2019-01-23 Nr. AB-2284-3-63-3-02746-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-23-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02746-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-8065 „Dėl Z. S. teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dar kartą išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo Nr. SP23-25525.

2. Pareiškėja nurodė, jog Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų (toliau – ir kreditas ir palūkanos) apmokėjimą 2016 m. rugsėjo – 2017 m. kovo mėnesiams, kadangi pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal nustatytą energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingam plotui šildyti. Pažymėjo, jog sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) buvo priimtas visuotiniame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kurio metu namo administratorius informavo, kad socialinę paramą gaunantys gyventojai už namo atnaujinimą (modernizavimą) nieko nemokės, o jiems skirtas visas išlaidas padengs valstybė, bei įspėjo, kad jeigu socialinę paramą gaunantys asmenys nepritars namo atnaujinimo (modernizavimo) sprendimui, tai neteks teisės į socialinę paramą.

Nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 13 d. Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo Nr. SP23-25525, bei prašymą-paraišką piniginei socialinei parama gauti Nr. SP23-25520. Paštu gavo Spendimą, kuriame buvo atsisakyta išduoti pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą 2016 m. rugsėjo – 2017 m. kovo mėnesiams. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d.

įsakymu Nr. D1-174/A1-116 patvirtinto Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas ) 4 punktu ir teigė, jog kadangi teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą priklauso nuo teisės į būsto šildymo išlaidų kompensacijos, tai Socialinės paramos skyrius, pirmiausia, turėjo išnagrinėti 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymą paraišką piniginei socialinei paramai gauti bei nustatyti pareiškėjos teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir tik tada nagrinėti prašymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo.

Pareiškėja teigė, jog jos prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-25520 iki šiol nėra išnagrinėta, dėl jos nėra priimtas joks sprendimas. Darė išvadą, jog Sprendimas priimtas pažeidžiant nustatytą procedūrą. Pareiškėja taip pat teigė, jog Socialinės paramos skyriaus darbuotojos žodžiu pripažįsta, kad ji turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jos kelis kartus žadėjo išduoti jai pažymą apie jos teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tačiau pareiškėjos sūnui atvykus pas jas sutartą dieną, pažymos išdavimo data buvo nukeliama vėlesniajam laikui, o 2016 m. lapkričio 28 d. galutinai buvo pasakyta, kad tokia pažyma nebus išduota.

Manė, jog turi teisę į būsto šildymo kompensaciją, kadangi šią teisę turėjo kiekvienais metais, jos pajamos (pensija) nuo paskutinio šildymo sezono pabaigos nepadidėjo, įstatymai šiuo klausimu nepasikeitė. Darė išvadą, jog jei ji turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tai turi teisę ir į kredito ir palūkanų apmokėjimą.

3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas teigė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. SP1-4554 „Dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. SP1-4566 „Dėl geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo“ buvo priimtas sprendimas Z. S. neskirti kompensacijų už 2016 m. rugsėjo, spalio mėnesius, nes apskaičiuotų kompensacijų dydis už šį laikotarpį yra 0. Nurodė, jog pareiškėja neturėjo teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją rugsėjo ir spalio mėnesiais, todėl jai buvo atsisakyta išduoti pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėja 2016 m. lapkričio 28 d. pakartotinai pateikė prašymą „Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo“, o 2016 m. lapkričio 30 d. nustatyta, kad pareiškėja turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., kadangi lapkričio mėnesį nustatyta teisė, į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai Socialinės paramos skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. išdavė „Pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą“ Nr. SP53-903, kuria nurodyta, kad Z. S. turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjos reikalavimas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. suteikti teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą yra patenkintas, todėl teismas sprendė, kad šioje dalyje pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Akcentuota ir tai, kad pareiškėja, 2016 m. lapkričio 28 d. teikdama prašymą „Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą“ Nr. SP23-35315 prašė išduoti Pažymą dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nuo lapkričio mėn. iki kovo mėn. Teismas darė išvadą, kad 2016 m. lapkričio 30 d. Socialinės paramos skyrius pareiškėjos prašymą tenkino visa apimtimi – išdavė Pažymą už visą pareiškėjos prašomą laikotarpį (nuo 2016 lapkričio mėn. iki 2017 kovo mėn.). Teismo vertinimu, kadangi pati pareiškėja minėtu prašymu neprašė išduoti pažymą ir kovo mėnesiui, tai pareiškėjos skundas dalyje dėl pažymos išdavimo 2017 m. kovo mėn. nėra pagrįstas.

7. Teismas nustatė, jog ginčijamu 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu, vadovaujantis Tvarkos aprašo 10 punktu, buvo atsisakyta pareiškėjai išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą. Atsisakymo pagrindu iš esmės nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja neturi teisės į šildymo išlaidų kompensaciją pagal nustatytą energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui šildyti.

8. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 7 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 8 dalies, Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 30 d.) 4, 6, 13 punktų, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. vasario 4 d.) 25, 26 punktų nuostatomis. Apibendrindamas aptartą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, jog daugiabučių namų savininkui apmokamos jam tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį tais atvejais, kai daugiabučio namo butų savininkas įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, bei turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti.

9. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo, įvertinęs 2016 m. rugsėjo 13 d. prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateiktus duomenis, pridedamus dokumentus, VĮ Registro centro duomenis, 2016 metų rugsėjo mėnesį centralizuotai teikiamos šilumos kainą, padarė išvadą, kad pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal nustatytą energijos ir kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui šildyti 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Taigi, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi bei Tvarkos aprašo 4.1. punktu ir 6 punktu, Socialinės paramos skyrius pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti prašomą pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą, nes pareiškėja pagal pateiktus duomenis neturėjo teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją rugsėjo ir spalio mėnesiais.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginį, jog Socialinės paramos skyrius, pirmiausia, turėjo priimti sprendimą dėl jos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti ir tik tada nagrinėti prašymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo, vadovavosi Tvarkos aprašo 6, 10, 9 punktais. Teismas darė išvadą, kad buto savininko teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą įgyjama išanalizavus prašymą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei nustačius jo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamus vidutinius energijos ar kuro sąnaudų normatyvus, kurie taikyti iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainas, galiojančias tą mėnesį, kurį buto savininkas kreipiasi dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo. Į sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo atsižvelgiama tik tuo atveju, kai buto savininkui būsto išlaidų kompensacija jau yra paskirta prašymo dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo teikimo metu. Šios bylos atveju, pareiškėja 2016 m. rugsėjo 13 d. Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo Nr. SP23-25525, bei prašymą-paraišką piniginei socialinei parama gauti Nr. SP23-25520. Byloje nebuvo ginčo, kad nagrinėjant prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo nustatymo, prašymas-paraiška dėl socialinės paramos skyrimo, nebuvo išnagrinėtas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos teiginiai, jog Socialinės paramos skyrius prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai, nėra pagrįsti.

11. Įvertinusi ginčijamo akto turinį, teisėjų kolegija konstatavo, jog Sprendimas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (23.45)-SP13-8065 „Dėl Z. S. teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą“ pareiškėjai nurodyta, kad įvertinus 2016 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjos prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-25520 pateiktus duomenis, pridedamus dokumentus, VĮ Registrų centro duomenis, 2016 metų rugsėjo mėnesį centralizuotai teikiamos šilumos kainą, atsisakoma tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą 2016 m. rugsėjo – 2017 m. kovo mėnesiams. Šiame individualiame administraciniame akte išvardintos aplinkybės, kurioms esant toks sprendimas buvo priimtas, nurodyta apskundimo tvarka, yra pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, aiškūs jo priėmimo motyvai. Teismas konstatavo, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti atsakovo raštą atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjos reikalavimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamą aktą, atmestas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymą „Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo“ Nr. SP23-25525. Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistos.

III. 12. Pareiškėja Z. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat buvo pateiktas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Z. S..

13. Pareiškėja teigia, kad 2016 m. lapkričio 30 d. pažymos dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. automatiškai bent iš dalies paneigia Sprendimo teisėtumą.

14. Pareiškėja pažymi, jog kai ji teikė skundą teismui, 2016 m. lapkričio 30 d. pažymos dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą Nr. SP53-903 ji dar nebuvo gavusi. Todėl pareiškėja mano, kad jos skundas negali būti nepagrįstas dėl to, kad po skundo pateikimo gavo šią 2016 m. lapkričio 30 d. pažymą. Todėl, pareiškėjos manymu, teismas turėjo nagrinėti jos skundą visa apimtimi, o ne apsiriboti 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesiais.

15. Pareiškėja, vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 8 dalies ir Tvarkos aprašo 6 punkto nuostatomis, teigia, jog buto savininkas, dalyvaujantis daugiabučio namo atnaujinime (modernizavime), turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą tiek šildymo, tiek nešildymo sezono metu. Teigia, kad buto savininko, dalyvaujančio daugiabučio namo atnaujinime (modernizavime), teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą siejama ne su realiu būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavimu, o su teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją turėjimu.

16. Pareiškėja pažymi, kad jos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymas-paraiška buvo išnagrinėta ilgiau nei po 2 mėnesių. Vadovaudamasi Tvarkos aprašo 10 punktu pareiškėja teigia, kad pažyma dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą išduodama nustačius pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, o po to šio asmens prašymas-paraiška siunčiama įmonei, teikiančiai šilumos energiją, būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydžiui apskaičiuoti. Pareiškėjos manymu, teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą ji turi nepriklausomai nuo to, ar jai realiai bus paskirta būsto šildymo išlaidų kompensacija.

17. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

18. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. SP1-4554 „ Dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. SP1-4566 „Dėl geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo“ buvo priimtas sprendimas Z. S. neskirti kompensacijų už 2016 m. rugsėjo, spalio mėnesius, nes apskaičiuotų kompensacijų dydis už šį laikotarpį yra 0. Šie duomenys buvo pateikti 2016 m. lapkričio mėnesio mokėjimo už būsto šildymą, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį pranešimuose. Kadangi pareiškėja neturėjo teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją rugsėjo ir spalio mėnesiais jai buvo atsisakyta išduoti pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-8065 „Dėl Z. S. teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Ginčijamu sprendimu atsakovas, įvertinęs pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo Nr. SP23-25525, nurodė, kad išduoti pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą 2016 m. rugsėjo – 2017 m. kovo mėnesiams nėra pagrindo, nes Z. S. neturi teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal nustatytą energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui šildyti.

21. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 8 dalis (2014 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XII-1366 redakcija) nustato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį.

22. Su šia Įstatymo nustatyta teise susijusius klausimus detalizuoja Tvarkos aprašas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 punktu (2015 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. D1-73/A1-44 redakcija) teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą turi buto savininkas, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus: turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti; su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad buto savininko teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma šildymo ir nešildymo sezono metu. Šią teisę buto savininkas įgyja nustačius jo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamus vidutinius energijos ar kuro sąnaudų normatyvus, kurie taikyti iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainas, galiojančias tą mėnesį, kurį buto savininkas kreipiasi dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo.

23. Taigi, tiek Įstatymas, tiek ir Tvarkos aprašas asmens teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą sieja su tuo, ar asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, o ne su realiu tokios kompensacijos išmokėjimu konkretų mėnesį. Remiantis tuo, kad nurodytos teisės normos nustato, kad asmuo teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą turi ne tik šildymo, bet ir nešildymo sezono metu, darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, jog asmeniui prašymo pateikimo mėnesį nebuvo realiai išmokėta būsto išlaidų kompensacija, nėra pakankama spręsti, kad toks asmuo negali turėti teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą atitinkamą mėnesį.

24. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo paaiškinimų teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose matyti, kad atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjai pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą iš esmės dėl to, kad buvo priimtas sprendimas neskirti būsto šildymo ir karšto vandens bei geriamojo vandens kompensacijų už 2016 m. rugsėjo, spalio mėnesius, nes apskaičiuotų kompensacijų dydis už šį laikotarpį yra 0. Taigi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nusprendė, kad pareiškėja neturi teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą dėl to, kad jos prašymo pateikimo metu būsto šildymo išlaidų kompensacija buvo lygi 0 ir nebuvo mokama. Tačiau nėra duomenų, kad apskritai pareiškėjos teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją ginčo atveju būtų vertinama.

25. Pažymėtina, jog atsakovo veiksmai, gavus prašymą dėl kredito ir palūkanų apmokėjimo, nustatyti Tvarkos aprašo 10 punkte. Šioje normoje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 20 d.) nustatyta, kad savivaldybės administracija, gavusi Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytą buto savininko prašymą, dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, užpildo formą dėl teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatymo (2 priedas) ir per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos buto savininkui išduoda pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanas (3 priedas), patvirtinančią, kad buto savininkas turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, arba raštu nurodo pažymos neišdavimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką.

26. Taigi jau iš Tvarkos aprašo 2 priedo – teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatymo formos – pavadinimo galima spręsti, kad ši forma pildoma visais atvejais gavus prašymą dėl kredito ir palūkanų apmokėjimo, ir tik ją užpildžius nustatoma, ar asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas. Trečiajame iš šios formos pabaigoje pateiktų paaiškinimų (pažymėtas ) nurodyta, kad jeigu 9 eilutėje apskaičiuotas skaičius didesnis už skaičių, esantį 11 eilutėje, savininkui (savininkams) ir jo bendrai gyvenantiems asmenims išduodama pažyma, patvirtinanti savininko (savininkų) ir jo (jų) bendrai gyvenančių asmenų teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą. Tai patvirtina, jog tik užpildžius duomenis šioje formoje gali būti nuspręsta dėl asmens teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą.

27. Byloje nėra duomenų, kad Tvarkos aprašo 2 priedo forma ginčo atveju buvo pildoma, atitinkamai, nebuvo nuspręsta, ar pareiškėja turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, atsakovo sprendimas, kuriuo jis atsisakė pareiškėjai išduoti pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą, nebuvo tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl ginčijamas sprendimas laikomas nepagrįstu ir yra naikintinas. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymas dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo Nr. SP23-25525 nagrinėtinas iš naujo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad Socialinės paramos skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškėjai išdavė „Pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą“ Nr. SP53-903, kuria nurodyta, kad Z. S. turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., šiuo atveju ginčas liko tik dėl pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymo dalies dėl 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesių. Todėl tik ši pareiškėjos prašymo dalis grąžinama atsakovui nagrinėti iš naujo.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjos skundą tenkinant iš dalies, panaikinant ginčijamą sprendimą ir įpareigojant atsakovą pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymo Nr. SP23-25525 dalį dėl 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesių nagrinėti iš naujo.

29. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo suteikta bei 100 procentų iš valstybės lėšų apmokėta antrinė teisinė pagalba šioje administracinėje byloje.

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

31. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos valstybei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011).

32. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. sausio 27 d. pažyma Nr. NTP-7-1189, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro advokato darbo užmokestis – 220,02 Eur, bei 2017 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. NTP-7-5400, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme sudaro advokato užmokestis – 199,76 Eur. Ši prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio. Todėl valstybei iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisiama 419,78 Eur (220,02 + 199,76) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 42 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos Z. S. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-8065 „Dėl Z. S. teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymo dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo Nr. SP23-25525 dalį dėl 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesių.

Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 419,78 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų, septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė