08e27dc4-bf3c-4028-8bbd-b7e2612df48d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinės bylos Nr. 2-260/2012 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.2.; 124.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo ir panaikintos taikytos laikinosios priemonės, civilinėje byloje Nr. A2-1238-154/2011 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 atnaujinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Byloje nagrinėjami su proceso atnaujinimu susiję klausimai.Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , teisėtumo klausimas.Å iaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-301-267/2006 nutarė užbaigti AB „Oruva“ bankroto procedÅ«rÄ , patvirtinti kreditorių reikalavimus, kurių suma – 212 599 080,55 Lt, ir iÅ¡registruoti AB „Oruva“ iÅ¡ įmonių registro.Å iaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos VÄ® „Turto bankas“, praÅ¡ymÄ atsakovo likviduotos akcinės bendrovės „Oruva” bankroto administratoriui UAB „Restrus” dėl turto paskirstymo bankroto byloje Nr. B2-301-267/2006 iÅ¡nagrinėjo VÄ® ,,Turto bankas“ praÅ¡ymÄ patikslinti turto paskirstymÄ LAB „Oruva“ bankroto byloje.

Šį praÅ¡ymÄ teismas patenkino ir perdavė Finansų ministerijai LAB „Oruva“ reikalavimo teises į: 1) 311 789,28 Lt, kuriuos UAB „Oruva“ ir Ko liko skolinga pagal 2002 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/10/30/03 pagal kuriÄ Ä¯sigijo Finansų ministerijai įkeistÄ dyzelinių variklių gamybos cechÄ ; 2) 645 421,73 Lt, kuriuos UAB „Oruva“ ir Ko liko skolinga pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras, įsigijusi kilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ LAB „Oruva“; 3) 8 049 838,94 Lt, kuriuos UAB „Oruva“ ir Ko liko skolinga pagal 2002 spalio 1 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartis Nr. 2002/10/01/08 ir Nr. 2002/10/01/06 bei sÄ skaitas-faktÅ«ras, įsigijusi kilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ LAB „Oruva“; 4) 6 911 101,06 Lt, kuriuos UAB „Parex lizingas“ liko skolingas pagal 2002 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/09/09/02, 2002 m. rugsėjo 16 d. papildomÄ susitarimÄ prie Å¡ios sutarties bei pagal 2002 m. lapkričio 20 d. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras ir 2002 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras, įsigijusi kilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ LAB „Oruva“.

PareiÅ¡kėjas UAB „FF Lizingas“ (buvęs UAB „Parex lizingas”, į. k. 110774988) 2011 m. kovo 30 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su atskiruoju skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis UAB “FF lizingas” ir UAB “Oruva“ ir Ko ir prijungti prie Å¡ios bylos AB “Oruva” bankroto bylÄ Nr. B2-301-267/2006 .

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi apeliacinį procesÄ nutraukė, nurodęs, kad UAB „FF lizingas“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisės paduoti atskirÄ jį skundÄ . Å iaulių apygardos teisme 2011 m. gegužės 12 d. gautas pareiÅ¡kėjo UAB „FF Lizingas“ praÅ¡ymas, o 2011m. gegužės 24 d. praÅ¡ymo papildymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011. PareiÅ¡kėjas UAB „FF Lizingas“ prašė atnaujinti procesÄ LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose numatytais pagrindais.

PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėjas UAB „FF Lizingas“ nurodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. iÅ¡ Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros gavus Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2011 m. vasario 15 d. nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 73-1-766-06 nutraukimo (toliau – Nutarimas), pareiÅ¡kėjui UAB „FF Lizingas“ paaiÅ¡kėjo naujos esminės aplinkybės: kad VÄ® „Turto bankas”, atstovaudamas Finansų ministerijÄ , 2002 metais vykusiuose valdybos posėdžiuose pritarė sprendimams dėl BAB „Oruva” turto pardavimo UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex Lizingas”; kad VÄ® „Turto bankas” po antrų neįvykusių varžytynių įkaito turėtojo vardu atsisakė priimti turto dalį, kuri buvo įkeista ieÅ¡kovui; kad Hipotekos registro duomenų bazėje nėra įregistruota BAB “Oruva” turto, kuris bÅ«tų įkeistas ieÅ¡kovui; jog ieÅ¡kovÄ Finansų ministerijÄ atstovaujantis VÄ® „Turto bankas” neprieÅ¡taravo dėl BAB „Oruva” pobankrotinės Å«kinės veiklos vykdymo; kad ieÅ¡kovas neskundė teismui pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex Lizingas” iÅ¡ BAB „Oruva” pirko turtÄ ; kad Å¡ioje civilinėje byloje ginčijami įskaitymai yra dėl reikalavimų, atsiradusių iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių BAB „Oruva” pobankrotinės Å«kinės-komercinės veiklos metu; kad BAB „Oruva” turtÄ iÅ¡Å¡vaistė BAB „Oruva” kreditorių komitetas be jokio vertinimo ir pagrindo ne kartÄ po 30 ir 40 procentų nukainavęs BAB „Oruva” trumpalaikį ir niekam neįkeistÄ turtÄ ; kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-529/2006 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos akcinės bendrovės Turto bankas, kasacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 24 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos AB „Turto bankas“, ieÅ¡kinį atsakovams likviduojamai AB „Oruva“, UAB „Oruva“ ir Ko, UAB „Parex lizingas“ ir trečiajam asmeniui UAB „RRD“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsakovų UAB „Parex lizingas“ ir UAB „Oruva“ ir Ko praÅ¡ymus dėl nuostolių iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo bei trečiojo asmens UAB „RRD“ praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovui paskyrimo  nenustatė jokios restitucijos, o ieÅ¡kovas į teismÄ dėl restitucijos nustatymo nesikreipė ir kt.

Å ios aplinkybės atitinka LR CPK 366 str. 1 dalies 2 punktÄ („naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu”) ir patvirtina Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas UAB „FF Lizingas“ taip pat nurodė, kad Nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo nustatyta, jog VÄ® „Turto bankas”, atstovaudamas Finansų ministerijÄ , civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 pateikė žinomai melagingus duomenis apie tariamÄ UAB „FF Lizingas” iÅ¡ BAB „Oruva” pirkto turto įkeitimÄ ieÅ¡kovui, kÄ patvirtina aukščiau iÅ¡vardintos Nutarimo aplinkybės, atitinkančios CPK 366 str. 1 dalies 3 punktÄ („įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi Å¡alies ar trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, <...>, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas”).

Taip pat pareiÅ¡kėjas UAB „FF Lizingas“ nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi teismas nusprendė dėl UAB „FF Lizingas“ teisių ir pareigų, t.y. dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, kas atitinka LR CPK 366 str. 1 dalies 7 punktÄ . Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti UAB „FF Lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo panaikintos Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir UAB „FF Lizingas“ praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iÅ¡ naujo.Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „FF Lizingas“ praÅ¡ymas buvo priimtas ir klausimas dėl civilinės bylos Nr. 2-24-71/2011 atnaujinimo paskirtas nagrinėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 ir panaikino Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1184-267/2011 taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡davimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 pagal 2011 m. kovo 23 d. nutartį sustabdymÄ . Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai, tačiau konstatuota, kad Å¡is institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ .

Teismas konstatavo, kad CPK 366 str. 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu pareikÅ¡tas UAB „FF Lizingas“ praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes pareiÅ¡kėjas nebuvo byloje dalyvavusiu asmeniu, o neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys negali paduoti praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taip pat negali bÅ«ti tenkinamas, nes pareiÅ¡kėjas vadovaujasi ne įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , be to, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne dėl Finansų ministerijÄ atstovavusio VÄ® „Turto bankas” galimai melagingų paaiÅ¡kinimų civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 ar Å¡ioje byloje pateiktų duomenų suklastojimo.

Tuo tarpu prejudiciniais faktais yra laikomi faktai dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Teismas konstatavo, kad Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylÄ pareiÅ¡kėjo UAB „FF Lizingas“ materialiųjų teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesÄ ir CPK 366 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu, juolab, kad ir pats pareiÅ¡kėjas apie konkrečių jo materialiųjų teisių ar pareigų pažeidimÄ nenurodė.

Dėl reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt, įskaitymo pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienaÅ¡alį UAB „Parex lizingas“ pareiÅ¡kimÄ teisėtumo ir pagrįstumo buvo nuspręsta ne 2011 m. kovo 23 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 UAB „FF Lizingas“ 2011 m. kovo 8 d. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į bylÄ trečiuoju asmeniu, nurodydamas, kad teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali turėti įtakos UAB „FF Lizingas“ teisėms ir pareigoms, tačiau Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi Å¡is praÅ¡ymas buvo nepatenkintas motyvuojant, kad VÄ® „Turto banko“ praÅ¡ymas dėl turto paskirstymo ir Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas nesietinas su UAB „FF Lizingas“.

Lietuvos apeliacinis teismas Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ . Be to, teismas pažymėjo, kad tiek aplinkybes, kurias pareiÅ¡kėjas nurodo kaip naujai paaiÅ¡kėjusias iÅ¡ Nutarimo, tiek pareiÅ¡kėjo įvardinti VÄ® „Turto bankas“ parodymai ir įrodymai, kuriuos pareiÅ¡kėjas įvardija kaip 2011 m. vasario 15 d. Nutarimu nustatytus melagingais, tiek pareiÅ¡kėjo materialiųjų teisių pažeidimai, kuriuos pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės sieja su jau minėtomis „naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis“ ir su „melagingais parodymais bei įrodymais“, pareiÅ¡kėjui buvo ir objektyviai galėjo bÅ«ti žinomos iki minėto Nutarimo, nes 2011 m. vasario 15 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarime jos buvo tik įvardintos, o ne naujai nustatytos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Kreditorius UAB „FF Lizingas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Skundžiama nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindu, nes skundžiama nutartimi teismas panaikino 2011 m. rugpjūčio 25 d.

Å iaulių apygardos teismo nutartį, priimtÄ kitos sudėties teismo kitoje civilinėje byloje Nr. A2-1184-267/2011, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios praÅ¡omoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir pagal jį vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .Teismo argumentas, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo skirtas tam, kad Å¡alys dar kartÄ byloje pasibylinėtų, nepagrįstas ir atmestinas, nes UAB „FF Lizingas“ nebuvo bylos dalyvis ir neturėjo galimybės joje dalyvauti.Ä®statymo leidėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir kitose įstatymo normose tiesiogiai neapriboja teisės ne bylos dalyviui kreiptis dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu.

Teismas Å¡ioje byloje turėjo vadovautis net tik formalia logika.Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė ne dėl tų aplinkybių, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti procesÄ byloje. IÅ¡ prokuratÅ«ros Nutarimo pareiÅ¡kėjas sužinojo, kad VÄ® „Turto bankas“ žinojo apie UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „FF Lizingas“ ir BAB „Oruva“ perkamÄ turtÄ , taip pat žinojo, kad Finansų ministerija neturi įkeitimo teisės AB „Oruva“ turtui, kurį pirko pareiÅ¡kėjas, be to, atliko veiksmus, kuriais prarado pirmumo teisę AB „Oruva“ turtui, kurį AB „Oruva“ buvo įkeitusi ieÅ¡kovui.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad VÄ® „Turto bankas“ sÄ moningai pateikė į bylÄ Å¾inomai melagingus paaiÅ¡kinimus apie tariamÄ UAB „FF Lizingas“ iÅ¡ BAB „Oruva“ pirkto turto įkeitimÄ ieÅ¡kovui. Tai, kad žinomai melagingi ieÅ¡kovo atstovų paaiÅ¡kinimai paaiÅ¡kėjo ne iÅ¡ teismo nuosprendžio, o iÅ¡ nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, esminės įtakos neturi.Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir be motyvų teigia, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso, pagrįstų materialine teisės norma, dėl kurių 2011 m. kovo 23 d.

Å iaulių apygardos nutartimi tiesiogiai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo teisių ir pareigų. Teismas rezoliucinėje minėtos nutarties dalyje aiÅ¡kiai ir nevienareikÅ¡miÅ¡kai pasakė, kad perduoda ieÅ¡kovui likviduotos ir iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruotos AB „Oruva“ neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę į pareiÅ¡kėjÄ 6 911 101,06 Lt sumai, dirbtinai ir nepagrįstai sukurdamas pareiÅ¡kėjui prievolę, kuriÄ pastarasis jau buvo įvykdęs kitam atsakovui BAB „Oruva“.

Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos teismui pateikė ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-6773-516/2011 dėl 6 911 101,06 Lt priteisimo, vadovaujantis 2011 m. kovo 23 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo atstovas naudoja tuos pačius žinomai melagingus paaiÅ¡kinimus teismui, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 ir realizuoja tokiu bÅ«du neteisėtai įgytÄ teisę. Teismui civilinėje byloje nustačius galimai nusikalstamas veikas, teismas turi pareigÄ apie tai praneÅ¡ti prokurorui.Teismas skundžiamoje nutartyje be motyvų ir argumentų teigia, kad pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokios subjektinės pareiÅ¡kėjo teisės ir kaip pažeidžiamos praÅ¡oma panaikinti 2011 m. kovo 23 d.

Å iaulių apygardos nutartimi. Tačiau pareiÅ¡kėjas nurodė, kad atnaujinus procesÄ byloje praÅ¡oma panaikinti teismo nutartis pažeidžia teisę nevykdyti neegzistuojančios ir įvykdytos prievolės mokėti 6 911 101,06 Lt AB „Oruva“.Skundžiamos nutarties teiginys, kad dėl pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių ir pareigų tariamai pasisakyta 2006 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra nepagrįstas ir atmestinas, nes Å¡ia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė tik dėl AB „Oruva“ ir kitų atsakovų, UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „Parex lizingas“, tarpusavio atsiskaitymų, tačiau nenagrinėjo ir nepasisakė dėl klausimų, susijusių su AB „Oruva“ turto įkeitimu ieÅ¡kovui, dėl restitucijos ir dėl reikalavimų į UAB „Oruva“ ir Ko bei pareiÅ¡kėjÄ atsiradimo ir neatsiradimo bei jų perdavimo.2011 m. gegužės 5 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nuostata, kad UAB „FF Lizingas“ teisės ir pareigos bus įtakojamos, kai bus VÄ® „Turto bankas“ ieÅ¡kiniai ar praÅ¡ymai, kurių pagrindu bus reikalaujama iÅ¡ UAB „FF Lizingas“ priteisti 6 911 101,06 Lt, imperatyviai nustato, kad tuo atveju, kai bus pradėta realizuoti teisė į 6 911 101,06 Lt, UAB „FF Lizingas“ įgis teisę tapti civilinės bylos Nr. 2-24-71/2011 proceso dalyviu ir 2011 m. kovo 23 d. Å iaulių apygardos teismo nutartis minėtoje civilinėje byloje turės bÅ«ti peržiÅ«rėta.2011 m. kovo 23 d. nutartimi teismas pasisakė pareiÅ¡kėjo ir UAB „Oruva“ ir Ko atžvilgiu, jų neįtraukus į bylÄ atsakovais ir nesant kam teismo to papraÅ¡yti. 2011 m. kovo 9 d.

Å iaulių apygardos teismas atsisakė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯traukti į bylÄ , nors CPK 45 str. 2 d. nustato, kad tokiu atveju, kai ieÅ¡kovas nesutinka su atsakovo pakeitimu, teismas privalo apie tai praneÅ¡ti į bylÄ neįtrauktam asmeniui, kad Å¡is galėtų įstoti į bylÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus.Skundžiama nutartimi teismas nepasisakė dėl Å¡ių svarbių pareiÅ¡kėjo argumentų: a.) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005 pagal ieÅ¡kovo Finansų ministerijos atstovo VÄ® ,,Turto bankas” kasacinį skundÄ likviduojamos AB ,,Oruva” bankroto byloje dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nuspręsta užbaigti likviduojamos AB ,,Oruva” bankroto procedÅ«ras, peržiÅ«rėjimo konstatavo, kad 2005 m. kovo 30 d.

Å iaulių apygardos teismo nutartis dėl AB „Oruva“ iÅ¡registravimo iÅ¡ įmonių rejestro negalėjo bÅ«ti peržiÅ«rėta apeliacine tvarka; b.) ieÅ¡kovas, buvęs trečios eilės kreditoriumi AB „Oruva“ bankroto byloje, neturi pirmumo teisės lyginant su kitais buvusiais AB „Oruva“ kreditoriais.IeÅ¡kovÄ teismo posėdžiuose atstovavo VÄ® „Turto bankas“ darbuotojas D. VinciÅ«nas pagal 2011 m. balandžio 7 d. VÄ® „Turto bankas“ įgaliojimÄ Nr. P5-20, pagal kurį Å¡is fizinis asmuo įgaliotas atstovauti ne ieÅ¡kovÄ (Finansų ministerijÄ ), o VÄ® „Turto bankas“.

             Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas kasacinės instancijos teismo nustatytose baudžiamojo įstatymo ribose – jame nebuvo sprendžiami įskaitymų bankroto byloje teisėtumo ar kiti civilinės, bankroto teisės klausimai, todėl nėra jokių naujų aplinkybių, kurios apeliantui nebuvo ar negalėjo bÅ«ti žinomos ir kurias nustatė ikiteisminį tyrimÄ vykdžiusios institucijos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2006, kurioje konstatuota, kad apeliantas ir UAB „Oruva“ ir Ko neteisėtai atliko prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymus bankroto byloje, todėl apelianto praÅ¡oma per proceso atnaujinimÄ panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis yra logiÅ¡ka minėtos kasacinio teismo nutarties pagrindu atsiradusių pasekmių iÅ¡dava ir kol kasacinio teismo nutartis nėra nuginčyta nėra pagrindo ginčyti ir Å iaulių apygardos teismo nutartį.Apelianto iÅ¡vardintos neva naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir jis jomis grindė savo atsikirtimus į Finansų ministerijos ieÅ¡kinį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės pirmoje instancijoje 2003 – 2005 m.

Å ios aplinkybės taip pat nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartyje padarytos iÅ¡vados, kad pobankrotinės Å«kinės-komercinės veiklos kreditoriai (bÅ«tent toks ir yra apeliantas 6 911 101,06 Lt reikalavimo teisės dalyje) neturi prioriteto ar pirmumo teisės prieÅ¡ ikibankrotinius kreditorius patenkinti ne ginčo tvarka savo reikalavimus, t.y. Å¡iuo atveju apeliantas privalėjo sumokėti skolÄ BAB „Oruva“ ir pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su atitinkamo dydžio kreditoriniu reikalavimu, tačiau to nepadarė ir pažeidė 1997 m. redakcijos Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punktÄ , 37, 40 ir 41 straipsnius.Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje tai jau ne pirmas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, inicijuojamas apelianto arba su juo susijusių trečiųjų asmenų, tikėtina, kad tokiais praÅ¡ymais siekiama Finansų ministerijai sutrukdyti realizuoti AB „Oruva“ bankroto byloje perimtÄ reikalavimo teisę į apelianto skolÄ .Apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, kad likvidavus BAB „Oruva“, jos kreditoriai privalėjo nuraÅ¡yti Å¡ios įmonės skolas, neminėjo, kad su apeliantu susijusi UAB „Oruva“ ir Ko jau yra kreipusis į teismÄ reikalaudama pripažinti beviltiÅ¡komis Finansų ministerijos reikalavimo teises į BAB „Oruva“, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi šiuos reikalavimus atmetė.Apeliantas nėra nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, be to, apeliacinės instancijos teismas yra įsiteisėjusia nutartimi iÅ¡sprendęs šį klausimÄ â€“ konstatavo, kad nėra pagrindo įtraukti apeliantÄ suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamÄ bylÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nutarties, kuria buvo netenkintas nedalyvavusio byloje asmens (pareiÅ¡kėjo) praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 7 punktuose įtvirtintais pagrindais.Konstitucinė teisė į teisminę gynybÄ garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , reikalaujant apginti pažeistÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.).

Å i teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ), apeliacinį (atskirÄ jį) ir kasacinį skundÄ , bet ir suinteresuoto asmens teisę praÅ¡yti teismo atnaujinti procesÄ byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebÅ«tų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko iÅ¡taisyti apeliacine ar kasacine tvarka.

Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės virÅ¡enybės principas įtvirtintas kaip bendro KonvencijÄ taikančių Å¡alių paveldo dalis. Vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas.

Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti peržiÅ«rėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisė atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v.

Rumunija (pareiÅ¡kimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiÅ¡kimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiÅ¡kimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiÅ¡kimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikÅ¡mė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiÅ«rėjimo siekiama atnaujinti bylos procesÄ , teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiÅ¡kia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos Å¡iame etape vertinti ir byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindÄ atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo.

Proceso atnaujinimas, kaip iÅ¡imtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi turėti teisinę prasmę ir atspindėti Å¡ios procedÅ«ros ekstraordinarumÄ , jos iÅ¡imtinį pobÅ«dį. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Å¡ios proceso atnaujinimo privalomos sÄ lygos:

1) Civilinė byla turi būti užbaigta;

2) PareiÅ¡kėjas turi bÅ«ti dalyvaujantis byloje asmuo, Generalinis prokuroras arba asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo baigiamasis aktas (jei jis praÅ¡ymÄ grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytu pagrindu);

3) Turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas;

4) PareiÅ¡kėjas neturi bÅ«ti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesÄ . Bylos užbaigimas reiÅ¡kia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp Å¡alių dėl materialaus teisinio reikalavimo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimÄ . Tuo atveju, kai teismas byloje procesiniu sprendimu iÅ¡sprendžia klausimÄ , kuris negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių dėl to, jog teismas anksčiau nėra iÅ¡sprendęs kito klausimo, kurio iÅ¡sprendimas yra bÅ«tina sÄ lyga nagrinėjamam klausimui spręsti, laikoma, kad yra priimtas tik tarpinis procesinis sprendimas, t. y. ne dėl ginčo esmės. Nesant privalomos proceso atnaujinimo civilinėje byloje sÄ lygos – bylos užbaigimo, proceso atnaujinimas dėl teismo tokio procesinio sprendimo negalimas.Ä® bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo gali praÅ¡yti atnaujinti procesÄ tik vienu proceso atnaujinimo pagrindu – jeigu procesiniu sprendimu teismas nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 7 p.).

Tam, kad bÅ«tų galima atnaujinti procesÄ byloje aptariamu pagrindu, reikia nustatyti kelių teisinių faktų sudėtį:

1) Teismas asmens, praÅ¡ančio atnaujinti procesÄ , nebuvo įtraukęs į bylÄ dalyvaujančiu byloje asmeniu;

2) Teismas baigiamuoju aktu nusprendė dėl Å¡io asmens teisių ar pareigų tokiu bÅ«du, kad pažeidė jo materialiÄ sias subjektines teises;

3) Turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, praÅ¡antis atnaujinti procesÄ , neturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų įprastais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, proceso atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytu pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Å ios teismų praktikoje nustatytos proceso atnaujinimo minėtu pagrindu sÄ lygos patvirtina, kad proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė subjektinių teisių gynybos forma, kuria galima pasinaudoti tik nesant kitų procesinių galimybių apginti galimai pažeistas subjektines teises. Jeigu teismo priimtas procesinis sprendimas byloje apskritai nesukelia teisinių padarinių, taigi, ir į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktam asmeniui, jis savo teises gali ginti reikÅ¡damas materialaus teisinio pobÅ«džio reikalavimus, kurių iÅ¡nagrinėjimu turi teisinį interesÄ arba įstoti į procesÄ , kuriame gali bÅ«ti nuspręsta dėl jo materialiųjų subjektinių teisių ar pareigų, o pirmosios instancijos teismui atsisakius įtraukti jį į bylÄ , atskiruoju skundu apskųsti tokiÄ nutartį. Į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo negali inicijuoti proceso atnaujinimo kitais, nei remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, proceso atnaujinimo pagrindais.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas UAB „FF Lizingas“ pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas bankroto procese iÅ¡registruotos AB „Oruva“ reikalavimo teisių perdavimo Å¡ios įmonės kreditoriui Finansų ministerijai klausimas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2006 pripažino negaliojančiais 2002 m. lapkričio 15 d. BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, kurių dydis 311 789,28 Lt, įskaitymÄ ; BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko reikalavimų, kurių dydis 645 421,73 Lt, įskaitymÄ pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienaÅ¡alį UAB „Oruva ir Ko“ pareiÅ¡kimÄ Nr. 205;

BAB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko reikalavimų, kurių dydis  8 049 838,94 Lt įskaitymÄ pagal 2002 gruodžio 6 d. vienaÅ¡alį UAB „Oruva“ ir Ko pareiÅ¡kimÄ Nr. 203; BAB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt įskaitymÄ pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienaÅ¡alį UAB „Parex lizingas“ pareiÅ¡kimÄ Nr. 01-1429. Po Å¡ios kasacinio teismo nutarties priėmimo Finansų ministerija, atstovaujama AB Turto banko, inicijavo proceso atnaujinimÄ užbaigtoje AB „Oruva“ bankroto byloje.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 2-113/2007 palikdamas nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, jog įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti AB „Oruva“ bankroto byloje, pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylÄ nagrinėjusį teismÄ su praÅ¡ymu dėl atsiradusio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo ir jų proporcingumo. 2008 m. liepos 2 d. teisme buvo gautas Finansų ministerijos vardu AB Turto banko praÅ¡ymas dėl po AB „Oruva“ iÅ¡registravimo atsiradusio turto paskirstymo.

PraÅ¡ymÄ Finansų ministerijos vardu padavęs AB Turto bankas įvardytas kaip ieÅ¡kovas, o atsakovu nurodyta LAB „Oruva“. Teismui paduotas procesinis dokumentas, įvardytas kaip praÅ¡ymas dėl turto paskirstymo, pagal jo turinį yra reikalavimas dėl 15 918 151,01 Lt LAB „Oruva“ reikalavimo teisių perdavimo Finansų ministerijai. Å is procesinis dokumentas grindžiamas tuo, jog kasaciniam teismui panaikinus minėtus įskaitymus, LAB „Oruva“ įgijo reikalavimo teises, o Finansų ministerijos reikalavimai į AB „Oruva“ yra užtikrinti įkeitimu (t. 1, b. l. 1-3).

Å iaulių apygardos teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi sustabdė Finansų ministerijos paduoto praÅ¡ymo nagrinėjimÄ iki civilinės bylos Nr. 2-198-194/2008 iÅ¡nagrinėjimo (t. 1, b. l. 119). Atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ , pirmosios instancijos teismas nutarė praÅ¡ymÄ nagrinėti 2011 m. kovo 9 d. teismo posėdyje. VienÄ dienÄ iki posėdžio, t. y. 2011 m. kovo 8 d. teisme buvo gautas į bylos nagrinėjimÄ neįtraukto UAB „FF lizingas“ praÅ¡ymas dėl jo įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu (t. 2, b. l. 4-5).

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi šio prašymo netenkino, nurodė, kad nutartis neskundžiama (t. 2, b .l.

37) ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Finansų ministerijos vardu AB Turto banko paduotÄ praÅ¡ymÄ bei 2011 m. kovo 23 d. nutartimi jį patenkino (t. 2, b. l. 38-39).Taigi, pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė klausimo dėl LAB „Oruva“ turto paskirstymo, tačiau nusprendė perduoti Finansų ministerijai, atstovaujamai AB Turto banko, 15 918 151,01 Lt LAB „Oruva“ reikalavimo teises į debitorius UAB „Oruva“ ir ko bei UAB „FF lizingas“. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad civilinio proceso tvarka nėra iÅ¡spręsti Å¡ių reikalavimo teisių pagrįstumo bei dydžio klausimai.

Kolegija pažymi, kad po bankrutavusios įmonės išregistravimo iš viešo registro paaiškėjus, kad įmonė gali turėti reikalavimo teises, visų pirma, turi būti išspręstas klausimas dėl šių teisių pagrįstumo ir dydžio. Įmonės kreditoriams ar jų vardu veikiančiam įmonės turto administratoriui pareiškus atitinkamus reikalavimus dėl reikalavimo teisių į debitorius paskirstymo, šis klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CK Šeštosios knygos I dalies VI skyriaus nuostatomis.

Reikalavimo teisės į bankroto procese iÅ¡registruotos įmonės debitorius pagal įstatymÄ pereina jos kreditoriams, kurių nepatenkintų reikalavimų eilė ir dydis patvirtinti teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (CK 6.101 str. 4 d. 2 p.). Å iuo atveju debitoriaus sutikimas nereikalingas, nes kreditoriaus asmuo jam neturi teisinės reikÅ¡mės (CK 6.101 str. 5 d.). Teismui patvirtinus likviduotos įmonės reikalavimo teisių į jos debitorius pagrįstumÄ ir dydį, gali bÅ«ti sprendžiama dėl kreditorių, pagal įstatymÄ perėmusių Å¡ias teises, reikalavimų tenkinimo.

Tik tokiu atveju bÅ«tų pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog byla yra užbaigta. Kilus ginčui tarp Å¡alių, debitorinių įsiskolinimų klausimai spręstini pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Tuomet, jeigu teismas, neiÅ¡sprendęs likviduotos įmonės reikalavimo teisių į jos debitorius pagrįstumo bei dydžio klausimų iÅ¡sprendžia klausimÄ dėl Å¡ių teisių perleidimo vienam iÅ¡ įmonės kreditorių, nėra pagrindo pripažinti, jog yra iÅ¡spręstas Å¡alių materialiųjų teisių ir pareigų klausimas.

Be to, Å¡is teismo procesinis sprendimas apskritai negali sukelti teisinių padarinių įmonei, jos kreditoriams ir debitoriams, kadangi kreditorių reikalavimų eilė ir nepatenkintų reikalavimų dydis patvirtintas Å iaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartimi užbaigiant AB „Oruva“ bankroto bylÄ , ir Å¡i nutartis įsiteisėjo (t. 3, b. l. 1-15). Tai reiÅ¡kia, kad Å iaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi negalėjo pakeisti ir nepakeitė Å¡io teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtinto UAB „FF lizingas“ kreditorinio reikalavimo tenkinimo eilės ir dydžio.

Todėl Å¡iuo atveju nėra svarbu, ar teismas, nepagrįstai nagrinėjęs ir iÅ¡sprendęs Finansų ministerijos, atstovaujamos AB Turto banko, praÅ¡ymÄ , įtraukė, ar neįtraukė į bylÄ UAB „FF lizingas“. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti iÅ¡vados, kad Å iaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi nusprendė dėl UAB „FF lizingas“ materialiųjų teisių ar pareigų. Todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir, remiantis CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punktu, atnaujinti procesÄ nėra pagrindo.

Su tokia pozicija iš esmės sutiko ir apeliantas, atskirajame skunde nurodęs, kad jo materialiosios teisės ar pareigos bus paliestos tuomet, kai vyks ginčas pagal LAB „Oruva“ kreditorių reikalavimus dėl pinigų priteisimo iš UAB „FF lizingas“ (t. 4, b.l. 111). Nepagrįsti ir apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino proceso ir CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, taip pat šios dalies 3 punkto pagrindu.

Minėta, jog į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo negali inicijuoti proceso atnaujinimo minėtais pagrindais (CPK 365 str. 1 d.). Neegzistuojant vienos iÅ¡ privalomų proceso atnaujinimo sÄ lygų – bylos užbaigimo, taip pat nenustačius proceso atnaujinimo pagrindų, atnaujinti procesÄ dėl teismo tokio procesinio sprendimo ir pakartoti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo nėra teisinio pagrindo.  Tuo pačiu teisėjų kolegija Å¡ioje vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčioje byloje pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-529/2006 iÅ¡sprendė tik sandorių, sudarytų tarp AB „Oruva“ ir UAB „Oruva“ ir Ko, taip pat tarp AB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ (po teisių perėmimo – UAB „FF lizingas“) dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, negaliojimo klausimÄ . Tačiau toje byloje teismai nesprendė klausimo dėl AB „Oruva“ reikalavimo teisių į UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „FF lizingas“ pagrįstumo ir dydžio.

Pagal bylos duomenis Å¡ie klausimai nebuvo sprendžiami ir kitose bylose. Civilinio proceso tvarka nepatvirtinus LAB „Oruva“ reikalavimo teisių į UAB „Oruva“ ir Ko bei UAB „FF lizingas“, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl turto, kuris nėra priteistas LAB „Oruva“ ar jos teisių perėmėjų naudai, paskirstymo tarp įmonės kreditorių. Ä® Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus turi atsižvelgti LAB „Oruva“ turto administratorius, pagal pareigas turintis užtikrinti įmonės tinkamÄ kreditorių teisių bei teisėtų interesų gynybÄ .

Jis turi informuoti LAB „Oruva“ kreditorius apie susidariusiÄ situacijÄ bei imtis priemonių, užtikrinančių jų teises. Å ie klausimai paprastai turėtų bÅ«ti sprendžiami atskiroje byloje, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme daugiau kaip trejus su puse metų buvo sprendžiamas klausimas, kurio iÅ¡sprendimas nesukėlė teisinių padarinių, taip pat į tai, jog Å¡ioje byloje yra surinkti duomenys tinkamam Å¡ių klausimų iÅ¡nagrinėjimui, siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo, yra pagrindas visus reikalavimus reikÅ¡ti civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 ir jÄ nagrinėti toliau (CPK 7 str.).

Ä®traukus visus suinteresuotus asmenis į vienÄ bylÄ , joje turi bÅ«ti sprendžiami LAB „Oruva“ kreditorių ar jų vardu veikiančio LAB „Oruva“ turto administratoriaus pateiktų atitinkamų reikalavimų įmonės debitoriams UAB „Oruva“ ir ko bei UAB „FF lizingas“ pagrįstumo bei dydžio klausimai. Å ioje byloje UAB „FF lizingas“ galės ginti savo subjektines teises ne tik kaip LAB „Oruva“ debitorius, bet ir kaip Å¡ios įmonės kreditorius. Teismui pripažinus teisę LAB „Oruva“ kreditoriams į tam tikrÄ UAB „Oruva“ ir ko bei UAB „FF lizingas“ reikalavimo dydį, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl priteisto turto iÅ¡ debitorių paskirstymo tarp kreditorių klausimas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas klausimÄ dėl turto paskirstymo, pirmosios instancijos teismas negali nustatyti kitokios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, nei nustatyta Å¡io teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartimi, o turi vadovautis Å¡iuo res judicata galiÄ turinčiu procesiniu sprendimu ir likviduotos įmonės turtÄ skirstyti pagal Ä®BÄ® nuostatas. Tai aktualu ir sprendžiant klausimÄ dėl vienų kreditorių prioriteto prieÅ¡ kitus kreditorius, nes yra įsiteisėjęs sprendimas dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilių ir dydžių.

Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui.Taigi žemesnės instancijos teismas, neiÅ¡sprendęs LAB „Oruva“ reikalavimo teisių pagrįstumo ir dydžio klausimų, nepagrįstai sprendė vieno iÅ¡ LAB „Oruva“ kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo teisių į likviduotos įmonės debitorius. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, dėl kurios praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , nesukėlė pareiÅ¡kėjui materialiųjų teisinių padarinių.

Todėl tenkinti apelianto atskirÄ jį skundÄ ir atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai:             Alė Bukavinienė            ArtÅ«ras Driukas              Audronė Jarackaitė