08d8edc4-7dc0-44b2-958f-a0db7f742e84 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-282-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02053-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir ieÅ¡kovų J.

M. bei P. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2821-160/2015, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės J. M. patikslintas ieškinys ir atmestas ieškovo P. M. ieškinys atsakovei UAB „Vilniaus energija“ dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, A. B. S., B. O. S., S. P., N. B.; išvadas teikiančios institucijos:

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija, Valstybinė energetikos inspekcija, ir n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. M. 2013 m. liepos 19 d. kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ (toliau – ir Komisija), praÅ¡ydama įpareigoti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjÄ UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėjimus už karÅ¡tÄ vandenį pagal jos bute (duomenys neskelbtini) esantį karÅ¡to vandens skaitiklį; atlikti gyventojų butuose esančių karÅ¡to vandens skaitiklių patikras, kol nėra įrengti metrologiÅ¡kai patikrinti karÅ¡to vandens tiekėjo skaitikliai; name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti atskirÄ Å¡ilumos skaitiklį karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui bei elektros skaitiklį, skirtÄ tiekėjo reikmėms name suvartojamos elektros energijos apskaitai; pateikti namo gyventojams raÅ¡ytinius savivaldybės pritarimus paprastojo remonto apraÅ¡ui; pateikti visų butų/patalpų savininkų raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ karÅ¡to vandens sistemos pertvarkymo darbams atlikti; ekonominį pagrindimÄ , kad naujo tipo karÅ¡to vandens skaitikliai su nuotoline duomenų perdavimo funkcija nedidins karÅ¡to vandens kainos, lyginant su mechaninių karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimu;

įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti pateiktos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens perskaičiavimÄ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki UAB „Vilniaus energija“ sutvarkys karÅ¡to vandens apskaitÄ pastate, iÅ¡ mokėtinų sumų atimant Å¡ilumos kiekį, suvartotÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti. IeÅ¡kovė nurodė, kad, prieÅ¡ leisdami įrengti atsakovei priklausančius karÅ¡to vandens skaitiklius, gyventojai privalo įsitikinti karÅ¡to vandens tiekėjo veiksmų teisėtumu. KarÅ¡to vandens tiekimo sistema yra dalis bendro naudojimo inžinierinės įrangos, kuri yra valdoma bendraturčių sutarimu.

Šios sistemos pertvarkymas galimas tik gavus visų bendraturčių sutikimus. Be to, privalomas rašytinis savivaldybės pritarimas paprastojo remonto aprašui, kuriam turi pritarti visi namo bendraturčiai. Gyventojų prašoma UAB „Vilniaus energija“ nepateikė nei savivaldybės pritarimo, nei butų savininkų sutikimų, nei ekonominio pagrindimo, kad naujo tipo karšto vandens skaitikliai su nuotoline duomenų perdavimo funkcija nedidins karšto vandens kainos, lyginant su mechaninių vandens skaitiklių įrengimu.

Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 163 punktas draudžia įrengti karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotoline duomenų perdavimo funkcija, jei tai didina karÅ¡to vandens kainÄ , lyginant su mechaninių karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimu. Dabartiniai karÅ¡to vandens skaitikliai priklauso butų savininkams ir jie nesutinka, kad skaitikliai bÅ«tų demontuoti, nes nori turėti savo kontrolinius skaitiklius, priklausančius jiems nuosavybės teise. Dėl Å¡ios priežasties karÅ¡to vandens tiekėjas savo lėšomis turi taip pertvarkyti buto vamzdynÄ , kad galėtų įrengti savo skaitiklį ir palikti esamÄ gyventojų skaitiklį.

Skaitiklius UAB „Vilniaus energija“ ėmėsi keisti tik jai naudingu bÅ«du, grasindama gyventojams, kad, nepakeitus skaitiklių, vandens suvartojimas bus skaičiuojamas pagal normÄ , nors teisės aktai tokio skaičiavimo nenumato. KarÅ¡to vandens tiekėjas neprašė gyventojų leidimo suremontuoti butuose esančius skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrÄ , o kai gyventojai atsisakė leisti įrengti naujus skaitiklius, pradėjo skaičiuoti mokestį už karÅ¡tÄ vandenį pagal normas.

Atsakovė praÅ¡ymo atlikti buto skaitiklio metrologinę patikrÄ nepaisė, atsisakė atvykti pažiÅ«rėti skaitiklio rodmenis, ignoravo ieÅ¡kovės pateiktus skaitiklio rodmenis ir sÄ skaitas iÅ¡rašė ne pagal suvartoto karÅ¡to vandens kiekį pagal skaitiklį, o už didesnius kiekius. Skaičiuojant pagal normatyvÄ , skaičiuojamas mokestis ir už ieÅ¡kovės bute gyvenamosios vietos nedeklaravusius asmenis tokiu bÅ«du gaunant nepagrįstos naudos.Valstybinė kainų ir energetikos komisija 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimais ieÅ¡kovės reikalavimus pripažino nepagrįstais ir skundÄ atmetė.

Konstatavo, kad pati ieÅ¡kovė nesutiko, jog jai bÅ«tų pakeistas karÅ¡to vandens apskaitos skaitiklis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl už patiektÄ karÅ¡tÄ vandenį turi apmokėti pagal nustatytas karÅ¡to vandens suvartojimo normas, atsižvelgiant į bute gyvenančių gyventojų skaičių. KarÅ¡to vandens apskaitos prietaisų su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema įrengimo ekonominis pagrindimas yra vertinamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, todėl UAB „Vilniaus energija“ taikomų kainų, kai karÅ¡to vandens apskaitai naudojami nuotoline duomenų nuskaitymo sistema, pagrįstumas yra įvertintas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka.

Komisija, 2010 m. atlikusi skaičiavimus, nustatė, kad Vilniaus mieste, nesant nuotolinės duomenų nustatymo ir perdavimo sistemos, pastovioji karšto vandens kainos dedamoji būtų du kartus didesnė nei su nuotoline duomenų nustatymo ir perdavimo sistema. Elektros energijos kiekis prietaisams, kurie yra daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, priklauso apmokėti namo butų savininkams, todėl atskiro skaitiklio statyti tokiai apskaitai nereikia. Komisija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 15 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2008 m. gegužės 1 d.

Tik tuomet karÅ¡to vandens tiekėjui atsirado prievolė sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ daugiabučiame name, tačiau dėl ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo jos įsigaliojimo metu nebuvo priimti reikalingi poįstatyminiai aktai ir nenustatyta tvarka dėl Å¡ių prietaisų įrengimo, neįvertintas naujų prietaisų įrengimo mastas, reikalingų finansinių iÅ¡teklių bei proceso tęstinumas. ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalies taikymas negali bÅ«ti vykdomas nedelsiant - Å¡is procesas, vykdant pareigÄ kiekviename name sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ , yra tęstinis.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4223-115/2013 nurodyta, kad Å¡ilumos tiekėjai vartotojams priklausančius karÅ¡to vandens prietaisus turėjo perimti arba įrengti naujus, metrologiÅ¡kai patikrintus, iki 2010 m. lapkričio 1 d., kaip tai numatyta Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), įsigaliojusių 2010 m. lapkričio 1 d., 173-175 punktuose. 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. birželio 11 d. UAB „Vilniaus energija“ namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nevykdė karÅ¡to vandens tiekimo, todėl neprivalėjo skaičiuoti Å¡ilumos energijos, reikalingos karÅ¡to vandens paruoÅ¡imui, o pastato gyventojai privalėjo apmokėti visÄ Å¡ilumos kiekį, apskaitytÄ pastato įvadiniu skaitikliu.

Nuo 2011 m. birželio 1 d. UAB „Vilniaus energija“ tapo namo karÅ¡to vandens tiekėja. Teisės aktų, reglamentuojančių ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimÄ , Å¡iuo laikotarpiu nebuvo priimta, dėl nepaskirstyto Å¡ilumos kiekio karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti priskyrimo apmokėti gyventojams teisinis reglamentavimas liko neaiÅ¡kus. Å ilumos paskirstymas iki 2012 m. gruodžio 1 d. buvo atliekamas vadovaujantis Å ilumos paskirstymo metodu Nr. 4 kartu su Å ilumos paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, o nuo 2012 m. gruodžio 1 d. taikomas metodas Nr. 1, kartu su metodu Nr.

5. Atlikus patikrinimÄ nustatyta, kad Å¡ilumos kiekis, paskirstytas butų savininkams, nevirÅ¡ijo Komisijos nustatyto normatyvo. Energetikos inspekcija 2013 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tu nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ 45 namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose įrengė apskaitos prietaisus, o butams, kurie atsisakė prietaisus įrengti, surašė pažeidimų nustatymo aktus. 2013 m. rugsėjo 25 d. UAB „Vilniaus energija“ name gyventojams sutinkant įrengė paskutinį skaitiklį, todėl nuo Å¡ios datos turi teisę iÅ¡dalinti ir priskirti apmokėti vartotojams su neapskaitytu karÅ¡tu vandeniu suvartotÄ Å¡ilumos kiekį.

IeÅ¡kovas P. M. 2013 m. spalio 28 d. Komisijai pateiktu skundu prašė įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti jam priklausiusiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pateiktos Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti perskaičiavimÄ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d., iÅ¡ mokėtinų sumų atimant Å¡ilumos kiekį, suvartotÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti. Valstybinė kainų ir energetikos komisija 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , padariusi analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ kaip 2013 m. lapkričio 21 d. sprendime, kuriuo buvo iÅ¡nagrinėtas J.

M. skundas. IeÅ¡kovė J. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. R2-2437 ir 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ Nr. R2-3416 bei įpareigoti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjÄ UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėjimus už karÅ¡tÄ vandenį pagal bute (duomenys neskelbtini) esantį karÅ¡to vandens apskaitos prietaisÄ , įskaitant neteisėtai priskaičiuotas palÅ«kanas; atlikti bute (duomenys neskelbtini) esančio karÅ¡to vandens skaitiklio patikrÄ , kol nėra įrengti metrologiÅ¡kai patikrinti karÅ¡to vandens tiekėjo skaitikliai; (duomenys neskelbtini) name įrengti atskirÄ Å¡ilumos skaitiklį karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui bei elektros skaitiklį, skirtÄ tiekėjo reikmėms name suvartojamos elektros energijos apskaitai; atlikti ieÅ¡kovei patiektos Å¡ilumos buto ir bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti perskaičiavimÄ nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo, iÅ¡ mokėtinų sumų už ieÅ¡kovės buto ir jai priskirtos dalies bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo atimant Å¡ilumos kiekį, suvartotÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti, nes ginčo laikotarpiu atsakovė nebuvo tinkamai sutvarkiusi karÅ¡to vandens apskaitos pagal teisės aktų reikalavimus.

IeÅ¡kovė nurodė, kad karÅ¡to vandens tiekimo sistema yra visos pastato Å¡ildymo sistemos dalis, kurios pertvarkymui yra privalomas paprastojo remonto apraÅ¡as ir statybÄ leidžiantis dokumentas. Tokio dokumento atsakovė nepateikė, taip pat nepateikė visų butų/patalpų savininkų raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo karÅ¡to vandens sistemos pertvarkymo darbams atlikti ir ekonominio pagrindimo, kad naujo tipo karÅ¡to vandens skaitikliai su nuotoline duomenų perdavimo funkcija nedidins karÅ¡to vandens kainos, lyginant su mechaninių karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimu.

IeÅ¡kovė atsisakė demontuoti jai nuosavybės teise priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį, nes turi teisę bute turėti savo lėšomis įrengtÄ kontrolinį skaitiklį, todėl atsakovė privalo savo skaitiklį įrengti Å¡alia buto savininkei priklausančio skaitiklio, prieÅ¡ tai savo lėšomis atlikusi atitinkamÄ buto vamzdyno pertvarkymÄ , kadangi jo nepertvarkius fiziÅ¡kai nėra vietos įrengti naujus skaitiklius. Atsakovė tik po (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundo Valstybinei metrologijos inspekcijai susigriebė keisti karÅ¡to vandens skaitiklius, tačiau tik jai naudingu bÅ«du ir priemonėmis, gÄ sdindama vartotojus už nepaklusimÄ maksimalių karÅ¡to vandens suvartojimo normatyvų taikymu, nors suvartoto karÅ¡to vandens kiekiai gali bÅ«ti apskaitomi ne pagal matavimo prietaisų rodmenis, o pagal suvartojimo normatyvus tik Taisyklėse numatytais atvejais: kai karÅ¡to vandens apskaitos prietaiso nėra; kai apskaitos prietaisas įrengtas, tačiau periodiÅ¡kai nedeklaruojami apskaitos prietaiso rodmenys; kai apskaitos prietaisas sugedęs ir neleidžiama jo suremontuoti arba patikrinti, perplombuoti, atlikti metrologinę patikrÄ .

Atsakovė pretenzijų dėl Å¡ių punktų gyventojams nereiÅ¡kė, neprašė leidimo suremontuoti esančius skaitiklius arba atlikti jų metrologines patikras, tačiau neteisėtai pradėjo skaičiuoti karÅ¡to vandens mokėjimus pagal suvartojimo normas. Atsakovė apskaitÄ vykdo pasiremdama galimai suklastotais dokumentais, nes organizavo neteisėtas komisijas bei telefonu aiÅ¡kino, neva turi aktÄ , pagal kurį ieÅ¡kovė atsisakė įleisti tiekėjo atstovus į butÄ skaitiklio pažiÅ«rėti.

IÅ¡ tiesų atsakovė yra nuolat kviečiama atvykti ir patikrinti faktinius skaitiklio rodmenis, tačiau kategoriÅ¡kai atsisako tÄ daryti. Atsakovė namo patalpose suvartotÄ Å¡ilumÄ skirstė nepagristai ir neteisėtai, pažeidinėjo galiojančius teisės aktus, nes Å¡ilumos apskaitai naudojo metrologiÅ¡kai nepatikrintus apskaitos prietaisus, o Å¡ilumÄ , suvartotÄ neapskaitytam karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti, iÅ¡skirstė visiems namo gyventojams per butų Å¡ildymÄ (Å¡ildymo sezono metu) arba cirkuliacijos mokestį (neÅ¡ildymo sezono metu).

Ä®statymas numatė atsakovės pareigÄ sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ jau nuo 2000 m., o nuo 2008 m. įsigaliojo įstatymas, kuris draudžia priskirti apmokėti Å¡ilumos energijÄ sunaudotÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti, kai Å¡ilumos tiekėjas tinkamai nesutvarkęs karÅ¡to vandens apskaitos (ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalis). Namo karÅ¡to vandens apskaita buvo netvarkinga nuo 1998 m. iki Å¡iol, todėl atsakovė įpareigotina perskaičiuoti mokėjimus už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį už visÄ ginčo laikotarpį.

Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ prašė ieÅ¡kovės J. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. kelis kartus vieÅ¡ai siÅ«lė Vilniaus miesto buitiniams karÅ¡to vandens vartotojams, nepasirinkusiems antrojo apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do, perduoti (parduoti) atsakovei, kaip pradedančiai veiklÄ karÅ¡to vandens tiekėjai, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, tačiau iÅ¡ ginčo namo gyventojų sutikimų tokiam skaitiklių nuosavybės perleidimui ar dokumentų, patvirtinančių, kad vartotojams priklausantys skaitikliai atitinka keliamus pardavimui reikalavimus, nebuvo gauta.

Nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. atsakovė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdė karÅ¡to vandens tiekimo veiklos, kadangi namo gyventojai pasirinko antrÄ jį apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ . Namo gyventojų praÅ¡ymu atsakovė nuo 2011 m. birželio 1 d. pradėjo karÅ¡to vandens tiekėjos veiklÄ Å¡iame name. Pradėjusi karÅ¡to vandens tiekėjos veiklÄ ir vykdydama ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalies bei 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsakovė pradėjo įrenginėti jai priklausančius naujus, metrologiÅ¡kai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius, karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija.

Skaitikliai IeÅ¡kovė nesutinka, kad jos bute bÅ«tų įrengtas naujas karÅ¡to vandens skaitiklis, todėl nuo 2013 m. kovo 1 d. suvartoto vandens kiekis jai apskaičiuojamas taikant 2,8 kub. m. žmogui per mėnesį karÅ¡to vandens normatyvÄ . Naujų karÅ¡to vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo funkcija įrengimas užtikrina teisingÄ ataskaitiniu laikotarpiu name suvartotos Å¡ilumos energijos kiekio paskirstymÄ namo vartotojams ir tokiu bÅ«du apsaugo jų interesus. Jokiuose teisės aktuose nėra normos, nustatančios atsakovės prievolę prieÅ¡ pradedant įrenginėti karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema teikti vartotojui vienokius ar kitokius valstybės įgaliotų institucijų nustatytų kainų ar suderintų veiksmų ekonominius pagrindimus, kadangi toks pagrindimas yra pateiktas vieÅ¡ai skelbiamuose kompetentingos valstybės institucijos sprendimuose dėl karÅ¡to vandens kainų nustatymo bei vieÅ¡ai skelbiamoje Å¡ių sprendimų priėmimo medžiagoje.

Name prieš karšto vandens ruošimo įrenginius yra įrengtas geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“) įvadinis, metrologiškai patikrintas, skaitiklis, kiekvienam šiuo skaitikliu apskaitytam pašildytinam geriamojo vandens kubiniam metrui pagal ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas fiksuotas šilumos normatyvas, patvirtintas šiam tikslui išleistu specialiuoju teisės aktu – Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika.

Esant konkrečiame name įrengtam Å¡ilumos tiekėjui priklausančiam įvadiniam Å¡ilumos skaitikliui, o taip pat geriamojo vandens tiekėjui priklausančiam geriamojo vandens karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti skaitikliui, Å¡ių atsiskaitomųjų matavimo priemonių visiÅ¡kai pakanka tinkamam ir tiksliam į namÄ patiektos Å¡ilumos kiekio (tiek Å¡ildymui, tiek karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui bei jo temperatÅ«ros palaikymui) apskaitymui bei jo paskirstymui namo vartotojams ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, tačiau, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, papildomas Å¡ilumos skaitiklis Å¡ildymui namo Å¡ilumos punkte buvo įrengtas 2012 m. lapkričio 13 d., todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atskiro Å¡ilumos skaitiklio karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui įrengimo taip pat yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovės name pagal ŠŪĮ 16 straipsnio 4 dalies imperatyvius reikalavimus atsakovė jau įrengia naujus karÅ¡to vandens skaitiklius, todėl vartotojui priklausantis karÅ¡to vandens skaitiklis apskaitai nenaudojamas arba demontuojamas ir grÄ Å¾inamas vartotojui ir atsakovė neprivalo atlikti (tuo labiau neatlygintinai) ieÅ¡kovei priklausančio karÅ¡to vandens skaitiklio patikros. Teisės aktai nenumato, kad turėtų bÅ«ti gautas visų namo bendraturčių sutikimas skaitikliams įrengti bei karÅ¡to vandens sistemos pertvarkymo darbams atlikti.

IeÅ¡kovė skirtingai nurodo laikotarpius, kuriais, jos vertinimu, name buvo nesutvarkyta karÅ¡to vandens apskaita – nuo 1998 m. iki 2013 m. gruodžio 6 d., nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d., nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo. ŠŪĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas karÅ¡to vandens tiekėjui įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, prižiÅ«rėti ir atlikti jų patikrÄ , nėra apibrėžtas tiksliu terminu, per kurį karÅ¡to vandens tiekėjas privalo įvykdyti karÅ¡to vandens prietaisų, priklausančių karÅ¡to vandens tiekėjui, įrengimo pareigÄ . 2013 m. vasario 15 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1070 nustatytas karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste yra iki 2017 m. kovo 1 d. Atsakovė nuo 2012 m. lapkričio mėnesio 45 namo butuose jau įrengė naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius, karšto vandens skaitiklius. Tik trijų iš 48 butų, kuriuose turi būti įrengti nauji skaitikliai, savininkai, tarp jų ir ieškovė, iki šiol nesuteikė galimybės atsakovei įrengti bute karšto vandens skaitiklių, todėl šiems trims vartotojams, atsižvelgiant į teisės aktus, suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti yra taikomi karšto vandens suvartojimo normatyvai, patvirtinti 2009 m. kovo 10 d.

Komisijos nutarimu Nr. 03-26 „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjų bei Å¡ių sistemų prižiÅ«rėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“. Taigi, atsakovė buvo ir yra įvykdžiusi savo prievoles ir atlikusi visus nuo jos priklausančius veiksmus, susijusius su karÅ¡to vandens apskaitos sutvarkymu. Iki 2012 m. gruodžio 1 d. namo butų (patalpų) savininkams (vartotojams) mokėtinos sumos už Å¡ilumos energijÄ buvo apskaičiuojamos pagal Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, patvirtintÄ Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, bei atsižvelgiant į tai, kad name ne visų butų Å¡ildymui naudojama centralizuotai tiekiama Å¡iluma (atsijungęs 14 butas), taip pat pagal Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintÄ Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodÄ Nr. 5 (nuo 2007 m. lapkričio 1 d.), taikant 0,14 koeficientÄ , nustatant Å¡ilumos namo bendrųjų patalpų Å¡ildymui priskirtÄ kiekį.

Sprendimus dėl taikytino ir galimo realizuoti Å¡ilumos paskirstymo metodo priima patys Å¡ilumos vartotojai, tačiau jokių sprendimų dėl taikomo Å¡ilumos paskirstymo metodo keitimo atsakovė iÅ¡ namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra gavusi. Nuo 2012 m. gruodžio 1 d., įrengus namo Å¡ilumos punkte antrÄ apskaitos prietaisÄ Å¡ildymui, namo butų (patalpų) savininkams mokėtinos sumos už Å¡ilumos energijÄ apskaičiuojamos pagal Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 1, patvirtintÄ Komisijos 2011 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 03-187, atitinkantį pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir jos prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų tipÄ bei įrengtus Å¡ilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus kartu su Å¡ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.

5. Nepriklausomai nuo to, koks apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das buvo taikomas name po 2010 m. gegužės 1 d., ne Å¡ildymo sezono metu susidarantis nepaskirstytas karÅ¡to vandens kiekis nebuvo iÅ¡dalinamas namo gyventojams. Å ildymo sezono metu su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotas Å¡ilumos kiekis priskiriamas Å¡ildymui. IeÅ¡kovas P. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ ir įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti jam priskirtos Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti perskaičiavimÄ nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d., iÅ¡ mokėtinų sumų už jam priskirtos dalies bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo atimant Å¡ilumos kiekį, suvartotÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti.

Nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d. priklausė jam nuosavybės teise. Å iame name visada buvo problemų su dideliu nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekiu. Butuose buvo naudojami karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai, kurie metrologiÅ¡kai nebuvo patikrinti, nors atsakovė tokiÄ pareigÄ turėjo. Gyventojai nebuvo pasirinkę karÅ¡to vandens tiekimo antrojo bÅ«do, o atsakovė tokio pasirinkimo dokumentÄ suklastojo, šį bÅ«dÄ Ä¯raÅ¡ant ranka.

Sutartys dėl karÅ¡to vandens tiekimo nebuvo nutrauktos, todėl atsakovei liko pareiga jas vykdyti, o aplinkybė, kad karÅ¡to vandens tiekėja savo prievolių vykdymui buvo pasitelkusi kitÄ asmenį, situacijos nekeičia. Atsakovė nebuvo sutvarkiusi karÅ¡to vandens apskaitos, todėl neturėjo teisės paskirstyti Å¡ilumos energijÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ P. M. ieÅ¡kinį prašė atmesti. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1516-619/2013 nustatė, kad nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d.

UAB „Vilniaus energija“ nebuvo karÅ¡to vandens tiekėja namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Gyventojų praÅ¡ymu nuo 2011 m. birželio 1 d. atsakovė tapo karÅ¡to vandens tiekėja, nuo to laiko iki 2012 m. lapkričio mėnesio namo 45 butuose atsakovė įrengė metrologiÅ¡kai patikrintus karÅ¡to vandens skaitiklius. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė metrologijos inspekcija ginÄÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovės J. M. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti J. M. priskaičiuotus mokesčius už sunaudotÄ karÅ¡tÄ vandenį nuo 2013 m. kovo 1 d. taikant nustatytÄ suvartoto vandens normÄ pagal faktiÅ¡kai deklaruotÄ gyventojų skaičių bute, esančiame (duomenys neskelbtini); įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisÄ , skirtÄ tiekiamai Å¡ilumos energijai karÅ¡tam vandeniu ruoÅ¡ti apskaityti; kitus ieÅ¡kovės J.

M. ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė; P. M. ieÅ¡kinį atmetė.Teismas pažymėjo, kad sprendimas priimamas tik dėl tų ieÅ¡kovų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės skundai dėl UAB „Vilniaus energija“ darbuotojų veiksmų patvirtina, jog UAB „Vilniaus energija“ dėjo pastangas pakeisti ieÅ¡kovės metrologiÅ¡kai nepatikrintÄ skaitiklį į naujÄ , priklausantį UAB „Vilniaus energija“, tačiau ieÅ¡kovė dėl įvairių priežasčių nesutiko su tokiu pakeitimu.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu atliko jos bute esančio skaitiklio patikrÄ ir patikros rezultatai patvirtino, jog skaitiklis naudojimui buvo ir yra tinkamas, tačiau Å¡i aplinkybė nekeičia fakto, kad 2013 m. vasario mėnesį ieÅ¡kovė naudojo metrologiÅ¡kai nepatikrintÄ skaitiklį ir nesutiko jo Taisyklių nustatyta tvarka pakeisti į karÅ¡to vandens tiekėjo skaitiklį. Taisyklėse nėra nustatyta karÅ¡to vandens tiekėjo pareiga metrologiÅ¡kai patikrinti vartotojams nuosavybės teise priklausančius skaitiklius, todėl ieÅ¡kovė tokį reikalavimÄ kėlė nepagrįstai, be to, nepagrįstas ir ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovę metrologiÅ¡kai patikrinti visuose namo butuose esančius karÅ¡to vandens apskaitos skaitiklius.

Buto skaitiklio keitimas kitu skaitikliu negali bÅ«ti laikomas remontu, kuriam yra reikalingas paprastojo remonto apraÅ¡as. Statybos techninis reglamentas „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (STR 1.07.01:210) nenumato, kad vandens apskaitos prietaisų keitimui bÅ«tų reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas (paprastojo remonto apraÅ¡as), todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pateikti statybÄ leidžiantį dokumentÄ dėl skaitiklio pakeitimo į UAB „Vilniaus energija“ skaitiklį, yra nepagrįstas.

Esamuose daugiabučiuose namuose atsiskaitomieji karÅ¡to vandens skaitikliai įrengiami pagal tipines schemas, kuriose turi bÅ«ti numatyta skaitiklio įrengimo tipinė vieta. Tipines schemas kiekvienoje savivaldybėje parengia atitinkamas karÅ¡to vandens tiekėjas ir suderina su Valstybine energetikos inspekcija. UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. kovo 1 d. suderinta su Valstybine energetikos inspekcija karÅ¡to vandens skaitiklio montavimo bÅ«dų schema atitinka Taisyklių reikalavimus, vandens skaitiklių montavimo bÅ«das yra taikomas atsižvelgiant į skaitiklio keitimo vietos vamzdyno situacijÄ ir yra pakankamas dokumentas, kuriuo vadovaujantis konkrečiame bute keičiamas skaitiklis.

Keičiamas skaitiklis ieškovės J. M. bute yra jos asmeninė nuosavybė, skaitiklis keičiamas į skaitiklį, kuris yra UAB „Vilniaus energija“ nuosavybė. Paaiškinimas, kad skaitiklis yra bendrų inžinierinių tinklų dalis, yra nepagrįstas. Inžinieriniai tinklai, esantys daugiabučio namo bute ir skirti tam butui paslaugų teikimui, nėra priskirti prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų, todėl dėl skaitiklių keitimo butuose namo bendrasavininkių sutikimas nereikalingas.

IeÅ¡kovė nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, remiantis kuriuo ekonominio pagrįstumo skaičiavimas ir kartu karÅ¡to vandens kainų nustatymas bÅ«tų priskirtas karÅ¡to vandens tiekėjui. Nenustatęs, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidė ieÅ¡kovės teises ir nesilaikė Taisyklių nustatytos tvarkos, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nesutiko dėl jos bute esančio skaitiklio pakeitimo, nepagrįstai keldama įvairias sÄ lygas karÅ¡to vandens tiekėjui, todėl nuo 2013 m. kovo 1 d.

UAB „Vilniaus energija“ turėjo teisę skaičiuoti karÅ¡to vandens sunaudojimÄ ieÅ¡kovės bute pagal nustatytas normas. Teismas nurodė, kad 2011 m., atsakovei tapus karÅ¡to vandens tiekėja namui, esančiam (duomenys neskelbtini), su ieÅ¡kove karÅ¡to vandens tiekimo sutartis nebuvo sudaryta. Iki 2013 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovė už sunaudotÄ karÅ¡tÄ vandenį mokėjo pagal skaitiklio parodymus, atsisakius keisti skaitiklį nuo Å¡ios datos jai skaičiuojamas suvartotas karÅ¡tas vanduo pagal normas.

IeÅ¡kovė nebuvo įsipareigojusi, pradedant perskaičiuoti karÅ¡to vandens sunaudojimÄ pagal normas, pateikti atsakovei bute gyvenančių asmenų skaičių, todėl atsakovė, pradėjusi skaičiuoti karÅ¡to vandens suvartojimÄ bute pagal normas, privalėjo įsitikinti, kiek bute gyvena gyventojų, ar kiek gyventojų bute yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vandens kiekio suvartojimo paskaičiavimas pagal ankstesnius ieÅ¡kovės pateiktus duomenis nereiÅ¡kia, kad atsakovė neturi pareigos perskaičiuoti paskaičiuotus mokesčius pagal normÄ , jeigu deklaruotas bute gyvenančiųjų skaičius nesutapo su gyventojų skaičiumi, kuris nurodytas mokėjimo paskaičiavimuose, ir jeigu atsakovė kitomis priemonėmis nenustatė, kad gyventojų gyvena daugiau, negu deklaruota.

Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. atsakovė turi perskaičiuoti mokesčius už patiektÄ karÅ¡tÄ vandenį pagal faktiÅ¡kai bute deklaravusių gyvenamÄ jÄ vietÄ asmenų skaičių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog vandens skaitiklio dėl karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti sunaudojamos Å¡ilumos energijos įrengti nėra techninių galimybių. Atsižvelgdamas į tai, kad skaitiklio įrengimui bÅ«tina pasiruoÅ¡ti, bei kad įgyvendinant įstatymo nuostatas dėl Å¡ilumos Å«kio sutvarkymo atsakovė turi atlikti didelio masto pertvarkymus visame Vilniaus mieste, teismas įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti Å¡ilumos energijos kiekio, skirto karÅ¡tam vandeniui paÅ¡ildyti, sunaudojimo apskaitos prietaisÄ .

Teismas nurodė, kad visi daugiabučio namo inžinieriniai tinklai, skirti namo poreikiams tenkinti, yra bendrojo naudojimo objektai ir jų iÅ¡laikymas priklauso namo patalpų savininkams, kurie privalo atlyginti iÅ¡laidas jų iÅ¡laikymui. ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, nustatant mokesčius už karÅ¡tÄ vandenį, su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotas Å¡ilumos kiekis gali bÅ«ti priskirtas ir iÅ¡dalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ tame name.

Å i įstatymo norma įsigaliojo 2008 m. gegužės 1 d., todėl ieÅ¡kovai perskaičiavimo už nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotÄ Å¡ilumos kiekį galėtų reikalauti tik nuo 2008 m. gegužės 1 d. Teismas sutiko su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡vada, kad Å¡ios normos įgyvendinimui nebuvo priimtas įstatymas, o taip pat ir poįstatyminiai aktai, numatantys konkrečiÄ apskaitos sutvarkymo tvarkÄ bei terminus, o Å¡alies Å¡ilumos Å«kio sutvarkymo darbai negalėjo bÅ«ti atlikti iÅ¡kart dėl darbų planavimo, resursų darbams atlikti panaudojimo ir bendros darbų atlikimo apimties, todėl konstatavo, kad nepaskirstytas Å¡ilumos kiekis karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti negalėjo bÅ«ti perkeltas karÅ¡to vandens tiekėjo sÄ skaitai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. UAB „Vilniaus energija“ nebuvo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), karÅ¡to vandens tiekėja. IeÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai, kad toks tiekimas buvo nutrauktas suklastojus gyventojų susirinkimo protokolÄ , faktinės padėties nekeičia ir nepatvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. birželio 1 d. buvo karÅ¡to vandens tiekėja ieÅ¡kovų butams. Iki 2013 m. rugsėjo 25 d.

UAB „Vilniaus energija“ butams, kurių savininkai sutiko pakeisti skaitiklius, juos įrengė, taigi apskaitÄ sutvarkė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota perskaičiuoti ieÅ¡kovei J. M. priskaičiuotus mokesčius už sunaudotÄ karÅ¡tÄ vandenį nuo 2013 m. kovo 1 d. taikant nustatytÄ suvartotÄ vandens normÄ pagal faktiÅ¡kai deklaruotÄ gyventojų skaičių bute; panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti name apskaitos prietaisÄ , skirtÄ tiekiamos Å¡ilumos energijai karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti apskaitymui, ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ palikti nenagrinėtu; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

M. bylinėjimosi iÅ¡laidas (už apeliacinį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) J. M., bÅ«dama ne tik karÅ¡to vandens, bet ir Å¡ilumos vartotoja, privalo teikti atsakovei informacijÄ /anksčiau pateiktos informacijos pasikeitimus apie bute faktiÅ¡kai gyvenančių arba gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų skaičių. Å i Å¡ilumos vartotojo pareiga numatyta Taisyklių 133.4 punkte. 1995 m. su J. M. sudarytos sutarties 10 punkte nurodyta, kad pasikeitus buto gyventojų skaičiui ieÅ¡kovė per 10 dienų apie tai turi praneÅ¡ti atsakovei.

Vartotojų pareiga per 10 dienų raÅ¡tu informuoti karÅ¡to vandens tiekėjÄ apie bute gyvenančių asmenų skaičiaus pasikeitimÄ ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus yra numatyta ir pagal KarÅ¡to vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų ir Taisyklių reikalavimus parengtoje ir su atitinkančiomis institucijomis suderintoje tipinėje KarÅ¡to vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutartyje, pateikiamoje visiems buitiniams karÅ¡to vandens vartotojams. Taisyklės ir KarÅ¡to vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių bendrosios sÄ lygos nenumato atsakovės pareigos savo iniciatyva rinkti/tikrinti informacijÄ apie vartotojų butuose faktiÅ¡kai gyvenančių asmenų skaičių arba deklaravusių savo gyvenamÄ jÄ vietÄ skaičių, taip pat ir skaičiuojant suvartotÄ karÅ¡to vandens kiekį pagal nustatytÄ normatyvÄ .

Teisės aktai taip pat nenumato karÅ¡to vandens kiekio, apskaičiuoto taikant normatyvÄ , perskaičiavimo vartotojams, nedeklaravusiems karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenų, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Taisyklių 179.5 punkte. AnalogiÅ¡kai neturi ir negali bÅ«ti perskaičiuojamas karÅ¡to vandens kiekis, kurie nevykdo savo pareigų. KarÅ¡to vandens tiekėjas, vykdydamas Taisyklių 187 punkto nuostatÄ , turi skaičiuoti karÅ¡to vandens kiekį pagal jam paties vartotojo pateiktus duomenis. Atsakovė pradėjo ieÅ¡kovei J.

M. skaičiuoti karÅ¡to vandens kiekį pagal normatyvÄ , turėdama informacijÄ apie jos bute gyvenančiųjų skaičių, kuris pačios ieÅ¡kovės buvo nurodytas sutartyje. Atsakovė neturėjo papildomai tikrinti Å¡ios informacijos, nes kiekvienÄ mėnesį (taip pat ir iki 2013 m. kovo 1 d., kai buvo pradėtas skaičiavimas pagal normatyvÄ ) J. M. buvo pateikiamos sÄ skaitos, kuriose buvo aiÅ¡kiai nurodytas bute gyvenančių asmenų skaičius, tačiau iki 2014 m. kovo 3 d. nebuvo gauta jokių ieÅ¡kovės praneÅ¡imų apie Å¡ių duomenų pakeitimus arba pretenzijų dėl Å¡ių duomenų netikslumo, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jos turima informacija apie bute gyvenančių skaičių yra pasikeitusi/ neteisinga ir reikia atskirai kreiptis i ieÅ¡kovę, praÅ¡ant pateikti patikslintÄ informacijÄ .

             2) Nei ieÅ¡kovai, nei tretieji asmenys neginčijo fakto, kad namo Å¡ilumos punkte įrengtas dvilaipsnis karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginys, o taip pat įrengtas ir papildomas įvadinis Å¡ildymo Å¡ilumos skaitiklis. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai neanalizavo Taisyklių 48.4 punkte aiÅ¡kiai numatytos situacijos, kuomet dėl dvilaipsnių karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginių karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo Å¡ilumos skaitiklių įrengimas yra techniÅ¡kai neįmanomas, buvo padaryta neteisinga iÅ¡vada, kad atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog nėra techninių galimybių įrengti antrÄ Å¡ilumos skaitiklį Å¡ilumos kiekiui karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti apskaičiuoti.

Apskaitos prietaisÄ , skirtÄ tiekiamos Å¡ilumos energijos karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti apskaitymui, galima įrengti tik rekonstravus namo Å¡ilumos punktÄ , tačiau toks Å¡ilumos punkto įrengimas neatitiktų Å ilumos tiekimo tinklų ir Å¡ilumos punktų įrengimo taisyklių 196.1 punkto nuostatų. Sprendimo dalis, kurioje atsakovė įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti name atskirÄ apskaitos prietaisÄ , skirtÄ tiekiamos Å¡ilumos energijos karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti apskaitymui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 daliai, ŠŪĮ 2 straipsnio 38 daliai ir 24 straipsniui, Taisyklių 48.4, 78 punktų, Å ilumos tiekimo tinklų ir Å¡ilumos punktų įrengimo taisyklų 196 punkto nuostatoms, ir objektyviai atsakovės negali bÅ«ti įvykdyta.

Sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigojama įrengti papildomÄ skaitiklį, taip pat iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ir pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad ginčas nagrinėjamas tos apimties, kokios jis buvo nagrinėjamas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje, kadangi minėtas klausimas Komisijos nebuvo nagrinėjamas.                          IeÅ¡kovai J. M. ir P. M. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; atsisakyti priimti UAB „Vilniaus energija“ su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus; priimti apeliantės J.

M. pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Atsakovė pati vengė (ir iki Å¡iol vengia) įrengti ieÅ¡kovės bute atsakovei nuosavybės teise priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis karÅ¡to vandens skaitiklis bute yra įrengtas, metrologiÅ¡kai patikrintas ir ieÅ¡kovė moka už karÅ¡tÄ vandenį pagal jo rodmenis, atsakovei ir toliau atsisakant įrengti savo skaitiklį.

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, atsisakant įrengti skaitiklį, ieÅ¡kovei negalėjo atsirasti jokių sutartinių prievolių praneÅ¡inėti atsakovei, kiek žmonių gyvena ieÅ¡kovės bute. Atsakovė yra duomenų tvarkytoja, todėl duomenis dėl bute gyvenančių žmonių skaičiaus galėjo gauti iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės.             2) Å ilumos energijos, skirtos karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir Å¡ildymui, perskaičiavimas pagal teismo sprendimÄ neturės įtakos kitiems namo butų savininkams, nes ieÅ¡kinio reikalavimas apsiriboja tik reikalavimu atlikti Å¡ilumos energijos, skirtos karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir Å¡ildymui, perskaičiavimÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu.             4) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) draudžia apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymus ir jais remtis, jeigu tokie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Kadangi atsakovė jau yra atsisakiusi pateikti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, ji neturi jokio teisinio pagrindo pateikti juos apeliacinės instancijos teismui ir juos panaudoti savo apeliaciniam skundui pagrįsti. Be to, atsakovės pateikti dokumentai niekaip neįrodo, kad Å¡ilumos kiekio apskaitos prietaisas negali bÅ«ti įrengtas prieÅ¡ais namo karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginį.              IeÅ¡kovai J. M. ir P. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius patenkinti visiÅ¡kai arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Jeigu teismas tam tikrus ieÅ¡kovų reikalavimus laikė nenagrinėtinais teisme, jis privalėjo atsisakyti juos priimti ne baigęs nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, bet prieÅ¡ pradėdamas jÄ nagrinėti. Teismas sprendime pasisakė tik dėl dalies ieÅ¡kovų reikalavimų, tačiau atsisakė nagrinėti likusius reikalavimus, o tai yra absoliutus sprendimu negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , nes bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

             2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė tapo karšto vandens tiekėja ieškovo name tik nuo 2011 m. gegužės 30 d., nes iš tiesų gyventojai niekada nebuvo pasirinkę antrojo karšto vandens ruošimo būdo.             3) Nei ieškovė, nei kiti (duomenys neskelbtini) namo butų bendrasavininkiai, 2012-2013 m. rašę skundus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai, neatsisakinėjo įrengti tiekėjui nuosavybės teise priklausančių skaitiklių, taip pat nereikalavo pateikti ekonominio pagrindimo dėl tiekėjui priklausančių skaitiklių naudos vartotojams.

IeÅ¡kovė ir kiti bendrasavininkiai norėjo, kad atsakovė pateiktų ekonominį pagrindimÄ dėl konkretaus tipo skaitiklių su nuotolinių valdymu, nurodydami, kad Å¡ie skaitikliai ir jų patikra kainuoja gerokai brangiau negu mechaninių. Å ioje byloje atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius pasvarstymus, kad karÅ¡to vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema įrengimas yra ekonomiÅ¡kai pagrįstas ir nedidina karÅ¡to vandens kainos vartotojams.             4) Atsakovės pateiktoje schemoje nėra numatyta vietos ieÅ¡kovės skaitikliui.

Jokios schemos, kurioje būtų numatytas įrengiamas tiekėjo skaitiklis ir vartotojo esamas skaitiklis, atsakovė nepateikė, todėl neįrodė, kad teisėtai siekė įrengti skaitiklius. Ieškovės byloje pateikti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad ne ieškovė, bet atsakovė nenori, kad ieškovės bute būtų įrengtas tiekėjui nuosavybės teise priklausantis skaitiklis. Iš tiesų atsakovė siekia ne įrengti bute savo skaitiklį, bet pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį skaitiklį.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad skaitiklį ruoÅ¡iasi įrengti pagal suderintÄ projektÄ arba tipinę schemÄ , nors Taisyklių 173 punktas nustato, kad karÅ¡to vandens skaitiklių prijungimo schema ir karÅ¡to vandens apskaitos mazgo schema bei jo įrengimo vieta turi bÅ«ti numatyta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus suderintame projekte, esamuose daugiabučiuose namuose atsiskaitomieji buitiniai karÅ¡to vandens skaitikliai įrengiami pagal tipines schemas, kuriose turi bÅ«ti numatyta skaitiklio įrengimo tipinė vieta.

             5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nesiremdamas jokia teisės norma nusprendė, kad atsakovės suraÅ¡ytas pažeidimų nustatymo aktas yra teisėtas. Motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taisyklėse numatyta komisija apskritai nebuvo sudaryta, o aktas buvo suraÅ¡ytas vartotojui nedalyvaujant. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės galimai suklastotais dokumentais (2013 m. vasario 27 d. aktu ir gyventojų raÅ¡tu dėl karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«do) kaip atsakovės teisumÄ tvirtinančiais visaverčiais įrodymais.

Teismas nepagrįstai atsisakė tirti ieÅ¡kovų nurodytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes dėl atsakovės galimai vykdomos nesÄ Å¾iningos apskaitos, kurios buvimÄ netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, jog atsakovė nevykdė teismo pavedimo pateikti visus apskaitos duomenis, o pateikė tik jų fragmentus.             6) Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė turi perskaičiuoti ieÅ¡kovės mokėjimus pagal faktinį bute gyvenusių žmonių skaičių (mažesnį negu tas, kurį taikė atsakovė), tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė visÄ tÄ laikotarpį mokėjo pagal ieÅ¡kovės suvartotÄ faktinį vandens kiekį, ir kad atsakovės reikalaujamos sumos nesutampa su ieÅ¡kovės mokamomis.

Teismas privalėjo paskaičiuoti, kaip tas perskaičiavimas paveiks kitus vartotojus name – ar sumažinus sumas ieÅ¡kovei, atsakovė neteisėtai nepriskaičiuos tų sumų kitiems vartotojams, taip padarydama jiems žalos. Teismas taip pat apskritai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalavimo perskaičiuoti jai neteisėtai priskaičiuotÄ mokėjimÄ už 10 m3 karÅ¡to vandens, kuriuos atsakovė savavaliÅ¡kai prirašė prie ieÅ¡kovės sÄ skaitos.             7) Atsakovė netinkamai skirsto Å¡ilumos energijÄ , pažeisdama namo butų ir kitų patalpų savininkų prievolės mokėti už bendro naudojimo objektų Å¡ildymÄ proporcingumo principÄ , nes dalis asmeninio naudojimo patalpų (sandėliukai) apskritai nėra įtraukti į Å¡ilumos paskirstymo skaičiavimÄ , nors į bylÄ pateiktu Komisijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmeninio naudojimo sandėliukams turi bÅ«ti priskiriamas Å¡ilumos kiekis, kadangi tai nėra bendro naudojimo patalpos.

                          Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamo ginčo ribas, nurodydamas, kad sprendimas priimamas tik dėl tų apeliantų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti Komisijai, kaip institucijai, nagrinėjusiai ginÄÄ privaloma ikiteismine tvarka.

Faktinių aplinkybių bei argumentų, neturinčių ryÅ¡io su Komisijos privaloma ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėtais ginčais, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neturėjo/negalėjo nagrinėti.             2) Apeliantai apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl neva neteisėto ir atsakovės „suklastoto“ namo gyventojų 2010 m. kovo 26 d. praÅ¡ymo nekeisti antrojo apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do, pagal kurį gyventojai iÅ¡ Å¡ilumos tiekėjo perka tik Å¡ilumÄ karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti, o geriamasis vanduo karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti perkamas iÅ¡ geriamojo vandens tiekėjo.

Minėtas klausimas apskritai nebuvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka. Be to, nagrinėjant bylÄ nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie galėtų patvirtinti apeliantų argumentus dėl gyventojų sprendimo neatitikimo CK 4.85 str. normoms bei jo „suklastojimo“.             3) Komisija dar 2009-2010 m. atlikusi skaičiavimus nustatė, kad Vilniuje, nesant nuotolinio duomenų nustatymo ir perdavimo sistemos, karÅ¡to vandens pastovioji dedamoji bÅ«tų du kartus didesnė, nei su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema.

Konkrečiai atsakovės atveju Komisija, tvirtindama karÅ¡to vandens kainas, yra nustačiusi, kad nuotolinio duomenų nustatymo ir perdavimo sistemos įrengimo bei aptarnavimo sÄ naudos yra pagrįstos ir įskaičiuotinos į karÅ¡to vandens kainÄ . Atsakovė 2013 m. liepos 17 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę dėl karÅ¡to vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo funkcija ekonominio pagrįstumo, taip pat nurodydama ir vieÅ¡ai skelbiamus Komisijos sprendimus tuo klausimu. Atsakovės įrengti karÅ¡to vandens skaitikliai atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir įraÅ¡yti į Lietuvos matavimo priemonių registrÄ .

Nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra normos, nustatančios atsakovės prievolę prieÅ¡ pradedant įrenginėti karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema teikti vartotojui vienokius ar kitokius valstybės įgaliotų institucijų nustatytų kainų ar suderintų veiksmų ekonominius pagrindimus.             4) Atsakovė ne kartÄ siÅ«lė vartotojams nuosavybės teise priklausančių karÅ¡to vandens skaitiklių metrologinės patikros atlygintinas paslaugas iki naujų, karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančių, karÅ¡to vandens skaitiklių vartotojų butuose įrengimo.

Atsakovė dar 2009 m. kelis kartus siÅ«lė Vilniaus miesto buitiniams karÅ¡to vandens vartotojams, nepasirinkusiems antrojo apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do, perduoti (parduoti) atsakovei, kaip pradedančiai veiklÄ karÅ¡to vandens tiekėjai, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, tačiau iÅ¡ namo gyventojų (tarp jų ir ieÅ¡kovės) sutikimų tokiam skaitiklių nuosavybės perleidimui ar net dokumentų, patvirtinančių, kad vartotojams priklausantys skaitikliai atitinka keliamus pardavimui reikalavimus, nebuvo gauta. 2013 m. vasario 27 d.

Pažeidimų nustatymo akto suraÅ¡ymo momentu ieÅ¡kovei priklausantis karÅ¡to vandens skaitiklis buvo su pasibaigusia metrologine patikra, todėl pagal Taisyklių 183 punktÄ atsakovė turėjo nuimti ieÅ¡kovei priklausantį skaitiklį, grÄ Å¾inti jį ieÅ¡kovei, o vietoje ieÅ¡kovei priklausančio skaitiklio įrengti atsakovei priklausantį skaitiklį pagal Tipinę schemÄ . Apeliantės argumentai, kad atsakovės pateiktoje Tipinėje schemoje nėra „ieÅ¡kovės skaitikliui numatytos vietos“ yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja Taisyklių 183 punktui.             5) 2013 m. vasario 27 d. ieÅ¡kovė atsisakė leisti atvykusiems atsakovės atstovams įrengti jos bute atsakovei priklausantį skaitiklį teisės aktų nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovės nesutikimas įrengti atsakovei priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį yra nepagrįstas, todėl nuo 2013 m. kovo 1 d. atsakovė turėjo teisę pradėti skaičiuoti karÅ¡to vandens sunaudojimÄ bute pagal nustatytas normas, o ne pagal bute įrengto ieÅ¡kovei priklausančio karÅ¡to vandens skaitiklio rodmenis, kuriuos deklaravo ieÅ¡kovė. Atsakovė 2013 m. liepos 17 d. raÅ¡tu paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei ir dėl mokesčių už 10 m3 karÅ¡to vandens, ir dėl ieÅ¡kovės pretenzijos dėl neteisingo mokėjimų už karÅ¡tÄ vandenį apskaičiavimo nepagrįstumo, nes Å¡ie mokesčiai buvo apskaičiuoti pagal ieÅ¡kovės deklaruotus rodmenis, jie nebuvo perskaičiuoti.

Nuo 2013 m. kovo 1 d. mokesčiai už karÅ¡tÄ vandenį ieÅ¡kovei skaičiuojami ne pagal jos skaitiklio deklaruotus parodymus, o už karÅ¡to vandens kiekį, apskaičiuotÄ taikant normatyvÄ .             6) IÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro duomenų) matyti, kad namo rÅ«sio sandėliukai nėra namo butų savininkų asmeninė nuosavybė, o yra bendro naudojimo patalpos, kurios neįskaičiuojamos į buto plotÄ , todėl ieÅ¡kovės siÅ«lomas jų plotų vertinimas prieÅ¡tarauja ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytai Å¡ilumos paskirstymo tvarkai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų Ieškovai apeliaciniu skundu be kita ko nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų ieškovų reikalavimų ir bylos neišnagrinėtų reikalavimų dalyje negalima išskirti. Ieškovai taip pat nurodo, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

IÅ¡ ginčijamo pirmosios instancijos teismo turinio matyti, kad teismas juo analizavo visus ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniuose pareikÅ¡tus reikalavimus, sprendimo rezoliucine dalimi iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės J. M. ieÅ¡kinį ir atmesdamas ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį. Sprendimo rezoliucine dalimi, kuri ir nurodo teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ , nenuspręsta kuriuos nors iÅ¡ byloje pareikÅ¡tų reikalavimų palikti nenagrinėtus. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai taip pat aiÅ¡kiai neidentifikuoja, kuriuos iÅ¡ jų ieÅ¡kiniuose suformuluotų reikalavimų pirmosios instancijos teismas neva paliko nenagrinėtus, ir nepagrindžia, kodėl Å¡ie, neva teismo nenagrinėti, reikalavimai pagal savo pobÅ«dį negali bÅ«ti nagrinėjami atskirai.

Esant tokioms aplinkybėms sutikti su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas nepasisakydamas dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų nėra pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovai, teismas gali, esant tam įstatyme numatytoms sÄ lygoms, dalį ieÅ¡kinio reikalavimų palikti nenagrinėtais ne tik ieÅ¡kinio priėmimo, bet ir vėlesnėse proceso stadijose, įskaitant apeliacinį bei kasacinį procesus (CPK 258 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ä®statymas taip pat nedraudžia teismui šį klausimÄ iÅ¡spręsti ne atskira nutartimi, o teismo sprendimu. Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nei ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, nei ieÅ¡kovų apeliacinio skundo turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad procesinis sprendimas palikti dalį ieÅ¡kinio reikalavimų nenagrinėtais apskritai buvo priimtas, kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl procesinių prielaidų tokio procesinio sprendimo priėmimui buvimo ar nebuvimo. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių argumentÄ .

Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.).

Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodytos esminės kilusio ginčo aplinkybės (pagal ieškiniuose suformuluotus reikalavimus), pateiktas teisinis šių aplinkybių įvertinimas. Tai, kad, ieškovų vertinimu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai išsamus, ir juo labiau tai, kad ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, nesudaro absoliutaus ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindo. Kitų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

Dėl mokesčių už karÅ¡tÄ vandenį skaičiavimo pagal normatyvus CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos iÅ¡teklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu bÅ«du, t.y. abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatymus pagrindinis bÅ«das vartotojo sunaudotam energijos kiekiui (taip pat ir sunaudoto karÅ¡to vandens kiekiui) nustatyti yra faktiÅ¡kai sunaudotas energijos kiekis pagal apskaitos prietaisų rodmenis.

Galimybė skaičiuoti suvartojamo karÅ¡to vandens kiekį pagal normatyvus teisės aktuose numatyta tam, kad sureguliuoti situacijÄ , kai dėl kokių nors objektyvių priežasčių tiekėjas neturi realių duomenų, koks yra suvartotas karÅ¡to vandens kiekis (pavyzdžiui, vartotojas nedeklaruoja suvartoto karÅ¡to vandens kiekio) arba kai tie duomenys nepatikimi (pavyzdžiui, gauti pagal metrologiÅ¡kai nepatikrintÄ skaitiklį). Kitoks teisės aktuose numatytos galimybės suvartotÄ karÅ¡to vandens kiekį skaičiuoti pagal normatyvus taikymas prieÅ¡tarautų pačiai Å¡ilumos (energijos) pirkimo - pardavimo sutarties esmei, t.y. kad pagal sutartį tiekėjas įsipareigoja tiekti energijÄ (byloje nagrinėjamu atveju karÅ¡tÄ vandenį), o vartotojas - sumokėti už patiektÄ energijÄ (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

Toks sutarties turinio apibrėžimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apmokama turi bÅ«ti už faktiÅ¡kai patiektÄ energijÄ , o nukrypimas nuo tokio apmokestinimo galimas tik esant tam teisėtam pagrindui ir laikinai, t.y. kol iÅ¡nyks atitinkamos tokį skaičiavimÄ pateisinančios priežastys. Pagrindas nukrypti nuo principo, kad apmokama turi bÅ«ti tik už faktiÅ¡kai patiektÄ energijÄ , negali bÅ«ti taikomas formaliai. PrieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti pažeista energijos tiekėjo ir vartotojo teisių ir pareigų pusiausvyra bei vartotojo teisės ir interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1213/2014).

Kilusio ginčo metu galiojusios Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 186 punktas numatė atvejus, kai suvartoto karÅ¡to vandens kiekis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du (pagal normatyvus). Vienu iÅ¡ tokių atvejų numatyta butų ir kitų patalpų savininkų kaltė pažeidus Taisyklių 185 punkte nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju, skaičiuojant karÅ¡to vandens suvartojimÄ pagal normas, žmonių skaičius nustatomas pagal faktiÅ¡kai gyvenančiųjų skaičių. Nepavykus jo nustatyti, skaičiuojama pagal deklaravusių gyvenamÄ jÄ vietÄ gyventojų skaičių (Taisyklių 186.3, 187 punktai).

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytos normos, nors galimai susijusios su neigiamomis pasekmėmis vartotojui, nėra sankcija - jos, kaip jau minėta, skirtos sureguliuoti situacijÄ , kai karÅ¡to vandens tiekėjas negali nustatyti karÅ¡to vandens suvartojimo pagal apskaitos prietaisų rodmenis dėl kitos energijos tiekimo sutarties Å¡alies netinkamo prievolių vykdymo. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nesant specialaus reglamentavimo, tiems atvejams, kai tiekėjas siekia pakeisti skaitiklius, teisės aktų normos, reglamentuojančios teikėjo teisę patekti į vartotojo patalpas taikytinos pagal analogijÄ , kadangi situacija, kai vartotojas įsileidžia karÅ¡to vandens tiekėjo atstovus į butÄ , tačiau neleidžia įrengti/pakeisti karÅ¡to vandens skaitiklių, visiÅ¡kai atitinka situacijÄ , kai vartotojas apskritai neįsileidžia karÅ¡to vandens tiekėjo atstovų į butÄ .

Tokiems atvejams netaikant metodikos, susidarytų situacija, užkertanti keliÄ teisėtiems atsakovo veiksmams, įrengiant naujus karÅ¡to vandens skaitiklius, atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1191/2014). Taigi, nors apeliantė J. M. teigia, kad ji nėra atsisakiusi įsileisti atsakovės atstovų į jai priklausantį butÄ , Å¡i aplinkybė pati savaime nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kadangi byloje nustatyta, kad atsakovė neleido jai priklausančiame bute įrengti atsakovei priklausančio karÅ¡to vandens skaitiklio.

Būtent ši aplinkybė konstatuota ir apeliantei 2013 m. vasario 27 d. surašytame Pažeidimų nustatymo akte (b.l. 43, t. I), kurio pagrindu karšto vandens suvartojimas apeliantei buvo skaičiuojamas pagal normatyvus. Pagal CK 6.206 straipsnio nuostatas, viena sutarties šalis negali remtis kitos sutarties šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Atsižvelgiant į tai turi būti vertinama, ar atsakovės veiksmai, siekiant pakeisti apeliantės bute karšto vandens skaitiklį, atitiko teisės aktų reikalavimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių be kita ko yra kilęs ginčas dėl atsakovei priklausančio karšto vandens skaitiklio įrengimo vietos. Apeliantė nurodo, kad neprieštaravo atsakovei priklausančio karšto vandens skaitiklio įrengimui, tačiau nesutiko, kad šis skaitiklis būtų įrengtas vietoje jai nuosavybės teise priklausančio skaitiklio. Atsakovė tuo tarpu teigia, kad pagal Taisyklių 183 punkto nuostatas apeliantei priklausantis karšto vandens skaitiklis privalėjo būti nuimtas.

Kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kartu atmesdama prieÅ¡ingus atsakovės argumentus, kad Taisyklių nuostatos nedraudžia vartotojui, atsisakiusiam perduoti (parduoti) karÅ¡to vandens skaitiklį karÅ¡to vandens tiekėjui, šį skaitiklį pasilikti (jo nenuimti). Pagal Taisyklių 183 punktÄ , vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karÅ¡to vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karÅ¡to vandens tiekėjas privalo įrengti savo karÅ¡to vandens skaitiklį prieÅ¡ vartotojo karÅ¡to vandens skaitiklį, karÅ¡to vandens tiekėjui priimtinoje vietoje.

Taisyklių 183 punkto nuostata „keičiant vartotojui priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grÄ Å¾inamas vartotojui“, kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti (įgalinanti) karÅ¡to vandens tiekėjÄ visais atvejais demontuoti tokį skaitiklį, net ir nesant tam vartotojo sutikimo. Å i nuostata tik paaiÅ¡kina, kad vartotojui priklausantis karÅ¡to vandens skaitiklis, jei jis demontuojamas, yra grÄ Å¾inamas vartotojui, kaip jo nuosavybės objektas.

Bet kokiu atveju (įrengus tik karÅ¡to vandens tiekėjui priklausantį skaitiklį ar palikus abu skaitiklius), atsiskaitymas už karÅ¡tÄ vandenį toliau turi bÅ«ti vykdomas pagal karÅ¡to vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenis (Taisyklių 183 punktas). Vartotojui priklausantis karÅ¡to vandens skaitiklis, įrengus karÅ¡to vandens tiekėjo skaitiklį, nebėra atsiskaitomasis prietaisas. Taisyklės nenumato galimybės atsiskaitymus už karÅ¡tÄ vandenį toliau vykdyti pagal vartotojui nuosavybės teise priklausantį skaitiklį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga, tiek Taisyklių 183 punkto nuostata, reikalaujanti įrengti tiekėjui priklausantį karšto vandens skaitiklį „ karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje“ lemia tai, kad ši tiekėjo pareiga negali būti suabsoliutinama tais atvejais, kai tiekėjo karšto vandens skaitiklio greta vartotojo karšto vandens skaitiklio įrengti techniškai neįmanoma, arba tai reikalauja tam tikrų sistemos pertvarkymų, kurių vartotojas nesutinka dengti savo lėšomis.

Pagal teisės aktų nuostatas vartotojas privalo sudaryti galimybę karÅ¡to vandens tiekėjui įvykdyti jam teisės aktais nustatytÄ pareigÄ Ä¯rengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus. Å i galimybė privalo bÅ«ti reali ir nesiejama su papildomomis karÅ¡to vandens tiekėjo iÅ¡laidomis, sÄ lygotomis vartotojo pageidavimo greta atsiskaitomojo apskaitos prietaiso pasilikti kontrolinį, vartotojui priklausantį, skaitiklį. Tačiau, tuo atveju, jei techninės galimybės leidžia įrengti tiekėjo karÅ¡to vandens skaitiklį prieÅ¡ vartotojo karÅ¡to vandens skaitiklį, kaip tai nustatyta Taisyklių 183 punkte, be papildomų sÄ naudų, arba vartotojui sutinkant Å¡ias sÄ naudas padengti, karto vandens tiekėjas neturi teisės reikalauti, kad jam priklausantis karÅ¡to vandens skaitiklis bÅ«tų įrengtas bÅ«tent vartotojo karÅ¡to vandens skaitiklio vietoje.

Pagal ŠŪĮ 28 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų techninę bÅ«klę, atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus. ŠŪĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡ilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamÄ techninę bÅ«klę, nustatytÄ matavimų tikslumÄ ir organizuoja patikrÄ . Pagal Taisyklių 8 punktÄ , karÅ¡to vandens skaitiklis – vartotojo sunaudoto karÅ¡to vandens kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su karÅ¡to vandens tiekėju už sunaudotÄ karÅ¡tÄ vandenį.

Kadangi, kaip jau minėta, karÅ¡to vandens tiekėjui įrengus vartotojo bute jam priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį, atsiskaitymas už karÅ¡tÄ vandenį toliau turi bÅ«ti vykdomas pagal karÅ¡to vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenis, darytina iÅ¡vada, kad karÅ¡to vandens tiekėjas, įrengęs vartotojo bute jam priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį, nebeturi pareigos (nesant dėl to atskiro susitarimo su vartotoju) toliau vykdyti vartotojui nuosavybės teise priklausančio skaitiklio (jei toks paliekamas) patikros ir jo techninės bÅ«klės užtikrinimo.

Vartotojams nuosavybės teise priklausančių karÅ¡to vandens skaitiklių priežiÅ«ros pareiga karÅ¡to vandens tiekėjui tenka tol, kol tokie prietaisai gali bÅ«ti naudojami kaip atsiskaitomieji. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės aktų nuostatas, sutiktina su atsakovės argumentu, kad apeliantė, be teisėto pagrindo nesudarydama atsakovei galimybės jai priklausančiame bute įrengti tiekėjui priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį, negali remtis tuo, kad atsakovė neva nevykdo jai tenkančios pareigos atlikti apeliantei priklausančio skaitiklio patikrÄ , siekdama ir toliau atlikti atsiskaitymus pagal jai nuosavybės teise priklausantį skaitiklį. Apeliantės teigimu, atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute nėra techninės galimybės įrengti atsakovei priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį prieÅ¡ais apeliantei nuosavybės teise priklausantį skaitiklį.

Apeliantė taip pat teikia apeliacinės instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ji ne tik nesudarė kliūčių atsakovei įrengti jos bute karÅ¡to vandens skaitiklį, tačiau ir pati kreipėsi į atsakovę, skatindama tai padaryti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai apima ne ginčo laikotarpį, o 2015 metus, todėl neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant 2013 m. vasario 27 d. Pažeidimų nustatymo akto suraÅ¡ymo teisėtumÄ .

Be to, apeliantė tik Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu ėmė teigti, kad kliūčių įrengti atsakovei priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį prieÅ¡ais apeliantei nuosavybės teise priklausantį skaitiklį nėra. Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo laikotarpiu pati apeliantė teigė, kad toks skaitiklio įrengimas fiziÅ¡kai neįmanomas nepertvarkius jos bute esančių vamzdynų, kuriuos, apeliantės teigimu, savo sÄ skaita privalo atlikti atsakovė (b.l. 9, 33, t.

I), tokios pat aplinkybės nurodytos ir teismui pateiktame ieÅ¡kinyje. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovei atlikti vamzdynų pertvarkymus atsakovės sÄ skaita nėra pagrįstas, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė atsisakė leisti atsakovei įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį karÅ¡to vandens skaitiklį jai nuosavybės teise priklausančiame bute nepagrįstai, ir kad atsakovė turėjo teisę tokiu atveju skaičiuoti apeliantei karÅ¡to vandens suvartojimÄ pagal normatyvus.

Apeliantė taip pat teigia, kad 2013 m. vasario 27 d. Pažeidimų nustatymo aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir kad dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , neturėjo pagrindo Å¡iuo aktu vadovautis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ pagrindas karÅ¡to vandens tiekėjui patalpų savininkų suvartotÄ karÅ¡to vandens kiekį nustatyti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytÄ metodikÄ yra patalpų savininko pareigų pagal ŠŪĮ ir Taisykles nevykdymas, o komisijos pagal Taisykles suraÅ¡ytas Pažeidimų nustatymo aktas yra tik teisės aktų nustatyta tvarka suraÅ¡ytas Taisyklių pažeidimo faktÄ patvirtinantis (įforminantis) dokumentas, t.y. pažeidimÄ patvirtinantis įrodymas (Žr. pvz.:

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-136-516/2015). Byloje neginčijamai nustačius Taisyklių pažeidimo faktÄ , formalÅ«s Pažeidimų nustatymo akto trÅ«kumai savaime nebÅ«tų pakankamas pagrindas teismui konstatuoti atsakovės veiksmų, skaičiuojant apeliantei mokėjimus už karÅ¡tÄ vandenį pagal normatyvus, neteisėtumÄ . Kita vertus, kolegija nesutinka ir su apeliantės teiginiais dėl nurodyto akto trÅ«kumų. Apeliantė neneigia, kad 2013 m. vasario 27 d. dalyvavo pokalbyje su atsakovės ir Valstybinės energetikos inspekcijos bei savivaldybės atstovais, taip pat iÅ¡ esmės neneigia, kad nesutiko keisti esamo karÅ¡to vandens skaitiklio į atsakovei priklausantį (b.l. 92-93, t.

VI). Tai, kad apeliantė nesutiko to padaryti, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas J. B. (b.l. 154, t. IV). Esant tokiai nustatytai aplinkybei, apeliantės argumentai, kad komisija nebandė įeiti į jai priklausantį butÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės. Argumentus, kad neva nebuvo tinkamai informuota apie skaitiklio keitimo laikÄ , kaip to reikalauja Taisyklių nuostatos, apeliantė iÅ¡dėstė tik apeliaciniame skunde, todėl kolegija dėl Å¡ių argumentų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančio atsakovės 2013 m. sausio 21 d. rašto (b.l. 128-129, t. I) matyti, kad Valstybinės energetikos inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai dalyvauti komisijoje buvo kviečiami dėl to, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prižiūrėtojas ir valdytojas nereagavo į atsakovės kvietimus dalyvauti komisijose, kaip to reikalauja Taisyklių 236 punktas. Pažymėtina, kad Valstybinės energetikos inspekcijos atstovo dalyvavimas tokioje komisijoje yra galimas pagal Taisyklių 236 punkto nuostatas (esant valdytojo, prižiūrėtojo ar karšto vandens tiekėjo atstovų reikalavimui).

Tai, kad apeliantės ginčijamÄ aktÄ be Inspekcijos ir karÅ¡to vandens tiekėjo atstovų pasirašė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas, kurio dalyvavimo komisijoje Taisyklės nenumato, nedaro Å¡io akto negaliojančiu. Pagal Taisyklių 237 punktÄ , vartotojo arba jo įgalioto atstovo atsisakymas pasiraÅ¡yti pažeidimo faktÄ patvirtinančius dokumentus neatleidžia vartotojo nuo atsakomybės, t.y. ta aplinkybė, kad apeliantė ginčijamo akto nepasirašė, neturi įtakos Å¡io akto galiojimui.

Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ji įpareigota perskaičiuoti J. M. priskaičiuotus mokesčius už sunaudotÄ karÅ¡tÄ vandenį nuo 2013 m. kovo 1 d. taikant nustatytÄ suvartoto vandens normÄ pagal faktiÅ¡kai deklaruotÄ gyventojų skaičių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), teigdama, kad pati J. M. nevykdė jai teisės aktuose ir sutartyje numatytos pareigos informuoti atsakovę apie bute gyvenančių asmenų skaičiaus pasikeitimÄ .

Kolegija su Å¡iais atsakovės argumentais nesutinka. Nors atsakovė remiasi J. M. 1995 m. kovo 7 d. su Vilniaus Å¡ilumos tinklais sudaryta Atsiskaitymo už butų Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį sutartimi (b.l. 242, t. I), pačios atsakovės teigimu, ji karÅ¡to vandens tiekėjo veiklÄ name, kuriame yra ieÅ¡kovei priklausantis butas, pradėjo 2011 m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, ir atsakovė to neginčija, kad su ieÅ¡kove karÅ¡to vandens tiekimo sutartis, atsakovei tapus karÅ¡to vandens tiekėja, nebuvo sudaryta, o iki 2013 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovė už sunaudotÄ karÅ¡tÄ vandenį mokėjo pagal skaitiklio parodymus.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad atsakovė, elgdamasi apdairiai ir rÅ«pestingai bei laikydamasi Å¡alių bendradarbiavimo pareigos, privalėjo imtis veiksmų siekdama nustatyti faktiÅ¡kai ginčo bute gyvenančių (čia gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių) asmenų skaičių prieÅ¡ pradėdama mokesčius ieÅ¡kovei skaičiuoti pagal normatyvus. Nors atsakovė teigia, kad tokių duomenų patikra vieÅ¡uosiuose registruose yra mokama paslauga, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokius duomenis atsakovė bÅ«tų siekusi sužinoti iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės. Kita vertus, kaip jau minėta, suvartoto karÅ¡to vandens kiekio skaičiavimas pagal normatyvus nėra sankcija vartotojui, o tik suvartoto karÅ¡to vandens kiekio skaičiavimo bÅ«das, taikomas nesant galimybės suvartotÄ karÅ¡to vandens kiekį apskaičiuoti pagal apskaitos prietaisų rodmenis.

Å is skaičiavimo bÅ«das remiasi tam tikromis suvartojimo normomis, taikomomis asmeniui, todėl nustačius, kad atitinkamu laikotarpiu vartotojų skaičius konkrečiame bute buvo mažesnis, faktiÅ¡kai bute negyvenantiems (jame nedeklaruotiems) asmenims priskaičiuotas mokestis laikytinas permoka už karÅ¡tÄ vandenį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota atlikti atitinkamÄ perskaičiavimÄ , kolegijos pripažįstama teisėta ir pagrįsta. Dėl karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimo ekonominio pagrindimo ReikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę pateikti ekonominį pagrindimÄ , kad naujo tipo karÅ¡to vandens skaitikliai su nuotoline duomenų perdavimo funkcija nedidins karÅ¡to vandens kainos, lyginant su mechaninių karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimu, ieÅ¡kovai grindžia Taisyklių 171 punkto nuostata, pagal kuriÄ karÅ¡to vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karÅ¡to vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiÅ¡kai pagrįstas ir nedidina karÅ¡to vandens kainos vartotojams.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis skaitiklių įrengimo ekonominio pagrįstumo skaičiavimas bÅ«tų priskirtas atsakovės kompetencijai, ir kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas tokio pobÅ«džio vertinimÄ vykdo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Apeliantai apeliaciniu skundu tik pakartoja pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytus argumentus, kad bÅ«tent atsakovė turi pareigÄ pateikti karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimo ekonominį pagrindimÄ , niekaip nepaneigdami pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad toks pagrindimas priskirtinas ne atsakovės, o jos veiklÄ prižiÅ«rinčios Komisijos, kompetencijai.

Be to, apeliantai nepateikia jokių įrodymų, kad naujo tipo karÅ¡to vandens skaitiklių su nuotoline duomenų perdavimo funkcija įrengimas didina karÅ¡to vandens kainÄ vartotojams, t.y. prieÅ¡tarauja Taisyklių 171 punkto nuostatoms. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija apeliantų (ieÅ¡kovų) argumentus, susijusius su karÅ¡to vandens skaitiklių su nuotoline duomenų perdavimo funkcija įrengimo ekonominiu vertinimu, pripažįsta nepagrįstais. Dėl karÅ¡to vandens apskaitos sutvarkymo Reikalavimus atsakovei atlikti pateiktos Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti perskaičiavimÄ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d., iÅ¡ mokėtinų sumų atimant Å¡ilumos kiekį, suvartotÄ nepaskirstytam karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti, ieÅ¡kovai grindė ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad nustatant mokesčius už karÅ¡tÄ vandenį, su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotas Å¡ilumos kiekis gali bÅ«ti priskirtas ir iÅ¡dalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ tame name.

Nurodyta ŠŪĮ nuostata įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d., tačiau poįstatyminiais teisės aktais nebuvo detalizuota, t.y. liko neaiÅ¡ku, kokius veiksmus privalo atlikti karÅ¡to vandens tiekėjai, siekdami sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ , kokie karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai privalo bÅ«ti įrengti, kaip spręsti situacijas, kai karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai nėra įrengiami dėl karÅ¡to vandens naudotojo kaltės. Teismų praktikoje pažymėta, kad griežtas nustatyto reglamentavimo, kuris nedetalizuotas poįstatyminiais teisės aktais, taikymas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, o apskaitos sutvarkymas vertintinas kaip tęstinis procesas.

Sprendžiant dėl atsakovės pareigų, susijusių su karšto vandens apskaitos sutvarkymu, atlikimo teisėtumo, vertintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų kašto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ ir jo vėlesni pakeitimai, kuriais karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste yra nustatytas iki 2017 m. kovo 1 d. (Žr. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje nr. 2A-153-178/2016).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 45 iÅ¡ 49 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose atsakovė iki 2013 m. spalio mėn. yra įrengusi jai priklausančius metrologiÅ¡kai patikrintus karÅ¡to vandens skaitiklius (b.l. 185, t. II). Viename namo bute karÅ¡to vandens tiekimas atjungtas, likusių trijų butų savininkai nesudarė galimybės atsakovei tokius skaitiklius įrengti, dėl ko jiems buvo suraÅ¡yti pažeidimų nustatymo aktai ir karÅ¡to vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal normatyvÄ .

Kadangi karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste dar nėra pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolės sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ name, kuriame yra ieÅ¡kovams priklausantys butai, ir tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti abiejų ieÅ¡kovų reikalavimus atlikti pateiktos Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti perskaičiavimÄ . Teismas taip pat neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės J.

M. reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti gyventojų butuose esančių karšto vandens skaitiklių patikras, kol nėra įrengti metrologiškai patikrinti karšto vandens tiekėjo skaitikliai, kadangi atsakovei priklausantys skaitikliai šiuo metu nėra įrengti tik tuose butuose, kurių savininkai nesudaro galimybės atsakovei tai padaryti. Atsižvelgdama į tai, kad karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste nėra pasibaigęs ir šiuo metu, apeliantų argumentų, susijusių su atsakovės kaip karšto vandens tiekėjos veiklos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veiklos pradžia analizė netenka teisinės reikšmės. Kita vertus, atsakovė pagrįstai pažymi, kad aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. atsakovė nebuvo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens tiekėja, nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1516-619/2013, kurioje dalyvavo nagrinėjamos bylos atsakovė ir ieškovas P. M., todėl šioje byloje iš naujo neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl netinkamo Å¡ilumos energijos skirstymo IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu nurodo, kad atsakovė netinkamai, pažeisdama proporcingumo principÄ , skirsto Å¡ilumos energijÄ , kadangi gyvenamojo namo rÅ«syje esantiems privataus naudojimo sandėliukams nėra priskiriama Å¡ilumos energijos dalis. Tačiau, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tokio pobÅ«džio reikalavimai nei ikiteisminėje institucijoje, nei ieÅ¡kovų pirmosios instancijos teismui pateiktuose ieÅ¡kiniuose nebuvo keliami, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl Å¡ių apeliantų argumentų nepasisako ir jų nevertina (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl įpareigojimo atsakovei įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisÄ , skirtÄ tiekiamai Å¡ilumos energijai karÅ¡tam vandeniu ruoÅ¡ti apskaityti Atsakovė nesutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įpareigojimu įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisÄ , skirtÄ tiekiamai Å¡ilumos energijai karÅ¡tam vandeniu ruoÅ¡ti apskaityti, nurodydama du argumentus: kad toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas iÅ¡ankstine privaloma neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, ir kad toks įpareigojimas yra neįvykdomas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nurodė, kad Komisija dėl Å¡io ieÅ¡kovės J. M. reikalavimo nepasisakė, tačiau šį klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės konstatavęs, kad atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog vandens skaitiklio dėl karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti sunaudojamos Å¡ilumos energijos įrengti nėra techninių galimybių. IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovės 2013 m. liepos 19 d. skundo Komisijai matyti, kad ieÅ¡kovė be kita ko reikalavo įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) name įrengti atskirÄ Å¡ilumos skaitiklį karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui ir elektros skaitiklį, skirtÄ tiekėjo reikmėms name suvartojamos elektros energijos apskaitai (b.l. 10, t.

I). Komisija Å¡ioje byloje ginčijamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pasisakė tik dėl ieÅ¡kovės reikalavimo įrengti elektros skaitiklį, o dėl Å¡ilumos skaitiklio karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui nepasisakė. Kolegijos vertinimu, tokia situacija negali bÅ«ti laikoma privalomos iÅ¡ankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymu, kadangi ieÅ¡kovė, laikydamasi įstatymo nustatytos tvarkos, atitinkamÄ reikalavimÄ ikiteisminei institucijai pateikė ir negali bÅ«ti pripažinta atsakinga už ikiteisminės institucijos priimto sprendimo turinį.

Vadovaujantis ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalimi, nupirktos Å¡ilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal Å¡ilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Pagal Taisyklių 48.4 - 48.5 punktus, atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai – matavimo priemonių komplektas, sudarytas iÅ¡ įvadinio Å¡ilumos skaitiklio ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo Å¡ilumos skaitiklio, taikomas, kada buitiniai Å¡ilumos vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka Å¡ilumos pirkimo-pardavimo vietÄ ir (ar) tiekimo - vartojimo ribÄ pasirenka įvade atskirai Å¡ildymui ir karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir tai yra nurodyta Å¡ilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartyse su Å¡ilumos tiekėju.

Atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai – matavimo priemonių komplektas, sudarytas iÅ¡ įvadinio Å¡ilumos skaitiklio, skirto visam Å¡ilumos, pateiktos į pastatÄ , kiekiui iÅ¡matuoti, ir Å¡ildymo Å¡ilumos skaitiklio, taikomas, kada buitiniai Å¡ilumos vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka Å¡ilumos pirkimo - pardavimo vietÄ ir (ar) tiekimo-vartojimo ribÄ pasirenka įvade atskirai Å¡ildymui ir karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir kai negalima įrengti karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo Å¡ilumos skaitiklio prieÅ¡ paÅ¡ildytuvÄ (dvilaipsniai karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiai ir kt.) ir tai yra nurodyta Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse su Å¡ilumos tiekėju.

Kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad iÅ¡ Taisyklių 48.5 lingvistinės analizės iÅ¡plaukia, jog įrengti karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo Å¡ilumos skaitiklio prieÅ¡ paÅ¡ildytuvÄ esant dvilaipsniam karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiui negalima. Tokiu atveju turi bÅ«ti taikomas matavimo priemonių komplektas, sudarytas iÅ¡ įvadinio Å¡ilumos skaitiklio, skirto visam Å¡ilumos, pateiktos į pastatÄ , kiekiui iÅ¡matuoti, ir Å¡ildymo Å¡ilumos skaitiklio. Tuo pačiu pagrįstais pripažintini atsakovės argumentai, kad byloje nustačius, jog atitinkamame name įrengtas dvilaipsnis karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginys, atsakovei nebėra procesinės pareigos įrodinėti, jog karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo Å¡ilumos skaitiklio Å¡iame pastate įrengti nėra techninės galimybės, kadangi tokia situacija aiÅ¡kiai aptarta ir įvardyta teisės aktuose.

Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta nepriklausoma Å¡ildymo sistema su dvilaipsniu karÅ¡to vandens ruoÅ¡imu (b.l. 31-36, t. VIII). IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o atsisakyti priimti Å¡iuos įrodymus kaip pateiktus pavėluotai (CPK 314 straipsnis), tačiau kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamÄ , bet turintį tokiÄ bylai svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nuo kurios priklausytų bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas, įrodymÄ bÅ«tų nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213).

Kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai turi esminę reikÅ¡mę, kadangi patvirtina jog pagal Taisyklių 48.5 punkto nuostatas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo Å¡ilumos skaitiklio prieÅ¡ paÅ¡ildytuvÄ negalima, todėl atitinkamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atsakovei yra nepagrįstas. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir iÅ¡ dalies patenkina atsakovės apeliacinį skundÄ â€“ panaikina ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisÄ , skirtÄ tiekiamai Å¡ilumos energijai karÅ¡tam vandeniu ruoÅ¡ti apskaityti, ir šį reikalavimÄ atmeta.

Kita Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčijo du jos atžvilgiu patenkintus ieÅ¡kovų reikalavimus (dėl mokėjimų už karÅ¡tÄ vandenį perskaičiavimo ir dėl įpareigojimo įrengti karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo Å¡ilumos skaitikli), tačiau žyminį mokestį sumokėjo tik už vienÄ jų (b.l. 37, t. VII, CPK 80 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ , nesumokėta žyminio mokesčio dalis - 41 EUR, priteisiama valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

M., kurios ieÅ¡kinio reikalavimas apeliacinės instancijos teismo atmestas. IeÅ¡kovų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos neatlyginamos.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:         Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB „Vilniaus energija“ įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisÄ , skirtÄ tiekiamai Å¡ilumos energijai karÅ¡tam vandeniu ruoÅ¡ti apskaityti, ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti.

KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ir ieÅ¡kovės J. M. 41 EUR (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teisėjai                                                                                           Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Gintaras Pečiulis