08e541c1-59ea-478d-a5fc-1f536538b8d4 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. AN2-49-332/2020

Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00127-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1.; 21.11.9.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 8 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato virÅ¡ininko R. K. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2020 m. vasario 13 d. nutarimo,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. S. 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-976-2019, V. P. (V. P.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2019 m. spalio 15 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.30 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), esančios apvalios medienos aikÅ¡telės, pavogė 2,61 kietmetrio apvalios medienos, tuo padarydamas Valstybinės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) regiono padaliniui 78,30 Eur turtinę žalÄ . Už šį administracinį nusižengimÄ V. P. paskirta 90,00 Eur bauda.

2. Skundžiamu TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2020 m. vasario 13 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. skundas tenkintas ir panaikintas TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-976-2019, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 108 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta. Nutartyje konstatuota, kad V. P. elgesys neleidžia abejoti dėl tyčios jo veiksmuose nebuvimo, todėl pripažinta, kad nėra administracinio nusižengimo įvykio bei jo sudėties.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso šalių atsiliepimai, prašymai

3. Apeliaciniu skundu TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas R. K. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate priimto nutarimo panaikinimo ir administracinės teisenos V. P. atžvilgiu nutraukimo, ir palikti galioti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato priimtÄ nutarimÄ .

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad TelÅ¡ių apylinkės teismas priimdamas nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ , kaip vienÄ ir pagrindinį argumentÄ nurodė, kad V. P. veikoje paimant ir iÅ¡vežant ne jam priklausančiÄ medienÄ , nebuvo tyčios, nes jis suprato, kad medienÄ jam leido iÅ¡vežti miÅ¡ko savininkas. Teigiama, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyti duomenys, kad V. P. nuosavu miÅ¡ku disponuoja jau apie 13 metų, jo valdomas miÅ¡kas ribojasi su valstybiniu miÅ¡ku, todėl V. P. negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad iÅ¡ miÅ¡ko paima ir iÅ¡veža svetimÄ , t. y. miÅ¡kų urėdijai priklausančiÄ medienÄ , kurios iÅ¡vežimui leidimas iÅ¡duodamas urėdijoje, o ne privačiam fiziniam asmeniui leidus. Pažymi, jog mediena iÅ¡ miÅ¡ko buvo iÅ¡vežta per du kartus, pasikraunant į automobilio priekabÄ geros bÅ«klės, kleimuotÄ medienÄ (įvertinta girininkijos, pagal rinkos kainÄ ), o ne sutreÅ¡usios medienos, kaip nurodo V. P., jog tai, pasak Institucijos, patvirtina prie pareiÅ¡kimo pridėtos foto nuotraukos.

3.2. Institucijos teigimu, teismas neįvertino ne tik aukščiau nurodytų aplinkybių, bet ir pirminių V. P., jo sÅ«naus V. P., bei T. J. parodymų administracinio nusižengimo byloje, kuriuose surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad V. P. kartu su sÅ«numi V. P. tarėsi, dėl melagingų parodymų davimo, siekiant nuslėpti faktÄ , kad apvaliÄ medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡vežė V. P. su kitu asmeniu. Å ie jų veiksmai patvirtina, kad V. P. žinojo, kad iÅ¡ miÅ¡ko vežė vogtÄ medienÄ ir siekė iÅ¡vengti atsakomybės.

3.3. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo tyrimas buvo išsamus, tinkamai, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos nusižengimo aplinkybes, bei vadovaujantis įstatymu įvertinti byloje esantys įrodymai ir priimtas pagrįstas bei teisingas Institucijos sprendimas.

4. Atsiliepimu į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ V. P. atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2020 m. vasario 13 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinį skundÄ atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad miÅ¡kų urėdija parduoda medienÄ tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims ir Å¡ie gali ja disponuoti savo nuožiÅ«ra. Teigiama, kad liudytojų, urėdijos darbuotojų D. P. ir V. M. parodymais paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, kad buvo iÅ¡vežta geros bÅ«klės kleimuota mediena. Tiek V. P., tiek V. P. nurodė, kad sužinoję, jog dėl iÅ¡vežtos medienos kilo kažkokių neaiÅ¡kumų, siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ padėtį bei esant reikalui, atlyginti padarytus nuostolius. Todėl ir kreipėsi pagalbos į T. J.. Advokato nuomone, teismas nuosekliai iÅ¡analizavo visus bylos duomenis ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su vyriausiojo tyrėjo nutarimu, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, Institucijos apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimÄ tyčia.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius, t. y. ANK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veiklÄ , kaip tam administracinį nusižengimÄ , visumÄ . Jeigu nėra bent vieno iÅ¡ minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn.

7. ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimÄ , turto pasisavinimÄ ar iÅ¡Å¡vaistymÄ , kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iÅ¡Å¡vaistyto turto vertė nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Å iame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už prieÅ¡ingÄ teisei veikimÄ ar neveikimÄ taikymo tik esant asmens kaltei principÄ . Tai reiÅ¡kia, kad administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamÄ veikimÄ (neveikimÄ ) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sÄ moningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

8. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. P. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), esančios apvalios medienos aikÅ¡telės, per du kartus pasikrovė ir iÅ¡sivežė 2,61 kietmetrio apvalios medienos, priklausančios Valstybinės miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) regiono padaliniui. Tačiau Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad V. P. veikoje paimant ir iÅ¡vežant ne jam priklausančiÄ medienÄ , nebuvo tyčios, nes jis suprato, kad medienÄ jam leido iÅ¡vežti miÅ¡ko savininkas. Teigia, kad V. P. nuosavu miÅ¡ku disponuoja jau apie 13 metų, jo valdomas miÅ¡kas ribojasi su valstybiniu miÅ¡ku, todėl V. P. negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad iÅ¡ miÅ¡ko paima ir iÅ¡veža svetimÄ , t. y. miÅ¡kų urėdijai priklausančiÄ medienÄ , kurios iÅ¡vežimui leidimas iÅ¡duodamas urėdijoje, o ne privačiam fiziniam asmeniui leidus. Su Å¡iais Institucijos apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

8.1. Kaip matyti iÅ¡ pirminio V. P. paaiÅ¡kinimo, tiek ir iÅ¡ jo duotų paaiÅ¡kinimų teisme, jis nuosekliai tvirtino, kad važiuodamas pro jį vilkiko vairuotojas sustojo, atsidarė langÄ ir lietuviÅ¡kai kalbėdamas pasakė, kad ko jis čia vaikÅ¡to, vargsta ir smulkias Å¡akas renka, nurodė važiuoti ten ir pasiimti malkas. Tai sakydamas rodė kryptį, į kuriÄ reikia važiuoti. Tai pasakęs, vairuotojas nuvažiavo. SÅ«nui perstačius automobilį, pasakė, kad vyriÅ¡kis, vairavęs vilkikÄ , leido jiems pasiimti toliau ant lauko buvusius, žole apaugusius medžius (rastus).

Teigė, kad tik gavęs teisėto savininko leidimÄ , kaip tuo metu buvo įsitikinęs, ir tikėdamas, jog nieko neteisėto nedaro, kartu su sÅ«numi privažiavo prie žolėje sudėtų trijų metrų ilgio rastų, kuriuos benzininiu pjÅ«klu perpjovę per pusę, su sÅ«numi pakrovė minėtus rastus į priekabÄ , kartu su sausomis Å¡akomis iÅ¡ savo miÅ¡ko. Jis nesuprato, kad vilkiko vairuotojas gali taip pajuokauti. Jis su sÅ«numi pasiėmė Å¡iuos rastus tik todėl, kad gavo leidimÄ paimti, buvo įsitikinęs, jog vilkiko vairuotojas yra medienos (rastų) savininkas.

Taigi V. P. viso tyrimo metu tvirtino, kad pasiėmė medienÄ tik gavęs, kaip pats buvo įsitikinęs, teisėto savininko leidimÄ . Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojas V. P.. Jis paaiÅ¡kino, kad matė kaip tėvas kalbėjosi su vilkiko vairuotoju, o vėliau tėvas jam sakė, kad vilkiko vairuotojas leido pasiimti medienÄ . Nurodė, jog nors tėvas kalbėjo įsitikinęs, kad jam leido pasiimti medienÄ , vis tiek tėvo kelis kartus perklausė, ar tikrai, ar jis teisingai suprato duotÄ leidimÄ , nes tėvas V.

P. yra (duomenys neskelbtini), lietuviÅ¡kai nekalba ir kartais neviskÄ , kas jam sakoma lietuvių kalba, teisingai supranta. Tėvas patikino, kad vilkiko vairuotojas leido pasiimti medienÄ , kÄ abu su tėvu netrukus ir padarė. Aplinkybę, jog įvykio dienÄ sutiktam V. P., nors juokaudamas, tačiau leido pasiimti prie miÅ¡ko sukrautÄ medienÄ , patvirtino liudytojas V. T.. Tiek teikdamas paaiÅ¡kinimus tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme liudytojas nurodė, kad jis juokaudamas pasakė vyriÅ¡kiui: „kÄ Äia tėvai vargsti, važiuok ten prie Å¡tapelio ir kraukis iÅ¡ ten medienÄ â€œ, mostelėjo ranka į sukrautos urėdijos medienos pusę.

Liudytojas V. M. taip pat patvirtino, kad V. T. atsidaręs vilkiko langÄ , vyriÅ¡kiui juokaudamas sakė: „kÄ Äia tu tėvai vargsti su tom Å¡iukÅ¡lėm, važiuok prie Å¡tapelio ir kraukis iÅ¡ ten medienÄ â€œ. Apygardos teismo vertinimu, nurodyti duomenys rodo, kad V. P., gerai nesuprantantis lietuvių kalbos, senyvo amžiaus, galėjo susidaryti nuomonę, jog V. T., kaip medienos savininkas, iÅ¡ tiesų suteikia leidimÄ jam pasiimti nereikalingÄ medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko, t. y. sÄ Å¾iningai klysti dėl duoto leidimo teisėtumo.

8.2. Be to, nors Institucija ir teigia, kad mediena, kuriÄ paėmė V. P. buvo geros bÅ«klės, nesutręšusi, kleimuota, tačiau kaip nurodė liudytojai V. M., D. P., jog paimta mediena tame miÅ¡ke stovėjo nuo pavasario, įspausto ženklinimo galėjo jau ir nebesimatyti, mediena buvo apaugusi žole, jos kiekis nebuvo didelis. Å ių liudytojų parodymai patvirtina V. P. nurodytas aplinkybes, kad jam parodyta mediena (rastai) buvo apaugusios žolėmis, susmigusios į žemę, nuo stovėjimo sutreÅ¡usios, nepažymėtos jokiais skiriamaisiais ženklais, buvo sudėtos senai, jų buvo nedaug. Taigi vertinant aptartas aplinkybes, nekyla abejonių, kad V. P., nebÅ«damas specialistu, galėjo klysti dėl medienos kokybės ir vertinti ja kaip nereikalingÄ , paliktÄ supÅ«ti. Tai, kad V. P. nuosavu miÅ¡ku disponuoja jau apie 13 metų, jo valdomas miÅ¡kas ribojasi su valstybiniu miÅ¡ku, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kadangi byloje tokių duomenų nėra, jog V. P. galėjo žinoti kam iÅ¡ tiesų priklauso miÅ¡ko teritorija ir joje buvusi mediena.

8.3. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad V. P. kartu su sÅ«numi V. P. tarėsi, dėl melagingų parodymų davimo, siekiant nuslėpti faktÄ , kad apvaliÄ medienÄ iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡vežė V. P. su kitu asmeniu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡ie mėginimai buvo nesėkmingi ir visiÅ¡kai nenulėmė galimybės atskleisti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, todėl pats savaime mėginimas tartis su kitais asmenimis, kokius parodymus duoti, dar nepreziumuoja asmens kaltės dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo padarius administracinį nusižengimÄ ir neeliminuoja galimybės vadovautis tokių asmenų parodymais, jei juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

8.4. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad V. P., bÅ«damas suklaidintas vilkiko vairuotojo bei dėl kitų objektyvių aplinkybių (nedidelis medienos kiekis, nežymėta mediena, mažas medienos kiekis bei vizualiai prasta jos kokybė), sÄ Å¾iningai klydo dėl duoto leidimo paimti medienÄ teisėtumo, todėl pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimÄ tyčia.

9. Remiantis tuo kas išdėstyta, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai apylinkės teismo buvo vertinami netinkamai. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarimas paliktinas galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2020 m. vasario 13 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato virÅ¡ininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama

Teisėjas Raimundas Jurgaitis