08d2f224-9744-4309-9d8d-1b8f6f3db3ec · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-653-157/2016 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01004-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.5.10.2.; 3.2.4.4.; 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens K.

S. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-181-230/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Aravis“ ieÅ¡kinį atsakovams V. B. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. S. M. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Aravis“ (toliau – BUAB ,,Aravis“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V.

B. ir A. B. 196 424,05 Eur žalos atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Aravis“ bankroto bylÄ ; kad buvo patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai; kad įmonėje realizuotino turto nebėra, įmonė pajamų negauna, todėl 196 424,05 Eur kreditorių reikalavimų liks nepatenkinti. Taip pat nurodė, kad iki 2010 m. gruodžio 17 d. įmonės direktoriumi buvo atsakovas A. B., o nuo 2010 m. gruodžio 17 d.

– jo sÅ«nus V. B.; kad 2009 m. įmonės turtas sumažėjo nuo 1 075 604 Lt iki 771 057 Lt, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas – -312 757 Lt; kad bendrovės nuostoliai per 2009 m. padidėjo nuo 77 656 Lt iki 383 094 Lt; kad 2010 m. jos turtas sumažėjo nuo 771 057 Lt iki 227 689 Lt, nuosavas kapitalas nuo -312 757 Lt iki -438 830 Lt; kad nuostoliai padidėjo nuo 383 094 Lt iki 509 167 Lt; kad 2009–2010 m. veiklos sÄ naudos buvo žymiai didesnės negu pardavimo pajamos ir kad iÅ¡ tipinės veiklos bendrovė patyrė didžiulius nuostolius.

Taip pat nurodė, kad atsakovai, nuosavam kapitalui tapus mažesniam nei 35 000 Lt, turėjo imtis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®) 38 straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų, tačiau atsakovas A. B., žinodamas pasibaigusių metų finansinius rezultatus, nesiėmė veiksmų tam, kad akcininkai svarstytų nuostolių padengimo klausimÄ , kad bendrovės nuosavas kapitalas bÅ«tų atkurtas iki minimalios ABÄ® normose įtvirtintos ribos. Mano, kad atsakovas V. B., tapęs UAB „Aravis“ vadovu, taip pat negalėjo nežinoti, kad 2010 metų pabaigoje įmonės padėtis buvo visiÅ¡kai bloga, kad iki ABÄ® nustatytos minimalios nuosavo kapitalo ribos trÅ«ksta daugiau kaip 400 000 Lt.

Pasak ieÅ¡kovės, atsakovas A. B. prisiėmė nepamatuotÄ verslo rizikÄ ir didino bendrovės nuostolius – už itin aukÅ¡tÄ kainÄ (4 kartus didesnę nei vidutinė kaina) iÅ¡sinuomojo ekskavatorių Komatsu, nors Å¡is negalėjo bÅ«ti naudojamas tiesioginėje UAB „Aravis“ veikloje, t. y. miÅ¡ko tvarkymo ir medienos kėlimo darbuose. Taip pat nurodė, kad atsakovas A. B. už itin žemÄ kainÄ pardavė ekskavatorių Kobelco SK 135 SR LC. Tvirtino, kad atsakovai, žinodami, jog įmonė jau 2009 m. buvo nemoki, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tokiu bÅ«du didino jos nuostolius ir mažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Mano, kad Å¡ie neteisėti veiksmai buvo atliekami abiejų atsakovų vadovavimo bendrovei metu. Teigia, kad neįmanoma iÅ¡skirti, kuri dalis įmonės ir jos kreditorių nuostolių atsirado dėl vieno ar kito atsakovo kaltės – V. B. tęsė neteisėtus A. B. veiksmus (neveikimÄ ), todėl žala priteistina solidariai iÅ¡ abiejų.Atsakovai A. B. ir V. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ekskavatorius Kobelco SK 135 SR LC daugiau kaip tris metus buvo aktyviai naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, t. y. miÅ¡ko kirtimo ir medienos ruoÅ¡os darbuose; kad 2010 m. balandžio 28 d. jis įlūžo į pelkę, vanduo ir dumblas apsėmė variklį, kabinÄ , sugedo hidraulinė sistema ir jį taisyti nebeapsimokėjo.

Teigia, kad dėl to kilo rizika prarasti pelningus užsakymus, todėl buvo nuspręsta neeikvoti laiko ir lėšų technikos remontui, jÄ realizuoti, o už gautus pinigus įsigyti / iÅ¡sinuomoti reikalingus įrenginius. Technika parduota už didesnę negu likutinė kaina, t. y. 99 173,55 Lt be PVM. Teigia, kad skelbimuose nurodyta ekskavatorinių krautuvų, buldozerių nuomos kaina – apie 4 000 Lt / mėn., tačiau derantis su atskirais nuomotojais buvo nustatomos sÄ lygos, kurios ženkliai didino nuomos kainas dėl technikos specifikos, papildomų iÅ¡laidų, susijusių su jos draudimu, transportavimu, aptarnavimu ir kt., todėl 2010 m. gegužės 10 d. su UAB „Detas“ buvo sudaryta ekskavatoriaus nuomos sutartis kas mėnesį mokant po 15 697,53 Lt be PVM.

Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės nemokumas buvo sÄ lygotas ne administracijos vadovų sprendimų, o susiklosčiusių aplinkybių rinkoje ir sudarytos paskolos sutarties su trečiuoju asmeniu K. S. M. 2008 metų pabaigoje prasidėjusi ekonomikos ir finansų krizė palietė ir UAB „Aravis“ vykdomÄ miÅ¡ko ruoÅ¡os darbų veiklÄ . Sustojus statybų sektoriaus plėtrai, kritus vartojimo lygiui, medienos kainos Lietuvoje 2009 m. nukrito per pusę, o kai kurių rÅ«Å¡ių ir tris kartus.

Teigia, kad vis tik 2010 m. buvo sudarytos kelios naujos rangos sutartys, kurios leido įmonei gauti pelno, o būsimos pajamos leido vadovams priimti sprendimus dėl tolesnės veiklos vykdymo, jos plėtimo. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne administracijos vadovas, bet darbuotojai, pati savaime nereiškia, kad jie pažeidė įstatymu nustatytas specialias ir fiduciarines pareigas ir dėl to taikytina civilinė atsakomybė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi (t. 1, b. l.

16) ieÅ¡kovei UAB „Aravis“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla; kad iki 2010 m. gruodžio 17 d. įmonės direktoriumi buvo atsakovas A. B., o nuo 2010 m. gruodžio 17 d. – atsakovas V. B..    Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su ABÄ® 38 straipsnio 3 dalies pažeidimu, teismas nustatė, kad pagal UAB ,,Aravis“ įstatų 26 punktÄ bendrovės įstatinis kapitalas yra 70 000 Lt (t. 1, b. l. 31–33); kad pagal 2009 m. ir 2010 m. balansus 2009 m. pabaigoje bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas – mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (35 000 Lt) (t. 1, b. l. 49–50, 51–53).

Konstatavo, kad ieÅ¡kovė yra teisi teigdama, jog atsakovai, bÅ«dami įmonės vadovais, pažeidė ABÄ® 38 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvias teisės normas, tačiau tai pat pažymėjo, kad neįrodyta, jog nagrinėjamu atveju imperatyvių normų pažeidimas per se sÄ lygojo jos nurodytos žalos (nepatenkintų kreditorių reikalavimų) atsiradimÄ . Teismas pažymėjo, kad palyginus 2009 m. ir 2010 m. balansų duomenis akivaizdu, jog bendrovės vadovui A. B. nesiėmus Å¡ių veiksmų toliau mažėjo turimas turtas, didėjo įsipareigojimai kreditoriams, tačiau nuostoliai mažėjo nuo 305 438 Lt – 2009 m. iki 126 073 Lt – 2010 m.

Nustatė, kad bendrovės vadovas A. B. 2010 m. siekė toliau organizuoti įmonės veiklÄ , gauti pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais (2010 m. sudarytas medienos ruoÅ¡os, rangos, miÅ¡ko kirtimo sutartys (t. 1, b. l. 98–111)). Konstatavo, kad tokia veikla atitinka normaliÄ Å«kinę rizikÄ ir nėra jokio objektyvaus pagrindo tai pripažinti akivaizdžiai nepamatuotu ir visiÅ¡kai neapdairiu vadovo veikimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina atsakovų paaiÅ¡kinimus, jog įmonės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areÅ¡tas didelei sumai, dėl ko visiÅ¡kai sutriko Å«kinė finansinė veikla, bÅ«tent dėl to ir atsirado bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai (t. 3, b. l. 61–63).

Ä®vertinęs tai teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinos atsakovų atsakomybei kilti sÄ lygos, t. y. priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų teisiÅ¡kai nepagrįsto neveikimo ir ieÅ¡kovės nurodytos žalos.Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio argumentų, susijusių su nuostolingų sandorių sudarymu, teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 3 d. ieÅ¡kovė už 99 173,55 Lt (be PVM) pardavė UAB „SvarbÅ«s sprendimai“ ekskavatorių Kobelco SK 135 SR LC; kad ieÅ¡kovė sandorio nenaudingumÄ grindžia UAB „Marleksa“ konsultacine iÅ¡vada (t. 1, b. l. 41).

Teismas pažymėjo, kad minėta iÅ¡vada padaryta, neapžiÅ«rėjus Å¡io kilnojamojo turto, darant prielaidÄ , jog turtas buvo tvarkingas. Tuo tarpu pirkimo–pardavimo sutartyje padarytas įraÅ¡as, jog ekskavatorius yra su defektais, nevažiuojantis, purvu užterÅ¡tas variklio skyrius, operatoriaus kabina, sulaužyti kai kurie mazgai. Teismas konstatavo, kad toks įraÅ¡as, liudytojai A. J. ir P. P., o taip pat 2010 m. balandžio 28 d. ekskavatoriaus apžiÅ«ros aktas patvirtina atsakovų aiÅ¡kinimÄ , jog ekskavatorius 2010 m. balandžio 28 d. buvo įlūžęs į pelkę (t. 1, b. l. 93).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, kad atmestini ieÅ¡kinio teiginiai dėl nuostolingai parduoto turto. Pasisakydamas dėl UAB „Aravis“ su UAB „Detas“ 2010 m. gegužės 10 d. sudarytos ekskavatoriaus Komatsu F0047 nuomos sutarties (t. 1, b. l. 42–43) pažymėjo, kad pagal pateiktus įrodymus (sutartį ir perdavimo–priėmimo aktÄ ) buvo iÅ¡nuomotas ekskavatorius Komatsu F00407, o ieÅ¡kovė remiasi skelbimuose nurodyta Komatsu PC27 MR-2 modelio nuomos kaina, kuris naudotinas kasimo darbams.

Teismas konstatavo, kad pagal Å¡iuos įrodymus negalima spręsti, ar buvo iÅ¡sinuomotas bÅ«tent tokio modelio ekskavatorius, nes atsakovai teigia, kad Å¡is turėjo bÅ«ti pritaikytas medienos ruoÅ¡imo darbams atlikti, o ne kasimui, todėl ir tai galėjo turėti įtakos nuomos kainai. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ne tik Å¡ių sandorių nuostolingumo, padarytos žalos kreditoriams, tačiau ir atsakovų nesÄ Å¾iningumo, t. y. neįrodė, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sÄ lygomis sandorio nebÅ«tų sudaręs, arba jo sudarymo metu vadovas bÅ«tų prisiėmęs neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo rizikÄ .Pasisakydamas dėl skundo argumentų, susijusių su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimu, teismas nurodė, kad iÅ¡ 2009 m. balanso duomenų (t. 1, b. l.

49) matyti, jog bendrovės turėjo turto už 771 057 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 431 134 Lt, t. y. virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, tačiau pažymėjo, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kokie tuo metu buvo konkretÅ«s pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) tam, kad bÅ«tų galima nustatyti įmonės nemokumÄ nurodytu laikotarpiu. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, kad trečiasis asmuo K.

S. M. 2010 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo; kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kleti bankroto bylÄ , nustatęs, jog nėra pagrindo konstatuoti nemokumÄ , o Lietuvos apeliacinis teismas Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3029-881/2011; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1186/2011). Teismas sprendė, kad tokiu bÅ«du buvo konstatuotas prejudicinis faktas, jog net 2011 m. vasario 4 d.

UAB „Aravis“ dar nebuvo nemoki (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovų vadovavimo laikotarpiu buvo akivaizdus įmonės nemokumas ir, kad jie pažeidė Ä®BÄ® numatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Trečiasis asmuo K. S. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:    Įmonė buvo nemoki 2009 m., teismas ignoravo į bylÄ pateiktus įrodymus – įmonės finansinius duomenis (2009–2010 m. balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad materialusis turtas, įmonės apyvarta žymiai sumažėjo, nuostoliai padidėjo), aplinkybes, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, iÅ¡pardavė Å«kiniai veiklai skirtÄ technikÄ .

Ignoravo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2130-153/2012, nustatytÄ faktÄ , kad įmonė buvo nemoki dar iki skolos priteisimo.  Nepagrįstai vadovavosi minėtomis teismų 2011 m. vasario 4 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. nutartimis, kuriomis įmonei atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nes Å¡ios priimtos anksčiau nei Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimas, be to, teismai nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, jog turi bÅ«ti atsižvelgta į kreditorinio reikalavimo ginčijimo faktÄ , kai yra nustatinėjamas įmonės pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto santykis, nes jos kreditorinis reikalavimas neturėjo bÅ«ti laikomas ginčijamu.    Nepagrįsti teismo motyvai, kad apeliantės iniciatyva įmonei 2010 m. spalio 11 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo įtakos jos veiklos nutraukimui, nes Å¡i nemokia tapo 2009 m.

Be to jų pobÅ«dis nesuvaržė įmonės veiklos, ji turėjo galimybę tęsti veiklÄ , areÅ¡tuoti buvo mechanizmai, nekilnojamasis turtas, o ne pinigai.      Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas A. B. daugiau nei už dvigubai mažesnę kainÄ pardavė įmonės turtÄ â€“ ekskavatorių, ir už daugiau nei keturis kartus virÅ¡ijančiÄ vidutinę numos kainÄ iÅ¡sinuomojo kitÄ technikÄ ; padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nurodyta technika skyrėsi nuo iÅ¡nuomotos, nes jų modeliai yra tie patys, skiriasi tik serijos numeris, kuris reikÅ¡mės neturi. Atsakovai A.

B. ir V. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos argumentus:    Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad įmonė buvo nemoki 2009 m., nes įsitesėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad iki 2011 m. vasario 4 d. ji nebuvo nemoki. Net ir konstatavus, kad įmonė 2009 m. buvo nemoki, teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti naikinamas, nes nėra įrodyta atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos. Apeliantė nenurodė ne vienos aplinkybės bei argumento, kodėl teismo skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, kodėl, pasak jo, buvo netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su ekskavatoriaus pardavimu bei jo nuoma.      IeÅ¡kovė BUAB ,,Aravis” atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė jį patenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.  Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus: Pagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovas A.

B. 2009 m. pabaigoje privalėjo kreiptis į teismÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes turtas ženkliai sumažėjo, nuosavas kapitalas tapo neigiamas, nuostoliai padidėjo.  Bendrovės nuostolingÄ veiklÄ lėmė nenuoseklus, neaiÅ¡kus veiksmų planų vykdymas, vadovų kaita, nepateisinamas aplaidumas, akivaizdžiai nepamatuoti bei visiÅ¡kai neapdairÅ«s veiksmai.  Atsakovai prisiėmė nepamatuotÄ verslo rizikÄ , didino ieÅ¡kovės nuostolius bei pažeidė CK 2.87 straipsnį ir ABÄ® 19 straipsnio 8 dalį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ , nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos trečiojo asmens K. S. M. skunde nustatytos ribos – kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir jų neperžengus bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl byla nagrinėjama skunde apibrėžtose ribose. Dėl faktinių bylos aplinkybių, ginčui aktualių įstatyminių nuostatų, kasacinio teismo praktikos IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB ,,Aravis“ įsteigta 1997 m. kovo 27 d.; kad jos veikla susijusi su miÅ¡ko ruoÅ¡os darbais; kad atsakovas A.

B. Å¡ios įmonės vadovu buvo nuo 1999 m. kovo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d., atsakovas V. B. – nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. liepos 20 d.; kad trečiasis asmuo K. S. M. 2006 m. lapkričio 21 d. įsigijo 20 proc. įmonės akcijų.   IeÅ¡kovė 2006 m. lapkričio 23 d. už 660 800 Lt įsigijo ekskavatorinę medkirtę Kobelco SK 135SRLC (t. 1, b. l. 34-36); 2010 m. balandžio 28 d. ekskavatoriaus apžiÅ«ros akte užfiksuota, kad jis važiuojant BartkuÅ¡kio miÅ¡ke įlūžo į pelkę, vanduo ir dumblas apsėmė variklį ir kabinÄ , dumblas pateko į hidraulinę sistemÄ , variklis neužsiveda (t. 1, b. l. 93); ieÅ¡kovė 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi minėtÄ technikÄ pardavė UAB ,,SvarbÅ«s sprendimai“ už 120 000 Lt (t. 1, b. l. 37-40).

IeÅ¡kovė ir UAB ,,Detas“ 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ paminėtos bendrovės iÅ¡sinuomojo ekskavatorių Komatsu F00407, sutarta nuomos kaina mėnesiui – 19 378,80 Lt (t. 1, b. l. 42-43).     IÅ¡ bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Å¡ios bylos trečiasis asmuo K. S. M. 2010 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Aravis“ 540 000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areÅ¡tuotas UAB „Aravis“ nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir / ar nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai piniginė lėšos ieÅ¡kinio sumai – 410 000 Lt. Teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-948-553/2012).    K. S. M. 2010 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos UAB ,,Aravis“ iÅ¡kėlimo.

Teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi bankroto bylÄ atsisakyta iÅ¡kelti, Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ , o teismo nutartį paliko nepakeistÄ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3029-881/2011, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1186/2011; t. 3, b. l. 65-67). Minėtose nutartyse teismai pažymėjo, kad pagal 2011 m. sausio 5 d. balansÄ Ä¯monė turėjo turto už 227 863 Lt, įsipareigojimų už 665 868 Lt, iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 82 796 Lt; kad dėl pareiÅ¡kėjai mokėtinų 410 000 Lt tebevyksta teisminis ginčas, kurio neiÅ¡sprendus nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumÄ .  Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi UAB ,,Aravis“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Atenergo“, teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi minėta bankroto administratorė atstatydinta, paskirta nauja – UAB ,,Verslo konsultantai“ (t. 1., b. l. 16, 19-30).

Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia, nutarta jÄ likviduoti, patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as (deÅ¡imt pirmos eilės kreditorių su 22 579,74 Lt reikalavimais, du antros eilės kreditoriai su 11 242,41 Lt reikalavimais, penki trečios eilės kreditoriai su 597 348,20 Lt, iÅ¡ jų – trečiojo asmens K. S. M. 550 000 Lt reikalavimas; iÅ¡ viso 17 kreditorių su reikalavimais, kurių bendra suma – 631 170,35 Lt).     IeÅ¡kovės bankroto administratorė 2012 m. birželio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei (Å¡ioje byloje trečiasis asmuo) K.

S. M. dėl 982 235 Lt nuostolių, patirtų minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-948-553/2012 taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Å¡is ieÅ¡kinys atmestas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2130-153/2012).   Nagrinėjamu atveju aktualus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad tam, jog bendrovės vadovui bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti visas jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ pareiga tenka pačiam bendrovės vadovui. Nurodyta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu / nepateisinamu aplaidumu vykdant pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su Å«kinės komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip yra nurodęs, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai, kvalifikuotai, daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

VadovÄ ir jo įmonę sieja fiduciariniai santykiai, todėl nuo pat tapimo įmonės vadovu momento jis turi elgtis rÅ«pestingai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvaus elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Dėl to vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovo veikla prieÅ¡tarauja jos interesams, tiek tretiesiems asmenims (kreditoriams), kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, Å¡ių asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, taip pat privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, jog jų veiksmai (neveikimas) nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).  Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. S. M., kvestionuodama šį sprendimÄ teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, be pagrindo nesivadovavo kituose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, todėl neteisingai sprendė, jog įmonė nebuvo nemoki dar 2009 m., kad nesirėmė tuo, jog atsakovai daugiau nei dvigubai mažesne kaina pardavė įmonės turtÄ , vėliau sudarė nuostolingas turto nuomos sutartis.

  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau Å¡ioje nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis teisės aktų normomis bei aktualiais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais toliau pasisako dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų.  Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimo      Kaip buvo minėta, bankroto administratorė nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovams solidariai atlyginti žalÄ trimis pagrindais: Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo, pavėlavus inicijuoti bankroto bylÄ ;

CK 2.87 straipsnio pagrindu – dėl žalos, patirtos sudarius įmonei nuostolingu sandorius, atlyginimo; ABÄ® 38 straipsnio 3 dalies pagrindu – dėl žalos, patirtos nevykdant imperatyvių įstatymų nuostatų, atlyginimo. Beje, dėl to, kad ieÅ¡kinys atmestas ir nesant ABÄ® 38 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo atsakovų materialinei atsakomybei atsirasti, apeliaciniame skunde argumentų nėra nurodyta. Apeliantė trečiasis asmuo K. S. M. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė 2009 m. neatitiko Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje numatytos nemokios įmonės bÅ«senos, teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino į bylÄ pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nepagrįstai vadovavosi teismų nutartimis, kuriomis atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir kurios priimtos anksčiau nei Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog įmonė buvo nemoki iki skolos priteisimo.

Beje, teisėjų kolegija pirmiau yra paminėjusi, kad į ieÅ¡kovės BUAB ,,Aravis“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (bendra suma sudarė 631 170,35 Lt), be apeliantės yra įtraukti dar keturiolika kreditorių, be kita ko, deÅ¡imt pirmos eilės kreditorių su 22 579,74 Lt reikalavimų suma, du antros eilės kreditoriai su 11 242,41 Lt reikalavimų suma, penki trečios eilės kreditoriai su 597 348,20 Lt. Tačiau pozicijÄ dėl buvusių įmonės vadovų atsakomybės yra iÅ¡reiÅ¡kusi ji vienintelė.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo motyvų, visų pirma pažymi tai, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Antra, nors pagal ieškovės BUAB ,,Aravis“ balanso duomenis 2009 m. ji turėjo turto už 771 057 Lt (ilgalaikis turtas – 582 142 Lt, trumpalaikis turtas – 188 915 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 431 134 Lt, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris yra fakto teismas, nepateikta įrodymų, kokia dalis mokėjimų yra pradelsta ir kokie konkretūs mokėjimai pradelsti (CPK 178 straipsnis). Todėl, kaip teisingai nustatė teismas, iš šių duomenų negalima spręsti, kad 2009 m.

įmonė buvo nemoki, t. y. jos pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡ytos turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).   Trečia, iÅ¡ į bylÄ atsakovų pateiktų 2010 m. sausio 4 d. medienos ruoÅ¡os ir miÅ¡kų Å«kio paslaugų sutarties, 2010 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. spalio 16 d. miÅ¡ko kirtimo rangos sutarčių (t. 1, b. l. 98-111) bei iÅ¡ administratorės pateiktos avanso apyskaitų suvestinės už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kurių duomenimis įmonė 2009 m. iÅ¡ veiklos gavo 102 393,47 Lt pajamų, 2010 m.

– 242 150 Lt (t. 3, b. l. 146-147), matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, 2010 m. įmonė sudarinėjo naujas sutartis, jas vykdė, gavo pajamas, kurios dvigubai virÅ¡ijo 2009 m. gautÄ sias, t. y. vykdė veiklÄ .Ketvirta, apeliantės motyvai, kad atsakovų Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pažeidimas tęsiasi nuo 2009 m., atmestini taip pat ir tuo pagrindu, jog, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovai, minėtu laikotarpiu įmonės mokumui įtakos neabejotinai turėjo ir ekonominis sunkmetis.

Kaip žinoma, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinomos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-537/210). Taip pat visiems žinoma, kad šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis per 2009 m. ir 2010 m. pradžioje buvo ypač ženklus, o sumažėjęs vartojimas stipriai paveikė taip pat ir ieškovės veiklos sritį – medienos pramonę.

Taigi minimu laikotarpiu, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, įmonės finansinei padėčiai įtakos turėjo objektyvios, tai yra nuo atsakovų nepriklausančios, aplinkybės (CPK 185 straipsnis). Penkta, taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas privalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2130-153/2012, nustatytomis aplinkybėmis, susijusiosiomis su ieÅ¡kovės nemokumo momentu. Kaip žinoma, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai).

Kaip minėta, apeliantė savo pozicijÄ grindžia Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 13 d. sprendime, kuris priimtas iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės bankroto administratorės ieÅ¡kinį atsakovei K. S. M. dėl nuostolių, patirtų atsakovės iniciatyva kitoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo nustatyta aplinkybę, kad ieÅ¡kovė buvo nemoki dar iki Å¡ios skolos priteisimo. Nė vienas iÅ¡ Å¡ios bylos atsakovų nagrinėjant civilinę bylÄ , kuria remiamasi, nedalyvavo, todėl joje nustatyti faktai negali bÅ«ti laikomi prejudiciniais nagrinėjamai bylai.

Tuo tarpu anksčiau paminėtos aplinkybės bei įsiteisėjusiai teismų procesiniais sprendimais, priimtais sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kuriose prieÅ¡ingai nei pirmiau paminėtu atveju, dalyvavo ir atsakovai, konstatuota, kad ieÅ¡kovė 2011 m. pradžioje neatitiko nemokios įmonės bÅ«senos (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3029-881/2011; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1186/2011). Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju įmonės mokumo klausimas priklausė nuo civilinės bylos, kuria K.

S. M. prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 510 000 Lt skolÄ , baigties. Tik nuo momento, kuomet buvo baigtas spręsti Å¡is ginčas, t. y. 2011 m. birželio 3 d., yra pagrindas šį reikalavimÄ laikyti pradelstu. Taigi, kaip teisingai nustatė teismas, Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje numatyta sÄ lyga bankroto bylai iÅ¡kelti atsirado ne 2009 m., o teismui konstatavus įmonės skolinį įsipareigojimÄ , dėl kurio buvo ginčijamasi. Kadangi, kaip minėta, bankroto byla įmonei iÅ¡kelta 2011 m. birželio 30 d., todėl, nepaisant to, kad bankroto byla įmonei iÅ¡kelta pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovai nėra pažeidę Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos.Å eÅ¡ta, taip pat atmestini apeliantės skundo teiginiai, susiję su teismo iÅ¡vadomis dėl įmonei 2010 m. spalio 11 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto, taip pat ir piniginių lėšų, areÅ¡to įtakos jos veiklai.

Å ioje nutartyje aukščiau jau buvo nurodyta, kad prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, areÅ¡tas buvo pritaikytas taip pat ir bendrovei priklausančioms lėšoms. Dėl nuostolingų sandorių    Apeliantė taip pat nesutinka su teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis bei 2010 m. gegužės 10 d. nuomos sutartys buvo nuostolingos, dėl jų įmonė patyrė žalÄ .   Visų pirma pažymėtina tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja Å¡alis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Antra, apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad byloje pateikti įrodymai – 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2010 m. balandžio 28 d. ekskavatoriaus apžiūros aktas, 2015 m. gruodžio 6 d. preliminarus defektinis aktas (t. 1, b. l. 37-38, 93; t. 3, b. l.

60) paneigia ieÅ¡kinio argumentus ir patvirtina atsakovų pozicijÄ , jog techniÅ¡kai netvarkingas ekskavatorius negalėjo bÅ«ti parduotas už tokiÄ pat kainÄ kaip techniÅ¡kai tvarkingas, – Å¡ias aplinkybes paneigiančių naujų, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų, įrodymų nepateikė. Trečia, apeliantė taip pat nepateikė įrodymai, kad veiklai vykdyti (kaip minėta, įmonė 2010 m. sudarė sutartis dėl miÅ¡ko darbų atlikimo, žr. 35 punktÄ ) ieÅ¡kovei reikalinga technika buvo iÅ¡nuomota už neprotingai didelę kainÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

Beje, taip pat nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad faktas, jog iÅ¡nuomotas buvo ekskavatorius Komatsu F00407, o ji remiasi skelbimuose nurodyta Komatsu PC27 MR-2 modelio nuomos kaina, kuris naudotinas kasimo darbams – negalėjo turėti esminės įtakos Å¡iai kainai. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir Å¡iuos apeliantės argumentus (CPK 185 straipsnis).      Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir konstatuoja, kad atmesdamas ieÅ¡kininį reikalavimÄ teismas priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , o trečiojo asmens K.

S. M. skundo argumentai nepaneigia jų pagrįstumo (CPK 178 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl Å¡is skundas atmetamas, nenagrinėjant ir nepasisakant dėl kitų apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį iÅ¡dėstytų argumentų, nes, kaip žinoma, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas yra tinkamai atskleidęs bylos esmę ir priėmęs teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ â€“ apeliacinio teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo    Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors ir Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atmetus trečiojo asmens K.

S. M. apeliacinį skundÄ jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).Atsakovai A. B. ir V. B. praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikia raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas tokio dydžio iÅ¡laidas dėl atsiliepimo į skundÄ parengimo (t. 4., b. l. 21). Ä®vertinusi tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 4, 7, 8.11 punktuose nurodytų dydžių, teisėjų kolegija priteisia jas atsakovams lygiomis dalimis iÅ¡ apeliantės, t. y. kiekvienam atsakovui po 200 Eur (CPK 93, 98, 178 straipsniai).   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens K. S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis – po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                                  Kazys KailiÅ«nas                                                                  Danguolė Martinavičienė