08e2a893-7c3a-4aa6-a43f-c962eff43eeb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1410-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00719-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R-oil Company“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2320-259/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R-oil Company“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

N. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „R-oil Company“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės I. N. 52 078 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad bankroto administratorius 2017 m. balandžio 19 d.

įsakymu Nr. 1, įsakymu Nr. 2 ir raÅ¡tu „Dėl administratoriui pateikiamų dokumentų“ nurodė atsakovei vykdyti teismo įpareigojimus, perduoti įmonės dokumentus bei turtÄ paskirtam administratoriui. Tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti ir net nenurodė turto buvimo vietos. 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo 52 078 Eur vertės turto, kurį sudarė 40 734 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas, 7 058 Eur ilgalaikis finansinis turtas, 2 896 Eur vertės trumpalaikis turtas ir 1 390 Eur piniginės lėšos.

Atsakovė savo neveikimu yra padariusi bendrovei ir jos kreditoriams 52 078 Eur žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės.IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti už ieÅ¡kinio sumÄ atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovei priklausančiose banko sÄ skaitose, turtines teises ir gautinas sumas, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovei ar esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.

IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp Å¡alių kilęs didelės vertės turtinis ginčas, o atsakovė yra fizinis asmuo, kuri jau ginčijamų veiksmų atlikimo metu buvo nesÄ Å¾ininga, nevykdydama teismo įpareigojimų dėl turto perdavimo, nenurodė turto buvimo vietos, jį slepia, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, tikėtina, kad ir Å¡ioje stadijoje atsakovė sieks paslėpti turtÄ . Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys, preliminariu vertinimu, yra pagrįstas, nes nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jai palankus teismo sprendimas.Tačiau teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ esmės grindžiamas vien tik deklaratyviais teiginiais apie atsakovės tariamÄ siekį slėpti turimÄ turtÄ , Å¡ių teiginių nesusiejant su konkrečia situacija, su atsakovės turtine padėtimi, nenurodant jokių realių veiksmų, kurių atsakovė galimai imasi bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui iÅ¡vengti.

Teismas nurodė, kad atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimÄ . Tai, kad atsakovė iki Å¡iol neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, nėra priežastis, dėl kurios reikėtų besÄ lygiÅ¡kai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o tik pagrindas kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimo dydis nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ginčo suma konkrečiai atsakovei yra didelė, o atsakovės turtinė padėtis yra bloga.

Teismas akcentavo, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju atsakovės nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovė neįrodinėja ir tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimÄ turtÄ perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė.III. Atskirojo skundo argumentaiIeÅ¡kovė BUAB „R-oil Company“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡ytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:PraÅ¡ydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieÅ¡kinį dėl priteisimo, ieÅ¡kovas turi pateikti tiek įrodymų, kiek pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Pagal teismų praktikÄ tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp Å¡alių kyla dėl didelės pinigų sumos. Siekdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , atsakovas turi teikti teismui tÄ patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerÄ turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad procesas bÅ«tų pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakove patrauktas asmuo, kuris negali bÅ«ti atsakingu pagal jam pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Remiantis aplinkybe, kad ieÅ¡kinys atsakovei yra pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo, kuriÄ Å¡i bendrovei padarė neteisėtu neveikimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga, neteisėtais savo veiksmais bendrovei padariusi didelę turtinę žalÄ , dėl ko didelės ieÅ¡kinio sumos faktas Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.IeÅ¡kinio suma (52 078 Eur) bet kuriam fiziniam asmeniui yra didelė ir dėl to egzistuoja prezumpcija, kad dėl didelės ieÅ¡kinio sumos gali bÅ«ti apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.

I. N. nuosavybės teise turi tik vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ â€“ 2 470 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Be to, turimas žemės sklypas yra įkeistas. Didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ galėjo paneigti tik pati atsakovė, pateikdama įrodymus, kad jos turtinė padėtis yra finansiÅ¡kai stabili ir ieÅ¡kinio patenkinimo atveju ji galės laisvai vykdyti teismo sprendimÄ . Netinkamas įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas ieÅ¡kovui, nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, lėmė neteisingos ir nepagrįstos nutarties priėmimÄ .Teismas k o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovei, teismo vertinimu, neįrodžius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir nepagrįstai netaikė didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovės reikalavimams užtikrinti, taip nukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės skunde dėstoma pozicija.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nesant bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos (ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo) nėra, todėl pasisakytina tik dėl antrosios sÄ lygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovei galimai palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.Nors, kaip teisingai savo skunde pažymėjo ieÅ¡kovė, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014), pažymėtina, jog Å¡i prezumpcija nėra absoliuti ir teismų praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad didelė ieÅ¡kinio suma visais atvejais objektyviai padidina ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Kaip ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos apeliacinis teismas, kiekvienu atveju teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013).

Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės (t. y. abiejų jų taikymo sÄ lygų) pagrindimo pareiga. PraÅ¡ydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieÅ¡kinį dėl priteisimo, ieÅ¡kovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu.

Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieÅ¡kinio sumos kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Taigi, prieÅ¡ingai nei interpretuoja savo skunde ieÅ¡kovė, atsakovas privalo pateikti jo gerÄ finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpcijÄ tuo atveju, kai teismas pritaiko areÅ¡tÄ (laikinÄ sias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014), tačiau ieÅ¡kovės akcentuota teismų praktika (dėl įrodinėjimo pareigos atsakovui perkėlimo esant pirmiau nurodytoms sÄ lygoms), savaime nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos, teikiant praÅ¡ymÄ taikyti atsakovės turtui areÅ¡tÄ , pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus, inter alia grėsmę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovei palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas.IeÅ¡kovės pareiga įrodinėti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimÄ nepaneigiama ir ieÅ¡kovės atskirajame skunde minimu teismų iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Akcentuotina, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi bÅ«ti Å¡alies pagrįsta. Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus Å¡ių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IeÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pateikimas pats savaime nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios.

Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog ieÅ¡kinio reikalavimo dydis Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ginčo suma konkrečiai atsakovei yra didelė, nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių taisyklių, be kita ko teisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, todėl apeliantės argumentas, kad teismas turėjo taikyti didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , o atsakovė turėjo jÄ paneigti, tačiau teismas įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovei, taip neva nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, atmestinas, kaip nepagrįstas.Pažymėtina ir tai, kad nors kartu su atskiruoju skundu ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti, jog ieÅ¡kinio suma atsakovei yra didelė, pateikė Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė I.

N. nuosavybės teise turi tik vienÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (žemės sklypÄ ), kurio vertė mažesnė nei ieÅ¡kiniu iÅ¡ jos reikalautos sumos dydis, pastebėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieÅ¡kovė po atskirojo skundo padavimo sumažino savo reikalavimus atsakovei nuo 52 078 Eur iki 12 584,68 Eur sumos, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, leidžiančių konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , tikėtinÄ vengimÄ geruoju vykdyti patenkintus ieÅ¡kovės reikalavimus, nors pagal aktualiausiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ praktikÄ , papildomai pažymėtina, kad ieÅ¡kovės akcentuojamos aplinkybės apie tai, jog atsakovė neteisėtais veiksmais bendrovei padarė didelę turtinę žalÄ , neperduodama bendrovės turto, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, jos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu dar nebuvo teismo iÅ¡nagrinėtos ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negalėjo bÅ«ti laikomos savaime pagrindžiančiomis atsakovės siekį, ketinimÄ vengti galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl ir dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ bei teisingÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė