2024-12-18 Nr. AB-18472-4-45-3-00481-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2786-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00481-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,

vertėjai D. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. sausio 31 d. (toliau – ir Teikimas).

2. Centro atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Patikslino, kad prašo palikti Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendime nustatytam terminui.

3. Užsienietis ir jo atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įpareigojant elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą arba apgyvendinti netaikant judėjimo suvaržymų.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu Teikimą tenkino ir paliko Užsieniečiui Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

5. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

5.1. VSAT 2024 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 24S225473 įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti į kilmės valstybę per 21 dieną nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. spalio 28 d.

5.2. 2024 m. spalio 30 d. siekiant nustatyti, ar Užsienietis įvykdė minėtą sprendimą, nuvykus jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu duris atidarė kitas asmuo, kuris teigė gyvenantis su draugu, tuo metu buvo gautas pareigūno pranešimas, kad asmuo bando per balkoną pasišalinti iš buto, tačiau pastebėjęs pareigūnus sugrįžo į butą. Nustatyta, kad tai buvo Užsienietis.

5.3. 2024 m. rugsėjo 30 d. 23.55 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 1 dalį.

5.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5.5. Šengeno informacinės sistemos duomenimis Lenkijos Respublika yra paskelbusi perspėjimą, kuris galioja nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2026 m. birželio 1 d., kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo.

5.6. VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 24S254147 nuspręsta Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 48 mėnesius nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją, 48 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

5.7. 2024 m. lapkričio 14 d. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu priimtas nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Su priimtu sprendimu Užsienietis supažindintas 2024 m. lapkričio 15 d.

5.8. Užsienietis yra sudaręs subnuomos sutartį, kuri patvirtina, kad jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

6. Įvertinęs tai, kad po teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo priėmimo Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kuris priimtas nagrinėti, teismas darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, nes pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas (Įstatymo 118 str. 1 d., 14021 str. 1 d.). Byloje nesant duomenų, kad yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, konstatuota, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

7. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 5, 14 punktuose, nes nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, kurį Užsienietis pateikė būdamas sulaikytas, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, nes Užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra ilgą laiką, tačiau prieglobsčio prašymą pateikė tik būdamas sulaikytas), be to, jis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą, Užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę.

8. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, todėl jo tapatybė nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę negali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas, todėl negalima daryti išvados, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgus į tai konstatuota, kad pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui paliktina galioti alternatyvi sulaikymui priemonė, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

9. Atsižvelgiant į Užsieniečio elgesį, teismo vertinimu, Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, šių tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą, Teikimą tenkinti iš dalies ir skirti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Centrui apie savo buvimo vietą ar apgyvendinti jį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Užsienietis pateikė pirmą prieglobsčio prašymą Lietuvoje, todėl jis nėra paskesnis (pakartotinis). Byloje nėra duomenų, kad Užsieniečio prašymo motyvams atskleisti, būtina jį sulaikyti, apie tai nepasisakyta ir Teikime (įskaitant ir teikime nurodomoje 2024 m. lapkričio 21 d. Migracijos departamento nuomonėje).

11.2. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindų sulaikyti Užsienietį ar skirti jam sulaikymą atitinkančią alternatyvią priemonę, kadangi: 1) Užsienietis turi galiojantį pasą, todėl jo tapatybė nustatyta; 2) byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia pavojų valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; 3) negalima teigti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis.

11.3. Užsienietis nesutinka su nuomone, kad jis pasiprašė prieglobsčio siekdamas atidėti ir sutrukdyti jo išsiuntimą. Užsienietis, bėgdamas nuo karo, buvo priverstas palikti savo kilmės valstybę, kurioje tebesitęsiantys intensyvūs karo veiksmai kelia tiesioginę grėsmę jo gyvybei ir saugumui. Dėl šių priežasčių Užsienietis pagrįstai bijojo grįžti į kilmės valstybę, todėl neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos. Užsieniečio veiksmai buvo motyvuoti siekiu apsaugoti save nuo karo grėsmių, o ne noru piktnaudžiauti prieglobsčio procedūromis. Todėl teismas turėtų tinkamai įvertinti faktines aplinkybes ir nesieti pareiškėjo veiksmų su išsiuntimo proceso trukdymu. Be to, Užsieniečio veiksmų negalima vertinti kaip piktnaudžiavimo, nes jie atsirado dėl jo teisinių žinių, teisinės pagalbos trūkumo. Dėl to Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik kai buvo priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Taigi prieglobsčio prašymas buvo pateiktas be tikslo piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis.

11.4. Teismo sprendimu buvo pritaikyta griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri atitinka sulaikymą. Šiuo metu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesai teismuose užtrunka ilgą laiką (4–12 mėn.). Tokiu atveju būtina užtikrinti, kad Užsieniečiui nebūtų taikomi neproporcingi laisvės apribojimai. Ilgalaikis buvimas griežtomis sąlygomis pažeidžia asmens teisę į laisvę ir orumą. Taigi pritaikyta griežčiausia priemonė nėra būtina ir nėra proporcinga.

11.5. Užsienietis teismui pateikė duomenis bei įrodymus, kad turi galimybę gyventi už Centro ribų.

11.6. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra pasisakęs dėl sulaikymo priemonių proporcingumo prieglobsčio prašytojams (byloje Ilias ir Ahmed prieš Graikiją EŽTT pabrėžė, kad prieglobsčio prašytojai buvo sulaikyti ilgą laiką, nors nebuvo įrodymų, kad jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas nurodė, kad tokiam sulaikymui trūko būtino pagrindo, ir kad turėjo būti įvertintos alternatyvios priemonės, kurios leistų asmeniui gyventi užtikrinant valstybės saugumą).

12. Pareiškėjas Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą nepakeistą.

13. Centras pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Užsienietis nuo 2022 m. gegužės 16 d. nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, gyveno neteisėtai, nėra pateikęs dokumento, patvirtinančio jo tapatybę ir pilietybę, neįvykdė grąžinimo sprendimo ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl termino pratęsimo, jis neturi Lietuvos Respublikoje šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Užsieniečio veiksmai vertintini kaip nenoras būti grąžintam į savo kilmės šalį ir siekimas bet kokiais būdais to išvengti. Todėl Užsienietis netinkamai bendradarbiavo su kompetentingomis valdžios institucijomis sprendžiant jo teisinės padėties nustatymo klausimus.

13.2. Nors Užsieniečio teisinis statusas Lietuvos Respublikoje pasikeitė ir jis tapo prieglobsčio prašytoju, tačiau asmuo pateikė prieglobsčio prašymą tik po to, kai VSAT priėmė sprendimą jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu siekdamas sutrukdyti įvykdyti išsiuntimo procedūrą. Atsižvelgiant į išvardintų aplinkybių visumą, Užsienietis gali savo veiksmais sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti.

13.3. Teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, skirta užtikrinti veiksmingą asmens prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, nes yra rizika, jog jis, turėdamas judėjimo laisvę, bandys pasislėpti ar išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro teikimą ir paliko Užsieniečiui Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai.

15. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors Užsieniečio teisinis statusas nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimo priėmimo pasikeitė (šiuo metu yra laikomas prieglobsčio prašytoju), tačiau jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, siekiant priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

16. Užsienietis, apeliaciniame skunde nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad jam iš esmės be pagrindo taikomas sulaikymas (griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė), kuri yra neproporcinga ir nebūtina.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

19. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

20. Byloje pateiktais įrodymais ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta ir nėra ginčo, kad:

i) Lenkijos Respublika yra paskelbusi perspėjimą, kuris galioja nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2026 m. birželio 1 d., kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo; ii) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 31 d. sprendimu pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Ši priemonė pritaikyta atsižvelgus, be kita ko, į tai, kad Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio, su VSAT teikimu sutiko; iii) VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 24S254147 išsiuntė Užsienietį į kilmės valstybę, uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos 48 mėn. ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 48 mėn. Sprendimas priimtas, nes asmuo savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime dėl grąžinimo į užsienio valstybę nustatytą terminą; iv) Užsienietis 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, kurį Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu priėmė nagrinėti skubos tvarka, nes asmuo minėtą prašymą pateikė tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą jį išsiųsti į užsienio valstybę;

v) VSAT 2024 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su Teikimu, nurodydamas, kad, nors Užsienietis sudarė patalpų nuomos sutartį ir pateikė prieglobsčio prašymą, šiuo atveju egzistuoja pagrindas nustatyti (palikti) Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri buvo paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu; vi) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu tenkino Centro teikimą.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, susijusius su Užsieniečio patekimu į šalį bei buvimu čia, taip pat charakterizuojančius jį duomenis, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nuo 2022 m. Lietuvoje yra neteisėtai, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, neįvykdė sprendimo dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl šio termino pratęsimo, Lenkijos Respublika yra įvedusi perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą, taip pat į tai, kad būtina išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam pagrindui, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 3–4, 13 punktuose nurodytas aplinkybes, nes kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, negalima daryti išvados, kad yra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas. Pažymėtina, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Užsieniečiui de facto yra taikomas sulaikymas, pažymi, kad Užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijoje, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Pažymėtina, jog Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų.

23. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į Užsieniečio situaciją apibūdinančias individualias aplinkybes, į tai, kad Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio dar nėra išnagrinėtas, jis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, teisėjų kolegija vertina, kad pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta (palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu paskirta) alternatyvi sulaikymui priemonė vertintina kaip proporcinga siekiamam tikslui.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis