2023-04-19 Nr. AB-8327-3-61-3-01619-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-494-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01619-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui valstybės įmonei „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (teisių ir pareigų perėmėjas – viešoji įstaiga „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (toliau – ir Centras, SPSC) 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. PEN-0088/1 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Centras, atlikęs pareiškėjo, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo darbų patikrinimą, Sprendimu: 1) panaikino pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. 0119 galiojimą; 2) informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0119-05538 išduotas neteisėtai ir negali būti panaudotas surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant.

2.2. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas: 1) pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atliko neobjektyviai ir nekokybiškai; 2) sertifikuodamas pastatų energinį naudingumą naudojo netikslią ir nepatikrintą informaciją; 3) išdavė pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0119-05538 neteisėtai; 4) padarė pažeidimus, susijusius su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, 2011 m. kovo 9 d., kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ nurodytu vienu iš esminiu reikalavimu „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; 5) padarė pažeidimus ir dėl šių pažeidimų galėjo atsirasti žala trečiųjų asmenų turtui.

2.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl dviejų aspektų: neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo bei vertinimo ir neproporcingos sankcijos parinkimo.

2.4. Pareiškėjas, atlikdamas pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, prieš sertifikato išdavimą vertina ne tik užsakovo (statytojo) pateikiamus dokumentus, bet ir faktiškai nuvyksta į objektą jį apžiūrėti. Pastato sertifikatas buvo išduotas 2021 m. vasario 4 d., prieš tai pareiškėjas faktiškai patikrino Pastato patalpų išdėstymą pagal užsakovo (statytojo) pateiktus dokumentus, atliko paskaičiavimus. Pareiškėjas tik vėliau sužinojo, kad objekte atsirado kritinių statybos darbų / defektų ir dėl to buvo demontuotos ne tik pertvaros, bet ir šildymo ir rekuperaciniai įrenginiai. Ši aplinkybė patvirtinta užsakovo (statytojo) raštu, kuris buvo pateiktas Centrui. Atsakovas nevertino šios aplinkybės, formaliai konstatavęs, kad faktinės apžiūros metu jau buvo sumontuotos atitvaros ir nebuvo pilnai sumontuota šildymo sistema.

2.5. Pareiškėjas savo skaičiavimuose vadovavosi ir naudojo duomenis, kuriuos pateikė užsakovas (statytojas) tiek pagal reikalaujamą dokumentaciją, tiek ir pagal pateiktą klausimyną, užsakovui patvirtinus, kad pateikiama informacija yra teisinga. Eksperto surašytoje 2021 m. kovo 24 d. sertifikavimo darbų atrankinio tikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad atitvarų šilumines savybės nustatytos netinkamai. Tačiau visos abejonės buvo pašalintos vykusio nuotolinio posėdžio metu, kai pareiškėjas paaiškino, jog vadovavosi duomenimis, kuriuos pateikė užsakovas (statytojas). Pareiškėjui pateikti minėto asmens duomenys ir dokumentai buvo pasirašyti, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti.

2.6. Pareiškėjo atskirai nuo projektavimo atlikta skaičiavimo studija, ar konkretus objektas galėtų atitikti „A“ ir aukštesnę klasę, negali būti laikoma nei projektavimu, nei konsultavimu statant pastatą. Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 25 punkte išdėstytus tipinio statinio projekto dalis pareiškėjas neprojektavo nei vienos iš šių dalių. Pareiškėjas taip pat negali būti laikomas konsultantu statant Pastatą, nes jokių konsultacijų Pastato užsakovui (statytojui), nėra teikęs. Pareiškėjo atlikta galimybių studija negali būti laikoma jo šališkumu įrodymu, nes šio dokumento paskirtis yra tik bendro informacinio pobūdžio ir šis dokumentas nėra projekto sudėtine dalimi.

2.7. Sprendimu pritaikyta neproporcinga (griežčiausia) ir nepagrįsta priemonė – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimas. Centras žalą vertino tik tuo aspektu, kad ateityje galimai statytojas (užsakovas) kreipsis į kitą subjektą ir tokiu būdu patirs išlaidas. Pareiškėjo teigimu, be žalos elemento nustatymo dar turi būti konstatuota, kad padaryti pažeidimai yra esminiai.

3. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, nurodė šiuos argumentus:

3.1. Pastatų sertifikavimo procesas privalo būti objektyvus ir kokybiškas, o priimtas sprendimas – nešališkas. Pareiškėjas turėjo įsitikinti, t. y. asmeniškai nuvykti į vietą, apžiūrėti Pastatą bei objektyviai nustatyti, kad yra sumontuotos visos atitvaros ir įrengtos inžinierinės sistemos. Nustatęs, kad karšto buitinio vandens ruošimo ir (arba) apšvietimo sistemos nebuvo įrengtos, pareiškėjas privalėjo nustatyti, ar yra kitos sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės.

3.2. 2021 m. kovo 17 d. atestavimo eksperto atlikta Pastato sertifikavimo darbų patikrinimo ataskaita patvirtina, kad Pastate nebuvo įrengta vėdinimo sistema. Nors Pastato būklės duomenų lape nurodyta, kad yra įrengtas rekuperatorius ComfoAir Q 350 ERV, tačiau patikrinimo vietoje 2021 m. kovo 17 d. metu ekspertas apžiūrėjo Pastatą ir nustatė, kad vėdinimo sistema (rekuperatorius) nebuvo įrengta. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 15 d. atestavimo ekspertų posėdžio metu šią aplinkybę pripažino pats. Šios aplinkybės pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas negalėjo taikyti STR 2.01.02:2016 „Pastatų energetinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ , patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 (toliau – ir Reglamentas) 64 punkte nustatytos išlygos ir, atitinkamai, negalėjo išduoti energinio naudingumo sertifikato. Tai, kad rekuperatorius nebuvo įrengtas, patvirtina ir kitos aplinkybės (pvz., 2021 m. kovo 17 d. apžiūros vietoje metu nesimatė nei paties demontuoto rekuperatoriaus, nei rekuperatoriaus tvirtinimo / demontavimo žymių. Taip pat nepateikta jokių rekuperatoriaus (nurodyto Pastato būklės duomenų lape) įsigijimo, pajungimo / patikrinimo, garantinių dokumentų).

3.3. Nebuvo įrengta ir šildymo sistema. Nors Pastato būklės duomenų lapo 10 punkte nurodyta, kad įrengtas šilumos siurblys S1255 PC-6, tačiau patikrinimo vietoje 2021 m. kovo 17 d. metu ekspertas nustatė, kad šildymo sistema nebuvo įrengta. Eksperto patikrinimo akto 6–oje nuotraukoje „Rekuperatoriaus ir šilumos siurblio vieta katilinėje“ nesimato nei šildymo siurblio / katilo, nei jo tvirtinimo požymių, todėl nepagrįsti teiginiai, kad pareiškėjas matė šilumos siurblį / katilą – byloje nepateikta įrodymų, kad šilumos siurblys buvo sumontuotas 2021 m. sausio mėnesį arba iki 2021 m. vasario 4 d. energinio naudingumo sertifikato išdavimo. Nors pareiškėjas teigė, kad užsakovo raštas patvirtina šilumos siurblio sumontavimo aplinkybę, tačiau šiame rašte nenurodyta jo data, todėl neaiški jo parengimo data. Šiame rašte taip pat nepaaiškinta, kokie konkretūs „kritiniai defektai“ atsirado, kad reikėjo demontuoti šilumos siurblį ir (ar) perdaryti statinio vidines konstrukcijas. Be to, 2021 m. kovo 17 d. apžiūros metu Pastate nebuvo demontuoto šilumos siurblio, taip pat nepateikta šilumos siurblio įsigijimo, pajungimo / patikrinimo, garantinių dokumentų. Aptariamas raštas buvo parengtas galbūt pareiškėjo iniciatyva / prašymu, o užsakovas pasirašė jam rašte paliktoje vietoje.

3.4. Taip pat nebuvo įrengtos visos atitvaros. Pareiškėjas energinio naudingumo skaičiavimus atliko remdamasis 2021 m. sausio 11 d. parengtos Kadastrinių matavimų bylos duomenimis (kurie matininko buvo užfiksuoti 2021 m. sausio 7 d.). Šioje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad visos atitvaros nėra įrengtos. Grafoje „Pertvaros“ nurodyta „Nėra“, pirmojo aukšto plane pertvarų taip pat nėra. Remdamasis 2021 m. sausio 11 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis pareiškėjas neturėjo teisės išduoti energinio naudingumo sertifikato, nes, pagal Reglamento 64 punktą sertifikuoti pastatą galima tik esant įrengtoms visoms atitvaroms.

3.5. Pareiškėjo skundo teiginiai prieštaringi ir nenuoseklūs, kadangi pareiškėjas teigė, kad pertvarų nebuvo, vėliau nurodė, kad jos buvo demontuotos. Pareiškėjas skaičiavimus atliko nenuvykęs į vietą, neapžiūrėjęs Pastato ir vadovavosi tik 2021 m. sausio 11 d. kadastrinių matavimų byla, tokiu būdu pažeidė Reglamento 66 punktą.

3.6. Sertifikavimo ekspertas negali sertifikuoti objekto, jei jis pats jį projektavo, konsultavo statant ar statė, taip pat jei jis yra pastato savininkas, užsakovas ar kitaip artimai susijęs su sertifikuojamu objektu asmuo. Nepaisant to, pareiškėjas sertifikavo Pastatą, kurio projektavime pats dalyvavo. Pareiškėjas privalėjo paaiškinti užsakovui, kad neturi teisės sertifikuoti Pastato, nes dalyvavo jo projektavime, todėl užsakovas turėtų susirasti kitą ekspertą. Pastato Techninio projekto 57–77 puslapiuose yra pareiškėjo pasirašyta 2018 m. rugsėjo 19 d. „Pastato energinio naudingumo projektavimas kompiuterinėmis programomis“. Pareiškėjas yra atlikęs bei pateikęs 2018 m. rugsėjo 19 d. skaičiavimus, kuriuose darė išvadą, kad pastatas atitinka „A+“ energinį naudingumą.

3.7. Pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius (melagingus) duomenis, kad Pastatą apžiūrėjo vietoje (teigė, kad 2021 m. sausio mėn. pabaigoje). Pareiškėjas nebuvo nuvykęs apžiūrėti Pastato, todėl pažeidė Reglamento 66 punktą.

3.8. Formalus sertifikavimo paslaugų teikimas galėjo būti nulemtas to, kad pareiškėjo atliekamas pastatų sertifikavimo kiekis viršija metuose egzistuojančių dienų skaičių ir (ar) eksperto fizines galimybes. 2020 m. pareiškėjas išdavė apie 1250 energinio naudingumo sertifikatus pastatams, esantiems įvairiuose Lietuvos miestuose, rajonuose, kaimuose.

3.9. Pastato būklės duomenų lape nenurodyta jo parengimo data, todėl neaišku, kada buvo surašytas minėtas Pastato būklės duomenų lapas. Patikrinimui Pastatą SPSC atrinko 2021 m. vasario 24 d. bei informavo apie tai pareiškėją. Pareiškėjas 2021 m. vasario mėn. pabaigoje el. paštu užsakovo prašė atsiųsti dokumentus, užpildyti klausimyną (t. y. Pastato būklės duomenų lapą) iki 2021 m. kovo 1 d., o energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0119-05538 buvo išduotas 2021 m. vasario 4 d.

3.10. SPSC neprivalėjo nurodyti konkrečios žalos sumos, pateikti jos paskaičiavimo sąmatą, nes šiurkštaus pažeidimo kvalifikavimui pakanka argumentuotai pagrįsti galimybę žalai atsirasti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas neteisėtai bei nepagrįstai 2021 m. vasario 4 d. išdavė energinio naudingumo sertifikatą suponuoja užsakovo žalos patyrimą, nes jam reikės samdyti kitą ekspertą. Be to, dėl neteisėtai išduoto energinio naudingumo sertifikato užsakovui gali tekti pakartoti Pastato statybos užbaigimo procedūrą. Be to, nešališkam ekspertui iš naujo atlikus pastato energinio naudingumo sertifikavimo procedūrą gali paaiškėti, jog Pastatytas pastatas neatitinka „A++“ energinio naudingumo klasės.

3.11. 2017 m. vasario 28 d. SPSC direktoriaus sprendimu Nr. PEN-0058/2 pareiškėjui jau buvo taikyta švelnesnė poveikio priemonė – kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas 6 mėnesiams, už energinio naudingumo sertifikatų išdavimo pažeidimus, tačiau pareiškėjas atitinkamų išvadų nepadarė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

5.1. 2007 m. kovo 8 d. pareiškėjui buvo išduotas Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto kvalifikacinis atestatas.

5.2. 2021 m. vasario 2 d. buvo užregistruotas pareiškėjo pateiktas gyvenamosios paskirties pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas Kaune), energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0119-05527.

5.3. 2021 m. vasario 4 d. buvo užregistruotas pareiškėjo pateiktas gyvenamosios paskirties Pastato energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0119-05538.

5.4. 2021 m. vasario 24 d. el. paštu SPSC paprašė pareiškėjo iki 2021 m. kovo 2 d., pateikti atrankiniam patikrinimui penkių energinio naudingumo sertifikatų, be kita ko, ir Nr. GV-0119-05527 bei Nr. GV-0119-05538 išdavimo medžiagą. 2021 m. kovo 2 d. SPSC el. paštu priminė pareiškėjui, kad dar negavo prašytos medžiagos.

5.5. Sertifikavimo darbų atrankinį tikrinimą (toliau – ir Atrankinis tikrinimas) dėl Pastato atlikęs ekspertas 2021 m. kovo 22 d. surašė Sertifikavimo atrankinio tikrinimo ataskaitą (toliau – ir 2022 m. kovo 22 d. ataskaita), kurioje išanalizavo pastato sertifikavimo metu naudotus duomenis, 2021 m. kovo 17 d. įvertino pastato būklę ir nustatė pastato energinio naudingumo sertifikavimo pažeidimus. Ekspertas nustatė, kad pareiškėjas, sertifikuodamas Pastatą, naudojosi kadastrinės bylos duomenimis, pagal kuriuos Pastate neįrengtos visos atitvaros (pažeistas Reglamento 64 p.), t. y. pareiškėjas negalėjo išduoti sertifikato. Pastato įvertinimo metu 2021 m. kovo 17 d. Pastate nebuvo sumontuotos šildymo sistemos – šildymo ir rekuperacijos įrenginiai. Pareiškėjas nuotolinio pasėdžio metu teigė, kad buvo nuvykęs apžiūrėti sertifikuojamo Pastato, tačiau pripažino, kad rekuperatoriaus pastate nematė. Konstatuota, kad pareiškėjas negalėjo išduoti sertifikato. Taip pat pareiškėjas, atlikdamas sertifikavimą NRG programoje, nurodė, kad Pastate įrengtas apšvietimas „Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis“. Tačiau Pastato įvertinimo metu 2021 m. kovo 17 d. nustatyta, kad Pastato patalpose apšvietimas neįrengtas. Todėl pareiškėjas, sertifikuodamas Pastatą, nurodė neteisingus / klaidingus duomenis. Atliekant Atrankinį patikrinimą buvo pateiktas Pastato projektas, kurio „Bendrojoje dalyje“ pridėtas skyrius „Pastato energinio naudingumo projektavimas kompiuterinėmis programomis“ kurį atliko pareiškėjas. Sertifikuodamas Pastatą, kurio projektavime pats dalyvavo ekspertas pareiškėjas pažeidė Reglamento 61 punktą ir Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-393 (toliau – ir Darbo reglamentas)7 punktą.

5.6. Dėl Namo Kaune Atrankinį tikrinimą atlikęs atestavimo ekspertas 2021 m. kovo 24 d. surašė Sertifikavimo atrankinio tikrinimo ataskaitą (toliau – ir 2022 m. kovo 24 d. ataskaita). Joje ekspertas išanalizavo sertifikavimo metu naudotus duomenis, 2021 m. kovo 22 d. įvertino aptariamo pastato būklę ir nustatė energinio naudingumo sertifikavimo pažeidimus. Pareiškėjas naudojosi netikslia ir nepatikrinta informacija, t. y. sertifikavimą atliko neobjektyviai, nekokybiškai: neturint (nesant) informacijos, kokio gamintojo termoizoliacinės medžiagos panaudotos pastato statybose, turėjo būti naudojami duomenys iš Reglamento (pareiškėjas konkrečius duomenis pateikė tik po atrankinio patikrinimo). Taip pat pareiškėjas, sertifikuodamas Namą Kaune, nurodė, kad sienų termoizoliaciniam sluoksniui tvirtinti panaudotos smeigės su nerūdijančio plieno šerdimis, tačiau apie šių smeigių naudojimą nebuvo pateikta duomenų nei pastato būklės duomenų lape, nei pastato projekte. Kaip nuotolinio posėdžio metu nurodė pareiškėjas, informaciją apie panaudotas smeiges gavo po atrankinio tikrinimo, tuo pačiu ir po pastato energinio naudingumo sertifikavimo. Sertifikavimo procese panaudodamas nepagrįstą informaciją ir duomenis pareiškėjas pažeidė Reglamento 61 punktą.

5.7. 2021 m. balandžio 15 d. įvyko atestavimo ekspertų posėdis, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo pareiškėjas (toliau – ir Posėdis). Pareiškėjas posėdyje paaiškino, kad dėl Pastato sertifikavimo darbų atlikimo bendravo su užsakovo vadybininke, įgaliojimo ji neturėjo. Su užsakovu yra bendravęs tik dėl kainos. Pastato duomenų būklės lapą pasirašė vienas iš statybininkų atstovų ir vadybininkė. Paaiškino, kad yra buvęs objekte dieną prieš surašant Pastato būklės duomenų lapą, objekte buvo vieną, dvi dienas prieš dieną, kai pasirašė užsakovas. Pažymėjo, kad Pastato būklės duomenų lapą išsivežė vadybininkė, pas užsakovą, su kuria bendravo telefonu. Sandarumo bandyme pareiškėjas nedalyvavo. Vadybininkė atvežė Pastato būklės duomenų lapą asmeniškai pareiškėjui į biurą. Pažymėjo, kad Pastato neprojektavo, o atliko energinį modeliavimą. Į klausimą, kaip būdamas objekte nematė, kad trūksta atitvarų (palyginus su kadastrinių matavimų byla), atsakė: „Pasitikėjome, ką pasakė, kad taip ir bus“. Į klausimą, ką pareiškėjas matė objekte, o ne „ką pasakė“, pareiškėjas nurodė: „Sakė, kad sienų daugiau nebus, koreguojama yra“. Į klausimą, ar matė katilą (šilumos siurblį) ir rekuperatorių objekte, pareiškėjas atsakė, kad katilą tikrai matė. Į klausimą, ar matė rekuperatorių, pareiškėjas nurodė, kad negali atsakyti. Į klausimą, ar nebandė įsitikinti, ar yra rekuperatorius, pareiškėjas pripažino, kad rekuperatoriaus nematė / kad jo nebuvo: „Taip, pripažįstu“.

5.8. 2021 m. balandžio 19 d. ir 2021 m. balandžio 22 d. atestavimo ekspertai SPSC direktoriui pateikė Atestavimo ekspertų išvadą Nr. 1, kurioje du ekspertai siūlė panaikinti pareiškėjo atestato galiojimą, viena atestavimo ekspertė siūlė sustabdyti atestato galiojimą 6 mėnesiams.

5.9. 2021 m. balandžio 30 d. SPSC direktorius skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjo kvalifikacijos atestato Nr. 0119 galiojimą ir informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad Pastato energinio naudingumo sertifikatas išduotas neteisėtai ir negali (ar negalėjo) būti panaudotas surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas), Reglamento, Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto darbo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-393 (toliau – ir Darbo reglamentas), nuostatas, pažymėjo, kad sertifikavimo eksperto veikla turi būti nešališka. Sertifikavimo ekspertas negali sertifikuoti objekto, jei jis pats jį projektavo, konsultavo statant ar statė, taip pat jei jis yra pastato savininkas, užsakovas ar kitaip artimai susijęs su sertifikuojamu objektu asmuo.

7. Vertindamas argumentus dėl Pastato pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad prieš sertifikavimą atliktos apžiūros metu Pastate būtų įrengta šildymo sistema, rekuperacija ir įrengtos pertvaros. Pažeidimo nagrinėjimo Posėdžio metu pareiškėjas iš esmės pripažino, kad rekuperatoriaus nematė, taip pat neprisiminė, ar buvo įrengtas šildymo katilas. Patikros vietoje metu 2021 m. kovo 17 d. užfiksuota, kad šių įrenginių nėra ir nėra jokių jų demontavimą rodančių požymių (2021 m. kovo 22 d. ataskaita). Taip pat byloje nepateikta dokumentų (įrenginių įsigijimo, montavimo, aptarnavimo ir pan.), kad įrenginiai apžiūros metu buvo sumontuoti. Taip pat pareiškėjas nenurodė ir konkrečios apžiūros datos. Nors pareiškėjas yra tam tikros srities ekspertas, profesionalas, tačiau jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atliko apžiūrą ginčo Pastate ir kad jame buvo nurodyti įrenginiai (pvz., fotonuotraukos, nors turėjo pareigą padaryti bent fasado nuotrauką). Posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad vidinių sienų apžiūros metu nebuvo. Prieš apžiūrą, 2021 m. sausio 7 d., sudarytoje kadastro byloje taip pat pažymėta, kad vidinių pertvarų nėra. Pareiškėjo teiginiai, kad vėliau sienos buvo demontuotos, teismo manymu, taip pat yra prieštaringi. Teismas taip pat vertino, kad užsakovo (statytojo) paaiškinimas, jog vidinės sienos, rekuperacijos sistema ir šildymo sistema buvo demontuotos ir bus sumontuotos, yra abstraktus, iš jo nėra aišku, kada pastebėti defektai, kada demontuotos sienos ir įranga. Statytojas yra suinteresuotas išduoto sertifikato galiojimu, o pateikti paaiškinimai nėra pagrįsti kitais įrodymais (įsigijimo dokumentais, statybų darbų ar defektų aktais, kt.), iš dalies prieštarauja kitiems paaiškinimams ir įrodymams (pareiškėjo teiginiams, kad sienų apskritai nebuvo, pripažinimui, kad rekuperacijos sistemos apžiūros metu nematė, 2021 m. kovo 22 d. patikrinimo vietoje ataskaitos duomenims – kad nėra šildymo sistemos ir rekuperacijos sistemos montavimo / demontavimo požymių), todėl šiuos paaiškinimus teismas vertino kritiškai. Tai, kad atsakovas Sprendime atskirai neaptarė statytojo paaiškinimo, teismo teigimu, nelaikytina esminiu pažeidimu, nes buvo surinkta ir kitų įrodymų, kurie buvo pakankami pažeidimui konstatuoti.

8. Teismas detaliau nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas nebuvo nuvykęs į Pastato buvimo vietą, nes, teismo vertinimu, yra pakankamai aptartų įrodymų, kad Sprendime nurodytos inžinerinės sistemos apžiūros metu nebuvo įrengtos, o Sprendimu apžiūros neatlikimas kaip atskiras pažeidimas nebuvo konstatuotas. Nepaisant to, teismas nurodė, kad atsakovo argumentai tik patvirtina teismo padarytą išvadą, nes pareiškėjas, reaguodamas į atsiliepimo argumentus ir nurodytas aplinkybes, nesinaudojo galimybe jas paneigti. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas sertifikatą išdavė neįsitikinęs, kad Pastate yra sumontuotos visos atitvaros, šildymo ir rekuperacijos įrenginiai ir tuo pažeidė Reglamento 64 punkto reikalavimus. Pareiškėjas neginčijo, kad išduodamas ginčo sertifikatą nurodė neteisingus / klaidingus duomenis, jog apšvietimo sistema yra įrengta.

9. Vertindamas argumentus dėl pareiškėjo šališkumo teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasirašytoje 2018 m. rugpjūčio 19 d. „Pastato energinio naudingumo projektavimas kompiuterinėmis programomis“ išvadoje nurodyta, kad pastatas atitinka „A+“ energetinio naudingumo klasę. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Techninio darbo projekto (toliau – ir TDP) Bendrosios dalies (toliau – ir BD) Projekto sudėties žiniaraštyje 6 punkte prie priedų nurodyta: „Pastato energinio naudingumo įvertinimas 20 lapų“. TDP „Bendrieji statinių rodikliai“ nurodyta: „8. Energinio naudingumo klasė A+“. TDP Bendrojo aiškinamojo rašto 1.2.2.„Organizaciniai tvarkomieji statybos techniniai reglamentai“ nurodyta: „12. STR 2.01.01(6):2008. ESR. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. 13. STR 2.01.02:2016. Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. TDP BD 22 puslapyje rašoma: „6.6. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas Gyvenamasis (vieno buto) namas projektuojamas „A+“ energinio naudingumo klasės“. TDP „Statinio konstrukcijų dalis (SK)“ nurodyta: „Pastabos: Apšiltinimo storiai ir medžiagos pateikti pagal G. B. (pažymėjimo. Nr. M-142-15-LSIS) pateiktas atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U vertes, A+ klasės pastatui. Detalius aprašymus žiūrėti energetinio naudingumo ataskaitoje“. TDP BD 57 – 77 puslapiuose yra 2018 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo atliktas „Pastato energinio naudingumo projektavimas kompiuterinėmis programomis“. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjo parengta ir pasirašyta 2018 m. rugpjūčio 19 d. išvada yra sudėtinė TDP BD dalis, t. y. laikytina, kad pareiškėjas dalyvavo statinio projektavime. Tokiu būdu pareiškėjas projektavimo stadijoje teikė išvadą, kad Pastatas turėtų atitikti „A+“ klasę, vėliau pats įvertino, kad Pastatas atitinka aukštesnę klasę („A++“). Teismas konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė nešališkumo reikalavimą, įtvirtintą Darbo reglamento 3 ir 7 punktuose, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nedalyvavo projektuojant Pastatą.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2021 m. kovo 24 d. sertifikavimo darbų atrankinio tikrinimo ataskaitos turinį, pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad rėmėsi užsakovo pateiktais duomenimis, nes nenurodė, kaip ir kokiu būdu surinko informaciją apie smeiges. Tokių duomenų nėra nei Pastato būklės duomenų lape, nei Pastato TDP.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas reikalavo, jog pareiškėjas, atlikdamas sertifikavimą, ardytų konstrukcijas tam, kad įsitikintų izoliacinių ar tvirtinimo medžiagų sudėtimi, nes atsakovas to nereikalavo, o rėmėsi pareiga surinkti duomenis apie naudotas medžiagas.

12. Teismas konstatavo, kad: 1) pareiškėjas neturėdamas (nesant) informacijos, kokio gamintojo termoizoliacinės medžiagos panaudotos pastato statybose, turėjo naudoti duomenis iš atitinkamo Statybos techninio reglamento; 2) pareiškėjas nurodė, kad sienų termoizoliaciniam sluoksniui tvirtinti panaudotos smeigės su nerūdijančio plieno šerdimis, tačiau apie smeigių su nerūdijančiu plienu naudojimą nebuvo pateikta duomenų nei Pastato būklės duomenų lape nei pastato TDP, todėl pareiškėjas energinio sertifikavimo skaičiavime turėjo naudoti smeiges su plieninėmis šerdimis, tačiau to nepadarė (Pareiškėjas konkrečius duomenis pateikė tik po atrankinio patikrinimo).

13. Vertindamas paskirtos sankcijos proporcingumą pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo konstatuota, jog sertifikatas išduotas ignoruojant pagrindinius reikalavimus. Taip pat konstatuota, kad sertifikatas išduotas neteisėtai. Tai reiškia, kad pažeidimas sukėlė materialinio pobūdžio pasekmes. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas teisingai parinko sankciją, Sprendime pateikti motyvai dėl taikomos sankcijos.

14. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas ir kad jos yra teisėtos ir pagrįstos, priteisė atsakovui iš pareiškėjo 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kurias teismas įvertino ne pareiškėjo naudai, tačiau, siekdamas konstruktyvumo, nuoseklumo ir tiriamų aplinkybių visapusiškumo, pareiškėjas nurodo argumentus tik dėl paskirtos sankcijos proporcingumo.

16.2. Pareiškėjui buvo pritaikyta griežčiausia priemonė – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimas. Paskirta sankcija yra neproporcinga ir nepagrįsta.

16.3. Teismas netinkamai aiškino Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pažeidimai yra susiję su esminiu statinio reikalavimu. Teismas plečiamai aiškino nurodytą nuostatą, nes joje numatyta situacija nėra tiesiogiai siejama su esminiais statinio reikalavimais, o su šiurkštaus pažeidimo nustatymu. Įstatymų leidėjas nesiejo šiurkštaus pažeidimo su esminio statinio reikalavimo elemento nustatymo. Pareiškėjui administracinė atsakomybė taikoma nesant aiškiai įtvirtintos nuostatos, todėl turėtų būti vadovaujamasi bendraisiais administracinės teisės principais. Administracinio poveikio priemonės negali būti taikoma, jeigu iš atitinkamos teisės normos asmuo iš anksto negali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam atsakomybę. Pareiškėjui pritaikytas Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punktas nenustato situacijos, kai sankcija taikoma už tai, kad pažeisti esminiai statinio reikalavimai, taigi, pritaikyta išvestinio pobūdžio atsakomybė, nesant konkrečios teisės normos.

16.4. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išaiškinimu dėl esminio statinio reikalavimo, galima būtų konstatuoti, kad bet koks padarytas pažeidimas gali patekti į nurodomo teisės akto (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, 2011 m. kovo 9 d., kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, I priedo „Esminiai statinių reikalavimai“) vieną iš šešių sričių: „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, „Gaisrinė sauga“, „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, „Naudojimo sauga“, „Apsauga nuo triukšmo“, „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, t. y. bet koks padarytas pažeidimas, susijęs su statiniu, gali būti „pritempiamas“ bet kuriai nurodomai sričiai. Net darant prielaidą, kad Sprendime yra objektyviai ir pagrįstai nustatyti visi pareiškėjo padaryti pažeidimai, negali būti laikoma, kad pažeidimai buvo esminiai. Pareiškėjas padarė procedūrinius pažeidimus (neobjektyvus, nekokybiškas, šališkas sertifikavimas), kurie pasireiškė, be kita ko, užsakovo pasitikėjimu, metodikos paskaičiavimu ar rekuperatoriaus nepamatymu. Šių pažeidimų esmė nebuvo sąlygota piktnaudžiavimu, akivaizdžiu ir (ar) sąmoningu norminių aktų ignoravimu, todėl tokio pobūdžio pažeidimai neturėtų būti vertinami kaip esminiai. Nustatytus pažeidimus galima lengvai pašalinti, nepatiriant papildomų išlaidų.

16.5. Tik esant Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punkte numatytiems dviem elementams, t. y. : 1) Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai; 2) atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui, galima nustatyti šiurkštų pažeidimą. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju nenustatytas antrasis elementas. Turtinės žalos egzistavimo faktas (pvz., statinio griūtis) turi būti siejamas su sertifikato tiesioginiu turiniu, o ne būti išvestinis. Nagrinėjamu atveju turtinė žala buvo siejama tik su aplinkybe, kad naikinamas vienas pastato energinio naudingumo sertifikatas ir trečiasis asmuo, kreipdamasis į kitą subjektą dėl tokio sertifikato išdavimo, galbūt patirs išlaidų. Tokio pobūdžio turtinė žala yra išvestinė ir negali būti siejama su sertifikato panaikinimo aplinkybe. Be to, užsakovas (statytojas), kuris užsakė atlikti Pastato energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas, iki šiol dar nėra atsiskaitęs su pareiškėju.

16.6. Žala taip pat turi būti reali ir akivaizdi, o pareiškėjo padaryti pažeidimai yra sietini su išvestinėmis, o ne realiomis, turtinėmis išlaidomis. Atsakovas nesiejo žalos su tiesioginėmis išlaidomis dėl sertifikavimo metu padarytomis klaidomis, o pirmosios instancijos teismas turtinės žalos elemento nenagrinėjo. Be to, teisės aktuose nenurodyta, kad sertifikato panaikinimas lemia pačią griežčiausią poveikio priemonę ekspertui – kvalifikacijos atestato panaikinimą. Jei tokio tikslo būtų siekiama, tai būtų aiškiai įtvirtinta teisės aktuose.

16.7. Net ir nustačius visus būtinuosius elementus atsakovas turėjo pasirinkimo galimybę netaikyti griežčiausios sankcijos. Tai patvirtina pareiškėjo atestavimą atlikusios vienos iš ekspertės siūlytos sankcijos pobūdis –6 mėnesiams sustabdyti pareiškėjo atestato galiojimą. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo kvalifikacijos sertifikatas yra panaikintas nuo 2021 m. balandžio 30 d., pareiškėjas negali vykdyti veiklos.

17. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

18.1. Byloje nebuvo sprendžiamas ginčas, susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo teisiniais santykiais, todėl argumentas, jog teismas netinkamai taikė nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymo ir (ar) su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių faktinių aplinkybių netinkamu vertinimu, yra nepagrįstas.

18.2. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad pareiškėjas pripažino padarytus pažeidimus. Pareiškėjas taip pat nepaneigė, kad 2021 m. balandžio 15 d. posėdžio metu, atsakydamas į klausimą, ar nebandė įsitikinti, kad Pastate yra rekuperatorius, pareiškėjas pripažino, kad rekuperatoriaus nematė / jo nebuvo. Taigi, pareiškėjas pripažįsta, kad Pastato ir Namo Kaune sertifikavimą atliko neobjektyviai, nekokybiškai ir šališkai.

18.3. Paskirta sankcija, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra proporcinga ir pagrįsta. Kitų Statybos įstatymo 51 straipsnyje nustatytų sankcijų taikyti nebuvo galimybės, nes pareiškėjo padarytas pažeidimas yra ne tik esminis, tačiau ir šiurkštus, susijęs su esminiais statinio reikalavimais. Pareiškėjo pažeidimas (dėl neobjektyvaus, nekokybiško, šališko sertifikavimo) susijęs su esminiu statinio reikalavimu: „padaryti pažeidimai susiję su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, 2011 m. kovo 9 d., kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ nurodytu vienu iš esminių reikalavimų „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Nagrinėjamu atveju buvo galima tik kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimo sankcija, kadangi nebuvo nustatytos Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 2–7 punktuose nurodytos sąlygos. Be to, pareiškėjas nenurodo, kad padarė pažeidimus, už kuriuos Statybos įstatyme apskritai nėra numatyta jokios atsakomybės (nenumatyta jokios poveikio priemonės taikymo), t. y., kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nepatenka į Statybos įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymo lauką (ribas). Taip pat skunde nepaaiškinta, kaip pirmosios instancijos teismas turėjo kvalifikuoti pareiškėjo padarytus pažeidimus ir kokios konkrečios poveikio priemonės taikymo kriterijus atitinka padaryti pažeidimai. Atsakovo manymu, pareiškėjo padaryti pažeidimai atitinka tik Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas – šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai.

18.4. Vertinant galimą žalos atsiradimą viešojo administravimo subjektas neturi pareigos paskaičiuoti bei nurodyti konkretų (faktinį) žalos dydį. Todėl Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punkto aiškinimas, kad žala turi būti tik reali (tik nustačius faktinį jos dydį), prieštarautų Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punkto daliai, kurioje teigiama apie „galėjimą žalai atsirasti“.

18.5. Pareiškėjas nurodo, kad Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punktas siejamas tik su statinio griūtimi, kitais atvejais tretiesiems asmenimis ar jų turtui žala negali atsirasti. Su tokiu aiškinimu atsakovas nesutinka ir pažymi, kad nei žodžių „statinio griūtis“, nei „griūties grėsmė“ minėtoje teisės normoje nėra. Tai savaime suponuoja išvadą, jog Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punkte neapsiribojama išimtinai statinio griūtimi ar jo griūties galimybe. Be to, pareiškėjo nurodomas aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai žalos sąvokai, kurią sudaro ne tik turto netekimas arba sužalojimas, tačiau ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai išdavė energinio naudingumo sertifikatą, savaime suponuoja užsakovo žalą, nes sertifikatas tapo bevertis, užsakovui reikės samdyti kitą ekspertą, o tai užsakovui lems papildomas pinigines ir laiko išlaidas.

18.6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo naują argumentą, kad užsakovas iki šiol neatsiskaitė su pareiškėju, todėl užsakovas nepatyrė ir nepatirs žalos. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas šia aplinkybe negrindė skundo ir jos neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Be to, pats pareiškėjas 2021 m. balandžio 15 d. posėdžio metu teigė, kad tarėsi su užsakovu dėl paslaugų kainos, todėl nėra tikėtina, kad pareiškėjas negavo jokio užmokesčio. Taip pat, kadangi pareiškėjo energinio naudingumo sertifikatas buvo išduotas neteisėtai, o užsakovas turės pas kitą nešališką energinio naudingumo sertifikavimo ekspertą užsakyti Pastato energinį sertifikavimą, tai pakartotinė objekto sertifikavimo procedūra neišvengiamai nulems užsakovo papildomas išlaidas. Dėl neteisėtai išduoto sertifikato užsakovui gali tekti pakartoti Pastato statybos užbaigimo procedūrą, kas taip pat lems papildomas išlaidas. Atlikus pastato energinio naudingumo sertifikavimo procedūrą gali paaiškėti, kad Pastatas nėra „A++“ energinio naudingumo klasės, o yra projekte nurodytas „A+“. Dėl pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui, todėl pirmosios instancijos teismai teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai yra šiurkštūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjo, energinio naudingumo sertifikavimo eksperto, kvalifikacijos atestato Nr. 0119 galiojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai kvalifikavo pareiškėjo pažeidimus, nurodė pažeistus teisės aktus ir faktines aplinkybes, kurios liudija pažeidimą, iš skundžiamo Sprendimo buvo aiškiai galima suprasti jo motyvus, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino ginčo šalių argumentus ir byloje surinktus įrodymus, atsakė ne į visus pareiškėjo argumentus, todėl teismo sprendimas naikintinas.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

23. Byloje nebuvo sprendžiamas ginčas kokiu nors aspektu susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo teisiniais santykiais, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas bei nepagrįstas dėl netinkamai taikytų nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymo ir / ar su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių faktinių aplinkybių netinkamu vertinimu, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

24. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl jam inkriminuotų pažeidimų, tačiau pabrėžia, kad siekdamas konstruktyvumo, tiriamų aplinkybių nuoseklumo ir visapusiškumo, pasisakys tik dėl jam paskirtos sankcijos proporcingumo ir jos parinkimo teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad sertifikavimą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) esančiuose pastatuose atliko neobjektyviai, nekokybiškai bei šališkai ir tokiais savo veiksmais pažeidė Darbo reglamento Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto darbo reglamento I skyriaus Bendrųjų nuostatų 3 punkto reikalavimus, kad sertifikavimo ekspertas yra atsakingas už objektyvų ir kokybišką pastatų sertifikavimo proceso atlikimą, duomenų konfidencialumą bei sprendimo priėmimo nešališkumą, taip pat, kad sertifikavo (duomenys neskelbtini) esantį pastatą, kuriame nebuvo sumontuotos visos atitvaros ir nebuvo įrengtos inžinierinės sistemos, t. y. sertifikavo pastatą, kurio neturėjo teisės sertifikuoti / privalėjo atsisakyti išduoti energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0119-05538 ir tuo pažeidė 64 punkto reikalavimus, kad sertifikuojamas turi būti tik pastatas, kuriame sumontuotos visos atitvaros ir įrengtos inžinierinės sistemos, išskyrus atvejus, kai pastate sumontuotos visos atitvaros, įrengtos vėdinimo, šildymo ir kitos sistemos, tačiau neįrengtos karšto buitinio vandens ruošimo ir (arba) apšvietimo sistemos.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos sankcijos proporcingumo bei jos taikymo teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

26. Vadovaujantis Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punktu, atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui. Statybos įstatymo 51 straipsnio 13 dalies 2 punkte nustatyta, kad kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo 6 mėnesiams poveikio priemonę gali taikyti, kai pažeidimai nesusiję su esminiais statinio reikalavimais, t. y. kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ 6 punkte: „padaryti pažeidimai susiję su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, 2011 m. kovo 9 d., kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ nurodytu vienu iš esminių reikalavimų „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Pagal Statybos įstatymo 51 straipsnio 16 dalį atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti įspėjimą kvalifikacijos atestato turėtojui, kai kvalifikacijos atestato turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 13 ir 14 dalyse) pažeidimų.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu (žr. 24 nutarties p.) pagrįstai prieita prie išvadų, kad pareiškėjo pažeidimas (dėl neobjektyvaus, nekokybiško, šališko sertifikavimo) susijęs su esminiu statinio reikalavimu nurodytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ 6 punkte – energijos taupymu ir išsaugojimu, o sertifikato Nr. GV-0119-05538 neteisėtas išdavimas taip pat sukėlė ir materialinio pobūdžio pasekmes, todėl pareiškėjo padarytas pažeidimas yra ne tik esminis, tačiau ir šiurkštus.

28. Statybos įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytą šiurkštaus pažeidimo sąvoką nėra jokio pagrindo išimtinai susieti tik su statinio griūtimi ar grėsme jam sugriūti, o pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalą sudaro ne tik turto netekimas arba sužalojimas, tačiau ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai vertinami kritiškai ir atmetami kaip nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegija, byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu, vadovaudamasi aktualiu teisiniu reguliavimu, konstatuoja, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija yra proporcinga ir teisėta, skundžiamame Sprendime tinkamai motyvuota, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti.

30. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

33. Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

34. ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalyse įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat ir patirtų advokato pagalbai apmokėti.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovas VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ buvo pakeistas jo teisių perėmėju viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ perleido, o VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ perėmė visas teises ir pareigas visuose teismo ar kituose teisiniuose santykiuose (pvz., neteisminio ginčo nagrinėjimo procesuose ir pan.), todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų sprendžiamas būtent atsakovo VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ naudai.

36. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, teismų praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p.; 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Įvertinusi, kad VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ struktūroje nėra teisininko pareigybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021).

37. Byloje pateikti dokumentai (2022 m. gegužės 23 d. PVM sąskaita-faktūra serija DLX Nr. 22-0373 ir 2022 m. gegužės 24 d. banko mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad atsakovas už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro advokato atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, sumokėjo 980,10 Eur. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2, 7, 8.11 punktais, atsakovo prašoma priteisti suma neviršija pagal Rekomendacijas galimą priteisti sumą (maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijas šiuo atveju sudarytų 2 183,09 Eur (1 679,3 Eur x 1,3)). Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nustatytus protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl atsakovo prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui viešajai įstaigai „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ iš pareiškėjo G. B. 980,10 eurų (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir dešimt centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Milda Vainienė