08d4f80e-33d1-488e-8a4c-9604b77cb67b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1411-603/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13900-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21; 30.5., 30.9.1., 35.4., 35.5, 114.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. vasario 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto atsakovo K.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. A., S. R., M. R., M. Å ., A. A. ir A. K. ieÅ¡kinį atsakovui K. Å . dėl žemės sklypų atidalijimo ir piniginės sumos priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovai prašė atidalinti Å¡alims iÅ¡ 0,8780 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,3154 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., žemės sklypus bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė V. A. ieÅ¡kiniu taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 450 Lt iÅ¡laidų už parengtÄ kadastrinių matavimų bylÄ .             Nurodė, kad ieÅ¡kovai A. K. ir A. A. yra 0,8780 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., savininkai. Greta esantis 0,3154 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams V. A., sutuoktiniams S. R. ir M.

R. bei M. Å . ir atsakovui K. Å .. Pažymėjo, kad nurodyti žemės sklypai buvo žemės Å«kio paskirties, todėl jų savininkai inicijavo detaliojo planavimo procedÅ«rÄ , siekdami abiejų sklypų paskirtį pakeisti į namų valdos paskirtį, taip pat padalinti sklypus į mažesnio ploto sklypus ir tapti tam tikros žemės sklypo dalies savininkais. Tuo tikslu tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas kreipėsi į projektavimo įmonę UAB „Urbanistika“, kad Å¡i atliktų tam bÅ«tinas paslaugas.

Atsakovas ne kartÄ dalyvavo žemės sklypų savininkų ir projektuotojų susirinkimuose, kurių metu buvo sprendžiama, kur turėtų bÅ«ti suprojektuoti keliai bei privažiavimai prie sklypų bei reiÅ¡kė projektuotojams savo pastabas ir pageidavimus. Galutinai įvertinus visų gyventojų interesus ir nubraižius pagrindinį brėžinį, su kuriuo visi savininkai sutiko, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013-06-05 sprendimu Nr.1-1260 patvirtino T5 kvartalo Vilniaus miesto PaÅ¡ilaičių seniÅ«nijoje detalųjį planÄ ir jo sprendinius.

IeÅ¡kovai ir pats atsakovas pasirašė ant detaliojo plano iÅ¡traukos. IÅ¡traukoje pažymėta, kad tiek atsakovui, tiek ir ieÅ¡kovams V. A., M. Å . bei M. ir S. R. bus atidalinta po 599 kv. m. žemės sklypus, o du žemės sklypai (400 kv. m. ir 358 kv. m. ploto) bus skirti keliams. Be to, iki detaliojo plano patvirtinimo, visi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, tarp jų ir atsakovas, su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-06-05 pasirašė „PreliminariÄ jÄ paramos sutartį Nr.29-128(1.2.16-A04) dėl infrastruktÅ«ros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybės, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimÄ ir/ar jį dalijant ar planuojant kelis sklypus“.

UAB „Baltijos matavimų organizacija“ atliko kadastrinius matavimus ir suformavo žemės sklypų kadastrinių matavimo bylas, kuriose yra ir kiekvienai iÅ¡ Å¡alių atidalinto naujai formuojamo žemės sklypo, ribų paženklinimo-parodymo aktas. Ant Å¡io akto nėra tik atsakovo paraÅ¡o, kadangi jis, nors buvo ne kartÄ kviečiamas (2013-08-05 ir 2013-09-15), neatvyko į žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo darbus. Atsakovas, nors jam 2013-08-22 ir 2013-08-29 praneÅ¡imais buvo siÅ«loma, neatvyko pasiraÅ¡yti kadastrinių matavimų bylose ir nepasirinko vieno iÅ¡ keturių galimų pasirinkti sklypų, taip pat iÅ¡ anksto kviečiamas neatvyko pas Vilniaus rajono 1-ajį notarę dėl Žemės sklypų apjungimo ir padalijimo planų pasiraÅ¡ymo.

Visi praÅ¡omi atidalinti žemės sklypai suprojektuoti taip, kad kiekvienam asmeniui tenkančių tiek „namų valdos“ paskirties, tiek ir skirtų infrastruktÅ«rai žemės sklypų (jų dalių) plotai bÅ«tų proporcingi kiekvienos iÅ¡ Å¡alių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotui. Atsakovui atsisakius sumokėti jam tenkančiÄ dalį, t.y. 450 Lt, pagal 2014-01-30 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija BMO14 Nr.00023, ieÅ¡kovė V. A. padengė Å¡iÄ sumÄ už atsakovÄ . Pažymėjo, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti atsakovui sutinkant ir jis gavo kadastrinių matavimų bylÄ .Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o civilinę bylÄ nutraukti arba atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio reikalavimams ieÅ¡kinio senatį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl žemės sklypų Nr. 13.1 – 13.10 bei žemės sklypų Nr. 15.1 ir Nr. 15-2 padalijimo, tačiau nesutiko su žemės sklypų Nr. 15.3-15.6 padalijimu.

Atsakovas sutiko, kad žemės sklypas būtų padalintas į keturias dalis bei įregistruotas registre, tačiau nesutiko, kad ginčijami sklypai būtų išdalinti kiekvienam savininkui atskirai. Atsakovas prieštaravo, kad jam asmeninės nuosavybės teise atitektų žemės sklypas Nr. 15.3 ir pageidavo likti ginčo sklypų bendrasavininku, nes abejojo minėtų sklypų Nr. 15-3, 15-4, 15-5 ir 15-6 lygiavertiškumu, ir teigė, jog sklypai skiriasi savo forma ir kitais objektyviais požymiais (geografine padėtimi, vieta bendrame plane).

Atsakovas siÅ«lė ginčijamus sklypus Nr. 15-3, 15-4, 15-5 ir 15-6 palikti jam ir ieÅ¡kovams M. Å ., S. R. ir M. R. bei V. A. bendrÄ ja daline nuosavybe, juos bendraturčių sutarimu parduoti ir pasidalinti gautus pinigus. Atsakovas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės V. A. reikalavimu priteisti 450 Lt, sumokėtus už kadastrinių matavimų bylÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovė pati geranoriÅ¡kai sutiko padengti Å¡iÄ sumÄ už atsakovÄ , net ir gavusi iÅ¡ jo atsakymÄ , jog Å¡is neturi lėšų Å¡iam apmokėjimui.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai nurodė, kad ginčijamų žemės sklypų Nr. 15-3, 15-4, 15-5 ir 15-6 vertė yra vienoda, atsakovui buvo suteikta teisė pirmam iÅ¡sirinkti pageidaujamÄ sklypÄ , tačiau Å¡ia teise jis nepasinaudojo, o alternatyvaus žemės sklypų padalijimo bÅ«do atsakovas nesiÅ«lė, prieÅ¡ieÅ¡kinio nagrinėjamoje byloje nereiÅ¡kė. Be to, paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovai neketina parduoti žemės sklypų, nes juose nori statyti namus, o atsakovo siÅ«lomas variantas likti žemės sklypų bendrasavininkais nepagrįstai suvaržytų ieÅ¡kovų teises.Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad siekė parduoti minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir siÅ«lė ieÅ¡kovams jį pirkti, nurodydamas, jog Å¡ias aplinkybes gali patvirtinti liudytojas V.

Š.. Teigė, jog jam priskirtas žemės sklypas Nr. 15-3 netenkina jo interesų.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad 0,8780 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui A. K. (1/3 žemės sklypo dalis) ir ieškovui A. A. (2/3 žemės sklypo dalys) (b. l. 10).

IÅ¡ teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad 0,3154 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams V. A., sutuoktiniams S. R. ir M. R. bei M. Å . (po 3/12 žemės sklypo dalis) bei atsakovui K. Å . (1/4 žemės sklypo dalis) (b. l. 11). Å alių paaiÅ¡kinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, kad minėtų žemės sklypų savininkai, tarp jų ir atsakovas, iniciavo detaliojo planavimo procedÅ«rÄ , po kurios bÅ«tų pakeista abiejų sklypų paskirtis iÅ¡ „žemės Å«kio“ į „namų valdos“, o sklypai bÅ«tų padalinti į mažesnio ploto sklypus.

Atsakovas 2012-04-27 raÅ¡tu „Dėl detalaus plano rengimo“ kreipėsi į projektavimo įmonę UAB „Urbanistika”, praÅ¡ydamas jį įtraukti į detalaus plano rengimo procedÅ«rÄ , nurodydamas, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų padalytas į keturias dalis (b. l. 13). Atsižvelgiant į savininkų interesus, buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo detalusis planas (b. l. 14). 2013-06-05 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr.1-1260 patvirtino (duomenys neskelbtini) ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo Vilniaus miesto PaÅ¡ilaičių seniÅ«nijoje, kurį projektavo UAB „Urbanistika“, detalųjį planÄ ir jo sprendinius pagal pateiktÄ brėžinį (b. l. 15).

Nustatyta, kad atsakovas savo parašu ant detalaus plano ištraukos (b. l.

16) patvirtino, jog sutinka su detaliuoju planu, Å¡io fakto atsakovas neginčijo ir teismo posėdyje. Å ioje detalaus plano iÅ¡traukoje pažymėta, kad tiek atsakovui, tiek ir ieÅ¡kovams V. A., M. ir S. R. bei M. Å . bus atidalinta po 599 kv. m. žemės sklypai, pažymėti Nr. 15-3, 15-4, 15-5 ir 15-6, o du žemės sklypai, atitinkamai 400 ir 358 kv. m. ploto, pažymėti Nr. 15-1 ir 15-2, bus skirti infrastruktÅ«rai. Taip pat byloje nustatyta, kad 2013-06-05 ieÅ¡kovai ir atsakovas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė preliminariÄ jÄ paramos sutartį Nr.29-128(1.2.16-A04) „Dėl infrastruktÅ«ros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybės, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimÄ ir/ar jį dalijant ar planuojant kelis sklypus“, kuria sutiko ateityje perduoti 399 kv. m.

Žemės sklypÄ , suformuotÄ savivaldybės infrastruktÅ«rai (gatvėms, keliams, inžineriniams tinklams), perduoti nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 17-19). IÅ¡ UAB „Baltijos matavimų organizacija“ suraÅ¡yto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad įmonė atliko kadastrinius matavimus ir suformavo žemės sklypų kadastrinių matavimo bylas, kuriose yra ir kiekvienai iÅ¡ Å¡alių atidalinto naujai formuojamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai (b.l. 20-26). 2013-08-05 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas patvirtina, jog ieÅ¡kovai Å¡iuos aktus pasirašė, tuo tarpu atsakovas nurodyto akto nepasirašė (b.l. 23).

Nustatyta, kad 2013-08-05, 2013-09-15 ir 2013-09-19 buvo ženklinamos sklypų ribos, nors atsakovas buvo kviečiamas atvykti ir pareikÅ¡ti savo pastabas dėl žemės sklypo ribų ženklinimo (jam praneÅ¡imas buvo siunčiamas gyvenamosios vietos adresu – V. V. g. 9-113, Vilnius), tačiau pastarasis neatvyko ir pastabų per nustatytÄ 30 dienų terminÄ nepareiÅ¡kė (b.l. 20-22). UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2013-08-22 ir 2013-08-29 siuntė atsakovui analogiÅ¡kus raÅ¡tus, kuriais buvo praÅ¡oma atvykti nurodytu adresu ir pasiraÅ¡yti kadastrinių matavimų bylose bei iÅ¡sirinkti vienÄ iÅ¡ suformuotų sklypų (b.l. 24-25).

Bylos duomenys patvirtina, kad praneÅ¡imas atsakovui buvo įteiktas 2013-08-23 jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas nurodytu laiku neatvyko ir savo valios žemės sklypo pasirinkime neiÅ¡reiÅ¡kė (b. l. 27). Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. A. su UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2013-08-12 sudarė sutartį dėl nekilnojamo daikto kadastrinių duomenų nustatymo (b.l. 35). Atsakovas raÅ¡tu, adresuotu ieÅ¡kovei V. A., atsisakė sumokėti jam tenkančiÄ 450 Lt sumÄ už parengtÄ kadastrinių matavimų bylÄ , nurodydamas, kad neturi pinigų ir mokėti negali bei nenori (b. l. 28).

Kad ieÅ¡kovė V. A. sumokėjo už atsakovÄ 450 Lt už kadastrinių matavimų bylÄ , patvirtina 2013-08-21 PVM sÄ skaita-faktÅ«ros Serija BMO13 Nr. 00155 ir 2014-01-30 Serija BMO14 Nr. 00023 (b. l. 36).Teismas sprendė, kad faktiniai duomenys, jog ieÅ¡kovai, tiek atsakovas, kreipėsi dėl detaliojo plano parengimo, taip iÅ¡reikÅ¡dami valiÄ , kad 0,3154 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., bÅ«tų atidalytas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir jie taptų savarankiÅ¡ko civilinės apyvartos objekto (tam tikros žemės sklypo dalies) savininkais, kuriems atidalyta turto dalis priklausytų asmeninės nuosavybės teise, paneigia atsakovo teiginius apie tai, jog jis kreipėsi dėl detaliojo plano parengimo, siekdamas tik padalyti žemės sklypÄ Ä¯ keturias dalis ir įregistruoti jas vieÅ¡ame registre, tačiau likti minėto žemės sklypo bendrasavininku.

PrieÅ¡ingai – byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – atsakovo 2012-04-27 praÅ¡ymas UAB „Urbanistika”, kuriame nurodyta įtraukti atsakovÄ Ä¯ detalaus plano rengimo procedÅ«rÄ (b. l. 13), atsakovo paraÅ¡u patvirtintas detalusis planas (b. l.

16) patvirtina, jog atsakovas suprato savo atliekamų veiksmų pasekmes. Teismas konstatavo, kad kreipdamasis dėl detalaus plano rengimo, tiek jį pasiraÅ¡ydamas atsakovas turėjo galimybę tiek pasikonsultuoti dėl ketinamų atlikti veiksmų teisinių padarinių, tiek pats įvertinti galimas pasekmes, todėl laikytina, kad atsakovas, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, atidus ir, atlikdamas nurodytus veiksmus, prisiėmė galimas pasekmes. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas žemės sklypų atidalijimo bÅ«das iÅ¡reiÅ¡kia daugumos bendrasavininkų valiÄ bei praÅ¡omi atidalinti žemės sklypai suprojektuoti taip, kad kiekvienam asmeniui tenkančių žemės sklypų plotai yra proporcingi jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotui.

Teismas sprendė, kad atsakovas, teigdamas, jog jam priskirtas sklypas nėra lygiavertis ir mažiau vertingas, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos teiginius, o teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Teismas konstatavo, kad vien tas faktas, jog atsakovui priskirtas žemės sklypas yra trapecijos formos (kiti žemės sklypai Nr. 15-4, 15-5, 15-6 yra stačiakampio formos) ir Å¡alia jo eina kelias, pats savaime neįrodo žemės sklypų nelygiavertiÅ¡kumo (b.l. 34), juolab, kad atsakovas turėjo galimybę pirmasis pasirinkti vienÄ iÅ¡ minėtų keturių žemės sklypų.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo dėl žemės sklypų atsidalijimo pagrindų, todėl toks atsakovo atsisakymas pripažintinas trukdymu kitiems bendraturčiams įgyvendinti teises atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų siÅ«lomas žemės sklypų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinka bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį.

Be to, atsakovas nagrinėjamojoje byloje nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir nesiÅ«lė savo žemės sklypo atidalijimo bÅ«do. Teismas taip pat nustatė, kad apklausus liudytojÄ V. Å ., kuris yra atsakovo sÅ«nus, Å¡is paneigė aplinkybę, jog ieÅ¡kovams buvo siÅ«lyta pirkti atsakovo žemės sklypo dalį. Teismas nustatė, jog ta aplinkybė, kad atsakovas prašė parengti detalųjį planÄ , reiÅ¡kia, jog atsakovas iÅ¡ esmės sutiko su galimomis detaliojo plano parengimo procedÅ«ros iÅ¡laidomis, juolab, kad atsakovas gavo atliktų matavimų rezultatÄ â€“ kadastrinių matavimų bylÄ .

Teismas sprendė, jog atsakovo atsisakymo padengti nurodytas iÅ¡laidas motyvai, jog jo netenkina toks atidalijimo bÅ«das, savaime nesudaro pagrindo nepriteisti ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 450 Lt skolÄ tenkino.Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmam instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , neiÅ¡laikė proporcingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų principų pusiausvyros ir nepagrįstai nepaisė atsakovo argumentų, jog atsakovui paskirtas sklypas yra mažesnės rinkos vertės, nei kiti.

Teismas nepagrįstai žemės sklypų lygiavertiÅ¡kumÄ susiejo tik su faktu, jog dalintini žemės sklypai yra tokio paties ploto, kadangi sklypo vertei didelę reikÅ¡mę turi ir kiti faktoriai, tokie kaip sklypo geografinė padėtis, jo forma, panaudojimo, eksploatacijos galimybės, vietovės vaizdingumas, Å¡alia esančių infrastruktÅ«rų iÅ¡vystymas ir poveikis sklypo panaudojimui. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad tik suformavus ir užregistravus žemės sklypus kaip atskirus turto vienetus, bÅ«tų galima įvertinti jų vertę, todėl atsakovas siÅ«lė alternatyvius turto dalybos bÅ«dus.

Teismas nepagrįstai sklypų lygiavertiÅ¡kumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui. Atsakovo nuomone, jeigu teismas atsakovo argumentus dėl sklypų nelygiavertiÅ¡kumo laikė savaime nepagrindžiančius fakto, jog sklypas yra mažiau vertingas, tuomet ir ieÅ¡kovų argumentai, tariamai pagrindžiantys sklypų lygiavertiÅ¡kumÄ (sklypai yra vienoje plokÅ¡tumoje, vienodo dydžio) neturėtų bÅ«ti laikomi, kaip savaime pagrindžiantys sklypų lygiavertiÅ¡kumÄ . Atsakovo nuomone, tam, kad žemės sklypas bÅ«tų padalintas nesuvaržant nei vieno ir bendrasavininkų teisių, turi bÅ«ti atliktas žemės sklypų vertinimas.

Atsakovo manymu, tai, kad niekas nesirinko žemės sklypo Nr. 15-3, įrodo, kad Å¡is žemės sklypas yra mažiau patrauklus. Nustačius, jog sklypų vertė nevienoda, teisinga bÅ«tų nustatyti visų keturių žemės sklypų naudojimosi tvarkÄ , kaip atsakovas to prašė atsiliepime į ieÅ¡kinį, o ne atidalinti dalis. IeÅ¡kovė jokiais įrodymais nepagrindė teiginio, kad atsakovas sutiko su tuo, jog bÅ«tų padarytos kadastrinių matavimų bylos. Be to, Vilniaus miesto tarybos 2013-06-30 sprendimo Nr. 1-1260 4.2 p. numatyta galimybė, o ne imperatyvus reikalavimas atlikti tiksliuosius geodezinius matavimus.

Be to, prievolė mokėti už geodezinius matavimus kyla iÅ¡ sutarties, kurios Å¡alis atsakovas nėra.IeÅ¡kovai prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nesilaikė teisingumo ir proporcingumo principų atidalinant žemės sklypÄ . Nurodo, kad atsakovui buvo suteiktos visos galimybės pasirinkti norimÄ sklypÄ . Atsakovas klaidina teismÄ teigdamas, jog bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ .

Taip pat atsakovas bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nereiÅ¡kė reikalavimo atlikti turto vertinimÄ . Atsakovo teiginiai apie sklypo vertei įtakos turinčius veiksnius yra deklaratyvÅ«s, atsakovas nevykdė pareigos įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo atsikirtimuose. Atsakovas nei iki ieÅ¡kinio padavimo nei bylÄ nagrinėjant teisme nebendradarbiavo su ieÅ¡kovais. Atsakovas piktnaudžiauja procesu praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pilna apimtimi, nors su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutiko.

Taip pat pažymėjo, kad geodezinius matavimus atlikit bÅ«tina, o registruojant žemės sklypus registrų centre privaloma pateikti ir kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje nurodyti tikslÅ«s geodeziniai matavimai.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus.Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ , bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali bÅ«ti ribojama.

Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu bÅ«du, kuris pažeistų kito asmens lygiÄ teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės, kitų suinteresuotų asmenų poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso ir nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Nagrinėjamoje byloje šalys yra nekilnojamųjų daiktų bendraturtės. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sÄ lyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatÄ aiÅ¡kina kaip bendraturčių pareigÄ , Å¡iems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms Å¡alims sprendimo bÅ«do (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, civilinėje byloje V.

J. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje P. K. v. N. K. , bylos Nr.3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje A. A. v. D. Š. , bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010).CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas. Atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį.

Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį per teismÄ , taip pat turi iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valiÄ dėl bendro daikto ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo bÅ«das yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , neiÅ¡laikė proporcingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų principų pusiausvyros.

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nustatyta, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus pateiktus įrodymus, nustatęs, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudojo visas galimybes susitarti su atsakovu, tinkamai vadovaudamasis įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovų siÅ«lomas žemės sklypų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinka bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį, o atsakovas su ieÅ¡kovų siÅ«lomu atidalijimo bÅ«du nesutinka nepagrįstai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovai, savo paaiÅ¡kinimais bei byloje esančiais įrodymais įrodė, kad atsakovui priskirtas sklypas savo verte nesiskiria nuo kitų sklypų, tuo tarpu apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi savo atsikirtimuose.

Apeliantas deklaratyviai svarsto, kokie faktoriai apskritai gali turėti įtakos sklypų vertėms, tačiau nepateikia konkretesnių paaiÅ¡kinimų, ar tokie faktoriai faktiÅ¡kai egzistuoja nagrinėjamu atveju ir kokiÄ Ä¯takÄ jie gali turėti atsakovui priskirto sklypo vertei, taip pat nepateikia jokių loginių iÅ¡vadų, paremtų objektyviomis prielaidomis, dėl ko teismui galėtų kilti abejonė dėl sklypų lygiavertiÅ¡kumo nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybės, jog atsakovui priskirtas žemės sklypas yra trapecijos formos ir Å¡alia jo eina kelias, nebÅ«tinai mažina Å¡io sklypo vertę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sklypo trapecijos forma nėra neįprasta, darkanti bendrÄ sklypo erdvę, duomenų apie tai, kad bÅ«tent dėl tokios formos negalima bÅ«tų naudoti viso sklypo ploto pagal paskirtį, nėra, o faktas, kad Å¡alia sklypo eina kelias, bei to įtaka sklypo vertingumui yra vertinimo dalykas, kuris yra individualus bei priklauso nuo sklypo naudotojo asmeninio supratimo apie privažiavimo patogumÄ , funkcionalumÄ ir pan. Kaip nurodė pirmos instancijos teismas, pats kelias, einantis Å¡alia sklypo, savaime nėra sklypo vertei neigiamÄ Ä¯takÄ turinti faktas.

Kaip jau minėta, apeliantas nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, dėl kokių priežasčių Å¡alia einantis kelias, sklypo trapecijos forma mažintų sklypo vertę. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nei iki pateikiant ieÅ¡kinį, nei nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, nereiÅ¡kė reikalavimo skirti turto vertinimÄ , nesiėmė jokių kitų veiksmų įrodyti jam paskirto sklypo mažesnę vertę, prastesnes eksploatacijos galimybes ir pan. Akivaizdu, jog toks apelianto elgesys, paremtas hipotetinėmis prielaidomis ir nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, yra piktnaudžiavimas savo kaip bendraturčio teisėmis kitų bendrasavininkų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, sutiktina su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovas nepateikė protingai motyvuoto atsisakymo dėl žemės sklypų atsidalijimo pagrindų, ir todėl laikytina, kad toks atsakovo atsisakymas pripažintinas trukdymu kitiems bendrasavininkams įgyvendinti teises atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sklypų lygiavertiÅ¡kumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui.

Kaip konstatuota anksčiau, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovų siÅ«lomas žemės sklypų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinka bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį, pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais nenustatė, kad sklypai bÅ«tų nelygiaverčiai. Apeliantas teigdamas prieÅ¡ingai, turėjo pateikti savo pozicijÄ pagrindžiančius argumentus (CPK 178 str.).Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieÅ¡kovai sumokėjo už atliktus kadastrinius matavimus, o ieÅ¡kovė V.

A. sumokėjo už atsakovÄ . Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 450 Lt yra pagrįstas. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinis teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atliktų matavimų rezultatÄ â€“ kadastrinių matavimų bylÄ atsakovas gavo, jis Å¡ios aplinkybės neneigia. Atsakovas toliau naudosis Å¡ia byla, dėl ko galės įregistruoti savo sklypÄ ir pilnai įgyvendinti savo kaip sklypo savininko teises. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovai negalėjo praÅ¡yti atlikti kadastrinių matavimų iÅ¡skaitant atsakovui tenkančio sklypo ploto dalį iÅ¡ bendro sklypo ploto.

Tai, kad atsakovas nesutiko bendradarbiauti su ieÅ¡kovais ir Å¡iuo klausimu tam nesant objektyvių priežasčių, vėlgi laikytina kaip piktnaudžiavimas savo kaip bendrasavininko teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis dėl kadastrinių matavimų buvo sudaryta bendram visų žemės sklypų savininkų interesui, atsakovas naudojasi Å¡ios sutarties rezultatais, visis ieÅ¡kovai sumokėjo lygiomis dalimis už atliktus kadastrinius matavimus, yra pagrindas reikalauti, kad ir atsakovas sumokėtų atitinkamÄ dalį.Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro. CPK 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimus, nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas (išspręstas ginčas), priklausomai nuo patenkintų reikalavimų apimties yra priteisiamos iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos metu ieškovai patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo ieškovė V.

A., už teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ apelianto.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ K. Å . V. A. 289,62 EUR (1000 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Loreta Lipnickienė Aldona Tilindienė Liuda Uckienė