08e3bd08-23d3-42e1-a2e1-349fd98dd28b · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                                           Civilinė byla Nr.2A-1087-619/2014                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07039-2011-9                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                 N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantų S. P. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei M. P., o taip pat atsakovės M. P. priešieškinį ieškovui S. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė :             Ginčo esmė              Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 2., b.l. 75-78) prašė teismo:

1) santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes P. ir P., 3) priteisti S. P. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį 61,49 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) priteisti S. P. automobilį Peugeot 405, v/n (duomenys neskelbtini) 5) priteisti M. P. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį 61,49 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) priteisti M. P. automobilį VAZ 21063, v/n (duomenys neskelbtini) priteisti M.

P. 0,0600 ha bendro ploto žemės Å«kio (sodų) paskirties žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 7) priteisti S. P. iÅ¡ M. P. piniginę 15 500 Lt kompensacijÄ už jam priklausančio turto (sodo) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalį, kuri asmeninės nuosavybės teise pereina atsakovei, 8) nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ : S. P. paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 36-2 (15,88 kv.m. ploto); M. P. paskirti naudotis kambariais, plane pažymėtais indeksais 36-4 (12,72 kv.m. ploto), 36-5 (9,27 kv.m. ploto); patalpas, plane pažymėtomis indeksais 36-1 (10,70 kv.m. ploto koridorius), 36-3 (9,27 kv.m. ploto virtuvė), 36-6 (2,55 kv.m. ploto vonia), 36-7 (0,92 kv.m. ploto tualetas) bei buto rÅ«sį paskirti bendram naudojimui, 9) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Atsakovė patikslintu priešieškiniu (t.2., b.l. 56-59) prašė teismo:

1) santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes P. ir P., 3) priteisti iÅ¡ S. P. M. P. 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos piniginę kompensacijÄ , 4) priteisti M. P. asmeninės nuosavybės teise 0,0600 ha bendro ploto žemės Å«kio (sodų) paskirties žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant S. P. piniginę kompensacijÄ už jam priklausančio Å¡io turto dalį 7 750 Lt, 5) priteisti M. P. asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis 61,49 kv.m. bendro ploto buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) priteisti M.

P. asmeninės nuosavybės teise a/m VAZ 21063, v/n (duomenys neskelbtini) 7) priteisti S. P. asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį 61,49 kv.m. bendro ploto buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), a/m Peugeot 405, v/n (duomenys neskelbtini) 8) nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ : S. P. paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 36-5 (9,75 kv.m. ploto); M. P. paskirti naudotis kambariais, plane pažymėtais indeksais 36-2 (15,88 kv.m. ploto), 36-4 (12,72 kv.m. ploto); patalpas, plane pažymėtomis indeksais 36-1 (10,70 kv.m. ploto koridorius), 36-3 (9,27 kv.m. ploto virtuvė), 36-6 (2,55 kv.m. ploto vonia), 36-7 (0,92 kv.m. ploto tualetas) bei buto rÅ«sį paskirti bendram naudojimui, 9) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad su atsakove nuo 2002 m. gyvena skirtinguose kambariuose, atskirai gaminasi maistÄ , tvarkosi ir vykdo kitus namų Å«kio darbus. Nesutiko su atsakovės teiginiais, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovei, o jam ieÅ¡kovui priteistina 11 650 Lt piniginė kompensacija. Teigė, kad dėl sveikatos bÅ«klės jis negali dirbti sunkių darbų, tačiau sodu rÅ«pinasi, o pasitaisius sveikatos bÅ«klei, jis vėl ketina aktyviai imtis sodo darbų.

             II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ 1973-07-27 Vilniaus miesto CMS, akto įraÅ¡o Nr. 2058 dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę – P.. Santuokos metu įgytÄ turtÄ padalino, pripažįstant kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių į ½ bendro turto dalį.

Atsakovei priteisė natÅ«ra buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalį, 0,0600 ha žemės sklypÄ SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilį VAZ 21063 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui priteisė natÅ«ra buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalį ir automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ atsakovės M. P. priteisė už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį 15 500 Lt kompensacijÄ ieÅ¡kovui.

Teismas nustatė naudojimosi buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis tvarkÄ : paskyrė atsakovei naudotis kambarį 36-2, kurio plotas 15,88 kv m, ir kambarį 36-4, kurio plotas 12,72 kv m; ieÅ¡kovui paskyrė naudotis kambarį 36-5, kurio plotas 9,75 kv m; paliko koridorių 36-1, kurio plotas 10,70 kv m, virtuvę 36-3, kurios plotas 9,27 kv m, voniÄ 36-6, kurios plotas 2,55 kv m, tualetÄ 36-7, kurio plotas 0,92, ir rÅ«sį naudotis bendrai. Priteisė ieÅ¡kovui sumokėtÄ 865 Lt žyminį mokestį, 830 Lt turto vertinimo iÅ¡laidas ir 1500 Lt iÅ¡laidas advokatės pagalbai apmokėti iÅ¡ atsakovės. Atsakovei priteisė sumokėtÄ 552,75 Lt žyminį mokestį ir turėtas 1500 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ 35 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ 35 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad Å¡eimoje abiejų sutuoktinių elgesys buvo netinkamas ir nesuderinamas su galiojančiomis moralės normomis, pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).

Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nustatė, kad butas buvo privatizuotas abiejų sutuoktinių vardu lygiomis dalimis už sutuoktinių grynus pinigus ir panaudojant atsakovės M. P. valstybines vienkartines iÅ¡mokas (investicinius čekius), kÄ patvirtina byloje esantys dokumentai (t.2., b.l. 30-31). Teismo vertinimu, neatsižvelgiant į tai, kad butas privatizuotas M. P. investiciniais čekiais, toks butas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimas “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“, LAT 2002-05-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-311/2002).

Teismo vertinimu, vien todėl, kad už privatizuotÄ butÄ ir iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypÄ buvo panaudotos atsakovės valstybinės vienkartinės iÅ¡mokos (investiciniai čekiai), atsakovė M. P. negali pretenduoti į didesnę buto ir sklypo dalį. Teismas atkreipė dėmesį, kad privatizuojant nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovė sutiko su lygiomis dalimis, nors sutuoktiniai galėjo susitarti ir kitaip, santuokos nutraukimas nėra pagrindas perskaičiuoti dalis dėl to, kiek ir kuris sutuoktinis įnešė investicinių čekių už privatizuojamÄ turtÄ .

Teismas nenustatė esminių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Konstatavo, jog santuokoje įgytas butas tarp Å¡alių dalinamas lygiomis dalimis, o žemės sklypas priteisiamas natÅ«ra M. P., įpareigojant kompensuoti S. P. priklausančiÄ turto dalį pinigais, t.y. sumokant 15500 Lt (31000 Lt : ½) kompensacijÄ (CK 3.127 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendraturčių naudojimosi tvarkÄ bendru daiktu, atsižvelgė ne tik į dalis bendrojoje nuosavybėje, bet ir į faktinius naudojimosi santykius.

Teismo vertinimu, nesant galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarkos, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, galima skirti jam naudotis atskirÄ izoliuotÄ patalpÄ , mažesnę negu jam tenkanti idealioji dalis nuosavybėje. Teismas atsižvelgė į tai, kad bute gyvena ir pilnametis Å¡alių sÅ«nus, į ieÅ¡kovo prieÅ¡ penkerius metus pasirinktÄ naudotis kambarį ir jau nusistovėjusiÄ naudojimosi kambariais tvarkÄ , todėl sprendė, kad nagrinėjamoje byloje padalinti trijų kambarių butÄ , nenukrypstant nuo idealiųjų dalių nuosavybėje, neįmanoma.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) S. P. nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymu. Mano, kad Å¡ioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis ieÅ¡kovo teises, todėl keistinas, nustatant kitÄ naudojimosi gyvenamaisiais kambariais tvarkÄ . Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ dalyje dėl naudojimosi buto patalpomis nustatymo pakeisti ir nustatyti kambarių naudojimo tvarkÄ taip: paskirti ieÅ¡kovui naudotis kambarį 36-2, kurio plotas 15,88 kv.m., paskirti atsakovei naudotis kambarius 36-4, kurio plotas 12,72 kv.m., 36-5, kurio plotas 9,75 kv.m. arba paskirti ieÅ¡kovui naudotis kambarius 36-4, kurio plotas 12,72 kv.m. ir 36-5, kurio plotas 9,75 kv.m; paskirti atsakovei naudotis kambarį 36-2, kurio plotas 15,88 kv.m.; priteisti iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – žyminį mokestį ir advokato paslaugų iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais:1. Patikslintu ieÅ¡kiniu, atsižvelgdamas į tai, kad butas buvo privatizuotas lygiomis dalimis bei į kambarių plotÄ , prašė teismo nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ , pagal kuriÄ jis naudotųsi vienu kambariu, kurio indeksas 36-2 ir plotas 15,88 kv.m., o kitais dviem kambariais naudotųsi atsakovė.

2. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas pagal teismo priimtÄ sprendimÄ turi naudotis kambariu, kuris neturi balkono, todėl jis negalės džiovintis drabužių, pasidėti daiktų ir pakvėpuoti grynu oru, jam dėl sveikatos bÅ«klės dažnai sudėtinga iÅ¡eiti į laukÄ pakvėpuoti grynu oru, todėl jam balkonas yra bÅ«tinas ir dėl sveikatos bÅ«klės. Be to Å¡io kambario plotas tris kartus mažesnis už abiejų kambarių plotÄ , kurie yra skirti naudotis atsakovei.

3. Mano, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad bute kol kas gyvena pilnametis sÅ«nus, kuris neturi nuosavybės teisių į šį butÄ , todėl ir turto dalybų bei naudojimosi butu klausimai spręstini tik tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės.

4. Nurodė, kad svarstytinas ir kitas variantas, t.y. galima skirti ieÅ¡kovui naudotis kambariais, kurių indeksai 36-4 ir 36-5, be to prie vieno iÅ¡ jų yra balkonas, o atsakovei skirti naudotis kambariu, kurio indeksas 36-2. Mano, kad ir vienu ir kitu atveju bus prisilaikyta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė M. P. nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti. Savo nesutikimÄ atsakovė grindžia Å¡iais argumentais:1. Teigia, kad ieÅ¡kovas nebuvo pateikęs varianto nustatyti naudojimosi tvarkÄ atsakovei vienu didesniu, o ieÅ¡kovui dviem mažesniais kambariais, todėl mano, kad apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovas pateikia naujus reikalavimus, todėl Å¡is variantas nesvarstytinas.

2. Apeliantas jam teismo priskirtu kambariu naudojasi visÄ laikÄ nuo faktiÅ¡kai apsigyvenimo bute dienos. Jis savo lėšomis savo kambaryje įrengė spynÄ ir į šį kambarį nieko neįleidžia. Kitais dviem kambariais naudojasi atsakovė ir Å¡alių pilnametis sÅ«nus. Å iuose kambariuose yra padarytas remontas iÅ¡ atsakovės ir sÅ«naus lėšų, o ieÅ¡kovo kambarys seniai neremontuotas. IeÅ¡kovas faktiÅ¡kai savo kambariu nesinaudoja, nes gyvena kitur, pagrinde pas meilužę. Mano, kad keisti nusistovėjusiÄ naudojimosi butu tvarkÄ galima tik tokiu atveju, jeigu bus iÅ¡sakyta ir pilnamečio sÅ«naus E. P. pozicija, prieÅ¡ingu atveju bus pažeisti jo interesai.

3. IeÅ¡kovui priskirtame kambaryje yra langai ir oru galima kvėpuoti per langÄ , balkonas tam nėra reikalingas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė irgi yra neįgali. Apeliantė (atsakovė) M. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ pakeisti. Sprendimo dalį, kuria padalintas turtas panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti tokia tvarka: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 0,0600 ha žemės sklypÄ SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant ieÅ¡kovui piniginę kompensacijÄ už jam priklausančio Å¡io turto dalį 7 750 Lt; 2) 2/3 dalis 61,49 kv.m. bendro ploto buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), a/m VAZ 21063, v/n (duomenys neskelbtini) 3) priteisti S. P. asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį 61,49 kv.m. bendro ploto buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant M.

P. piniginę kompensacijÄ už jai priklausančiÄ Å¡io turto dalį 46 594 Lt, a/m Peugeot 405, v/n (duomenys neskelbtini) 4) kitas sprendimo dalis palikti nepakeistomis, peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo sprendimu sutinka iÅ¡ dalies, mano, kad priimdamas sprendimÄ teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, dėl ko sprendimas yra keistinas.

Nurodė, kad sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymu, tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl turto padalinimo ir mano, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Sutinka, kad santuokos metu įgytas turtas – Å¡alių automobiliai bÅ«tų padalinti taip, kaip nurodyta teismo sprendime, tačiau kitas santuokos metu įgytas turtas – butas, sodo sklypas turi bÅ«ti padalintas atsižvelgiant į galiojančiÄ teismų praktikÄ ir kiekvieno iÅ¡ sutuoktinio įnaÅ¡us į bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimÄ .

Teigia, kad neteisinga teismo iÅ¡vada, jog investiciniai čekiai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nors santuokoje privatizuotas butas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tačiau tai, kad jis privatizuotas už vieno sutuoktinio investicinius čekius, asmenines lėšas yra pagrindas svarstyti galimybę dėl pareigos kitam sutuoktiniui kompensuoti jo panaudotas lėšas bendrÄ jai jungtinei nuosavybei sukurti. Teigia, jog Å¡i pareiga kyla iÅ¡ draudimo nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita. Mano, kad teismas privalėjo atsižvelgti į byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus - investicinius čekius, mokėjimo dokumentus sprendžiant klausimÄ dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo.

Apeliantės tvirtinimu, nustatyta, jog sodo žemės sklypui įsigyti buvo panaudoti atsakovei priklausantys investiciniai čekiai, jais taip pat buvo įgyta 87,8 proc. privatizuoto buto. Teigia, kad ½ dalis sodo ir 87,8 proc. buto pagal įsigijimo dokumentus yra atsakovės, todėl ½ dalis sodo ir 12,2 proc. buto gali bÅ«ti laikoma bendrÄ ja jungtine nuosavybe, prisilaikant lygių dalių principo, ieÅ¡kovui galėtų priklausyti asmenine nuosavybe ¼ dalis sodo ir 6,1 proc. buto. Tam kad ieÅ¡kovas galėtų realiai naudotis turtu, jam reikalinga priteisti didesnę dalį turto nei priklausytų pagal Å¡io turto įsigijimo dokumentus.

Todėl atsakovė sutinka, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų priteista 1/3 dalis buto atitinkamai skirtumÄ 46 594 Lt iÅ¡mokant atsakovei pinigais. Kadangi sodo sklypu ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai nesinaudoja, jis jam nereikalingas, todėl sodo sklypas priteistinas atsakovei natÅ«ra visas, atitinkamai ieÅ¡kovui iÅ¡mokant skirtumÄ 7 750 Lt (31 000 x1/4) pinigais.

3. Teigia, kad teismas neteisingai išsprendė teismo išlaidų ir sumų, sumokėtų advokatams priteisimo klausimus. Šalių turėtos išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimus patenkino visiškai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtu naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje. Turto padalinimo dalyje iš dalies priteisė mažesnę turto dalį. Tokiu būdu šalių turėtų išlaidų priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo priteisiant atsakovei jos patirtas išlaidas didesne dalimi nei teismo sprendime.

Mano, kad iÅ¡ atsakovės teismo priteistos turto vertinimo iÅ¡laidos yra perteklinės. IeÅ¡kovas S. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad apeliantė neteisingai nurodo, jog butas nebuvo padalintas Å¡alims lygiomis dalimis privatizavimo metu. VÄ® Registro centro duomenimis ginčo butas priklauso Å¡alims lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, todėl idealiosios turto dalys yra nustatytos.

Nesutinka su tuo, kad atsakovei bÅ«tų priteista didesnė turto dalis, santuokos nutraukimas nėra pagrindas perskaičiuoti dalis dėl to, kiek ir kuris sutuoktinis įnešė investicinių čekių už privatizuojamÄ turtÄ . Nesutiko su atsakovės keliamomis pretenzijomis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeitimo. Mano, kad Å¡ioje dalyje atsakovės reikalavimas atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai netenkintini. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės ir ieškovo pateiktų apeliacinių skundų ribose. Atsakovės apeliaciniame skunde keliami turto padalinimo klausimai, o ieškovo apeliaciniame skunde keliamas naudojimosi ginčo buto patalpomis klausimas. Dėl atsakovės apeliacinio skundo Dėl santuokos metu įgyto turto – buto ir sodo sklypo padalinimo Apeliantė M.

P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl santuokos metu įgyto turto – buto ir sodo sklypo padalinimo, mano, kad teismo sprendimas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo turi bÅ«ti patenkinti jos reikalavimai. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad investiciniai čekiai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teigia, kad santuokoje privatizuotas butas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tačiau tai, kad jis privatizuotas už vieno sutuoktinio investicinius čekius, asmenines lėšas yra pagrindas svarstyti galimybę dėl pareigos kitam sutuoktiniui kompensuoti jo panaudotas lėšas bendrÄ jai jungtinei nuosavybei sukurti.

Jos teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į byloje pateiktus apeliantės raÅ¡ytinius įrodymus – investicinius čekius, mokėjimo dokumentus, jais nustatyta, kad pusei sodo sklypo įsigyti bei 87,8 proc. buto įsigyti buvo panaudoti atsakovei priklausantys investiciniai čekiai, todėl bendrÄ ja jungtine nuosavybe laikytina tik ½ dalis sodo ir 12,2 proc. buto. Ji sutinka, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų priteista 1/3 dalis buto, atitinkamai skirtumÄ 46 594 Lt iÅ¡mokant atsakovei pinigais. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės skundo argumentais nesutinka.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, dalindamas santuokos metu Å¡alių įgytÄ turtÄ tinkamai taikė santuokinio turto padalinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž.

K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005).Bylos duomenimis nustatyta (VÄ®RCP pažyma), kad ginčo butas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso M. P. ir S. P. po ½ buto dalį kiekvienam pagal pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 Ä®statymÄ Nr. I-1374, 1992-01-29, Nr. 16/599 (t.1., b.l. 17). Å is butas Å¡alių įgytas santuokos metu 1992-01-29 pagal pirkimo – pardavimo sutartį už 20 723 rublių (t. 2., b.l. 30). Nustatyta, kad atsakovei priklausančiais investiciniais čekiais buvo įgyta 87,8 proc. privatizuoto buto.

Å ias aplinkybes patvirtina DMOO2 KVITAS, kuriame nurodyta, kad PaÅ¡venskienė sumokėjo 2 527 rublius už komunalinį butÄ (t.2., b.l. 31), Taupomojo banko 1991 m. gruodžio 23 praneÅ¡imas Nr. 074, apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ P. M., I. nebalansinės sÄ skaitos Nr. J-1141, kuriame nurodyta, kad nuraÅ¡yta Å eÅ¡kinės savivaldybei už komunalinį butÄ 18 196 rublių (t.2., b.l. 31). Pirmosios instancijos teismas, dalindamas santuokos metu įgytÄ turtÄ sprendime konstatavo, kad ginčo butas laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nežiÅ«rint į tai, kad jis privatizuotas M.

P. investiciniais čekiais, teismo vertinimu, vien tai, kad už privatizuotÄ butÄ buvo panaudotos atsakovės valstybės vienkartinės iÅ¡mokos (investiciniai čekiai), atsakovė negali pretenduoti į didesnę buto ar žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Pažymėtina, kad kai butas pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuotas santuokos metu, tai vien aplinkybė, kad jis privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo Å¡iam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimÄ , butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ laikytini bendrÄ ja jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno sutuoktinio vardu ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (SÅ K 21 str. 3 d., LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ ginčo butÄ Ä¯sigyti asmeninėj, o ne bendrojon jungtinėj nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo iÅ¡vada dėl ginčo turto teisinio režimo ir turto padalinimo lygiomis dalimis padaryta tinkamai taikant CK 3.88 str., CK 3.117 str. nuostatas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl yra teisėta ir pagrįsta (CPK 185 straipsnis).

Todėl netenkintinas jos apeliacinis skundas dalyje, kurioje ji praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui 1/3 dalį ginčo buto, priteisiant atsakovei piniginę kompensacijÄ už jai priklausančiÄ Å¡io turto dalį 46 594 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tos pačios aukščiau nurodytos nuostatos dėl turto padalinimo taikytinos dėl privatizuoto 0,0600 ha žemės sklypo SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys: Mokėjimo praneÅ¡imas (t.2., b.l. 32), Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (t.2., b.l. 33), Taupomojo banko praneÅ¡imas apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos už žemės sklypÄ (t.2., b.l. 34), taip pat patvirtina, kad privatizavimo metu atsakovė įnešė pinigus už ginčo žemės sklypo privatizavimÄ , tačiau kaip jau buvo minėta byloje nėra duomenų, jog turto įgijimo metu atsakovė bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ Ä¯sigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovui priklauso tik ¼ ginčo sodo sklypo ir netenkintinas apeliacinio skundas dalyje, kurioje apeliantė praÅ¡o priteisti piniginę 7 750 Lt kompensacijÄ (per pus mažesnę, nei buvo priteista pirmosios instancijos teisme).

Dėl bylinėjimosi išlaidų Atsakovė teigia, kad teismas neteisingai išsprendė teismo išlaidų ir sumų, sumokėtų advokatams priteisimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimus patenkino visiškai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtu naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje. Turto padalinimo dalyje iš dalies priteisė mažesnę turto dalį. Tokiu būdu šalių turėtų išlaidų priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo priteisiant atsakovei jos patirtas išlaidas didesne dalimi nei teismo sprendime.

Mano, kad iš atsakovės teismo priteistos turto vertinimo išlaidas yra perteklinės iš ieškovo pusės ir turi likti jam kaip nepagrįstos.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas byloje paskirstė tokiu būdu:

1) nutraukus santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sumokėti žyminiai mokesčiai už santuokos nutraukimÄ , medicinines apžiÅ«ras ir iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų apie patirtus sužalojimus nepriteisiami nei vienai iÅ¡ Å¡alių;

2) patenkinus ieškovo turtinius reikalavimus, jam iš atsakovės priteisiamas 865 Lt žyminis mokestis, 830 Lt turto vertinimo išlaidos, 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti;

3) patenkinus atsakovės turtinius reikalavimus, jai iš atsakovo priteistinas 552,75 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai mažintinos (atsakovė sumokėjo advokatams 3 400 Lt), nes ji keitė advokatus, savo nuožiūra mokėjo dideles sumas, kurių neprivalo ieškovas atlyginti. Byloje nustatyta, kad M. P. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagarbos tarnybos 2011-05-27 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1705-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu) (t.1., b.l. 96-97).

Atsakovė yra sumokėjusi 691,75 Lt žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t.1., b.l. 104, t.2., b.l. 1), už advokato teisinę pagalbÄ yra sumokėjusi 3 400 Lt (t.2, b.l. 87-91). Taigi, bylos duomenimis atsakovė viso yra sumokėjusi 4 091,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismui atsakovė 2014-03-25 pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos įmokos už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ 2012-04-12 mokėjimo kvitÄ 160 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas atsakovės pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį 15 500 Lt kompensacijÄ ieÅ¡kovui, kai tuo tarpu atsakovė prašė iÅ¡ jos priteisti ieÅ¡kovui 7 750 dydžio piniginę kompensacijÄ (t.2., b.l. 59), pirmosios instancijos teismas priteisė natÅ«ra Å¡alims po ½ ginčo buto, kai atsakovė prašė jai priteisti 2/3 ginčo buto, o ieÅ¡kovui -1/3 dalį, taigi, atsakovės prieÅ¡inis ieÅ¡kinys dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo tenkintas iÅ¡ dalies.

CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklė, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t.y. pagal principÄ â€žpralaimėjęs moka“. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, pagal CPK 93 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklę ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo priteistos iÅ¡ atsakovės, o tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir Å¡ių procesinių normų – CPK 93 str., 98 str. nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) yra nustatyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas pagal įstatymÄ turi teisę mažinti priteisiamas nurodytas iÅ¡laidas atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir neprivalo priteisti tokių iÅ¡laidų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui 2013-08-09 pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo bei apeliacinio skundo papildymo, kuriuo prašė nagrinėjant apeliacinį skundÄ papildomai pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės ir priteisti jai 5 000 Lt netutrinę žalÄ dėl praÅ¡yme nurodytų priežasčių.

Prašė prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus, reikÅ¡mingus keičiant sprendimÄ dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Sutinkamai su CPK 323 str. pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti, papildyti apeliacinį skundÄ yra draudžiama, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų, pateiktų 2013-08-09 praÅ¡yme dėl apeliacinio skundo. Kolegija remdamasi CPK 314 str. taip pat nenustatė pagrindų priimti apeliantės pateiktus į bylÄ naujus raÅ¡ytinius įrodymus, nesant tam CPK 314 str. nustatytų sÄ lygų.

Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo Dėl naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymoApeliantas S. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymu. Apeliantas patikslintu ieÅ¡kiniu, atsižvelgdamas į tai, kad butas buvo privatizuotas lygiomis dalimis bei į kambarių plotÄ , prašė teismo nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ , pagal kuriÄ jis naudotųsi vienu kambariu, kurio indeksas 36-2 ir plotas 15,88 kv.m., o kitais dviem kambariais naudotųsi atsakovė.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtas jam naudotis kambario plotas yra tris kartus mažesnis už abiejų kambarių plotÄ , kurie yra skirti naudotis atsakovei. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad bute kol kas gyvena pilnametis sÅ«nus, kuris neturi nuosavybės teisių į šį butÄ , todėl ir turto dalybų bei naudojimosi butu klausimai spręstini tik tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo.Kolegija sutinka su Å¡iais apelianto S. P. argumentais. Padalindamas santuokos metu įgytÄ butÄ lygiomis dalimis, pirmosios instancijos teismas paskyrė M.

P. naudotis kambarį 36-2, kurio plotas 15,88 kv. m., ir kambarį 36-4, kurio plotas 12,72 kv. m.; o S. P. paskyrė naudotis kambarį 36-5, kurio plotas 9,75 kv. m.; Å¡alims paliko koridorių 36-1, kurio plotas 10,70 kv. m., virtuvę 36-3, kurios plotas 9,27 kv. m., voniÄ 36-6, kurios plotas 2,55 kv. m., tualetÄ 36-7, kurio plotas 0,92 kv.m., ir rÅ«sį naudotis bendrai. Taigi, pirmos instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovui faktiÅ¡kai tenkanti buto dalis skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių.

Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovui ir atsakovei ginčo butas priklauso lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam. Buto bendras plotas yra 61,49 kv.m., gyvenamasis plotas yra 38,35 (t.2., b.l. 17). Atsakovei paskirta naudotis dviem kambariais, kurių bendras plotas yra 28,6 kv.m. Tuo tarpu ieÅ¡kovui paskirta naudotis kambariu, kurio plotas yra 9,75 kv.m. TokiÄ naudojimosi tvarkÄ teismas motyvavo tuo, kad neįmanoma padalinti trijų kambarių buto, nenukrypstant nuo idealiųjų dalių nuosavybėje bei tuo, kad tarp Å¡alių yra nusistovėjusi naudojimosi kambariais tvarka.

Su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo nustatyta naudojimusi butu tvarka, teisėjų kolegija nesutinka.Nustatant naudojimusi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi bÅ«ti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos:

a) teisėtumo kriterijus, – praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka turi bÅ«ti teisėta, t.y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, – praÅ¡omos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, – siÅ«lomoje tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebÅ«tų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iÅ¡keliamas aukščiau kito ir pan., be to, teismo pareiga yra siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panaÅ¡iems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus – naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių iÅ¡naudojimÄ abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , paprastai priklauso nuo daikto paskirties, fizinių ir kt. savybių, statybos techninių reglamentų bei kt. vieÅ¡osios teisės reikalavimų daikto sukÅ«rimui ir naudojimui, taip pat faktinės situacijos specifikos, – ar teikiamas projektas (-ai) teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka neatitinka CK 4.81 str. 1 d. nuostatų bei minėtos kasacinio teismo praktikos, nes iÅ¡ esmės buvo nukrypta nuo padalinto buto dalių principo, t.y. teismas atsakovei paskyrė naudotis didesnę ploto dalį turinčius kambarius, t.y. atsakovei teko naudotis net 74,58 proc. ginčo buto gyvenamojo ploto, kai tuo tarpu ieÅ¡kovui teko tik 25,42 proc. ginčo buto gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir į tai, kad ieÅ¡kovui priklauso ½ dalis ginčo buto, kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas pagrįstai praÅ¡o paskirti jam naudotis didesnio ploto kambarį, tokiu bÅ«du nustatant naudojimosi butu tvarkÄ bus iÅ¡laikytas adekvatumo, proporcingumo kriterijus, atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Naudojimosi butu racionalumo, bendraturčių interesų pusiausvyros kriterijus. Atsižvelgus į byloje pateiktÄ buto planÄ (t.2., b.l. 12), matyti, kad didesnio ploto kambarys, pažymėtas plane 36-2, yra labiausiai nutolęs nuo kitų dviejų kambarių, jis yra labiau atskirtas ir nuo kitų ginčo buto bendrojo naudojimo patalpų, t.y. vonios, tualeto, virtuvės. Tuo tarpu kiti du kambariai, pažymėti plane 36-4 ir 36-5 yra Å¡alia vienas kito. Todėl tikslinga bÅ«tent Å¡iuos du kambarius paskirti naudotis vienai iÅ¡ Å¡alių.

Kaip matyti buto plane, į balkonÄ (butas turi vienÄ balkonÄ ) galima patekti ir iÅ¡ kambario 36-2, ir iÅ¡ kambario 36-4, tokiu atveju bÅ«tų galimybė abiem Å¡alims naudotis balkonu. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad balkone galima bÅ«tų padaryti pertvarÄ , tokiu bÅ«du taip pat iki minimumo sumažinant nepageidaujamo bendravimo tikimybę. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, kolegijos vertinimu, paskyrus labiausiai nutolusį kambarį 36-2 naudotis ieÅ¡kovui, tai labiausiai atitiktų Å¡alių interesus, bÅ«tų racionalesnis, suteiktų abiems Å¡alims galimybę naudotis balkonu.

Todėl vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ penkerius metus pasirinko naudotis kambarį 36-5, kurio plotas 9,75 kv. m., įvertinus tai, kad jis ieÅ¡kinyje prašė kito kambario, nėra pagrindas paskirti bÅ«tent prieÅ¡ penkerius metus jo pasirinktÄ naudotis kambarį. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , kolegijos vertinimu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, jog ginčo bute dar gyvena ir Å¡alių pilnametis sÅ«nus, kuris nėra ginčo buto bendrasavininkas.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , laikytina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas yra pagrįstas, todėl jo apeliacinis skundas yra tenkintinas. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje ginčo dalyje, nustatydamas naudojimosi ginčo butu tvarkÄ pažeidė CK 4.81 str. 1 d. nuostatÄ , todėl priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų keistinas. Nustatytina tokia naudojimosi buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis tvarka:-             paskirti M.

P. a.k(duomenys neskelbtini) naudotis kambarį 36-5, kurio plotas 9,75 kv.m. ir kambarį 36-4, kurio plotas 12,72 kv m;-             paskirti S. P. a.k(duomenys neskelbtini) naudotis kambarį 36-2, kurio plotas 15,88 kv m;-             palikti koridorių 36-1, kurio plotas 10,70 kv m, virtuvę 36-3, kurios plotas 9,27 kv m, voniÄ 36-6, kurios plotas 2,55 kv m, tualetÄ 36-7, kurio plotas 0,92, ir rÅ«sį naudotis bendrai.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jam priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 143 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 400 Lt advokato pagalbai, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurios yra pagrįstos teismui pateiktais mokėjimo dokumentais (t.2., b.l. 200, 203).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytus dydžius 8.11. papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikytinas koeficientas 1,5. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai, t.y. jo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, todėl Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovui yra priteistinos iÅ¡ atsakovės. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ dalyje, kurioje nustatyta naudojimosi buto/patalpos (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis tvarka pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:             Nustatyti naudojimosi buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis tvarkÄ :-             paskirti M. P. a.k(duomenys neskelbtini) naudotis kambarį 36-5, kurio plotas 9,75 kv.m. ir kambarį 36-4, kurio plotas 12,72 kv m;-             paskirti S. P. a.k (duomenys neskelbtini) naudotis kambarį 36-2, kurio plotas 15,88 kv m;-             palikti koridorių 36-1, kurio plotas 10,70 kv. m, virtuvę 36-3, kurios plotas 9,27 kv. m, voniÄ 36-6, kurios plotas 2,55 kv. m, tualetÄ 36-7, kurio plotas 0,92 kv.m. , ir rÅ«sį naudotis Å¡alims bendrai.             Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 143,30 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 400 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                       Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                     Loreta Lipnickienė                                                                                                                           Andžej Maciejevski