08dc02db-c9ca-47cb-8f4e-bc9f3d66f6e9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1966-437/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00179-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 6.8; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Henriko Sadausko, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjui I.

K., jo atstovui advokatui Vidui Vilkui, atsakovo atstovei Dainai Jakimauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Justinai DemÅ¡ytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. K. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas I. K. padavė teismui skundÄ (b. l. 1–3), kuriame praÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2011-11-04 sprendimÄ Nr. 6-13-2886 „Dėl I. K. tėvystės paÅ¡alpos permokos nustatymo“ ir VSDFV 2011-12-28 sprendimÄ Nr. (11.1)I-7889 „Dėl tėvystės paÅ¡alpos“; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde paaiÅ¡kina, kad pagal Ligos ir motinystės draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 5 str. 5 d. 2 p. (redakcija galiojusi iki 2010-12-31) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (toliau – Nuostatų) 42 (3) punktÄ viena iÅ¡ esminių sÄ lygų gauti tėvystės paÅ¡alpÄ yra draudžiamųjų pajamų neturėjimas tėvystės paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu.

PareiÅ¡kėjas tėvystės paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu veiklos nevykdė ir pajamų neturėjo. Pajamų deklaracijÄ teikiant VMI, negalima nurodyti, kokiais konkrečiais laikotarpiais buvo gautos pajamos, nes pajamos (pagal jų gavimo Å¡altinį) nurodomos viena eilute, nedetalizuojant gavimo laikotarpių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡sprendęs analogiÅ¡kÄ bylÄ , konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog VMI pateiktose pareiÅ¡kėjų metinėse deklaracijose nėra detalizuojami pajamų gavimo laikotarpiai, deklaracija remtis nustatant, ar asmuo gavo pajamų paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu, negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011).Pabrėžia, kad prieÅ¡ingai nei savo sprendime nurodo VSDFV teisės aktuose nėra numatyta galimybė sustabdyti individualiÄ veiklÄ , jei tam tikrais laikotarpiais individuali veikla nėra vykdoma.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualiÄ veiklÄ , įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ / iÅ¡registravimo iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 p. yra nurodyta, kad Taisyklės nustato individualiÄ ar kitokiÄ veiklÄ (iÅ¡skyrus veiklÄ pagal verslo liudijimus) vykdančių nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ ir/ ar iÅ¡registravimo iÅ¡ Registro tvarkÄ .

Taisyklėse nėra nei vienos nuostatos, kuria bÅ«tų nustatyta laikino individualios veiklos sustabdymo galimybė. Taisyklių 42 p. reglamentuoja iÅ¡imtinai individualios veiklos nutraukimo galimybę, kuri gali bÅ«ti įgyvendinta tik esant Taisyklių 45 p. individualios veiklos nutraukimo pagrindams, tarp kurių veiklos nutraukimas motinystės/ tėvystės atostogų atveju nėra minimas. Be to, veiklos nutraukimas reiÅ¡kia jos pabaigÄ , sukeliančiÄ atitinkamas teisines pasekmes ir todėl pagal savo esmę negali bÅ«ti taikomas asmeniui, ketinančiam po tėvystės/ motinystės atostogų tęsti veiklÄ .

Todėl teisės aktuose nesant numatyto laikino veiklos sustabdymo galimybės VSDFV savo sprendime be teisinio pagrindo I. K. atžvilgiu taikė prievolę praneÅ¡ti apie veiklos nutraukimÄ / sustabdymÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2012-02-27 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , kuriame Ä®statymo 5 str. 5 d. 2 p. pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 39 str. 1 d.

Remdamiesi nekaltumo prezumpcija nesutiko, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl pajamų negavimo tenka pareiÅ¡kėjui.Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 15–19), kuriame paaiÅ¡kina, kad į Registro duomenų bazę įraÅ¡ius I. K. deklaruotas pajamas už 2010 metus, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo 2010 metų kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos buvo didesnės nei minimali mėnesinė alga (800,00 Lt), todėl pagal Nuostatų 42 punkto 2 pastraipÄ (redakcija, galiojusi iki 2011-04-16) laikoma, kad pareiÅ¡kėjas draudžiamųjų pajamų turėjo visus 2010 metų mėnesius (taip pat ir 2010 metų rugpjūčio bei rugsėjo mėnesius).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas tuo laikotarpiu, už kurį jam buvo paskirta tėvystės paÅ¡alpa, t. y. laikotarpiu nuo 2010-08-14 iki 2010-09-14, turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Ä®statymo 5 str. 5 d. 2 p. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-31) ir Nuostatų 42 punkto 2 pastraipa (redakcija, galiojusi iki 2011-04-16), pareiÅ¡kėjui tėvystės paÅ¡alpa už laikotarpį nuo 2010-08-14 iki 2010-09-14 negalėjo bÅ«ti mokama, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-11-04 sprendimu Nr. 6-13-2886 už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2010-08-14 iki 2010-09-14 buvo nustatyta 1841,40 Lt tėvystės paÅ¡alpos, 349,64 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 139,86 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka.Mano, kad VSDFV Vilniaus skyrius nuosekliai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai pareiÅ¡kėjo deklaruotÄ 2010 metų pajamų sumÄ iÅ¡dėstė mėnesiais proporcingai pareiÅ¡kėjo veiklos vykdymo laikotarpiui (Mokesčių mokėtojų registro duomenimis) ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms.

VSDFV Vilniaus skyrius, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, neturi teisės plečiamai aiÅ¡kinti teisės normas ir pats savavaliÅ¡kai nustatinėti savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų veiklos vykdymo laikotarpius.Remiasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 8 d., 4 str. 3 d., 7 str. 2 d. 2 p., 7 str. 4 d., 9 str. 4, 5 d., 10 str. 1, 3 d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 33, 39 p., Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro nuostatų 25.11 p., Ä®statymo 3 str. 2 d., 5 str. 3 d. 2 p., 5 str. 5 d. 2 p., 5 str. 6 d.,6 str. 2 d., Nuostatų 423, 63 p., Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 24.3 p. nuostatomis.Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo minima LVAT nutartis neturėtų bÅ«ti taikoma Å¡ioje byloje, nes cituojamoje byloje pareiÅ¡kėjas teikė įrodymus apie pajamų turėjimÄ , o nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas I. K. nenori pateikti dokumentų. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas tuo metu neturėjo pajamų, VSDFV Vilniaus skyrius sužinojo tik gavęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , Å¡i aplinkybė priimant skundžiamÄ sprendimÄ atsakovui nebuvo žinoma.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 38–40), kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

NesutikimÄ su pareiÅ¡kėjo skundu pagrindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodo VSDFV Vilniaus skyrius savo atsiliepime. Pažymi, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ visus 2010 metus ir socialinio draudimo įmokas sumokėjo nuo 28678,25 Lt (atitinkamai nuo 2389,86 Lt kas mėnesį) pajamų sumos. I. K. individuali veikla Mokesčių mokėtojų registro duomenimis 2010 metais nebuvo nei pradėta, nei nutraukta. Jeigu pareiÅ¡kėjas tėvystės paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu individualios veiklos nevykdė ir pajamų negavo tai apie individualioj veiklos nutraukimÄ (laikinÄ sustabdymÄ ) turėjo praneÅ¡ti teritorinei VMI, tačiau jis to nepadarė.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 6-13-2886 „Dėl I.

K. tėvystės paÅ¡alpos permokos nustatymo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo nustatyta 1841,40 Lt tėvystės paÅ¡alpos, 349,64 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 139,86 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka, taip pat dėl VSDFV 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7889, priimto iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 4, 5–6, 35, 41–42).IÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ , kai jam VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 6-24-17184 buvo suteiktos tėvystės atostogos laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. ir skirta tėvystės paÅ¡alpa (b. l. 22, 23–24), kuri VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 6-24-5839 buvo perskaičiuota atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo 2010 m. individualios veiklos pajamas (b. l. 25, 26, 27, 28, 29–30), o 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 6-24-18578 dar kartÄ perskaičiuota (b. l. 32, 33–34).PareiÅ¡kėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, argumentuodamas tuo, jog paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu jis neturėjo draudžiamųjų pajamų (veiklos nevykdė ir pajamų neturėjo), o už 2010 m. deklaravimo individualios veiklos pajamas, gautas ankstesniais laikotarpiais.

Be to, įrodyti, kad pareiškėjas gavo draudžiamųjų pajamų pašalpos gavimo laikotarpiu turėtų atsakovas.Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 2 straipsnio 4 dalį draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo išmokos.

SavarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims VSDÄ® priskiria ir asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys) (VSDÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Å ie asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į VSDFV teritorinio skyriaus sÄ skaitÄ nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos (VSDÄ® 9 straipsnio 4 dalis), o jų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (VSDÄ® 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas).SavarankiÅ¡kai dirbantys asmenys turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartÄ per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, tačiau socialinio draudimo įmokos turi bÅ«ti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (VSDÄ® 9 straipsnio 5 dalis, redakcija galiojanti nuo 2010-01-01).

Tais atvejais, kai savarankiÅ¡kai dirbantys asmenys vykdė veiklÄ ne visus mokestinius metus, įmokos skaičiuojamos nuo socialinio draudimo įmokų bazės, nustatytos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui (VSDÄ® 7 straipsnio 5 dalis). Taigi asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ . Valstybinė mokesčių inspekcija teikia VSDFV informacijÄ apie savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi bÅ«ti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (Taisyklių 39 punktas).

Pagal Taisyklių 33 punktÄ , savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui, iÅ¡skyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokas nuo apskaičiuotos pajamų sumos, Å¡i pajamų suma įskaitoma kaip Å¡io asmens draudžiamosios pajamos.Pagal Ä®statymo (redakcija galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31) 5 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms, ir asmenims, nurodytiems Å¡io įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, tėvystės paÅ¡alpos skiriamos vienÄ mėnesį nuo vaiko gimimo.

Pagal Nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2011-04-16) 423 punktÄ , apdraustajam asmeniui, iÅ¡leistam tėvystės atostogų, tėvystės paÅ¡alpa mokama, jeigu jis Å¡ios paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iÅ¡ sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iÅ¡ individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visÄ mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; prieÅ¡ingu atveju Å¡ių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.

Minėtam laikotarpiui nustatyti draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Ä®statymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį. Apdraustieji, pateikdami praÅ¡ymÄ dėl paÅ¡alpos skyrimo, kartu įsipareigoja susidariusiÄ paÅ¡alpos permokÄ grÄ Å¾inti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ (Nuostatų 63 punktas).Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jam įgyvendinti skirto Vyriausybės nutarimo nuostatas, pagal kurias paÅ¡alpos neskiriamos arba mažinamos, jeigu apdraustasis nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų metu gauna pajamų iÅ¡ ne per jas vykdytos darbinės veiklos, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos.

Å iame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Ä®statymo 5 straipsnio 5 dalies 2 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad tėvystės paÅ¡alpa neskiriama, jeigu vaiko tėvas tėvystės atostogų metu turi iÅ¡ ne per jas vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 39 straipsnio 1 daliai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatų taikymÄ skiriant motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui, kuris užsiima savarankiÅ¡ka veikla, kurios vykdymo sustabdymo teisės aktai nenumato, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl Å¡ių paÅ¡alpų skyrimo ir iÅ¡mokėjimo bei nustatant ar asmuo atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų turi bÅ«ti vertinamas susiklosčiusių teisinių santykių turinys, o ne formali jų iÅ¡raiÅ¡ka (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2657/2011).Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas 2011 metais deklaravo individualios veiklos pajamas už 2010 metus, taip pat dėl to, kad apdraustasis asmuo tėvystės paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu turintis draudžiamųjų pajamų netenka teisės į tėvystės paÅ¡alpÄ , tačiau nesutariama, ar Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas tėvystės atostogų laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų.Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas).

Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas).Neginčijamų įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. gavo draudžiamųjų pajamų, byloje nėra.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius iÅ¡vadÄ dėl tokių pajamų gavimo padarė įvertinęs registro ir VMI pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo deklaruotas pajamas už 2010 metus. VMI pateiktoje pareiÅ¡kėjo pajamų už 2010 metus deklaracijoje nėra detalizuojami pajamų gavimo laikotarpiai, todėl remtis deklaracija nustatant, ar pareiÅ¡kėjas paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu nuo 2010-08-14 iki 2010-09-14 gavo draudžiamųjų pajamų, negalima. Registro duomenys taip pat objektyviai neįrodo, kad pareiÅ¡kėjas minėtu laikotarpiu gavo draudžiamųjų pajamų.

Todėl byloje esančių duomenų nepakanka padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuo 2010-08-14 iki 2010-09-14 gavo draudžiamųjų pajamų. Kadangi Registro duomenys apie pareiÅ¡kėjo pajamas yra ginčytini, teismas vertina, kad iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo paÅ¡alpos permokos VSDFV Vilniaus skyrius padarė juos vertindamas formaliai, neatsižvelgęs į tikrÄ jÄ situacijÄ .Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-11-04 sprendimas Nr. 6-13-2886 „Dėl I. K. tėvystės paÅ¡alpos permokos nustatymo“ ir VSDFV 2011-12-28 sprendimas Nr. (11.1)I-7889 „Dėl tėvystės paÅ¡alpos“ yra nepagrįsti, todėl naikintini.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

PareiÅ¡kėjos skundas patenkintas, todėl ji turi teisę į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Byloje yra pateiktas kvitas iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį už skundo padavimÄ (b. l. 7), todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteisiamas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas 2012-01-13 yra sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 12-286 su advokatų kontora Baranauskas ir Valčiukas Hansa Law Offices (b. l. 10–11).

PareiÅ¡kėjo atstovas parengė skundÄ pareiÅ¡kėjui (b. l. 1–3). Už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ patirtas iÅ¡laidas patvirtina pinigų priėmimo kvitas (Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2012-03-27 sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 22.Remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 patvirtintas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis 800 litų, todėl užmokesčio už teisines paslaugas dydžiai skaičiuotini pagrindu imant 800 Lt minimalios mėnesinės algos dydį. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už atsiliepimo parengimÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis 3 MMA, t. y. 2400 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma (600 Lt) už atsiliepimo parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Vidas Vilkas dalyvavo 2012-03-27 teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris truko 80 min., t. y. 1 val. 20 min.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18. ir 9 punktais už atstovavimÄ teisme maksimali priteistina suma yra 144 litų (koeficientas 0,15 padaugintas iÅ¡ 1,20 val. bei 800 litų MMA). Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio teisinė paslauga kaip pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui (susipažinimas su atsiliepimais į skundÄ ) nelaikoma savarankiÅ¡ku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis. Kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti suma už atstovavimÄ teismo posėdžiuose (423,50 Lt) virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytÄ maksimalų dydį, todėl Å¡i suma už atstovavimÄ teisme turėtų bÅ«ti mažinama.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2, 8.18, 11 punktais, kadangi teisinės paslaugos suteiktos vidutinio sudėtingumo byloje, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, jog pareiÅ¡kėjo turėtos pagrįstos atstovavimo iÅ¡laidos teisme yra 744 Lt (600+144), kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo I. K. skundÄ patenkinti.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011-11-04 sprendimÄ Nr. 6-13-2886 „Dėl I. K. tėvystės paÅ¡alpos permokos nustatymo“ ir VSDFV 2011-12-28 sprendimÄ Nr. (11.1)I-7889 „Dėl tėvystės paÅ¡alpos“.Priteisti pareiÅ¡kėjui I. K. iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 744 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir sumokėtÄ 100 Lt žyminį mokestį, viso 844 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidųSprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                           Liuda Arlauskienė Raimondas Blauzdžius Henrikas Sadauskas