2016-02-18 Nr. ATPB-232-4-68-3-11025-2014-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-26-222/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11025-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos UAB „L. G.“ direktorės L. R. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu S. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 4500 Lt (t. y. 1303 Eur) dydžio bauda su transporto priemonės „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 16.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo šį automobilį „Audi A8“, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir, pravažiuodamas pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu minėtus automobilius; iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 222 punktų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi priimtas pareiškėjos UAB „L. G.“ direktorės L. R. prašymas ir S. B. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėja UAB „L. G.“ direktorė L. R., vadovaudamasi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Pareiškėjos manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai konfiskavo automobilį, taip sukeldamas jai neigiamus padarinius. Konfiskuotas automobilis priklauso UAB „L. G.“, atstovaujamai direktorės L. R., kuri automobilį įsigijo iš UAB „B.R.C.“ pagal 2012 m. kovo 20 d. pagal automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2012/3615. Pareiškėja teigia neturėjusi galimybės anksčiau kreiptis į teismą, nes buvo sudėtingas nėštumo laikotarpis, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir augina du mažamečius vaikus, todėl tik dabar teikia prašymą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas automobilio konfiskavimas kaip alternatyvi sankcija, t. y. konfiskavimas nėra privalomas. Taigi šis klausimas paliekamas spręsti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) diskrecijai. Sprendžiant konfiskavimo klausimą turi būti išsamiai įvertintos visos bylos aplinkybės ir dėl jų pasisakyta. Šiuo atveju tai yra svarbu, nes transporto priemonė priklauso ne administracinės teisės pažeidimą padariusiam asmeniui S. B., o su administracinės teisės pažeidimu niekaip nesusijusiam asmeniui. Skirdamas minėtą sankciją, teismas visiškai neargumentavo ir nepasisakė, dėl ko UAB „L. G.“ buvo atsakinga už konfiskuotos transporto priemonės panaudojimą padarant administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėja pažymi, kad teismas neįvertino visų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, jog visi neigiami padariniai teks su pažeidimu nesusijusiam asmeniui, t. y. UAB „L. G.“, atstovaujamai direktorės L. R.. Toks priimtas teismo sprendimas pažeidžia ne tik turtinius pareiškėjos interesus, bet ir prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Be to, pareiškėja prie prašymo pridėjo dokumentus, iš kurių matyti, kad pagal 2012 m. kovo 20 d. automobilio pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2012/3615 UAB „B.R.C.“ (pardavėjas) pardavė UAB „L. G.“ (pirkėjas) automobilį „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė jį pirkėjui; automobilio kainą (58 960 Lt) pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2015 m. kovo 25 d.; šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į automobilį pereina sumokėjus visą jo kainą. Pagal UAB „L. G.“ įstatus vienasmenis valdymo organas – vadovas. Įmonės steigėja – L. R. (buv. L. S.), ji yra ir UAB „L. G.“ vadovė (išrašas iš Registrų centro).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į pareiškėjos UAB „L. G.“ direktorės L. R. prašymą nurodo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas priimtas pagrįstai, nepažeidžiant procesinių teisės normų ir laikantis teismų praktikos. S. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Minėto straipsnio sankcija teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims numato transporto priemonės konfiskavimą, kuris administracinių teisės pažeidimų bylose taikomas nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos (ATPK 26 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamojoje praktikoje yra pažymėjęs, kad daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-36-2014, 2AT-60/2014).

Administracinio teisės pažeidimo protokolą S. B. surašiusios institucijos nuomone, automobilio „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas UAB „L. G.“ su jam priklausančiu daiktu nesielgė rūpestingai. Automobilio valdytojo nerūpestingumą naudojant valdomą turtą patvirtina tai, kad UAB „L. G.“ steigėja L. R. žinojo, jog S. B. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Ši aplinkybė išaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. A2.6.-2032-827/2014, kurioje L. R. dalyvavo kaip proceso dalyvė.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m. gegužės 21 d. įsiteisėjus nutarimui Nr. A2.6.-2032-827/2014 L. R. automobilį „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai perdavė S. B.. Pagal oolicijos informacinę sistemą minėta transporto priemonė 2014 m. rugsėjo 14 d. dalyvavo eismo įvykyje ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Policija eismo įvykio tyrimo metu nustatė, kad ją vairavo S. B., kuris teisminio proceso metu (bylos Nr. A2.6.-11519-932/2014) paaiškino, jog L. R. jam perdavė automobilį. Būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžius L.

R. juose nedalyvavo ir bylos baigtimi nesidomėjo. 2014 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjus nutarimui Nr. A2.6.-11519-932/2014, transporto priemonės „Audi A8“ valdytoja, UAB „L. G.“ steigėja, apie daikto buvimo vietą valstybės institucijoms nepranešė. Policijos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 15 d. S. B. vairuodamas automobilį „Audi A8“ vėl dalyvavo eismo įvykyje ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-14369-276/2015). Minėtos teismų nustatytos aplinkybės nurodo, kad „Audi A8“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja su jai priklausančiu automobiliu nesielgė rūpestingai, todėl jis buvo sistemingai naudojamas teisės pažeidimams daryti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. A2.6.-11519-932/2014 yra teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Teismas pagrįstai byloje pritaikė administracinę nuobaudą – daikto konfiskavimą – ir konfiskavo automobilį „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjos UAB „L. G.“ direktorės L. R. prašymas netenkintinas.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo taikymo

Pareiškėjos L. R. prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepagrįstai paskyrė S. B. vairuotos transporto priemonės konfiskavimą.

ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, padariusiam šio straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, vairuojant transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti, skiriama bauda su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Administracinių bylų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptas dėmesys į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami išimtiniais atvejais, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, bei į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad sprendžiant daikto konfiskavimo klausimą būtina atsižvelgti, ar savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys juo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

S. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį 4500 Lt (t. y. 1303 Eur) dydžio bauda su transporto priemonės „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią jis vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį, padarė žalos apgadindamas automobilius bei pasišalino iš įvykio vietos, konfiskavimu. Teismas, konfiskuodamas transporto priemonę, t. y. taikydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, nurodė nenustatęs, kad automobilis buvo paimtas be transporto priemonės savininko žinios ir panaudotas prieš jo valią.

Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėja L. R. (buv. L. S.), kaip parodė S. B. teismo posėdyje, žinojo, jog jis išvažiuoja jai priklausančiu automobiliu. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimu S. B. jau buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant tą patį automobilį „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 1 d. neturint teisės vairuoti. Taigi L. R. buvo žinomos aplinkybės, kad S. B. neturi teisės vairuoti transporto priemonę, todėl ji privalėjo būti itin dėmesinga ir atidi bei imtis visų įmanomų priemonių, kad jos automobiliu pažeidėjas nesinaudotų.

Tai, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, sudarydama galimybes minėtu automobiliu naudotis S. B., matyti ir iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktų duomenų: 2015 m. kovo 15 d. S. B. vėl vairavo tą patį automobilį, padarė žalos ir pasitraukė iš įvykio vietos (už tai jis buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, transporto priemonės konfiskavimas taikytas pagrįstai, teismas teisingai vadovavosi Administracinių teisės pažeidimų įstatymo nuostatomis.

Pažymėtina, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti asmeniui, kuriam jau buvo atimta vairavimo teisė, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, jog S. B., naudodamasis transporto priemone su L. R. žinia, sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles, o L.

R. nebuvo rūpestinga ir nesiėmė būtinų priemonių, kad užkirstų kelią šiems teisės pažeidimams daryti.

Prašyme nurodoma, kad paskyrus alternatyvią papildomą nuobaudą neigiamus padarinius patyrė transporto priemonės savininkė UAB „L. G.“, kuriai atstovauja pareiškėja, toks teismo sprendimas pažeidė jos turtinius interesus, nors ji nesusijusi su padarytu pažeidimu, ir tai prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymui keliamas proporcingumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tarp padaryto teisės pažeidimo bei už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Neabejotina, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma, tačiau tokios neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2A-4-2012).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas konfiskuoti automobilį „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis S. B. padarė pirmiau nurodytus teisės pažeidimus, nėra neteisėtas, jis atitinka įstatymų reikalavimus. Nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą, nes esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nepadaryta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjos UAB „L. G.“ direktorės L. R. prašymą atnaujinti S. B. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Jonas Prapiestis

Dalia Bajerčiūtė