Legislator Case Law & Legislation
08dee074-0386-41e2-918e-33d5f9cb0bcb AI generated

08dee074-0386-41e2-918e-33d5f9cb0bcb · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 08dee074-0386-41e2-918e-33d5f9cb0bcb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyje dėl D. L. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – D. L. iÅ¡teisinti, kadangi jis nepadarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos;

Legislator headnote

AI generated

08dee074-0386-41e2-918e-33d5f9cb0bcb · Panevėžio apygardos teismas: P., ... kažkuris iÅ¡ mano draugų pasiÅ«lė apvožti G. S., kadangi pas jį yra taÅ¡kas ... Å . pasiÅ«lė pasiimti jo mama N. B. ... nuvažiavome pas Å . mamÄ ten jis su ja susitarė ...”. Å ie nuteistojo G. V. parodymai nepatvirtina, kad D. L. bÅ«tų organizavęs plėšimÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ tokių parodymų akivaizdu, kad aktyviausias organizatorius buvo Å . P.. Todėl vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. V. duoti parodymai, neva plėšimÄ organizavo D. L., vertintini kritiÅ¡kai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-768/2021 Proceso Nr. 1-01-1-05289-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, nuteistųjų gynėjams advokatams Arvydui Peneliui, Egidijui Labuckui, Raimondai Venckutei, Pauliui Svirskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

L. gynėjo advokato Pauliaus Svirkio, Š. P., G. S., N. B., jos gynėjo advokato Egidijaus Labucko apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 258 straipsnio 1 dalį – 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D.

L. paskirta subendrinta bausmė – 2 metų 10 dienų laisvės atėmimas. Š. P. nuteistas: - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; - pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir Š. P. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, Š. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio nedelsiant atliktinos bausmės dydis Š.

P. yra 6 mėnesiai. Likusios bausmės dalies vykdymas Å . P. atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, Å . P. bausmės atidėjimo laikotarpyje skirti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, bÅ«ti namuose (gyvenamojoje vietoje) nuo 20.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, nebendrauti su G. V. ir D. L.. G. S. nuteistas: - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. N. B. nuteista: - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. V. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl Å¡io nuteistojo nuosprendis nėra skundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Bylos esmė 1. G. V., Å . P., N. B., G. S. ir D. L. 2020 m. sausio 13 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtÄ ir grasindami neÅ¡aunamuoju D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniu pistoletu TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į nukentėjusiajam G.

S. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡ kur pagrobė nukentėjusiajam G. S. priklausančius 250 Eur, 20 Eur vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€œNOKIA”, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su 1 Eur vertės SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir 21 Eur vertės 12 vnt. butelių, po 0,5 l talpos, vyno “AKDAM”, bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį cigarečių su nelietuviÅ¡komis banderolėmis, be vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. S. dėl žaizdos deÅ¡inės akies apatiniame voke ir poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akie vokuose nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei dėl pagrobtų daiktų 292 Eur turtinę žalÄ .

2. Be to, G. V. 2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, radęs pramoniniu bÅ«du pagamintÄ kastetÄ â€“ smogiamojo – triuÅ¡kinamojo poveikio (tipo) neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ Lietuvos Respublikoje civilinėje apyvartoje draudžiamas, jį neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre “ (duomenys neskelbtini)”, savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. vasario 27 d., apie 07.00 val., kur bet kuriuo metu galėjo jį panaudoti, kol kastetÄ , kratos metu, rado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigÅ«nai.

3. Be to, Å . P. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å¡alia daugiabučio gyvenamojo namo, kuris pažymėtas numeriu 47, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, neteisėtai iÅ¡ D. L. įsigijo neÅ¡aunamÄ jį D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletÄ TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, iki 2020 m. sausio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos valandos, jis neteisėtai neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletÄ TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi bei vėliau jį laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. vasario 27 d., apie 07.20 val., kol neÅ¡aunamÄ jį D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletÄ TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, rado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigÅ«nai.

4. Be to, D. L. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., parduotuvėje “(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), įsigijo neÅ¡aunamÄ jį D kategorijos fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletÄ TDP 45 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 12 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, neteisėtai pardavė Å . P. II. Apeliacinių skundų argumentai 5. Nuteistojo D. L. gynėjas advokatas P. Svirskis apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) dalyje dėl D. L. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – D. L. iÅ¡teisinti, kadangi jis nepadarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos;

2) arba skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo D. L. pakeisti - bausmes pagal BK 258 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti ne didesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ iÅ¡ dalies atidedant pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, nustatant minimaliÄ nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį. Skunde nurodo: 5.1. Teismo posėdžio metu nuteistieji iÅ¡ esmės prisipažino dėl jiems reiÅ¡kiamų kaltinimų ir, be kita ko, parodė, kad plėšimÄ suorganizavo D.

L., tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kitų nuteistųjų parodymus vertino formaliai ir jų tyrimo rezultatų skundžiamajame nuosprendyje neišdėstė. Skundžiamame nuosprendyje net gi nenurodyti nuteistųjų teisme duoti parodymai, apsiribojant teiginiais, kad nuteistieji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu; 5.2. Cituodamas G. V. parodymus teigia, jog jis iš karto po sulaikymo 2020-02-27 parodė, kad „...susitikau su D. L. ir Š.

P., ... kažkuris iÅ¡ mano draugų pasiÅ«lė apvožti G. S., kadangi pas jį yra taÅ¡kas ... Å . pasiÅ«lė pasiimti jo mama N. B. ... nuvažiavome pas Å . mamÄ ten jis su ja susitarė ...”. Å ie nuteistojo G. V. parodymai nepatvirtina, kad D. L. bÅ«tų organizavęs plėšimÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ tokių parodymų akivaizdu, kad aktyviausias organizatorius buvo Å . P.. Todėl vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. V. duoti parodymai, neva plėšimÄ organizavo D. L., vertintini kritiÅ¡kai.

Kita vertus, duodamas teisme parodymus G. V. nesugebėjo tiksliai įvardinti, kas, kada ir kaip pasiÅ«lė padaryti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, kaip konkrečiai dėl to buvo tartasi. Todėl D. L. atžvilgiu grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡io asmens parodymais nėra pagrindo; 5.3. Cituodamas Å . P. parodymus teigia, jog jis iÅ¡ karto po sulaikymo 2020-02-27, be kita ko, parodė, kad „...važiuodami link nusikaltimo vietos tarėmės kas kÄ darysim, aÅ¡ su mama turėjau eiti į namo vidų, o „G.

” su G. turėjo laikyti „G.”. Tokie parodymai iÅ¡ esmės patvirtina D. L. pozicijÄ , kad jis plėšimo nepadarė, kadangi dėl to niekada nesitarė. Toje pačioje apklausoje Å . P. taip pat parodė, kad D. L. „...pabijojo eiti kartu su mumis”. Apklausiamas 2020-09-15 Å . P., duodamas paaiÅ¡kinimÄ apie ginklÄ , vėl parodė, kad D. L. plėšime nedalyvavo: „...ginklÄ turėjau, kuomet aÅ¡, mano mama N. B., G. S. ir G. V. buvome nuvykę apiplėšti G. S.”. Apklausiamas 2020-10-12 Å .

P. taip pat iÅ¡ esmės patvirtino, kad plėšime D. L. nedalyvavo: „...nuvykus jis persigalvojo”. Esant aptartoms aplinkybėms, D. L. atžvilgiu grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡io asmens parodymais teisme nėra pagrindo, kadangi jie yra prieÅ¡taringi ir iÅ¡ esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų; 5.4. Teigia, jog N. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės patvirtino D. L. parodymus, kad jis su niekuo nesitarė dėl plėšimo. G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iÅ¡ esmės patvirtino D.

L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D. L. kitus kaltinamuosius vežė pas pažįstamÄ nusipirkti alkoholio, o kelionės metu nebuvo tariamasi apie jokios nusikalstamos veikos vykdymÄ ; 5.5. Visų nuteistųjų parodymų kontekste kyla ir kitų abejonių dėl jų patikimumo – keliamas klausimas, jeigu D. L. viskÄ organizavo, iÅ¡ kur jis žinojo apie nukentėjusįjį? Tokių duomenų byloje nėra, ir pirmosios instancijos teismas apie tai nieko nepasisakė. Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių telefoninių įrašų (2020-02-27 V.

P. pokalbiai su R. B. ir E. P.) matyti, kad kiti nuteistieji ne kartÄ yra buvę pas nukentėjusįjį, jį pažįsta ir galimai jau buvo kartÄ sumušę bei apiplėšę. Todėl tik jie galėjo pasirinkti taikiniu bÅ«tent nukentėjusįjį, o kaukes jei pasiėmė, kad nukentėjusysis jų neatpažintų, nes juos pažinojo; 5.6. pirmosios instancijos teismas akcentavo kitų nuteistųjų parodymus, kad jie neturi pagrindo apkalbėti D. L. - tokie jų paaiÅ¡kinimai kelia pagrįstų abejonių, o priežastis apkalbėti D.

L. galimai buvo kitų nuteistųjų siekis jam pakenkti, kadangi kiti nuteistieji buvo sulaikyti netrukus po D. L. liudytojo apklausos ir galvojo, kad jis juos įskundė policijos pareigÅ«nams. Kitų nuteistųjų galimÄ siekį apkalbėti nuteistÄ jį netiesiogiai patvirtina ir jau minėti V. P. telefoniniai pokalbiai - 2020-02-27 kalbėdama su E. P. ji, be kita ko, teigia: „AÅ¡ Å . [Å . P.] sakiau sakyk... sakyk, kad buvo D. [D. L.]”. 5.7. Teisme apklaustų liudytojų parodymai taip pat neduoda pagrindo laikyti D.

L. padarius plėšimÄ , kadangi duodami parodymus apie tariamai nuteistojo atliktus kurstymo padaryti nusikalstamÄ veikÄ veiksmus atvykus į N. B. namus, liudytojai negalėjo įvardinti, kÄ konkrečiai, kur ir kaip siÅ«lė daryti D. L. name buvusiems asmenims. Be to, liudytojų teigimu jie patys tÄ vakarÄ buvo neblaivÅ«s, todėl jų parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio nuteistojo atžvilgiu taip pat negalima; 5.8. pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nepagrįstai nenustatė D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai skyrė jam didesnę bausmę nei kai kuriems kitiems nuteistiesiems, nors pastarieji ženkliau prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, ir nepagrįstai bausmės vykdymo neatidėjo.

Be to, bausmės D. L. nepagrįstai subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du - skundžiamu nuosprendžiu D. L. nuteistas už vienÄ nesunkų ir už vienÄ sunkų nusikaltimÄ . Å ie nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumo laipsnį ir yra priskiriami skirtingoms, ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl teismas privalėjo taikyti bausmių apėmimÄ - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė turėjo apimti ir pagal BK 258 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę; 5.9. pažymėtina, kad bÅ«tent D.

L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, kada ir kokius asmenis jis pavežė iki nukentėjusiojo namo. BÅ«tent Å¡i informacija padėjo pareigÅ«nams iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir visus joje dalyvavusius asmenis. Todėl Å¡i aplinkybės turėjo bÅ«ti pripažinta kaip D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į jÄ turėjo bÅ«ti atsižvelgta skiriant bausmę; 5.10. be to, jeigu laikyti, kad D. L. žinojo apie rengiamÄ ir daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo mažareikÅ¡mis, kadangi jis jokių nusikaltimo vykdymo veiksmų neatliko.

Todėl neteisinga jam skirti didesnę bausmę nei pavyzdžiui, nuteistajam Å . P., kuris, tiek G. V., tiek paties Å . P. teigimu, taip pat organizavo nusikaltimÄ , turėjo bei panaudojo ginklÄ ir buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas; 5.11. pirmosios instancijos teismas D. L. atžvilgiu netaikė dalinio bausmės vykdymo atidėjimo, iÅ¡ esmės motyvuodamas tai neprisipažinimu. Pažymėtina, kad D. L. parodymų iÅ¡ esmės nedavė. Tai yra kaltinamojo ir teisiamojo procesinė teisė, įtvirtintina tiek BPK, tik LR Konstitucijoje, todėl neatitinka BPK reikalavimų tokia teisinė situacija, kai asmeniui kyla neigiamos pasekmės dėl to, kad jis naudojasi savo konstitucine teise.

Be to, teisminio nagrinėjimo metu G. V., be kita ko, parodė, kad eiti daryti nusikaltimo jis nusprendė, kadangi norėjo pasirodyti vyriÅ¡kesnis ir t.t. O Å . P. teisme, be kita ko, parodė, kad viskÄ organizavo kartu su kitais. Kas vėlgi patvirtina iÅ¡vadÄ , jog D. L. vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo toks reikÅ¡mingas, kaip tai nepagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas.

6. Apeliaciniais skundais nuteistoji N. B., jos gynėjas advokatas E. Labuckas praÅ¡o pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai N. B. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirti jai su realiu laisvės atėmimu ar areÅ¡tu nesusijusiÄ bausmę arba, kaip galim suprasti iÅ¡ skundų turinio, atidėti bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies. Skunde nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad nuteistoji iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam G.

S. atlygino dalį turtinės žalos, todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Teigiama, jog teismas netinkamai įvertino nuteistosios vaidmenį nusikaltime – nuteistoji nebuvo nusikaltimo organizatorė, buvo mažiau aktyvi ir realizavo tik dalį plėšimo įsibraunant į gyvenamÄ jÄ patalpÄ objektyviosios pusės požymių, ji fizinio smurto nenaudojo, nukentėjusiajam negrasino, jos vaidmuo antraeilis. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistoji įtraukė į nusikaltimÄ nepilnametį G.

V. Teigia, jog nors anksčiau teista, tačiau tai buvo 2005 ir 2006 metais, teistumas iÅ¡nykęs. Nauja nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio. Pažymi, jog augina mažametė sÅ«nų, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, ji auginÄ ji viena, sÅ«nus turi regos ir klausos sutrikimÄ , pačiai nuteistajai konstatuotas onkologinis susirgimas. Mano, jog egzistuoja visos sÄ lygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį. Nesutinkama su teismo sprendimu netaikyti BK 75 straipsnio 3 dalies.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis Å . P. praÅ¡o pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iÅ¡ dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio nedelsiant atliktinos bausmės dydis Å . P. yra 6 mėnesiai, o likusios bausmės dalies vykdymas Å . P. atidėtas 2 metams ir praÅ¡o neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teigia, jog yra dirbantis, neteistas, serga progresuojančia sÄ narių liga. Padarė klaidÄ , dėl kurios gailisi ir pergyvena.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. praÅ¡o pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir Å¡iÄ bausmę suÅ¡velninti bei, kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, praÅ¡oma atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies. Teigiama, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas skirdamas bausmę, kadangi tas pats teisėjas anksčiau skyrė kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ , kuris buvo panaikintas. Prokurorė teismo posėdyje teigė, jog jo vaidmuo buvo antraeilis. Mano, jog jo ankstesnis teistumas nėra priežastis neatidėti bausmės vykdymo, kadangi bausmės už ankstesnius nusikaltimus jau atliktos. Pažymi, jog turi sugyventinę, kuri yra neįgali, jai reikalinga priežiÅ«ra, o jis yra vienintelis jos globėjas.

9. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė – nuteistojo D. L. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 10. Nuteistojo D. L. gynėjo advokato P. Svirkio apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistųjų Å . P., N. B. ir jos gynėjo advokato E. Labucko, G. S. apeliaciniai skundai atmetami.

11. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Dėl D. L. kaltės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 12. Apeliaciniame skunde praÅ¡ymas nuteistÄ jį D. L. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y., nuteistųjų G. V., N. B., Å . P. bei liudytojų parodymus, todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir nepagrįstai D. L. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

13. Teisėjų kolegija dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, sprendžia, kad D. L. Å¡iuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiojo G. S. plėšimo. Nepaisant to, jog skundžiamo nuosprendžio motyvai yra labai lakoniÅ¡ki, tačiau teismas pripažindamas nuteistÄ jį D. L. kaltu vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , t. y., paties nuteistojo D. L. parodymus, kitų nuteistųjų parodymus, liudytojų parodymus, nurodė, kad nurodytais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistųjų G. V., N. B. ir Š. P. parodymais, kadangi jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Teisėjų kolegija su tuo iš esmės nesutinka – jokių esminių prieštaravimų teisėjų kolegija minėtuose nuteistųjų parodymuose nenustatė. Nuteistieji G. V. ir Š. P. vienodai ir aiškiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinime nurodytu metu jiems važinėjantis automobiliu kartu su D.

L. kilo mintis apvogti nukentėjusįjį G. S., kadangi jis prekiauja cigaretėmis ir alkoholiu, todėl tikėjosi pas jį rasti pinigų. ViskÄ organizavo D. L.. Pakeliui važiuojant nuteistieji G. V., Å . P. ir D. L. pasiėmė kitus nuteistuosius - N. B. bei G. S. Važiuodami link nukentėjusiojo G. S. namų visi tarėsi, kas kÄ darys. Ä® nukentėjusiojo namus nuėjo N. B., G. V., G. S. ir Å . P., o D. L. liko automobilyje, pavažiavo toliau ir laukė skambučio iÅ¡ nuteistųjų. Nukentėjusiajam G.

S. atidarius duris, G. S. bandė jam trenkti lazda, tačiau nepataikė, tada G. V. trenkė nukentėjusiajam kumščiu, iÅ¡tempė į laukÄ , trenkė jam keliu į veidÄ , uždėjo maiÅ¡Ä ant galvos ir grasino ginklu. Å alia stovėjo nuteistasis G. S., o kiti nuteistieji - Å . P. ir N. B. nukentėjusiojo namuose ieÅ¡kojo pinigų, vėliau prie jų prisijungė ir G. V.. Po plėšimo nuteistasis G. V. paskambino D. L. ir pastarasis juos visus paėmė automobiliu. Tiek pinigus, tiek alkoholį ir cigaretes nuteistieji iÅ¡sidalino nuvykę pas nuteistÄ jÄ N. B. (4 t., b. l. 36-38, 68, 143-144, 168, 173; 7 t., 33-35).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo pritarti nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentui, jog nuteistasis D. L. laukdamas kitų nuteistųjų automobilyje savanoriÅ¡kai atsisakė baigti nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 23 straipsnio 1 dalį, kadangi toks nuteistojo D. L. elgesys rodo tik jo pasirinktÄ vaidmenį nusikalstamoje veikoje. AnalogiÅ¡kas aplinkybes apie nukentėjusiojo G. S. plėšimÄ viso proceso metu nurodė ir nuteistieji N. B. bei G. S. (5 t., b. l. 57-58, 78, 81, 132-133, 158; 7 t., b. l. 35-36).

Juolab, Å¡iuos nuteistųjų parodymus dėl D. L. dalyvavimo plėšime taip pat, kitaip nei tvirtinama D. L. gynėjo apeliaciniame skunde, patvirtina ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas E. P. ir V. P. pokalbis, kurio metu kalbant apie nukentėjusiojo G. S. plėšimÄ V. P. E. P. patvirtina, jog „<...> D. (D. L.) čiuju viskÄ iÅ¡ožino, nes jis irgi buvo, jis tik maÅ¡inoj sėdėjo“ (2 t., b. l. 200). Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog nuteistųjų parodymai nekito nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, jog nuteistųjų parodymai tarpusavyje vienas kitam neprieÅ¡tarauja, o atvirkščiai – vienas kitÄ papildo bei juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, pagrindo nesivadovauti jais neturėjo.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog minėtų nuteistųjų parodymai neturėtų bÅ«ti laikomi patikimais dar ir dėl to, jog minėti nuteistieji D. L. apkalba, tačiau teisiamojo posėdžio metu pats nuteistasis D. L. patvirtino, jog jokio pykčio su nuteistaisiais jis nėra turėjęs (7 t., b. l. 99). Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistųjų parodymų nepatikimumÄ patvirtina ir tai, kad neįrodyta, jog nuteistasis D. L. pažinojo nukentėjusįjį G. S. prieÅ¡ plėšimÄ â€“ Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistojo D.

L. gynėjas apeliaciniame skunde tik selektyviai pateikia atskiras nuteistųjų parodymų iÅ¡traukas ir nurodo subjektyvų jų vertinimÄ , tačiau tokia interpretacija nesudaro pagrindo Å¡ių parodymų vertinti kitaip. 14.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų (kaip galima suprasti O. P., E. Å ., V. N.) parodymais kaip patvirtinančiais nuteistojo D. L. kaltę, kadangi liudytojai negalėjo įvardyti kÄ konkrečiai, kur ir kaip siÅ«lė daryti D.

L., be to, įvykio vakarÄ liudytojai buvo neblaivÅ«s. Teisėjų kolegija sutinka, jog nors minėti liudytojai reikÅ¡mingesnių duomenų, galinčių padėti atskleisti įvykio aplinkybes nepateikė, nes jie nusikalstamos veikos tiesiogiai paprasčiausiai nematė, tačiau Å¡ie liudytojai patvirtino, jog D. L. kvietė juos visus tÄ vakarÄ važiuoti kartu su kitais nuteistaisiais, o tai leidžia spręsti, kad nuteistieji buvo nuoseklÅ«s dėl D. L. dalyvavimo nukentėjusiojo G. S. plėšime. Taip pat, nepaisant to, kad minėti liudytojai buvo neblaivÅ«s įvykio vakarÄ , tačiau duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, aplinkybes, susijusias su nusikalstama veika, nurodė labai aiÅ¡kiai ir nuosekliai, todėl tai rodo, kad liudytojų neblaivumas konkrečiu atveju realios įtakos neturėjo ir jie reikÅ¡mingas detales iÅ¡ tikrųjų atsimena.

Be kita ko, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. L. kaltę grindė ne vieninteliu įrodymu (liudytojų O. P., E. Š., V. N. parodymais), o jau ir anksčiau analizuotų nuteistųjų parodymais, todėl nesivadovauti šiuo įrodymu, kuris kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina nuteistojo D. L. kaltę dėl dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaltinime nurodytu metu ir vietoje, nėra pagrindo.

15. Atsižvelgdama į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai D. L. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmių ir kitų klausimų 16. Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme teigdamas, jog ji yra per griežta bei praÅ¡o atidėti paskirtos laisvės bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies. 16.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. L. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

Individualizuodamas bausmę nuteistajam atsižvelgė ir įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas įvertino, kad nuteistasis padarė 2 nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama sunkių, o kita nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas nustatė vienÄ D. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - tai, kad nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistojo D. L. vaidmuo Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme, kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo aktyvus – bylos duomenys patvirtina, jog jis buvo pagrindinis nusikalstamos veikos organizatorius, atvežė visus nuteistuosius į nusikaltimo vietÄ , ten jų laukė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 1 dalyje ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Å ioje vietoje nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę nuteistojo atžvilgiu turėjo pripažinti ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių:

2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nagrinėjamu atveju nuteistasis D.

L. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje nepripažino, kaip teisingai pažymi jo gynėjas apeliaciniame skunde, nuteistasis pasinaudojo savo procesine teise ir parodymų iš esmės nedavė. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės D. L. atžvilgiu pripažinti ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir D. L. asmenybę, t. y., tai, kad nuteistajam šis nuosprendis yra pirmasis bei tai, kad D.

L. baustas administracine tvarka ir, kaip pastebi teisėjų kolegija, ne visos paskirtos nuobaudos (baudos) yra įvykdytos. Ä®vertinęs Å¡iuos D. L. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 258 straipsnio 1 dalį skirtina areÅ¡to bausmė, o už BK 180 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminÄ teismas parinko artimÄ sankcijos minimumui. 16.2. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir pritaria nuteistojo D.

L. gynėjo apeliacinio skundo argumentui, jog nuteistajam turi būti taikomos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidedamas iš dalies. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo vienas iš motyvų, kuriuo nuteistajam buvo nuspręsta netaikyti BK 75 straipsnio 3 dalies, buvo tas, jog nuteistasis dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 2 dalies nesigailėjo ir neprisipažino, tačiau ši aplinkybė yra svarbi skiriant nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, t. y., nustatant ar nuteistojo atžvilgiu yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tai teismas ir padarė nustatydamas, jog tokios aplinkybės nuteistojo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nėra. Esminė aplinkybė, kuriÄ teismas turėjo įvertinti BK 75 straipsnio 3 dalies kontekste yra ta, ar bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistajam D. L. Å¡is teistumas yra pirmasis, nuteistasis yra labai jauno amžiaus (21 m.), mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos II-o kurse. Nuteistojo nusikalstama veika padaryta turtinė žala nėra didelė.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau, yra verta jaunam asmeniui suteikti jo praÅ¡omÄ galimybę ir bausmės vykdymÄ jam atidėti iÅ¡ dalies, t. y., nuteistÄ jį izoliuoti nuo visuomenės daug trumpesniam nei jam skirtinas bausmės laikas. Nuteistajam D. L. minimalus 6 mėnesių laikas ir tam tikri įpareigojimai padarys pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui, ir leis įgyvendinti teisingumo principÄ .

Taigi šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). 16.3. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam D. L. skirtos bausmės yra subendrintos pažeidus baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo. D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas) bei pagal BK 258 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas). Tai reiškia, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas skirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, kadangi D.

L. nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Taigi šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

17. Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme teigdamas, jog ji yra per griežta bei, kaip galima suprasti iÅ¡ skundo turinio, praÅ¡o atidėti paskirtos laisvės bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija nelaiko Å¡ių apeliacinio skundo argumentų pagrįstais. 17.1. Ä®vertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimÄ G. S., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimÄ tinkamai motyvavo.

Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčinį baigtÄ sunkų nusikaltimÄ . Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje bei nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai) bei atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kitaip nei apeliantas nurodo skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino G. S. asmenybę, t. y., jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas ir kitas aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibÅ«dinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iÅ¡ savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam paskirtÄ bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo G. S. paskirtÄ bausmę laikyti neteisinga. 17.2.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam G. S. atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies. Svarstant BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo galimybes nuteistajam G. S., svarbÅ«s bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymÄ taikytų bausmių poveikis. G. S. nusikalstamas veikas pradėjo daryti bÅ«damas dar jaunas, yra ne kartÄ teistas, jo teistumas neiÅ¡nykęs, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus mažiau nei 2 metams po išėjimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

G. S. elgesio nepakeitė ir jam taikytos baudžiamosios teisės priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas bei realus laisvės atėmimas. Patikrinus administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡Ä apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantas 2015-2020 m. laikotarpiu administracine tvarka baustas 14 kartų ir byloje nėra duomenų apie nei vienÄ iÅ¡ jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

IÅ¡ visų Å¡ių duomenų darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai. Kitaip tariant, G. S. valstybės parodyto pasitikėjimo jam nepateisino ne vienÄ kartÄ ir toliau elgėsi neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. S. apeliacinio skundo praÅ¡ymas taikyti jam BK 75 straipsnio 3 dalį negali bÅ«ti tenkinamas. 17.3. Taip pat G. S. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teisėjas skirdamas bausmę buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi nuteistajam anksčiau skirta bylÄ nagrinėjusio teisėjo kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta aukÅ¡tesniojo teismo nutartimi.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes pagrindo konstatuoti, jog teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas, akivaizdžiai nėra. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiu teismo sprendimo suraÅ¡ymo ydingumu.

18. Nuteistoji N. B. apeliaciniu skundu nesutinka su jai paskirta bausme teigdama, jog ji yra per griežta arba, kaip galima suprasti iÅ¡ skundo turinio, praÅ¡o atidėti paskirtos laisvės bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija nelaiko Å¡ių apeliacinio skundo argumentų pagrįstais. 18.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai N. B. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

Individualizuodamas bausmę nuteistajai atsižvelgė ir įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas įvertino, kad nuteistoji N. B. padarė nusikaltimÄ , kuris įstatyme priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas nustatė vienÄ N. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – tai, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistoji padarė veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistosios N. B. vaidmuo Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme, kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo aktyvus – pastaroji įsibrovė į nukentėjusiojo G. S. namus ir ten ieÅ¡kojo nukentėjusiajam priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vienÄ nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å ioje vietoje nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas jos atžvilgiu turėjo pripažinti dar vienÄ aplinkybę lengvinančia jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad kaltininkas pats savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal formuojamÄ Â teismų praktikÄ Â teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis G. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 292 Eur turtinės žalos. Nukentėjusysis 2021 m. kovo 19 d. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jam turtinės žalos jau atlyginta – 120 Eur (pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje padarė klaidÄ ir nurodė, jog atlyginta suma yra 180 Eur), jÄ atlygino G. V. ir N. B. (7 t., b. l. 36). G. V. atlygino 60 Eur (1 t., b. l. 124), tai reiÅ¡kia, kaip ir teigiama apeliaciniame skunde, N. B. atlygino taip pat 60 Eur.

Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , kad nuteistoji N. B. atlygino Å¡iek tiek daugiau nei penktadalį turtinės žalos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino N. B. atžvilgiu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat įvertino ir N. B. asmenybę, t. y., tai, kad nuteistoji anksčiau teista, tačiau teistumas iÅ¡nykęs bei tai, kad N. B. bausta administracine tvarka ir, kaip pastebi teisėjų kolegija, paskirtos nuobaudos (baudos) yra neįvykdytos.

Ä®vertinęs Å¡iuos N. B. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistajai už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 180 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminÄ teismas parinko mažesnį nei sankcijos vidurkis. Aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, pagrindžiančių galimybę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kitaip nei nurodo nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde, Å¡iuo atveju nenustatyta.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta , bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir :

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu Å¡velnesnė bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs Å¡ių sÄ lygų buvimÄ , teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011).

Nuteistosios N. B. atveju nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat pažymėtina, jog jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios suponuotų teismui, jog nuteistajai paskirta bausmė yra neteisinga ir tai leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, byloje nėra. 18.2. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai N. B. atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies, tačiau pastebėtina, kad teismas motyvuodamas šį sprendimÄ iÅ¡ esmės padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas – teismas nurodė, jog nuteistoji įtraukė į nusikaltimÄ savo du sÅ«nus, iÅ¡ kurių vienas buvo nepilnametis.

NuoseklÅ«s nuteistųjų parodymai patvirtina, jog bÅ«tent jos sÅ«nų – G. V. ir Å . P. iniciatyva nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir nuteistoji N. B. Kita vertus, Å¡i aplinkybė nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl nuteistajai netaikytino bausmės vykdymo atidėjimo iÅ¡ dalies, kadangi nuteistoji N. B. bÅ«dama suaugusi, taip pat praeityje teista už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, nesutrukdė, nesiprieÅ¡ino ir neatkalbėjo savo sÅ«nų nuteistųjų G. V. ir Å . P. nuo tokio nusikaltimo padarymo, kas iÅ¡ esmės tik padidino Å¡ių nuteistųjų pasiryžimÄ tokiam nusikaltimui.

Taip pat atsakant į nuteistosios apeliacinio skundo argumentÄ , jog paskyrus jai realų laisvės atėmimÄ nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti jos mažamečio neįgalaus sÅ«naus, nes jį augina ir prižiÅ«ri nuteistoji viena, pastebėtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta naktį – apie 00.30 val. ir mažamečio neįgalaus sÅ«naus turėjimas nesutrukdė nuteistajai padaryti nusikalstamos veikos. Visos Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atlikus tik jos dalį.

19. Nuteistasis Å . P. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme teigdamas, kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo, jog ji yra per griežta. Teisėjų kolegija nelaiko Å¡ių apeliacinio skundo argumentų pagrįstais. 19.1. Ä®vertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimÄ Å . P., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimÄ tinkamai motyvavo.

Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas – vienÄ tyčinį baigtÄ sunkų nusikaltimÄ bei vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir Å . P. asmenybę, t. y., tai, kad nuteistajam Å¡is nuosprendis yra pirmasis, jog nuteistasis baustas administracine tvarka ir, kaip pastebi teisėjų kolegija, didžioji dauguma nuobaudų (baudų) yra netinkamai vykdomos. Ä®vertinęs Å¡iuos Å . P. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 258 straipsnio 2 dalį skirtina areÅ¡to bausmė, o už BK 180 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminÄ teismas parinko artimÄ sankcijos minimumui.

Be kita ko, teismas įvertinęs tai, jog byloje yra duomenų, kurie iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį (teisiamas pirmÄ kartÄ , dirbantis), tačiau pagal BK 75 straipsnio 2 dalį bausmės vykdymo atidėjimas yra negalimas nuteistiesiems už sunkius nusikaltimus, vadovavosi minėto straipsnio 3 dalimi ir bausmės vykdymÄ nuteistajam Å . P. atidėjo iÅ¡ dalies paskirdamas tam tikrus įpareigojimus. Su Å¡ia pagrįsta teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. 19.2. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam Å .

P. skirtos bausmės yra subendrintos taip pat pažeidus baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo. Š. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas) bei pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas). Tai reiškia, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas skirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, kadangi Š.

P. nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Taigi šioje dalyje nuosprendis taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

20. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nuteistajam G. V., kuris šioje byloje nėra padavęs apeliacinio skundo, skirtos bausmės yra subendrintos taip pat pažeidus baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo. 20.1. G. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas) bei pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas). Tai reiškia, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas skirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, kadangi nuteistojo G. V. nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Taigi šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pirminę pažymÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistÄ jį G. S. yra 183,00 Eur, o nuteistÄ jÄ N. B. yra 210,41 Eur ir Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistųjų valstybei.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad asmenys, kurie turi finansinių galimybių apmokėti gynėjo dalyvavimo iÅ¡laidas, jas atlygintų ir bÅ«tino gynėjo dalyvavimo atveju. Manytina, kad minėta nuostata atitinka teisės į gynybÄ ir teisės turėti advokatÄ principų turinį, kadangi, pirma, asmuo visais atvejais savo gynyba gali pasirÅ«pinti savarankiÅ¡kai sudarydamas privatų susitarimÄ su advokatu, o valstybės garantuojama teisinė pagalba skiriama tik, kai asmuo nėra pasikvietęs savo gynėjo, antra, iÅ¡laidų atlyginimas klausimas yra susietas su nuteistojo turtine padėtimi.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji G. S. ir N. B. yra nedirbantys, jokių duomenų apie jų turimÄ turtÄ byloje nėra, proceso iÅ¡laidos iÅ¡ jų nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistųjų G. S., Å . P., N. B. ir jos gynėjo advokato Egidijaus Labucko apeliacinius skundus atmesti. D. L. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. L., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir D. L. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 10 (deÅ¡imt) dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir D. L. paskirti bausmę - laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, D. L. iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti D. L. įpareigojimus: tęsti mokslÄ per tris mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo arba pradėti dirbti, o darbo netekus per 1 (vienÄ ) mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir vienerius metus neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Å . P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ,4 dalimis, 65 straipsniu subendrintos bausmės iÅ¡ dalies jas sudedant ir Å . P. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (deÅ¡imt) dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir Å . P. paskirti bausmę - laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, 65 straipsniu subendrintos bausmės iÅ¡ dalies jas sudedant ir G. V. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (deÅ¡imt) dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir G. V. paskirti bausmę - laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymo iÅ¡ G. S. ir N. B. atitinkamai iÅ¡ieÅ¡koti 183,00 Eur ir 210,41 Eur iÅ¡laidas dėl jiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Algirdas Gaputis Donatas Jatužis Daina Vaidachavičienė