2019-07-03 Nr. AB-13775-3-61-3-02753-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1050-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02753-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 metus vertinti „gerai“, rezoliucija išdėstytą Vilniaus AVPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) išvadoje Nr. 10-IL-10472 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 metus vertinti „labai gerai“, nustatant pareiškėjui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 3) įpareigoti Vilniaus AVPK perskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokestį nuo 2017 m. balandžio 8 d., taikant nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą ir išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos koeficientų skirtumo nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) panaikinti Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 2 punkto nutariamąją dalį dėl nutarimo pareiškėjo prašymą atmesti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad eina Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyriausiojo patrulio pareigas. Vertinimo komisija 2017 m. balandžio 6 d. parengė išvadą Nr. 10-IL-10472, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 metus įvertino labai gerai ir nustatė nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Vidaus tarnybos statuto priede pareiškėjo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Vertinimo komisija pateikė Vilniaus AVPK viršininkui siūlymą pritarti pareiškėjo įvertinimui pagal Vidaus tarnybos statuto priede pareiškėjo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus, tačiau Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą nepritarti Vertinimo komisijos siūlymui ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2016 metais buvo baustas drausmine tvarka, pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 metus įvertino „gerai“. Nesutikdamas su Vilniaus AVPK viršininko sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisiją (toliau – ir Tarnybinių ginčų komisija), kuri atmetė pareiškėjo prašymą.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVPK viršininko ir Tarnybinių ginčų komisijos priimtais sprendimais, nurodė, kad pareigūną į pareigas priėmęs vadovas, priimdamas galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo, yra saistomas reikalavimų jo veiklą vertinti pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 priede nurodytus kriterijus bei tarnybinių užduočių rezultatus, nes priešingu atveju yra pažeidžiami tarnybinės veiklos vertinimo principai – visapusiškumas ir objektyvumas. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuobauda buvo paskirta už vienkartinio pobūdžio klaidą, kuri kilo dėl nuovargio, tačiau ne dėl sistemingų tarnybinės veiklos pažeidimų, todėl tik faktas, kad buvo paskirta tarnybinė nuobauda negali daryti įtakos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatui. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad Vilniaus AVPK vadovas, nesilaikydamas Taisyklėse nustatytų reikalavimų, pažeisdamas visapusiškumo ir objektyvumo principus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra naikintinas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinių ginčų komisija nenagrinėjo ginčo esmės, nevertino pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų ir dėl jų nepasisakė, savo sprendimo nepagrindė teisės aktų normomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybinių ginčų komisija, nagrinėdama ginčą, pažeidė Taisyklių 245 ir 248 punktų reikalavimus, kurie yra laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais. Taip pat Tarnybinių ginčų komisija neparengė sprendimo, kuris atitiktų Taisyklių 249 punkte numatytus reikalavimus.

5. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus AVPK viršininkas priėmė Sprendimą, kuriame pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 metus vertino „gerai“, nes pareiškėjui 2016 metais buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovas pabrėžė, kad pareigūnas jam už aplaidumą tarnyboje paskirtos tarnybinės nuobaudos neginčijo, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. pastaba, buvo susijusi su pareiškėjo prasta veiklos kokybe konkrečiu laikotarpiu ir kitais Taisyklių 5 priede išvardytais veiklos vertinimo kriterijais.

7. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 metus vertinti „labai gerai“ yra išeinantis už bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribų, todėl negali būti tenkinamas. Tarnybinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, atsižvelgė į 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (oficialų aktą priėmusios institucijos) rašte Nr. 1D-3258 pateiktą Taisyklių išaiškinimą, Centrinės policijos įstaigos pateiktus išaiškinimus ir nuomones, įvertino visas aplinkybes, tačiau pagrindo priimti kitokį sprendimą nebuvo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo G. P. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą, Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 2 punktą ir įpareigojo Vilniaus AVPK viršininką priimti sprendimą dėl Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. 10IL-10472 pateikto pasiūlymo įgyvendinimo.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK eina Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Tarnybinės veiklos užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai buvo nustatyti 2016 m. kovo 2 d. pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo išvadoje. Pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurioje tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 4 balais (labai gerai), o šiam įvertinimui pritarė ir pareiškėjo tiesioginis vadovas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3-iojo būrio vadas A. P. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. kovo 2 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-12502, vertindamas pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, įvertino, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus (3 balais), o šį vertinimą pagrindė vertinimo išvados 1 dalyje „Tarnybinės veiklos rezultatai“. Tiesioginis vadovas iš tarnybinės veiklos vertinimo anketos gautus balus, vertindamas pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, pažymėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir joje pateikė bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą 4 (labai gerai) balais bei pateikė pasiūlymą nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2017 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. 10-IL-10472 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikė pasiūlymą nustatyti didesnį koeficientą, tačiau Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. balandžio 7 d. Vertinimo komisijos išvadoje rezoliucijoje išreiškė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“, kadangi pareigūnas baustas drausmine tvarka.

10. Teismas pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo tvarka siekiama kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (Vidaus tarnybos statuto 25 str. 1 d.). Toks tikslas siejamas su vidaus tarnyboje taikomu karjeros principu (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 ir 6 d.). Pareigūnų kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms vertinami pagal Taisyklėse numatytus kriterijus, o tarnybinės veiklos rezultatai – pagal tiesioginio vadovo nustatytas konkrečias pareigūno einamųjų metų užduotis ir aiškiai apibrėžtus pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodiklius. Visapusišku ir objektyviu pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimu siekiama į šį procesą įtraukti patį pareigūną (jis užpildo vertinimo anketą), jo tiesioginį vadovą (jis pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą, pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą, užpildo vertinimo anketą, surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą), tuo atveju, kai pareigūno tarnybinė veikla vertinama „labai gerai“ – ir vertinimo komisiją, kuri dar kartą įvertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Teismo vertinimu, iš Vidaus tarnybos statute ir Taisyklėse numatytos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos matyti, kad įgaliojimai pareigūno veiklą vertinti „labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“ ar „nepatenkinamai“ suteikti būtent tiesioginiam vadovui ir vertinimo komisijai.

11. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. balandžio 7 d. Vertinimo komisijos išvadoje priėmė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“, kadangi pareigūnas baustas drausmine tvarka, nors įgaliojimai pareigūno veiklą vertinti „labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“ ar „nepatenkinamai“ suteikti būtent tiesioginiam vadovui ir vertinimo komisijai, kurie šį vertinimą pagrindžia Vidaus tarnybos statute ir Taisyklėse nustatyta tvarka užpildydami atitinkamus vertinimą pagrindžiančius dokumentus. Pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Todėl teismas sprendė, kad Vilniaus AVPK viršininkas, spręsdamas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo „gerai“, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir perėmė funkcijas, kurios pagal Vidaus tarnybos statutą ir Taisykles suteiktos tiesioginiam vadovui ir Vertinimo komisijai. Dėl šios priežasties teismas Vilniaus AVPK viršininko sprendimą panaikino (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).

12. Teismas nurodė, kad savaime aplinkybė, jog pareiškėjas 2016 metais padarė tarnybinį nusižengimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad tiesioginis vadovas ir Vertinimo komisija netinkamai atliko pareiškėjo veiklos vertinimą. Atsakovas nenurodė, kaip aplinkybė dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo siejasi su vertintinais pagal Taisykles pareiškėjo tarnybinės veiklos aspektais, kaip ši aplinkybė pagrindžia kitokį kurio nors vertinamojo elemento (kvalifikacijos, tarnybinės veiklos rezultatų, tinkamumo einamoms pareigoms) įvertinimą, nei nurodyta tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje, kuriai pritarė Vertinimo komisija. Teismas vertino, kad Sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu ir pagrįstu.

13. Teismas konstatavo, kad Sprendimas turi būti panaikinamas, o Vilniaus AVPK turi būti įpareigojamas išspręsti tą klausimą, kurį jis pagal Vidaus tarnybos statutą ir Taisykles yra įgaliotas išspręsti, t. y. priimti sprendimą dėl Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. 10-IL-10472 pateikto pasiūlymo įgyvendinimo. Taip pat teismas panaikino Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 2 punktą, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo atmestas.

14. Teismas kitų pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino, kadangi pareiškėjo tarnybinė veikla kompetentingo subjekto jau yra įvertinta „labai gerai“, o būtent Vilniaus AVPK viršininkas, bet ne teismas turi įgaliojimus priimti sprendimą dėl Vertinimo komisijos siūlymo nustatyti pareiškėjui nuosekliai didesnę pareiginę algą įgyvendinimo.

III. 15. Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos vertinimas nebuvo objektyvus – apsiriboję pareiškėjui suformuluotų uždavinių atlikimo įvertinimu, jie sprendė, kad pareigūnas vertintinas „labai gerai“. Tačiau nebuvo atsižvelgta į pareiškėjui taikytą tarnybinę atsakomybę vertinamu laikotarpiu – už pareigūno aplaidumą vykdant tarnybines pareigas. Galbūt pareiškėjo tiesioginį vadovą ir Vertinimo komisiją suklaidino aplinkybė, kad paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), praėjus įstatymo numatytam terminui, buvo panaikinta, tačiau tai buvo padaryta jau po vertinamo laikotarpio – 2017 metų pradžioje. Atsakovo nuomone, pareigūnui skirtos nuobaudos panaikinimas anksčiau laiko, dėl pareiškėjo pastangų tinkamai atlikti jam pavestas tarnybos užduotis ar gerų darbo rezultatų, savaime yra tam tikra paskatinimo forma (teisinis gėris). Statutinių pareigūnų atsakomybė nėra formali, taikant ją skiriama tarnybinė nuobauda sukelia pareigūnui tam tikras neigiamas pasekmes, tokiu būdu vykdant tiek specialiąją prevenciją (koreguojant paties nusižengusio pareigūno elgesį), tiek bendrąją tarnybinių nusižengimų prevenciją (atkreipiant kitų pareigūnų dėmesį į tam tikro tarnybos interesų neatitinkančio elgesio netoleravimą ir galimas neigiamas pasekmes). Pareiškėjo tarnyba vertinamu laikotarpiu nebuvo nepriekaištinga, policijos įstaiga turėjo priekaištų dėl jo aplaidaus tarnybos pareigų atlikimo, tai buvo išreikšta tarnybine nuobauda – pastaba. Vertinant pareiškėją taip, kaip siūlė jo tiesioginis vadovas ir Vertinimo komisija („labai gerai“) ir neatsižvelgiant į objektyvius pareigūno veiklą charakterizuojančius kriterijus pagal Taisyklių 5 priedą, vertinimas nebūtų sąžiningas ir teisingas, kartu nebūtų motyvuoti tie policijos pareigūnai, kurie ne tik puikiai vykdė jiems pavestas pareigas ir suformuluotas užduotis, bet ir atitiko visus kitus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, ir kuriems dėl pareigų atlikimo kokybės per ataskaitinį laikotarpį jokių priekaištų ar pastabų nebuvo pareikšta.

17. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnas už aplaidumą tarnyboje paskirtos nuobaudos neginčijo, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, neteisėtai, už mažareikšmį nusižengimą ar neatsižvelgus į visas tarnybinį aplaidumą lėmusias ir pareiškėjo skunde išvardytas aplinkybes. Atsakovui nėra aišku, kaip pareigūnui skirta tarnybinė nuobauda už netinkamą pareigų atlikimą vertinamu laikotarpiu koreliuoja su teismo sprendime išvardytais veiklos kokybės, atsakingumo ir lojalumo tarnybai kriterijais.

18. Atsakovas nurodo, kad 2016 metais pareigūnų veiklos vertinimas buvo pirmasis Vidaus tarnybos statuto ir Taisyklių po naujos redakcijos įsigaliojimo, todėl nuosekli praktika šioje srityje dar nėra susiformavusi. Taisyklės nenumato tolesnės procedūros, kokie veiksmai turi būti atlikti, kai viršininkas, vadovaudamasis Taisyklių 158 punktu, priima motyvuotą sprendimą atsisakyti įgyvendinti vertinimo komisijos siūlymą. Vilniaus AVPK viršininkas, įrašydamas rezoliuciją, siekė išreikšti savo valią, kad Vertinimo komisijos siūlymą jis atsisako įgyvendinti. Šį savo sprendimą viršininkas motyvavo pareigūno baustumu per vertinamą laikotarpį. Atsakovas sutinka, kad rezoliucijos dalis dėl nurodymo pareigūno veiklą vertinti „gerai“ yra nekorektiška, tačiau tai nekeičia rezoliucijos turinio. Atsakovo nuomone, teismas turėjo pareigą ginčą nagrinėti, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu. Formalus teismo požiūris į rezoliucijos konstrukciją, nesigilinant į jos turinį, daro šį sprendimą neišsamų, o ginčo šalis nukreipia pakartotiniam bylinėjimuisi, kadangi teismo motyvai nėra aiškiai išreikšti ir sudaro ginčo šalims galimybę juos skirtingai interpretuoti.

19. Teismas, netenkindamas pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą konkrečiu būdu įgyvendinti sprendimą ir perskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokestį, taikant nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą, neatsižvelgė į tai, kad pagal Taisyklių 158 punktą Vilniaus AVPK viršininkui suteikta teisė ne tik priimti sprendimą dėl atitinkamo siūlymo įgyvendinimo, bet ir priimti sprendimą jo neįgyvendinti, Vertinimo komisijos išvadoje nurodant tokio sprendimo motyvus. Tarnybinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, atsižvelgė į Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. birželio 15 d. rašte pateiktą Taisyklių išaiškinimą, o taip pat į Centrinės policijos įstaigos pateiktus išaiškinimus ir nuomones, įvertino visas aplinkybes, bet nebuvo pagrindo pareiškėjo vertinimo spręsti kitaip ir jo prašymą tenkinti.

20. Pareiškėjas G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pareigūną į pareigas priėmęs vadovas, priimdamas galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo, yra saistomas reikalavimų pareigūno veiklą vertinti pagal Taisyklių 5 priede nurodytus kriterijus bei tarnybinių užduočių rezultatus, nes priešingu atveju pažeidžiami tarnybinės veiklos vertinimo principai – visapusiškumas ir objektyvumas.

22. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose (Taisyklių 5 priedas) nėra numatytas kriterijus dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjo nuomone, kiekvienu individualiu atveju turėtų būti įvertinta tarnybinio nusižengimo aplinkybės ir pobūdis. Atsakovas, pareiškėjo vertinimu, apeliaciniame skunde klaidingai teigia, jog galbūt pareiškėjo tiesioginį vadovą ir Vertinimo komisiją suklaidino aplinkybė, kad paskirta tarnybinė nuobauda praėjus įstatymo numatytam terminui buvo panaikinta anksčiau laiko. Atsakovas įrodinėja, kad suklydo ne įstaigos vadovas, o pareiškėjo tiesioginis vadovas bei Vertinimo komisija, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė.

23. Pareiškėjo nuomone, įstaigos vadovo diskrecija pasireiškia galimybe atitinkamos teisės normos ribose įgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymus. Taisyklių 158 punktas numato tokią galimybę. Įstaigos vadovas turi teisę neįgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymo, tačiau toks sprendimas turi būti motyvuotas, vadovas turi parinkti kitą, atitinkamoje teisės normoje numatytą alternatyvą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju pagal analogiją taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir joje pateikti išaiškinimai (administracinė byla Nr. eA-1799-662/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti pareiškėjo G. P. skundo reikalavimai ir panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 metus vertinti „gerai“, rezoliucija išdėstytas Vertinimo komisijos išvadoje Nr. 10IL-10472; Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 2 punktas; Vilniaus AVPK viršininkas įpareigotas priimti sprendimą dėl Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. 10-IL-10472 pateikto pasiūlymo įgyvendinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Vilniaus AVPK viršininkas pareiškėjo veiklą pagrįstai įvertino „gerai“, nes pareiškėjo tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos vertinimas nebuvo objektyvus, nes jie, vertindami pareiškėjo veiklą „labai gerai“, neatsižvelgė į pareiškėjui taikytą tarnybinę atsakomybę už aplaidumą tarnyboje vertinamu laikotarpiu. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo viršininkas, spręsdamas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo „gerai“, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir perėmė funkcijas, kurios pagal Vidaus tarnybos statutą ir Taisykles suteiktos tiesioginiam vadovui ir Vertinimo komisijai. Atsakovo teigimu, atsakovo viršininkas, įrašydamas rezoliuciją, siekė išreikšti savo valią, kad atsisako įgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymą, ir toks viršininko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinkantis Taisyklių 158 punkto prasmę. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo viršininkas pagal Taisyklių 158 punktą turi teisę ne tik priimti sprendimą dėl atitinkamo siūlymo įgyvendinimo, bet ir priimti sprendimą jo neįgyvendinti, ginčas turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą ir priimdamas sprendimą, tinkamai taikė Vidaus tarnybos statuto ir Taisyklių nuostatas, teisingai nustatė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išsakytus argumentus apeliacinės instancijos teismui ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 24 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurioje tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 4 (labai gerai) balais ir šiam vertinimui pritarė ir pareiškėjo tiesioginis vadovas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3-iojo būrio vadas A. P. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. kovo 2 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-12502, vertindamas pareiškėjo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, įvertino, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus (3 balais), o šį vertinimą pagrindė vertinimo išvados 1 dalyje „Tarnybinės veiklos rezultatai“. Tiesioginis vadovas iš tarnybinės veiklos vertinimo anketos gautus balus vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją pažymėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir joje pateikė bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą 4 (labai gerai) balais bei pateikė pasiūlymą nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Vertinimo komisija 2017 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. 10-IL-10472 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikė pasiūlymą nustatyti didesnį koeficientą. Vilniaus AVPK viršininkas 2017 m. balandžio 7 d. Vertinimo komisijos išvadoje rezoliucijoje išreiškė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti „gerai“, kadangi pareigūnas baustas drausmine tvarka 2016 metais.

28. Atsižvelgiant į atsakovo akcentuojamą aplinkybę apie pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, pažymėtina, kad tinkamumas einamoms pareigoms vertinamas pagal tokius kriterijus – gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti; organizuotumą ir veiklos planavimą; veiklos kokybę, o pareigūnų kvalifikacijos vertinimo kriterijai – gebėjimai tobulėti; kūrybingumas; bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; atsakingumas; lojalumas tarnybai (Taisyklių 5 priedas). Tai reiškia, kad pareigūno kvalifikacijos vertinimas neapsiriboja vien tik ta aplinkybe, jog jam buvo taikyta tarnybinė atsakomybė, nesiaiškinant ir nevertinant aplinkybių, susijusių su tarnybiniu nusižengimu, dėl kurio taikyta tarnybinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo aspektu Vilniaus AVPK viršininko sprendimas negali būti pripažintas tinkamai motyvuotu ir pagrįstu, nes šiame sprendime aplinkybė dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo nesusieta su vertintinais pagal Taisykles pareiškėjo tarnybinės veiklos aspektais, nenurodyta, kaip ši aplinkybė pagrindžia kitokį kurio nors vertinamojo elemento (kvalifikacijos, tarnybinės veiklos rezultatų, tinkamumo einamoms pareigoms) įvertinimą, nei nurodyta tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje, kuriai pritarė Vertinimo komisija.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad teisės aktai nesuteikė teisės atsakovo vadovui atlikti pareiškėjo veiklos vertinimą ir pareiškėjo veiklą įvertinti taip, kaip tai pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 7 ir 14 dalis galėjo įvertinti pareiškėjo veiklą jo tiesioginis vadovas ir Vertinimo komisija. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra šio pareigūno tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, būtent vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo (pareigūno) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vidaus reikalų įstaigų pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti vidaus reikalų įstaigų vadovų sprendimais sudaromos pareigūnų vertinimo komisijos, kurios ir vertina vidaus reikalų įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą.

30. Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą; perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; skirti pareigūnui vienkartinę piniginę išmoką. Galutinį sprendimą dėl pareigūno veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas (Vidaus tarnybos statuto 25 str. 22 d.), o pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.

31. Taisyklių 155 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą, per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos pateikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui savo išvadą. Vertinimo komisija, įvertinusi vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą, per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos savo išvadą pateikia vidaus reikalų ministrui. Taisyklių 157 punkte nurodyta, kad pareigūną į pareigas skiriantis asmuo per 10 darbo dienų nuo vertinimo komisijos išvados gavimo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Pagal Taisyklių 158 punktą pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priėmęs sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos pasiūlymo, vertinimo komisijos išvadoje nurodo tokio sprendimo motyvus.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininkas sprendimu neišsprendė klausimo dėl Vertinimo komisijos 2017 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. 10-IL-10472 pateikto pasiūlymo įgyvendinimo / neįgyvendinimo, ir dėl to panaikinus Vilniaus AVPK viršininko sprendimą, Vilniaus AVPK viršininkas įpareigotas priimti sprendimą dėl Vertinimo komisijos išvadoje pateikto pasiūlymo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovo vadovui priimti sprendimą įgyvendinti Vertinimo komisijos pasiūlymą.

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino ir Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinio sprendimo Nr. IL-17153 2 punktą, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Pažymėtina, kad priimtas Vilniaus AVPK Tarnybinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 17 d. protokolinis sprendimas Nr. IL-17153 nepagrindžia Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes Tarnybinei ginčų komisijai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl Sprendimo panaikinimo ginčas dėl šio Sprendimo persikėlė į teismą ir būtent šioje byloje išspręstas šis ginčas.

34. Apibendrinant byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė motyvuotą ir neformalų sprendimą dėl ginčo esmės.

35. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė