08e33bea-1375-40af-ba85-a5e9600efbdd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. lapkričio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., iÅ¡nagrinėjusi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : A. B. 2016 m. liepos 10 d., apie 10.57 val., Vilniuje, Vikingų g. 3, vairuodamasautomobilį „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė kelio ženklÄ ir jį apgadino bei iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å iais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A.

B. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų pažeidimų. 2016-07-10, sekmadienį, ryte kartu su žmona ir anūke atvyko į PC „Senukai“. Po apsipirkimo sugrįžus prie automobilio, pamatė, kad šalia stovi automobiliai, toje pusėje, kurioje buvo pritvirtinta anūkės kėdute, tarpas tarp automobilių buvo nedidelis, buvo sunku atidaryti dureles, dėl ko liepė žmonai ir anūkei palaukti toliau, nurodydamas, kad prie jų privažiuos. Iš stovėjimo vietos pajudėjo atbuline eiga, eismas buvo pakankamai didelis, tačiau kitos transporto priemonės vairuotojas gestu parodė jį praleidžiantis.

Važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo stovinčio ženklo ir į jį atsitrenkė, suprato, kad įvyko kontaktas. Kadangi prie ženklo sustoti negalėjo, nes taip bÅ«tų trukdęs eismui, pavažiavo toliau (daugmaž už 50 m), pastatė automobilį į laisvÄ vietÄ ir laukė. IÅ¡lipo ir stovėdamas prie automobilio laukė, ar kas nors ateis prie sugadinto ženklo. Pralaukė 5-7 min, tuomet pats nuėjo į PC ieÅ¡koti apsaugos posto ar kažkokios informacijos, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad priklauso tas ženklas.

Nieko nesurado, tuomet nuėjo pas PC „Senukai‘ apsaugos darbuotojÄ , paklausė, gal jis kÄ nors žino, tačiau taip pat jokio atsakymo nesulaukė. Tuomet automobiliu apvažiavo visÄ teritorijÄ , dairydamas gal pamatys kokiÄ iÅ¡kabÄ , kas saugo objektÄ ar pan., nuvyko iki Jysk‘o sandėlių, vėl sugrįžo atgal, tačiau prie sugadinto ženklo nieko nebuvo. Artinosi pietų laikas, reikėjo migdyti anÅ«kę, todėl iÅ¡važiavo namo. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl nesuradęs, kam priklauso ženklas, neskambino policijai ir neužregistravo įvykio, galvojo tÄ padarysiantis vėliau, gal kitÄ dienÄ , tačiau tuomet užgriuvo kiti reikalai (susiję su motinos sveikatos bÅ«kle) ir į policijÄ nebepaskambino.

Jam nebuvo jokio tikslo pasiÅ¡alinti (alkoholio tikrai nebuvo vartojęs) ar pasislėpti, tiesiog netinkamai įvertino situacijÄ . Žinojo pareigÄ ieÅ¡koti sugadinto turto savininkÄ arba informuoti policijÄ , gailisi, jog taip nepasielgė ir neinformavo policijos įstaigos. RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė bendras aplinkybes, nefiksavo visko smulkiai ir nenurodė, kaip jis bandė susirasti apgadinto ženklo savininkÄ . PraÅ¡o neatimti teisės vairuoti, kadangi jos atėmimas itin apsunkins jo gyvenimÄ (negalės vykti į sodybÄ , vairuoti technikos ir pan.).RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime A.

B. nurodė, jog 2016-07-10 automobiliu „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie „Senukų“ parduotuvės, sugrįžęs norėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos, tačiau buvo didelė automobilių eilė. Vienas automobilis pavažiavo, o už jo stovėjusio automobilio vairuotojas gestu parodė, kad jis (A. B.) gali įvažiuoti. Tarpas tarp automobilių buvo labai mažas, galėjo judėti tik atbuline eiga. Važiuodamas nepastebėjo kelio ženklo ir į jį atsirėmė.

Dėl didelės automobilių spÅ«sties jis pavažiavo toliau ir pastatė automobilį, laukė apie pusvalandį, tačiau niekas nei prie jo, nei prie ženklo nepriėjo. Nežinodamas, kam priklauso ženklas, iÅ¡važiavo (b. l. 10). Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdyje duotų A. B. parodymų, o taip pat ir raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytų aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta abu jam inkriminuojamus pažeidimus, t. y. tiek tÄ faktÄ , kad apgadino svetimÄ turtÄ (kelio ženklÄ ), tiek ir tai, kad neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, kam priklauso ženklas ir nepranešęs nei jo savininkui, nei policijai, iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino.

A. B. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir byloje surinktų bei teismo ištirtų duomenų, teismo pripažintinų įrodymais, visuma. Iš A. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio I.

K. 2016-07-25 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016-07-25, apie 19.00 val., gautas praneÅ¡imas, jog Vilniuje, Vikingų g. 3, nulenktas kelio ženklas. Atvykus apsaugos darbuotojas paaiÅ¡kino, kad 2016-07-25 pastebėjo nulenktÄ kelio ženklÄ . PeržiÅ«rėjus filmuotÄ medžiagÄ paaiÅ¡kėjo, kad 2016-07-10, 10.57 val. automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino kelio ženklÄ ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino (b. l. 3). J. S. (apsaugos darbuotojo) 2016-07-25 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, jog jis 16.00 val. apžiÅ«rinėjo teritorijÄ ir pamatė nulenktÄ Å¾enklÄ .

PeržiÅ«rėjus vaizdo kameras paaiÅ¡kėjo, kad ženklÄ 2016-07-10, apie 10.57 val., nulenkė automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje (b. l.

15) Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje bei kompaktiniame diske su vaizdo medžiaga. Kompaktiniame diske esančiame vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „239.avi“ užfiksuota, kaip 2016-07-10, 10.57 val., tamsios spalvos „Volvo“ automobilis, važiuodamas atbuline eiga stovėjimo aikÅ¡telėje, galine automobilio dalimi atsirėmė į kelio ženklÄ , jį nulenkė ir iÅ¡ karto nuvažiavo (b. l. 5, 18). Automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-04 techninės apžiÅ«ros akte nustatyta, jog ant galinio bamperio matomos įsirėmimo žymės (b. l. 16).

IÅ¡dėstyti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. B., vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, prieÅ¡ važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė kelio ženklÄ ir jį apgadino bei iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama A.

B. asmenybė (aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, pensininkas, administracine tvarka nebaustas). Teismo vertinimu, administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. minimalaus dydžio baudÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tuo tarpu skiriant administracinę nuobaudÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį manytina esant tikslinga taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, kadangi net ir Å¡velniausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda bÅ«tų Å¡iuo atveju pernelyg griežta.Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Å ių iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ . Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Ä®statymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už Å¡iuos pažeidimus, įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumÄ , tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rÅ«Å¡ies pažeidimo pavojingumo.

Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo tik teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio     31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).Taigi skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudÄ , teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ pažeidimÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.

ATPK      301 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusižengimo pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ pažeidimÄ sankcijoje numatyta nuobauda bÅ«tų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.Nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad padaryti pažeidimai yra iÅ¡ esmės menkaverčiai, A. B., kuris turi ilgametį vairavimo staÅ¾Ä (beveik 38 metus) kaip kelių eismo dalyvis yra charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, praeityje nėra padaręs ne tik KET pažeidimų, tačiau apskritai nebaustas administracine tvarka, nagrinėjamoje byloje nekonstatuota jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, po eismo įvykio nesiėmė veiksmų savo transporto priemonėms apgadinimams paÅ¡alinti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas iÅ¡ esmės neatitinka tipinio tos rÅ«Å¡ies pažeidimo pavojingumo, darytina iÅ¡vada, jog prevenciniai bausmės tikslai pilnai bus pasiekti paskyrus Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog tokia teismo paskirta administracinė nuobauda atitinka teismų praktikos nuostatas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-348-200/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudÄ .A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 eurų dydžio baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A.

B. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso                   127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 500 eurų dydžio baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK): 16062802117. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio            1 dalis). Teisėja                                                                                             Julita Dabulskytė-Raizgienė