08dbcb1b-e4c0-4e64-a634-a0373fd36002 · Å iaulių apygardos teismas

              Administracinė byla Nr. ATP-365-300/2014                           Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00259-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                     45.4.1.; 79.1.  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 7 d.         Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto L.

B. (toliau – Institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo J. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirta 500 Lt bauda ir neatimta teisė vairuoti transporto priemones.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :            J. G. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 12 d., 6.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 132 ± 4 km per valandÄ greičiu ir taip leistinÄ greitį virÅ¡ijo 58 km per valandÄ .

           Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui Institucijos įgaliotas asmuo praÅ¡o pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimÄ ir skirti J. G. galutinę administracinę nuobaudÄ vadovaujantis ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcija. Skunde Institucijos įgaliotas asmuo nurodo manantis, kad teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , netinkamai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, taip pat pažeidėjo požiÅ«rį į eismo saugumÄ , nevertino asmens nerÅ«pestingumo kaip sunkinančios aplinkybės, dėl to nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir už vienÄ Å¡iurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų paskyrė Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numato įstatymas.

Teigia, kad Akmenės rajono apylinkės teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe J. G. nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, tačiau, pasak apelianto, nuoÅ¡irdus gailėjimasis gali bÅ«ti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, Institucijos įgalioto asmens teigimu, pažeidimas iÅ¡aiÅ¡kintas ne J. G. iniciatyva, o policijos pareigÅ«nų, einančių jiems pavestas pareigas, ir dėl to apeliantas teigia, kad pažeidėjas gailisi buvęs užkluptas darantis teisės pažeidimÄ , o ne dėl to, kad jį padarė.

Pabrėžia, jog J. G. padarytas pažeidimas vertinamas kaip ypač Å¡iurkÅ¡tus kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl mano, kad 500,00 Lt bauda prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams. Apibendrindamas tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, apeliantas konstatuoja, kad teismas, priimdamas nutarimÄ , buvo neteisingas, neobjektyvus ir pažeidė teisingumo ir protingumo principus.Apeliacinis skundas netenkintinas.

IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad J. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirta 500 Lt bauda, ir neatimta teisė vairuoti transporto priemones, nors tokios nuobaudos ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje ir nenumatytos. ATPK 124 straipsnio 6 dalies, reglamentuojančios nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip 50 kilometrų per valandÄ , sankcija numato, kad tokie vairuotojo veiksmai užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areÅ¡tÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, ir įvertinęs visus nuobaudai individualizuoti reikÅ¡mingus duomenis, prieÅ¡ingai deklaratyviems Institucijos įgalioto asmens tvirtinimams, kad teismas netinkamai taikė ATPK 301 straipsnį, sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pakankamai duomenų, kurie iÅ¡ esmės gali bÅ«ti įvertinti kaip iÅ¡imtiniai, lemiantys Å¡velnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimÄ . Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

BÅ«tent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Å iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ . Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

BÅ«tent nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. G. neteistas (10 b. l.), administracine tvarka nebaustas (6 b. l.), yra pensininkas (12 b. l.), Å¡iuo metu Å«kininkauja (13 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto pažeidimo pobÅ«dį – tai, kad pažeidimas buvo padarytas ankstyvÄ rytÄ 6.20 val., t. y. neintensyvaus eismo metu, padarinius, į tai, kad pažeidimas padarytas ne gyvenvietėje, o kelio atkarpoje, kurioje leistinas greitis 70 km per valandÄ , pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, kai jis iÅ¡kart pripažino padaręs pažeidimÄ ir gailėjosi (2 b. l.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje J.

G. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirta 500 Lt dydžio bauda, kuri yra artima jo gaunamam mėnesiniam senatvės pensijos dydžiui (682, 94 Lt, 12 b. l.), yra pakankama, kad bÅ«tų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kartu apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad anksčiau aptartoje situacijoje                 J. G. apelianto praÅ¡oma skirti nuobauda, numatyta jo padaryto pažeidimo sankcijoje, bÅ«tų ne tik neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, bet ji bÅ«tų per griežta ir dėl to neteisinga.

Todėl apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos iÅ¡imtinėmis ir sudaro pagrindÄ J. G., skiriant administracinę nuobaudÄ už jo padarytÄ pažeidimÄ , taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apygardos teismas sutinka su Institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, kad ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas vertinamas kaip ypač Å¡iurkÅ¡tus, tačiau pažymi, kad tai dar nereiÅ¡kia, jog visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai nesutinka su apelianto skundė nurodytais teiginiais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs pažeidimÄ ir dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Grįsdamas tokį teiginį Institucijos įgaliotas asmuo skunde nurodo, kad pažeidimas buvo iÅ¡aiÅ¡kintas ne J. G. iniciatyva, o policijos pareigÅ«nų, einančių jiems pavestas pareigas, ir dėl to apeliantas teigia, kad pažeidėjas gailisi buvęs užkluptas darantis teisės pažeidimÄ , o ne dėl to, kad jį padarė.

Tačiau, prieÅ¡ingai tokiam bylos medžiagai prieÅ¡taraujančiam apelianto teiginiui, byloje esantys duomenys tokių iÅ¡vadų daryti neleidžia. Pirma, byloje esantys duomenys tvirtina, kad J. G. padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas stacionariu greičiu matuokliu, o iÅ¡ Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo matyti, kad pažeidėjo iÅ¡ fotonuotraukų identifikuoti neįmanoma (4 b. l.). Antra, iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokole esančio J. G. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis iÅ¡kart pripažino padaręs pažeidimÄ ir dėl to gailėjosi (2 b. l.).

Taigi, jei ne J. G. prisipažinimas, net nebÅ«tų buvęs nustatytas automobilį vairavęs asmuo. Vadinasi, pažeidėjas ne tik prisipažino ir gailėjosi, bet ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ . Tad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gegužės 14 d. nutarimÄ , tinkamai įvertino                    J. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir todėl pagrįstai, taikydamas ATPK 301 straipsnio nuostatas, skyrė jam mažesnes nuobaudas nei numatytos sankcijoje.

Dėl Å¡ių priežasčių Akmenės rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos įgalioto asmens apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 nutarimÄ nepakeistÄ ir TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                              Vidmantas Mylė