2022-05-26 Nr. AB-15613-4-52-3-00166-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2762-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00166-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjui Abdulmecit Zengin,

(duomenys neskelbtini) pilietei H. S. S. S.,

Užsienietės atstovui advokatei I. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. S. S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal H. S. S. S. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. H. S. S. S. (toliau – ir Užsienietį) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 22S4518 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jos laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietė nesutiko su Sprendimo dalimi dėl jos apgyvendinimo sąlygų. Tvirtino, kad ji yra senyvo amžiaus, turi reikšmingų sveikatos sutrikimų. Ji buvo perkelta į stacionarias patalpas, nes sulaikymo sąlygos stovykloje kėlė grėsmę jos sveikatai ir gyvybei. Užsienietė yra visiškai neraštinga, todėl jai būtina speciali pagalba, ji priskirtina pažeidžiamų asmenų grupei. Tokios aplinkybės lemia, kad Užsienietei reikalinga ypatinga priežiūra, o tolesnis jos sulaikymas yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas ir jos kankinimas.

Užsienietė teigė, kad Sprendime nurodyti neteisingi faktiniai duomenys, pavyzdžiui, po sulaikymo Užsienietė paštu gavo savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir pateikė juos Departamentui, pats Departamentas jokių jos asmens tapatybės nustatymo veiksmų neatliko, todėl laikytina, jog jos asmens tapatybė nustatyta. Be to, nepagrįstai nurodyta, kad Užsienietė nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, kadangi nėra jokių duomenų apie tai, jog ji klaidino institucijas ar atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus. Užsienietė pabrėžė, kad jos apgyvendinimo sąlygos nuo pat atvykimo į Lietuvą momento prilygintinos sulaikymui.

Pažymėjo, kad pats Departamentas patvirtino, jog Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Užsienietė su artimųjų pagalba turi galimybę (pvz., lėšų) pati visiškai apsirūpinti, neužkraudama šios naštos Lietuvos valstybei. Užsienietė nesutiko su Departamento pozicija, kad asmenys, kurie turi artimųjų kitose Europos Sąjungos valstybėse, sudaro didesnę riziką dėl neteisėto pasišalinimo iš Lietuvos, ir tvirtino, jog būtent tokie asmenys, t. y. asmenys, kurių artimieji yra teisėtai įsikūrę kitose Europos Sąjungos valstybėse, gali būti itin lengvai surandami, be to, jie pabėgimu galėtų sukelti didelių problemų savo artimiesiems.

Dėl šių priežasčių teiginiai apie riziką, jog Užsienietė ketins pasišalinti, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir atmestini. Užsienietė atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas užtruko ne dėl jos kaltės. Akcentavo, kad laisvės ribojimo terminas turėtų būti siejamas su ekstremaliosios padėties dėl užsieniečių antplūdžio galiojimu. Atšaukus ekstremaliąją padėtį, išnyks ir pagrindas taikyti specialiąsias priemones, tačiau, palikus galioti ginčijamą Sprendimo dalį, Užsienietė ir toliau galėtų būti sulaikyta, nebesant tam teisinio pagrindo.

3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti Užsienietės skundą.

4. Departamentas paaiškino, kad 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 21S65466 nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvoje, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu iš dalies pakeitė pastarąjį sprendimą – sutrumpinto Užsienietei nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus. Minėtas Departamento sprendimas iki šiol nėra įsiteisėjęs. Užsienietė Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 27 d., galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimas apgyvendinti Užsienietę Tarnyboje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Kadangi realios individualaus persekiojimo rizikos kilmės valstybėje nenustatyta, Užsienietė neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, ji nepasinaudojo galimybe teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Užsienietė nebendradarbiauja su valstybės tarnautojais, piktnaudžiauja migracine sistema, todėl manytina, jog ji linkusi pažeidinėti įstatymus, gali bandyti pasislėpti ar išvykti, siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Departamento nuomone, skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, ji į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą tikimybę, jog Užsienietė gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu atnaujino skundo padavimo terminą, atmetė H. S. S. S. skundą.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė skundą padavė praleidusi skundo padavimo terminą dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti šį praleistą terminą.

7. Teismas iš bylos medžiagos ir Užsienietės paaiškinimų teismo posėdyje nustatė, kad Užsienietė gyvena moduliniame namelyje, patalpos nėra rakinamos, ji turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jai šalį. Byloje nėra duomenų apie jos teisių pažeidimus, susijusius su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien Užsienietės teiginiai apie nepakankamą judėjimą neįrodo, kad jos teisės yra pažeidžiamos, ir nesudaro pagrindo netaikyti jai judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai taikomas laikinas apgyvendinimas yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

8. Teismas akcentavo, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidama valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdama jokių asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jai teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu dokumentų, dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jos atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus Užsienietei prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsienietės atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad ji, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skundo teiginiai, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

9. Teismas pabrėžė, kad Užsienietės pretenzijos dėl nekokybiškų socialinių ir / ar medicininių paslaugų nesudaro pagrindo tenkinti skundą. Nagrinėjant skundus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas. Konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

III. 10. H. S. S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

11. Užsienietė mano, kad teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų, pavyzdžiui, kad, sprendžiant klausimą dėl užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu, nėra reikšmingos jo atvykimo į Lietuvą aplinkybės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie Užsienietės nebendradarbiavimą (kompetentingų institucijų klaidinimą, kitokių nesąžiningų veiksmų atlikimą). Šiuo atveju Užsienietė nuo atvykimo į Lietuvą momento gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos. Departamentas nepagrindė poreikio taikyti Užsienietei griežčiausią, sulaikymui prilygstančią priemonę, itin ribojančią jos teises, nesuderinamą ir su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio reikalavimais. Užsienietė tvirtina, kad ji buvo apgyvendinta vidury laukų pastatytame metalinių konteinerių centre, kuriame judėjimo erdvė apribota metaline tvora, skiriančia sektorius. Sektoriaus teritoriją sudaro kelios eilės konteinerių, skirtų pabėgėliams apgyvendinti, su minimaliu tarpu tarp jų ir keliais bendro naudojimo konteineriais (tualetai, dušai, virtuvės). Užsienietės sveikatai pablogėjus, ji buvo perkelta iš konteinerio į stacionarias patalpas, bet tokiu būdu atskirta nuo dukters. Taigi, Užsienietė yra uždaryta ilgą laiką mažoje erdvėje, toks jos sulaikymas prilygsta kankinimui ir yra nežmoniškas. Užsienietė pakartoja, kad jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas užtruko ne dėl jos kaltės, taip pat kad ji priskirtina pažeidžiamų asmenų grupei (dėl amžiaus, sveikatos būklės, neraštingumo). Teismas neištyrė šių aplinkybių ir tik deklaratyviai pažymėjo, jog apgyvendinimo vietoje teikiamos socialinės paslaugos (byloje nėra konkrečių duomenų apie tai). Su bylos faktinėmis aplinkybėmis nesusiję tai, kad Užsienietė su Tarnybos darbuotojų pagalba gali apsilankyti parduotuvėje, be to, artimiausia parduotuvė yra už kelių kilometrų, kurių Užsienietė nepajėgi įveikti. Teismo argumentas, kad Užsienietė neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra formalus, juolab kad dėl laikymo sąlygų Užsienietė neturėjo galimybių užmegzti tokius ryšius, o pablogėjus sveikatai ji buvo atskirta nuo dukters, tokiu būdu ją dar labiau izoliuojant.

12. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsienietės apeliacinį skundą.

13. Departamentas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

14. Užsienietė 2022 m. gegužės 24 d. pateikė teismui papildomus dokumentus (prašymus Užsienietę ir jos dukrą apgyvendinti kartu arba sudaryti sąlygas dukrai lankyti Užsienietę, atsakymą į prašymą), kuriuos prašo pridėti prie bylos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

18. Departamentas priėmė Sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje (Tarnybos Medininkų užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 22S65466 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsienietei prieglobsčio. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3309-595/2022 pakeitė pastarąjį sprendimą, t. y. sutrumpino Užsienietei nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus. Šis teismo sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-2691-815/2022), byla dar neišnagrinėta. Pripažintina, kad dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl Užsienietė šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdama jokių asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, rodo, kad Užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, ar Departamentas Sprendime pagrįstai nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose įtvirtintus pasislėpimo rizikos veiksnius, t. y. užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; bei užsienietis nebendradarbiauja nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį arba sprendžiant jo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą. Šiame kontekste akcentuotina, kad, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja (žr., pvz., 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2491-654/2022, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2546-624/2022).

25. Sprendime taip pat nurodyta, kad Užsienietė nebendradarbiavo nagrinėjant jos prašymą suteikti prieglobstį, nes nepateikė faktų, reikšmingų šiam klausimui išspręsti, jos paaiškinimuose buvo daug neatitikimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022). Laikytina, jog Užsienietės pasakojimo pagrįstumas (atitinkamai, ir šio pasakojimo trūkumai) tol, kol nėra baigta prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra, negali būti tinkamai įvertintas, todėl anksčiau aptarti argumentai nepatvirtina Užsienietės nebendradarbiavimo fakto.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Tiek ginčijama Sprendimo dalis, tiek teismo sprendimas yra grindžiami išimtinai tik Užsienietės neteisėtu patekimu į Lietuvos Respubliką ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimu, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės nėra pakankamos Užsienietės nebendradarbiavimo siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir / arba išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį faktui konstatuoti. Iš bylos medžiagos nematyti, kad buvo kilusios abejonės dėl Užsienietės nurodytų anketinių duomenų teisingumo. Sprendime ir teismo sprendime neatskleistos priežastys, dėl kurių Užsienietė neturėjo su savimi kelionės dokumentų, nepaaiškinti veiksmai, kurių Departamentas ėmėsi Užsienietės tapatybei nustatyti. Byloje nėra konkrečių duomenų, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį Užsienietė nebendradarbiavo, pavyzdžiui, piktnaudžiavo savo teisėmis, teikė klaidingą informaciją. Departamento sprendimas apgyvendinti Užsienietę, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra grindžiamas kokiais nors Užsienietės padarytais pažeidimais ar kitokiu nesąžiningu elgesiu jau po neteisėto Lietuvos Respublikos sienos kirtimo (primintina, kad ji MIGRIS užregistruota dar 2021 m. rugpjūčio 27 d.). Be to, byloje nėra duomenų apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat apie dabartinę jos sveikatos būklę ir šios būklės individualų vertinimą sprendžiant dėl teisės laisvai judėti apribojimo proporcingumo.

27. Užsienietės prašymas taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai ginčijamą Sprendimo dalį pripažino teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

H. S. S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

H. S. S. S. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 22S4518 dalį dėl teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje jai nesuteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė