulėmusi nelaimingo atsitikimo kilimÄ , buvo V. D. aplaidumas, jog kertamo medžio teritorijoje nėra žmonių – jis privalėjo nueiti už kalniuko arba papraÅ¡yti kitų asmenų tÄ padaryti, jog įsitikintų, kad 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumu nėra kitų darbininkų, tačiau to nepadarė. 5.7. Dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, akivaizdu, jog apylinkės teismas, nuspręsdamas vienu trečdaliu sumažinti priteistinos turtinės ir neturinės žalos dydį, vadovaudamasis ne tik iÅ¡vada apie neva egzistavusį jo nerÅ«pestingumÄ nelaimingo atsitikimo metu, bet ir faktu, jog abu nuteistieji iÅ¡laiko mažamečius vaikus (t. y. vertindamas jų turtinę padėtį), nepagrįstai pažeidė pusiausvyrÄ tarp jo, kaip nukentėjusio asmens, teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , ir nuteistųjų turtinių interesų, bei nevertino sveikatos sužalojimo masto ir pasekmių, kas yra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, todėl priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį. 5.8.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimo nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016 iÅ¡aiÅ¡kino, jog nukentėjusiosios atstovų pagal įstatymÄ turėtos iÅ¡laidos dėl teisinės pagalbos turi bÅ«ti atlygintos iÅ¡ dalies tokia apimtimi, kuri patvirtinta dokumentais (kasos čekiu, banko sÄ skaitos ataskaita bei iÅ¡raÅ¡u) ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 pateiktų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio.

Taigi, minėtose Rekomendacijose nustatytos proceso iÅ¡laidų atlyginimo taisyklės taikytinos ir baudžiamajame procese. 5.9. Nagrinėjamu atveju apelianto patirtos 1 000 (vieno tÅ«kstančio eurų) Eur dydžio proceso iÅ¡laidos susidarė dėl to, kad jo atstovas atstovavo jį ikiteisminiame tyrime, rengė civilinį ieÅ¡kinį bei atstovavo visuose apylinkės teismo posėdžiuose. Be to, apelianto atstovas privalėjo atvykti į apylinkės teismo posėdžius iÅ¡ Kauno. 5.10. Mano, kad nuosprendyje apylinkės teismas, spręsdamas dėl proceso iÅ¡laidų dydžio, netinkamai vadovavosi Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.2, 8.19 punktais ir papunkčiais bei nepagrįstai sumažino jam priteistinas procesines iÅ¡laidas, kurios nevirÅ¡ijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, be to, jo atstovas privalėjo vykti į pirmosios instancijos teismÄ , nors jo darbovietė yra Kauno mieste.

6. Atsiliepimų į nuteistųjų ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus byloje nebuvo gauta.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. D., jo gynėjas, advokatas Muradas Bakanas, nuteistasis E. K. ir jo gynėja, advokatė Raimonda Klimienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8. Nuteistojo V. D. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nuteistojo E. K. ir nukentėjusiojo R. P. apeliaciniai skundai atmestini.

9. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo V. D. gynėjo advokato M. Bakano, nuteistojo E. K. ir nukentėjusiojo R. P. apeliacinių skundų argumentais, ir siekdama iÅ¡samiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡naudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytÄ procesinę galimybę ir atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl V. D. ir E. K. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 137 straipsnio 3 dalyje, 176 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos.

11. Atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ buvo apklausta specialistė J. R. 1.1. Specialistė J. R. apklausta teismo posėdyje parodė, kad patvirtina savo suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vadÄ . Nurodo, kad darbdavys (E. K.) neturėjo teisės leisti asmenims dirbti pjovėjais, jeigu jie neturėjo atitinkamos kvalifikacijos ir tai patvirtinančio pažymėjimo. Specialistė pažymėjo, kad jai pateiktuose dokumentuose ji nerado kito paskirto asmens, kuris bÅ«tų pavojingų darbų vadovu vietoj darbdavio. Taip pat, baudžiamojoje byloje ji nematė ir pjovėjų kvalifikacijÄ patvirtinančių pažymėjimų.

Jeigu žmogus pats turi reikiamos kvalifikacijos pažymėjimÄ , taip pat turi žinoti saugos taisykles. Jei pjovėjas neturi kvalifikacijÄ patvirtinančio pažymėjimo, darbdavys neturi leisti jam dirbti ar jį samdyti. Jei V. D. nebuvo apmokytas dirbti pjovėju, jis neturėjo eiti dirbti. Specialistės manymu, priežastinį ryšį sÄ lygojo tai, kad netinkamai buvo organizuotas darbas. Jeigu įvykio metu, miÅ¡ko pjovimo darbuose bÅ«tų dalyvavęs pavojingų darbų vadovas, jis kontroliuotų ir matytų, ar tikrai tas žmogus, kuris pjovė situacijoje minimÄ medį, moka atlikti jam pavestÄ darbÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad saugos taisyklės yra taikomos visiems, t. y. ir fiziniams asmenims. Darbdavys ar pavojingų darbų vadovas turėjo supažindinti pjovėjus su darbų saugos reikalavimais bei instruktuoti kaip reikia saugiai dirbti. Teigia, kad abu pjovėjai turėjo iÅ¡laikyti tarpÄ (atstumÄ ) vienas nuo kito. Pjovėjas prieÅ¡ pjaudamas medį turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra žmonių. Specialistės manymu, pagrindinė sÄ lyga lėmusi įvykio kilimÄ buvo tai, kad pjovėjai buvo vienas arti kito.

Dėl nuteistojo V. D. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinio skundo 2. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nesilaikė BK 20 straipsnio bei BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nemotyvavo savo iÅ¡vadų dėl jo ginamojo kaltės bei nesusiejo nagrinėjamų įrodymų į visumÄ , juos įvertinant tiek atskirai, tiek visumoje. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. D. kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, o E. K.

– kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra iÅ¡samiai apklausė nuteistuosius V. D., E. K., liudytojus A. Å ., P. G., P. P., nukentėjusiojo R. P. parodymus, įvertino kitÄ baudžiamojoje byloje surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Nuteistųjų V. D. ir E. K. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

3. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais:

1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai;

2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimÄ . Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ .

Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

4. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Å i straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Aptariamo straipsnio dispozicijos blanketiÅ¡kumÄ rodo tai, kad nusikalstama veika apraÅ¡oma kaip padaroma pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles.

Lyginant BK 137 straipsnio 3 dalį su 1 ir 2 dalimis, pažymėtina tai, kad BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicijos aprašyme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog šios dispozicijos turinys susietas su kitais teisės aktais, numatančiais tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio taisykles. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis numato specialius, aukštesnius reikalavimus.

Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims.

5. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimo nuteistojo V. D. veikoje, būtina patikrinti ir įvertinti baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei norminius aktus, kuriuos savo veiksmais pažeidė V. D.

6. Kaltinamajame akte V. D. buvo inkriminuoti šie teisės akto pažeidimai: Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose Miško darbų saugos taisyklėse DT 1–96 (MDST DT 1–96) nustatyti reikalavimai, t. y. 44–46, 51 ir 65 punktai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teisės aktas nagrinėjamu atveju laikytinas specialiuoju teisės aktu, nes būtent jis nurodo, kaip saugiai vykdyti miško darbus (šiuo atveju miško kirtimo darbus). Tai, kad minėtas teisės aktas numato specialius miško darbų saugos reikalavimus ir šiuo atveju, patvirtina byloje esanti specialisto išvada, bei Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus nelaimingo įvykio tyrimo aktas, specialisto duoti paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

7. IÅ¡ 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-395(18) nustatyta, kad 1.Tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis Å¡io medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje). Tai, kad pavojingi miÅ¡ko ruoÅ¡os darbai (darbų saugos požiÅ«riu) nebuvo organizuoti, organizaciniu požiÅ«riu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. 2.Nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: pjovėjai R.

P. ir V. D. vykdė medžių pjovimo darbus gretimuose valksmuose, nesilaikant saugaus atstumo vienas nuo kito (kuris turėjo būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio) – R. P. buvo V. D. pjaunamo medžio pavojingoje zonoje, tuo metu V. D. nupjauta eglė, krisdama žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam R. P. ir sunkiai jį traumavo.

3. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra poveikis darbuotojui kietu daiktu – virstančios eglės smūgis jo kritimo trajektorijoje buvusiam R. P., o minėto pavojingo veiksnio šaltiniu yra nupjautas virstantis 25,8 m ilgio medis.

4. Kadangi tiriamuoju atveju buvo vykdomi miÅ¡ko kirtimo darbai, tai tokių darbų vykdymÄ reglamentuoja MiÅ¡ko darbų saugos taisyklės DT 1-96. Å ios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miÅ¡ko darbų saugos reikalavimus, jos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl taikytinos ir tiriamuoju atveju. 5.Nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 punkto reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3]51 punkto reikalavimo, kad dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų žmonių ir 44 punkto reikalavimo, kad pavojingoje zonoje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys darbininkai ir tai sÄ lygojo nelaimingo atsitikimo kilimÄ .

6. Jei medžių pjovimo metu tarp pjovėjų būtų buvęs ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, kaip tai numato Taisyklės [3], ir R. P. nedirbtų kertamo medžio pavojingoje zonoje, tai nebūtų buvę techninės galimybės virstančiam medžiui kliudyti R. P., ir nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis neįvyktų.

8. Nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3]46 punkto reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 punkto ir 44 punkto reikalavimo, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų žmonių, Taisyklių [3] 6 punkto ir 65 punkto reikalavimo, kad draudžiama leisti dirbti motoriniu pjÅ«klu asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento. 9.Nukentėjusiojo R.

P. veiksmai (tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstančio medžio trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (žr. iÅ¡vados 1 punktÄ ). 10.V. D. veiksmai (tai, kad jis pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo kitas pjovėjas ir nesilaikė saugaus atstumo tarp dviejų pjovėjų) nagrinėjamo įvykio metu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (žr. iÅ¡vados 1 punktÄ ). 11.Nagrinėjamu atveju darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais (4 t., b. l. 9-13).

8. IÅ¡ 2017 m. birželio 6 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 692/2017(04) matyti, jog R. P. padaryti sužalojimai: deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustiniai lūžiai, kaukolės pamato kaulų lūžiai deÅ¡inėje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės Å¡onkaulių lūžiai, kaklinės stuburo dalies VII, krÅ«tininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžiai, oro susikaupimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės akies sumuÅ¡imas.

Sužalojimai lokalizuoti dešinėje galvos pusėje, nugaroje ir abiejose kojose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. užvirtus medžiui. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu didelės energijos trauminiu poveikiu paveikus kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. užvirtus eglei. R. P. dėl dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinių lūžių, kaukolės pamato kaulų lūžių dešinėje, galvos smegenų sumušimo su ryškia neurologine simptomatika bei kraujo išsiliejimo galvos smegenyse su spaudimo reiškiniais, remiantis Sveikatos masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 ir 6.6.4 punktais, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 92-93).

9. Tiek minėtoje 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-395(18), tiek įvertinus byloje esantį 2017 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , nustatyta, kad V. D. genėta eglė užvirto ant nukentėjusiojo R. P. bei tokiu bÅ«du jam buvo padaryti 2017 m. birželio 6 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 692/2017(04) nustatyti sužalojimai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

10. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir nuteistojo V. D., liudytojo P. G. ir nukentėjusiojo R. P. parodymų matyti, kad nuteistasis V. D. tiek apylinkės teisme, tiek ikiteisminiame tyrime pripažino, kad dirbo miÅ¡ke su motorpjÅ«kliu miÅ¡ko kirtimo darbus nesilaikydamas MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių, t. y. neturėdamas tam reikiamos kvalifikacijos nei jo įgytÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento, nežinojo ir nebuvo supažindintas su jokiomis miÅ¡ko darbų saugos taisyklėmis, nes nėra baigęs jokių motorpjÅ«klininko kursų.

Nieko nežinojo apie saugius, leistinus minimalius atstumus, kurie yra privalomi tarp dviejų pjovėjų bei pjovė medį (eglę) pagal bendrÄ supratimÄ , „iÅ¡ patirties“. V. D. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ ruoÅ¡damasis kirsti medį matė R. P., jam mojavo, buvo įsitikinęs, kad R. P. jį matė (ikiteisminiame tyrime nurodė, kad jam nukentėjusysis pamojo ranka, tačiau Å¡ių nuteistojo parodymų nepatvirtino nukentėjusysis, kuris nurodė, kad jam V. D. nemojavo). V. D. atrodė, kad R. P. yra pakankamai toli nuo jo.

Po įvykio jis (nuteistasis) negalėjo suprasti kaip R. P. priartėjo prie pavojingos zonos – jo pjaunamas medis nuvirto į valksmÄ , pakibo ant kalnelio, o kai nupjovė 6 (Å¡eÅ¡is) metrus, vis tiek negulėjo pilnai ant žemės, kabojo ore. VirÅ¡Å«nė buvo valksmoje. Kai vertė medį, kamienas dar nebuvo valksmoje, o Å¡akos nuvirto ant valksmos. Pritartina apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad V. D. nežinodamas koks turi bÅ«ti saugus atstumas tarp dviejų pjovėjų, nežinodamas kas yra pavojinga zona, kad joje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys pjovėjai.

Akivaizdu tiek iÅ¡ nuteistojo, tiek iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, V. D. MiÅ¡ko darbų saugos taisyklėse nurodyto 2,5 pjaunamo medžio aukščio atstumo tarp pjovėjų nesilaikė, be to, jam matomumÄ užstojo kalnelis ir suverstos nugenėtos Å¡akos valksmoje.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. D. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. P., pažeisdamas teisės akte nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent: MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių Nr. DT 1–96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miÅ¡ko Å«kio ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 208, 44 punktÄ â€žpavojingoje zonoje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys darbininkai“; Taisyklių 45 punktÄ â€žpavojinga zona apie kertamÄ medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 (deÅ¡imt) m.

Statesniuose nei 15 (penkiolikos) laipsnių Å¡laituose nuolydžio kryptimi pavojinga zona yra iki Å¡laito papėdės. Ä®strigusio medžio pavojinga zona – skritulio pusė įstrigusio medžio pasvyrimo kryptimi ir 5 (penkių) m prieÅ¡inga kryptimi“; Taisyklių 46 punktÄ â€žkertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas“; Taisyklių 51 punktÄ â€žprieÅ¡ pjaudamas medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra paÅ¡alinių.

Pjaudamas medį pjovėjas turi bÅ«ti prie pjaunamo medžio“; Taip pat taisyklių 65 punktÄ â€žmotorpjÅ«kliu leidžiama dirbti vyrams, ne jaunesniems nei 18 (aÅ¡tuoniolikos) metų, turintiems reikiamÄ kvalifikacijÄ ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinantį dokumentÄ â€œ.

12. Dėl minėtų taisyklių nesilaikymo, V. D. nupjaudamas 25,8 m. aukščio eglę užvertė jÄ ant kito pjovėjo R. P. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kuris pasireiÅ¡kė Å¡iais sužalojimais: deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustiniai lūžiai, kaukolės pamato kaulų lūžiai deÅ¡inėje, deÅ¡iniojo skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės Å¡onkaulių lūžiai, kaklinės stuburo dalies VII, krÅ«tininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžiai, oro susikaupimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir abiejų Å¡launų priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės akies sumuÅ¡imas. Nuteistojo V. D. veika atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius.

13. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino ne tik V. D. pozicijÄ dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumÄ , juos iÅ¡dėstant, palygino ir sugretino visus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimÄ ir nuosprendį grindė tik BPK 20 straipsnio tvarka patvirtintais įrodymais.

Vien tai, kad apelianto gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas. Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo 14. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiÅ¡kinant sÄ vokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobÅ«džio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigÅ«nas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktÅ«riniame padalinyje.

Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibÅ«dinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugÄ darbe, saugos darbe norminių aktų laikymÄ si (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016 ir kt.).

15. Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

16. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam bÅ«damas pavaldus darbo sutartimi darbo funkcijÄ atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali bÅ«ti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.

Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentÄ . Darbdaviu taip pat gali bÅ«ti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumÄ ir veiksnumÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

17. Darbdavys gali turėti vienÄ ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklÄ vykdančius struktÅ«rinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktÅ«rinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotÄ užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialÄ , atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu (DK 21 straipsnio 4 dalis).

18. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio specialisto A. Å . iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ privataus miÅ¡ko savininkui Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Leidimas galioja iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52). Pagal 2017 m. kovo 24 d. rangos sutartį Nr. 1 E. K. (Rangovas) ir A.

Å . (Užsakovas) susitarė, kad (duomenys neskelbtini), pagal A. Å . iÅ¡duotÄ leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bus kertamas miÅ¡kas. Minėtos rangos sutarties 3 punkto 3.1. papunktyje nurodyta, kad Rangovas įsipareigoja nurodytus darbus atlikti savo darbo priemonėmis bei technika laikantis: miÅ¡ko saugos taisyklių. Sutarties 4 punkte aiÅ¡kiai nurodoma, kad atsakomybė už minėtų taisyklių pažeidimus tenka Rangovui. Ä®vykus nelaimingam atsitikimui, už jo pasekmes atsako Rangovas (1 t., b. l. 55).

Iš nuteistojo minėtų 2017 m. sausio 2 d. rangos sutarčių tarp E. K. (Užsakovas) bei nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo P. G. (Vykdytojai) matyti, kad sutarties objektu yra medienos kirtimas. Rangos sutarčių 3.4. punkte nurodyta tai, kad atsakomybė už minėtų taisyklių pažeidimus tenka vykdytojui (1 t., b. l. 59-60). Pažymėtina, kad vertinant paties E. K. ikiteisminiame tyrime pateiktas rangos sutartis nėra aišku kurioje konkrečioje vietoje atliekant medienos kirtimo darbus ji galioja (t. y. kokiam medienos kirtimui ji yra skirta).

Tokios pačios nuomonės laikosi ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimdamas nutarimÄ , kuriuo E. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies padarytÄ nusižengimÄ nelegaliai įdarbinęs V. D. ir R. P. (2 t., b. l. 136-138). Minėtame įsiteisėjusiame apylinkės teismo nutarime padarytų iÅ¡vadų apygardos teismas plačiau nekomentuoja, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu gana iÅ¡samiai iÅ¡dėstė minėtos administracinio nusižengimo bylos esmę.

IÅ¡ byloje esančio nukentėjusiojo R. P. 2017 m. verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. įvykio dienÄ , t. y. kovo 30 d. neturėjo galiojančio ir individualiÄ veiklÄ leidžiančio leidimo kirsti miÅ¡kÄ . Paskutinė leistina užsiimti Å¡ia veikla diena buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71). Liudytojo P. G. pateiktame 2017 m. verslo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvykio metu jis galėjo atlikti miÅ¡ko kirtimo darbus, t. y. turėjo tam galiojanti leidimÄ (1 t., b. l. 65).

VMI prie FM pateiktoje pažymoje matyti, kad E. K. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Pažymos galiojimo pabaiga (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 73). PrieÅ¡ingai nei nuteistasis E. K., V. D., pagal 2018 m. liepos mėnesio VMI prie FM pateiktÄ informacijÄ , laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymÄ ir nebuvo įgijęs verslo liudijimo (4 t., b. l. 74).

19. IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad žemesnės instancijos teismas motyvuotai ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo nuteistųjų E. K., V. D., nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo P. G. parodymus juos įvertinęs atskirai bei visumoje sudarydamas vientisÄ loginę grandinę. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡ių parodymų vertinimui ir jų nebekartoja. 20. 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-395(18) nurodyta:

1. tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis Å¡io medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje). Tai, kad pavojingi miÅ¡ko ruoÅ¡os darbai (darbų saugos požiÅ«riu) nebuvo organizuoti, organizaciniu požiÅ«riu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

2. Nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: pjovėjai R. P. ir V. D. vykdė medžių pjovimo darbus gretimose valksmose, nesilaikant saugaus atstumo vienas nuo kito (kuris turėjo būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio) – R. P. buvo V. D. pjaunamo medžio pavojingoje zonoje, tuo metu V. D. nupjauta eglė, krisdama žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam R. P. ir sunkiai jį traumavo.

3. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra poveikis darbuotojui kietu daiktu – virstančios eglės smūgis jo kritimo trajektorijoje buvusiam R. P., o minėto pavojingo veiksnio šaltiniu yra nupjautas virstantis 25,8 m ilgio medis.

4. Kadangi tiriamuoju atveju buvo vykdomi miÅ¡ko kirtimo darbai, tai tokių darbų vykdymÄ reglamentuoja MiÅ¡ko darbų saugos taisyklės DT 1-96. Å ios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miÅ¡ko darbų saugos reikalavimus, jos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl taikytinos ir tiriamuoju atveju.

5. Nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 punkto reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 punkto reikalavimo, kad dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų žmonių ir 44 punkto reikalavimo, kad pavojingoje zonoje gali bÅ«ti tik medį pjaunantys darbininkai ir tai sÄ lygojo nelaimingo atsitikimo kilimÄ .

6. Jei medžių pjovimo metu tarp pjovėjų būtų buvęs ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, kaip tai numato Taisyklės [3], ir R. P. nedirbtų kertamo medžio pavojingoje zonoje, tai nebūtų buvę techninės galimybės virstančiam medžiui kliudyti R. P., ir nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis neįvyktų.

8. Nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 punkto reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 punkto ir 44 punkto reikalavimo, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų žmonių, Taisyklių [3] 6 punkto ir 65 punkto reikalavimo, kad draudžiama leisti dirbti motoriniu pjÅ«klu asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento.

9. Nukentėjusiojo R. P. veiksmai (tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstančio medžio trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (žr. iÅ¡vados 1 punktÄ ).

10. V. D. veiksmai (tai, kad jis pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo kitas pjovėjas ir nesilaikė saugaus atstumo tarp dviejų pjovėjų) nagrinėjamo įvykio metu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui (žr. iÅ¡vados 1 punktÄ ).

11. Nagrinėjamu atveju darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais (4 t., b. l. 9-13). MinėtÄ specialisto iÅ¡vada patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausa specialistė J. R., kuri nurodė, kad priežastinį ryšį įvykiui kilti sÄ lygojo tai, kad netinkamai buvo organizuotas darbas. Jeigu įvykio metu, miÅ¡ko pjovimo darbuose bÅ«tų dalyvavęs pavojingų darbų vadovas, jis kontroliuotų ir matytų, ar tikrai tas žmogus, kuris pjovė situacijoje minimÄ medį, moka atlikti jam pavestÄ darbÄ . Be to, pjovėjas prieÅ¡ pjaudamas medį turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra žmonių. Todėl įvykio kilimÄ sÄ lygojo ir tai, kad pjovėjai buvo vienas arti kito (nesilaikė Taisyklėse numatyto saugaus atstumo).

21. Taigi, nors nukentėjusysis R. P. ir V. D. nebuvo saistomi darbiniais santykiais su E. K. (dirbo nelegaliai), tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad E. K. nėra tinkamas subjektas BK 176 straipsnio prasme ir todėl reikia panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ . Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 176 straipsnio dispozicija nereikalauja, jog veikÄ padaręs asmuo ir nukentėjusysis bÅ«tų siejami darbiniais (pavaldumo) santykiais ar dirbtų toje pačioje įmonėje (įstaigoje) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-320/2014).

22. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad E. K. buvo rangovas (darbdavys bei pavojingų darbų vadovas), kito už darbų saugÄ atsakingo asmens įvykio metu paskirta nebuvo. Todėl E. K. buvo atsakingas už miÅ¡ko kirtimo darbų vykdymÄ , duodamus nurodymus pjovėjams kertant miÅ¡ke augančius medžius, tvarkos, darbų saugos užtikrinimÄ ir pjovėjų instruktavimÄ darbų saugos klausimais.

23. Pažymėtina, kad byloje sprendžiant dėl E. K. kaltės, apylinkės teismas tinkamai aiÅ¡kino MiÅ¡ko darbų saugos taisykles Nr. DT 1–96, jas analizuodamas situacijos ribose, bei pagrįsdamas E. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad vadovaujantis 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų Å«kio ministro įsakymu Nr. 208 MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių Nr. 1–96 reikalavimais nustatyta, kad E. K. pažeidė taisyklių 6 punktÄ , t. y.

„asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos [...] draudžiama dirbti“. (E. K. nelegaliai įdarbino V. D. neturintį reikiamos kvalifikacijos dirbti, be to, nuteistasis V. D., nukentėjusysis R. P. ir pats E. K. nurodė, kad nereikalavo nei iÅ¡ vieno kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento). Be to, E. K. pažeidė taisyklių 44 punktÄ â€ž[...] dirbdami darbus visi turi bÅ«ti instruktuoti, [...] paskirtas vyresnysis, kurio nurodymus reikia vykdyti“ (atsakingas asmuo) Nagrinėjamu atveju E. K.

įvykio metu nebuvo įvykio vietoje (tai patvirtino liudytojas P. G., nukentėjusysis R. P., nuteistieji V. D. ir E. K.) Kito atsakingo asmens, kurio nurodymus yra bÅ«tina vykdyti be E. K. nebuvo. Tiek V. D., tiek nukentėjusysis R. P., liudytojas P. G. apylinkės teisme ir ikiteisminiame tyrime duodami parodymus patvirtino, kad prieÅ¡ pradedant darbus jie E. K. nebuvo instruktuoti ar apmokyti kaip tinkamai (saugiai) atlikti miÅ¡ko pjovimo darbus. Taip pat, E. K. pažeidė taisyklių 46 punktÄ numatantį, kad „kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas“.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pjovėjai V. D. ir R. P. nesilaikė taisyklėse nustatyto saugaus atstumo vienas nuo kito pjaudami biržes (Patvirtina eksperto iÅ¡vada, specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo įvykio apžiÅ«ros aktas, nukentėjusiojo R. P. parodymai) dėl ko ir kilo minėtas įvykis. E. K., bÅ«damas atsakingu už miÅ¡ko kirtimo darbus pavojingų darbų vadovu bei nepaskirdamas kito atsakingo asmens už atliekamų miÅ¡ko kirtimo darbų saugumÄ , pažeidė MiÅ¡ko darbų saugos taisykles.

Taisyklių 65 punktas numato, kad „motorpjÅ«kliu leidžiama dirbti vyrams, ne jaunesniems kaip 18 (aÅ¡tuoniolika) metų, turintiems reikiamÄ kvalifikacijÄ ir tÄ kvalifikacijÄ patvirtinantį dokumentÄ â€œ. Kaip numatyta taisyklių 6 punkte, taip ir Å¡iuo atveju E. K. neįsitikino, kad V. D. turi kvalifikacijÄ dirbti su motorpjÅ«kliu, t. y. tinkamai atestuotas ir turi tai patvirtinantį pažymėjimÄ , kurio E. K. net nereikalavo iÅ¡ V. D. ir vis tiek leido dirbti miÅ¡ko kirtimo darbuose. Nuteistasis E. K. pažeidė ir taisyklių 68–70 punktų reikalavimus, t. y.

„medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruoÅ¡os (miÅ¡ko ruoÅ¡os) darbams – [...] medžių – ir Å¡akų genėjimui, stiebų supjaustymui biržėje bei medienos iÅ¡traukimui – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamÄ pažymėjimÄ pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugÄ darbo vietoje“ (68 punktas). „Pavojingų darbų vadovas, pradedant kirtimÄ turi apžiÅ«rėti biržę, [...] supažindinti darbuotojus su darbų organizavimu, informuoti juos apie galimus pavojus toje biržėje“ (69 punktas).

„Pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus“ (70 punktas). E. K., bÅ«damas darbdaviu (rangovu) bei kartu ir pavojingų darbų vadovu (nesant kito paskirto asmens, atsakingo už darbų saugÄ ) privalėjo įvykio metu ne tik užtikrinti darbų saugumÄ , bet ir bÅ«ti darbo vietoje, kontroliuoti atliekamus darbus, duoti pjovėjams bÅ«tinus nurodymus ir pan. Nagrinėjamu atveju, įvykio metu E. K. nebuvo (patvirtino ir pats E. K., nukentėjusysis, nuteistasis V.

D. ir liudytojas P. G.). Taigi minėtų taisyklių nesilaikymas vertinimas kaip sÄ lyga kilti sunkiems padariniams, sunkiai sutrikdant R. P. sveikatÄ ant jo užvertus nupjautÄ biržę (eglę).

24. Tiek E. K., tiek V. D. nusikalstami veiksmai pasireiÅ¡kė neatsargios kaltės forma – nusikalstamu nerÅ«pestingumu, t. y. jie tinkamai nesilaikydami jiems kaltinime inkriminuotų miÅ¡ko darbų saugos taisyklių tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nenumatė, kad dėl to gali atsirasti kokie nors neigiami padariniai, tačiau pagal savo darbines funkcijas ir savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti, privalėjo imtis visų bÅ«tinų priemonių, siekdami iÅ¡vengti neigiamų padarinių kilimo.

25. Taigi baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad E. K., kaip nuteistÄ jį V. D. ir nukentėjusįjį R. P. nelegaliai įdarbinęs asmuo, ėjęs pavojingų darbų vadovo pareigas, nesant kito paskirto atsakingo asmens, Å¡iuo atveju pavojingų darbų vadovo, atsakingo už pavojingų darbų saugumÄ , pažeidė teisės akto (MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių) reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis R. P.

26. Apeliantas E. K. apeliaciniame skunde ginčija jam paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ ir praÅ¡o jam paskirti straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ . Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-123-697/2019 ir kt.). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra numatytos dviejų rÅ«Å¡ių bausmės: bauda arba laisvės atėmimas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam E. K. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bei skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, atsižvelgė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ â€“ padarytas sunkus neatsargus nusikaltimas, į E. K. asmenybę – anksčiau neteistas (1 t., b. l. 164; 4 t., b. l. 180), baustas administracine tvarka, taip pat Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Jam paskirta administracinė nuobauda – 1 200 (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) Eur bauda (1 t., b. l. 165; 4 t., b. l. 176-179). Jis vykdė individualiÄ veiklÄ (1 t., b. l. 166; 4 t., b. l. 162), Užimtumo tarnyboje nėra registruotas (1 t., b. l. 167). 2018 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pateiktoje nuteistojo E. K. charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai: yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs ir turi Å¡eimÄ . (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija iÅ¡ gyventojų negavo nusiskundimų dėl gyventojo E. K. netinkamo elgesio (4 t., b. l. 164).

Jis augina mažametę dukrÄ (4 t., b. l. 165). 2018 m. rugpjūčio 23 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu 3 (trims) mėnesiams jam priklausančiam turtui skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apribojimo terminÄ nustatant nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. (4 t., b. l. 191-192, 194-198). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistajam E. K. skiriant bausmę buvo įvertinta ir tai, kad jis po įvykio ne kartÄ lankė nukentėjusįjį ligoninėje bei teikė jam materialinę pagalbÄ .

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ reikÅ¡mingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, atsižvelgdama į teismų praktikÄ , konstatuoja, kad nuteistajam E. K. už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatomos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o jam skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskyrus jo praÅ¡omÄ bausmės rūšį, bausmės vykdymas bus apsunkintas, nebus tinkamai užtikrintas civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusiajam priteistų turtinės ir neturtinės žalų atlyginimas.

Tokiu atveju, nuteistasis ne tik turėtų mokėti teismo jam paskirtÄ baudÄ bet ir nukentėjusiajam atlyginti turtinę, neturtinę žalas bei proceso iÅ¡laidas, nuteistajam bÅ«tų per sunki finansinė naÅ¡ta. Be to, nuteistajam E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, E. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, todėl nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo. Kadangi nuteistojo prašymas skirti švelnesnę bausmės rūšį yra netenkinamas, apeliacinio skundo argumentai dėl baudos mokėjimo išdėstymo yra paliekami nenagrinėtini. Dėl nukentėjusiojo R. P. apeliacinio skundo 29. Nukentėjusysis R.

P. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje pateikto nukentėjusiojo R. P. civilinio ieÅ¡kinio matyti, jog iÅ¡ nuteistųjų V. D. ir E. K. solidariai yra praÅ¡oma nukentėjusiojo naudai priteisti 16 676,84 (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis euro centus) Eur turtinės ir 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (Patikslintas civilinis ieÅ¡kinys – 5 t., b. l. 181-213).

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti reikalavimai yra nepagrįsti.

30. Ä®vertinusi skundžiamÄ Å¾emesnės instancijos teismo nuosprendį, Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civiliniame ieÅ¡kinyje numatytų turtinės ir neturtinės žalų dydžių nustatymo klausimai iÅ¡spręsti tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priteistos civilinio ieÅ¡kinio sumos parinktos protingos, duomenų, kad priteistos sumos yra aiÅ¡kiai per mažos ar neproporcingos, nėra. Dėl turtinės žalos, negautų pajamų ir kitų iÅ¡laidų 31. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį byloje praÅ¡ydamas iÅ¡ nuteistųjų V. D. ir E. K. priteisti jo (nukentėjusiojo) patirtÄ 16 676,84 (Å¡eÅ¡iolikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių euro centų) Eur turtinę žalÄ dėl negautų pajamų laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo mėnesio (16 602,84 Eur – Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡i Å¡imtai du eurai ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi euro centai) kelionės iÅ¡laidų bei medikamentų pirkimo (574 Eur – penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt keturi eurai) Eur, kurias sudaro 545 – penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penki Eur už kurÄ ir 29 (dvideÅ¡imt devyni eurai) Eur už medikamentus).

Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje pažymėjo, kad nuteistasis V. D. jam atlygino 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų), todėl galutinis turtinės žalos dydis yra pateiktas minusuojant iÅ¡ nuteistojo gautÄ turtinės žalos atlyginimÄ (500 Eur – penkis Å¡imtus eurų). Taip pat, nukentėjusysis prie civilinio ieÅ¡kinio pridėjo savo reikalavimÄ patvirtinančius dokumentus (5 t., b. l. 102-125, 193-213), todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl nuteistųjų V.

D. ir E. K. nusikalstamų veikų, byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys nukentėjusiojo patirtÄ turtinę žalÄ , todėl nukentėjusysis turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ .

32. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

34. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos Å¡alies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-585/2006; Nr. 3K-3-62/2008).

35. Sprendžiant, kiek asmuo bÅ«tų pajėgus uždirbti, jei nebÅ«tų sužalota jo sveikata, gali bÅ«ti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sÄ lygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo buvusi sveikatos bÅ«klė, darbo pobÅ«dis ir jo keliamos rizikos (jei tokios yra), žalingi įpročiai, gyvenimo bÅ«das, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, tikimybė, jog dėl sveikatos sužalojimo atsiradęs darbingumas pasikeis, ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiÅ¡kos profesijos ar analogiÅ¡kame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, Å¡alies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali bÅ«ti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu Å¡alies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliÄ ja mėnesine alga.

36. Siekiant nustatyti nukentėjusio asmens pajamas po sveikatos sužalojimo, vertinamos jo gaunamos pajamos, o esant reikalui – ir pajamos, kurias jis galėtų gauti, bÅ«damas iÅ¡ dalies nedarbingas. Tuo tikslu turi bÅ«ti įvertintas ieÅ¡kovo po sužalojimo gaunamas darbo užmokestis, taip pat asmens gaunamos socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, skirtos nukentėjusio asmens negautoms pajamoms atlyginti. Siekiant nustatyti, kokias pajamas ieÅ¡kovas galėtų gauti po to, kai buvo sužalota jo sveikata, gali bÅ«ti vertinamos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo galimybe įsidarbinti, atsižvelgiant į netektÄ darbingumÄ , taip pat darbo rinkos galimybėmis toje vietoje, kur asmuo gyvena, ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019) 37.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių ir prie civilinio ieÅ¡kinio pateiktų dokumentų matyti, kad negautos pajamos yra pagrįstos prie bylos pridėtais dokumentais. 2017 m. rugsėjo 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – VSDF) pateiktoje pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. sumokėjo draudimo įmokų (2016 m. – 313,55 (trys Å¡imtus trylika eurų ir penkiasdeÅ¡imt penkis euro centus) Eur, o 2017 m.

– 67,83 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris euro centus) Eur. (5 t., b. l. 102-105). Pagal 2018 m. gruodžio 13 d. VSDF pateiktÄ pažymÄ apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (mokamas po sunkaus sveikatos sutrikdymo) matyti, kad nukentėjusiajam buvo iÅ¡mokėta 1 579,25 (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt devyni eurai ir dvideÅ¡imt penki euro centai) Eur netekto darbingumo pensija (5 t., b. l. 106-108). Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 23 d.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (toliau – NDNT) iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 8 d. nustatytas 40 (keturiasdeÅ¡imties) proc. darbingumo lygis (5 t., b. l. 109). Kitoje 2018 m. liepos 3 d. NDNT iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 2 d. nustatytas 55 (penkiasdeÅ¡imt penkių) proc. darbingumo lygis, esant nustatytai diagnozei: (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 110-114).

Taigi, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 3 d. R. P. išmokėta netekto darbingumo išmoka siekė 977,05 (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir penki euro centai) Eur, o pasikeitus nedarbingumo nustatymo lygiui laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 2 d. R. P. netekto darbingumo išmoka siekė (602,20 – šešis šimtus du eurus ir dvidešimt euro centų (iki 2018 m. gruodžio mėnesio). Pagal nukentėjusiojo pateiktas metines 2015–2016 m. pajamų deklaracijas matyti, kad buvo gaunamos pajamos (atskaičius privalomus mokėti mokesčius) (5 t., b. l. 118-119).

Apylinkės teismui VMI prie FM pateiktoje nukentėjusiojo R. P. 2017 m. metinėje pajamų deklaracijoje matyti, kad jo 2017 m. gautos pajamos už verslo liudijimus sudarė 900 (devynis šimtus eurų) Eur (5 t., b. l. 175-178). 2019 m. vasario 26 d. apylinkės teismui pateiktoje Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje informacijoje nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo registruotas, darbo pasiūlymai jam nebuvo pateikti (5 t., b. l. 179).

Taip pat byloje pateikti medicininiai ir kiti dokumentai (5 t., b. l. 184-213).

38. Taigi, sprendžiant nukentėjusiojo negautų pajamų klausimÄ matyti, kad nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nukentėjusysis negavo jokių pajamų, nes gydėsi. Minėtoje 2018 m. balandžio 23 d. NDNT iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, nukentėjusiajam nustatytas 40 (keturiasdeÅ¡imties) proc. darbingumo lygis. Nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 8 d. jam buvo skirta netekto darbingumo pensija, t. y. iÅ¡mokėta kita nei civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta suma – 993,51 (devyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt trys eurai ir penkiasdeÅ¡imt vienas euro centas Eur (806,89 (aÅ¡tuoni Å¡imtai Å¡eÅ¡i eurai ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni euro centai) Eur + 170,16 (vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt eurų ir Å¡eÅ¡iolika euro centų) Eur + laikotarpis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 8 d. (įskaičiuojant tris dienas, t. y. 16,46 (Å¡eÅ¡iolika eurų ir keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i euro centai) Eur.

Vėlesnėje NDNT iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 2 d. nustatytas 55 (penkiasdeÅ¡imt penkių) proc. darbingumo lygis. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki dabar iÅ¡mokėta 796,66 (septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i euro centai) Eur netekto darbingumo pensija (patvirtina byloje esančios VSDF pažymos apie valstybinį socialinį draudimÄ ir kt. dokumentai pateikti su civiliniu ieÅ¡kiniu). Bendra negautų pajamų suma yra 16 602,84 (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡i Å¡imtai du eurai ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi euro centai) Eur, t. y. 799 (septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt devyni eurai) Eur x 23 (dvideÅ¡imt trys) mėnesiai = 18 377 (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių trys Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt septyni eurai) Eur, t. y. (993,51 (devyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt trys eurai ir penkiasdeÅ¡imt vienas euro centas) Eur + 796,66 (septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i euro centai) Eur = 1 790,17 (vienas tÅ«kstantis septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt eurų ir septyniolika euro centų) Eur.

Todėl iÅ¡ 18 377 (aÅ¡tuoniolikos tÅ«kstančių trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių eurų) Eur – 1 790,17 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų ir septyniolika euro centų) = 16 586,83 (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys euro centai) Eur, t. y. gaunasi visiÅ¡kai kita suma, nei nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje.

39. Kitos baudžiamojoje byloje pateiktos išlaidos – 545 (penki šimtai keturiasdešimt penki eurai) Eur už degalus vykstant į gydymo įstaigas + 29 (dvidešimt devyni eurai) Eur išlaidos už medikamentus ir medicinines priemones = 574 (penki šimtai septyniasdešimt keturi eurai) Eur. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininių išrašų matyti, kad R. P. buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) laikėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikose (5 t., b. l. 207-213).

40. Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio 545 (penki šimtai keturiasdešimt penki eurai) Eur susidarė jo artimiesiems jį vežant automobiliu į gydymo įstaigas bei perkant degalus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių ir nukentėjusiojo prie bylos pateikto žemėlapio bei jame pavaizduoto kelionės maršruto, atstumų nuo jo gyvenamosios vietos iki gydymo įstaigų (www.maps.lt duomenys) matyti, kad minėtu laikotarpiu, nukentėjusįjį vežant į gydymo įstaigas, buvo nuvažiuota – 6 539 (šeši tūkstančiai penki šimtai trisdešimt devyni kilometrai) km.

IÅ¡ pateiktų degalų pirkimo kvitų matyti, kad yra pirkta kuro už 527,98 (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus ir devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro centus) Eur, o pilta degalų nedideliais kiekiais, po 20 (dvideÅ¡imt) l., kas 2-3 dienos. Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad kitų degalų pirkimo kvitų jis neiÅ¡saugojo ir praÅ¡o priteisti patirtas iÅ¡laidas už degalų pirkimÄ , t. y. 545 (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus) Eur. Atsižvelgiant į atstumÄ , kurį teko vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigas, į tuo metu galiojusias degalų kainas, automobilio techninę specifikacijÄ bei byloje esančius degalų pirkimo kvitus, teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiojo praÅ¡oma 545 (penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių eurų) suma yra protinga ir proporcinga, todėl priteistina.

41. Kita nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti suma už medikamentų ir medicinos priemonių pirkimÄ yra 29 (dvideÅ¡imt devyni eurai) Eur. IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų medikamentų ir medicinos priemonių pirkimo kvitų (4) matyti, kad už prekes buvo mokėta 23,26 (dvideÅ¡imt trijų eurų ir dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių euro centų) Eur suma. Kitų dokumentų, įrodančių, kad nukentėjusysis mokėjo bÅ«tent 29 (dvideÅ¡imt devynis eurus) už medikamentus ir medicinos priemones byloje nėra. Todėl, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nukentėjusiajam gali bÅ«ti priteistos iÅ¡laidos tik 23,26 (dvideÅ¡imt trijų eurų ir dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių euro centų) Eur sumai.

42. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis V. D. nukentėjusiajam atlygino 500 (penkis Å¡imtus eurų) Eur turtinės žalos. Nukentėjusysis Å¡iÄ sumÄ civiliniame ieÅ¡kinyje pripažino ir jos neįtraukė į bendrÄ jam padarytos turtinės žalos sumÄ .

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo negali būti tenkinama visa apimtimi dėl to, nes iš baudžiamosios byloje esančių pridėtų mokėjimo kvitų matyti, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde patirtas turtinės žalos dydis nėra tapatus prie civilinio ieškinio pateiktiems dokumentams, įrodantiems patirtos turtinės žalos dydį, o prašomos turtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis.

44. Atsižvelgus į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastÄ , į 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-395(18) pateiktÄ iÅ¡vadÄ â€“ tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis Å¡io medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje), liudytojo P. G., nuteistojo V. D. ir nukentėjusiojo R. P. parodymus, priteistinos turtinės žalos dydis apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai buvo sumažintas iki 11 117,89 Eur (vienuolikos tÅ«kstančių vieno Å¡imto septyniolikos eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių euro centų) sumos, jÄ solidariai priteisiant iÅ¡ nuteistųjų V. D. ir E. K.

45. Atsakant į nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentÄ dėl visiÅ¡ko žalos atlyginimo priteisimo ir nepagrįsto turtinės ir neturtinės žalų dydžių sumažinimo pastebėtina tai, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nukentėjusysis, nagrinėjimu atveju, nustačius ir nukentėjusiojo neatsargius veiksmus pavojingoje zonoje, taip pat sÄ lygojusį jam padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Dėl neturtinės žalos 46.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

47. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Pažymėtina ir tai, jog pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

48. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų veikų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl neatsargumo, nesilaikant specialiųjų elgesio saugumo taisyklių. Sutiktina su civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmÄ , sužalojimų pasekmės yra jaučiamos iki Å¡iol.

Pažymėtina, kad nuteistasis V. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius vaikus. Nuteistasis E. K. niekur nedirba, augina mažametį vaikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atlygintinos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti toks, kuris ir kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalÄ . Atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytas baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad apylinkės teismo nukentėjusiajam solidariai iÅ¡ nuteistųjų priteista 13 333,33 (trylikos tÅ«kstančių trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imt trijų eurų ir trisdeÅ¡imt trijų euro centų) Eur suma patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pakankama.

49. Atsakant į nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentÄ pažymima, kad turtinė ir neturtinė žalos priteistinos solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų, kadangi pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), o bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2008).

Dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo 50. Nukentėjusysis R. P. civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisti jo turėtas nukentėjusiojo atstovo ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme, patirtas 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) Eur iÅ¡laidas už suteiktas advokato paslaugas nukentėjusiajam. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pateikti 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. liepos 5 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d.

AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atlikti vieno tÅ«kstančio eurų mokėjimo pavedimai į advokato Andrejaus Zavitrakovo banko sÄ skaitÄ už R. P. teikiamas teisines paslaugas (2018 m. gruodžio 14 d. advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie mokami skirtingų asmenų (5 t., b. l. 95, 126-129). Tai patvirtina, jog nukentėjusysis sumokėjo minėtÄ pinigų sumÄ advokato paslaugoms apmokėti.

51. BPK 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta: jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į Å¡ių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobÅ«dį, nusprendžia, kiek proceso iÅ¡laidų turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ kiekvieno. Taigi, kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo kaltinamojo V. D. gynėjas, Å¡ioje teisės normoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad proceso iÅ¡laidos iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡komos subsidiariai, o ne solidariai, todėl žemesnės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai nukentėjusiajam priteistų proceso iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

52. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti 1 000 (vieno tÅ«kstančio) Eur dydžio suma laikytina neproporcingai didele. Apylinkės teismas, spręsdamas atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo nukentėjusiajam klausimÄ parinko tinkamÄ atstovavimo iÅ¡laidų dydį pagrįstai jį sumažindamas, todėl nukentėjusiojo R. P. naudai iÅ¡ nuteistųjų V. D. ir E. K. priteistina po 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendį: iÅ¡ nuteistųjų V. D. ir E. K. nukentėjusiojo R. P. naudai priteisti po 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Raimundas Jurgaitis Vidmantas Mylė