A-662-2978-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2978/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00100-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Tomui Tukačiauskui ir Martinui Duobiniui,

atsakovo atstovei advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko profsąjungos organizacijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos prašymą atsakovui Kuršių nerijos nacionalinio parko profsąjungos organizacijai dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (trečiasis suinteresuotas asmuo – N. P.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir pareiškėjas, Parko direkcija) skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko profsąjungos organizacijos (toliau – ir atsakovas, Profsąjungos organizacija) atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui N. P., įformintą 2012 m. vasario 29 d. raštu Nr. S-12 (toliau – ir Raštas Nr. S-12).

Paaiškino, kad Parko direkcijoje 2012 m. sausio 9 d. buvo pradėtas tyrimas dėl galimai Kuršių nerijos nacionalinio parko Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto N. P. padaryto tarnybinio nusižengimo. Atlikus tyrimą buvo konstatuota, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko Teisės ir personalo skyriaus vyresnysis specialistas (inspektorius) N. P. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-113 patvirtintos Pareigūno, vykdančio saugomos teritorijos kontrolę, saugos ir sveikatos instrukcijos 13.1, 18, 18.1 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 15 straipsnio 1, 7 punktų nuostatas, bei jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Kadangi nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. P. priklauso Kuršių nerijos nacionalinio parko profsąjungos organizacijai, buvo kreiptasi į Profsąjungos organizaciją dėl sutikimo jos nariui skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo nuomone, Profsąjungos organizacijos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą N. P. yra neargumentuotas, nepateikti įrodymai, jog tarnybinė nuobauda N. P. skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Atsakovas Profsąjungos organizacija atsiliepimu (b. l. 40-43) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą N. P. yra teisėtas ir pagrįstas. Tvirtino, kad 2012 m. vasario 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje tik konstatuota, jog N. P. netinkamai vykdo pareigas. Nurodė, kad padarytas tarnybinis nusižengimas nevertintas pažeidimo įvykio aplinkybių kontekste, neatsižvelgta į N. P. ankstesnių valstybės tarnautojo pareigų vykdymo kokybę, neatsižvelgta į jo paaiškinimus, nevertinta, kaip formalūs reikalavimai yra taikomi kitiems Parko direkcijos darbuotojams, tokiu būdu sukuriant nelygiavertes darbo sąlygas profesinės sąjungos atstovams ir kitiems darbuotojams. Pažymėjo, jog nesant išsamios aplinkybių analizės, visų tarnybinės atsakomybės buvimo sąlygų, N. P. veiksmuose nebuvo galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepime į prašymą (b. l. 47-48) nurodė, kad prašymą prašo atmesti. Manė, jog nesant priimtam Parko direkcijos sprendimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nėra ginčo dalyko. Teismo posėdžio metu pažymėjo, jog jaučiasi persekiojamas ir yra įsitikinęs, jog, jei nebūtų įstojęs į Profsąjungos organizaciją, tarnybinio tyrimo rezultatai būtų jam palankesni.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu skundą tenkino ir panaikino Profsąjungos organizacijos nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. P., įformintą 2012 m. vasario 29 d. raštu.

Nurodė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438- 1751/2008 ir kt.

Įvertinęs atsakovo Profsąjungos organizacijos 2012 m. vasario 9 d. raštą Nr. S-12, kuriuo įformintas atsakovo nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą Profsąjungos organizacijos nariui N. P., teismas pažymėjo, jog abejonės dėl N. P. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo buvo grindžiamos ne objektyviais įrodymais apie jo persekiojimą dėl jo narystės Profsąjungos organizacijoje, bet atsakovo subjektyviu įsitikinimu, kad pareigūno padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, dėl ko siūlyta apsiriboti pokalbiu.

Teismas nustatė, kad N. P. Profsąjungos organizacijos nariu tapo 2012 m. sausio 10 d. Taip pat teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas dėl N. P. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas 2012 m. sausio 9 d., todėl vertino, jog tarnybinio patikrinimo pradėjimo momentu pareiškėjui negalėjo būti žinoma apie N. P. narystę Profsąjungos organizacijoje. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovų nurodytą aplinkybę, jog trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. aktyviai dalyvavo Profsąjungos organizacijos veikloje, nors ir nebuvo Profsąjungos organizacijos nariu, laikė juridiškai nereikšminga, nes Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas reikalingas tik skiriant drausmines nuobaudas darbuotojams, esantiems įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariais. Teismas pažymėjo, kad teikdamas 2012 m. sausio 5 d. ir 2012 m. sausio 30 d. paaiškinimus N. P. nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog tarnybinio patikrinimo pradėjimas gali būti sietinas su jo veikla profesinėje sąjungoje. Teismas aplinkybės, jog iš penkių per 2010 metus Parko direkcijoje nubaustų pareigūnų keturi buvo Profsąjungos organizacijos nariais, nevertino kaip sudarančios pagrindą manyti, jog N. P. patraukimas tarnybinėn atsakomybėn betarpiškai susijęs su jo dalyvavimu nurodytos organizacijos veikloje.

Teismas padarė išvadą, jog byloje nepateikta įrodymų, kad tarnybine nuobauda pareigūną N. P. siekiama nubausti kaip profesinės sąjungos narį, bei vertino, jog neduodamas sutikimo skirti drausminę nuobaudą, atsakovas Profsąjungos organizacija viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009. Teismas nenustatė, kad tarnybinės nuobaudos N. P. skyrimas susijęs su jo naryste Profsąjungos organizacijoje ir Profsąjungos organizacijos nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. P. laikė nepagrįstu, todėl naikintinu.

III. Atsakovas Kuršių nerijos nacionalinio parko profsąjungos organizacija apeliaciniu skundu (b. l. 130-137) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl N. P. kaltės, kaip pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A4-678/2004 ir nutartį Nr. A8-281/2007. Argumentuoja, kad svarbu atskleisti pačią tarnybinės atsakomybės prigimtį, pateikti jos taikymo konkrečioje situacijoje analizę, kadangi tai drauge atskleidžia ir svarbius profesinės sąjungos sutikimo/nesutikimo su skiriama tarnybine nuobauda aspektus, pagrindžia tokius veiksmus, t. y. tarnybinės atsakomybės sąlygų nebuvimas gali būti priežastis, dėl kurios atsisakoma sutikti su skiriama tarnybine nuobauda, kadangi tarnybine atsakomybe gali būti prisidengiama vien tam, kad darbuotojas būtų atleistas iš darbo, nors tikroji priežastis yra jo narystė profesinėje sąjungoje.

Pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda N. P. buvo skiriama nepagrįstai, kadangi neegzistavo visos tarnybinės atsakomybės kilimui būtinos sąlygos. Atsakovo teigimu, teismas savo sprendime konstatuoja N. P. kaltę, tačiau nepateikia jokių argumentų, jo veiksmų analizės. Nurodo argumentus, kodėl, atsakovo manymu, N. P. tarnybinė nuobauda skiriama neteisėtai (niekur nėra sukonkretinta pareiga turėti specialųjį pažymėjimą, kurio N. P. neturėjo; nebuvo galimybės pranešti tiesioginiam vadovui apie išvykimą ir kt.) bei pažymi, kad kitų darbuotojų atžvilgiu N. P. yra vertinamas nelygiateisiškai.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-568/2008. Dėl Profsąjungos organizacijos renkamo organo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A14-604/2007 ir teigia, jog teismų praktika šiuo klausimu nėra vienareikšmiška, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pasirinko darbdaviui palankesnę poziciją. Argumentuoja, jog pareiškėjas neįrodė, kad egzistavo visos sąlygos tarnybinei atsakomybei kilti, todėl vien jau dėl to šios nuobaudos paskyrimas vertintinas kaip neteisėtas.

Pažymi, kad N. P. visada aktyviai dalyvavo Profsąjungos organizacijos veikloje, domėjosi jos vykdoma politika, siekė tapti jos nariu. Pastebi, kad tapimas profesinės sąjungos nariu yra sudėtinių veiksmų kompleksas, kuris neapsiriboja vien tik formalių dokumentų pasirašymu. Mano, jog mažas laiko tarpas, kuris skiria N. P. tapimą Profsąjungos organizacijos nariu ir tarnybinio tyrimo pradžia kaip tik liudija apie tai, kad darbdaviui buvo žinoma, jog N. P. yra Profsąjungos organizacijos narys.

Pareiškėjas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 147-150) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-604/2007. Pažymi, jog Profsąjungos 2012 m. vasario 15 d. rašte darbuotojų atstovai, įvertinę tyrimo medžiagą, tarnybinį nusižengimą įvertino kaip smulkų pareigybės aprašymo vykdymo neatitikimą. Anot pareiškėjo, toks atsisakymas negali būti vertinamas kaip pagrindas atsisakyti pritarti tarnybinės nuobaudos skyrimui. Akcentuoja, kad tarnybinė nuobauda N. P. buvo skirta pagrįstai, kadangi egzistavo tarnybinės atsakomybės kilimui būtino sąlygos. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-990/2006.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui, kuris yra Profsąjungos organizacijos narys, pagrįstumo bei teisėtumo.

Pasisakydama teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai tarnybinė nuobauda skiriama veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, Valstybės tarnybos įstatyme nėra aptarta, todėl, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu, yra būtina išaiškinti, ar tokius teisinius santykius reglamentuoja kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Pažymėtina, kad būtinumas vadovautis tokiais įstatymais yra nurodytas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 240 straipsnio 2 dalyje (Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą).

Profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris yra skirtas ginti profesinių sąjungų narius nuo bet kokio neteisėto poveikio (10, 18 str.). Pagal šio įstatymo 21 straipsnį (bylai aktuali 2001-03-27 įstatymo Nr. IX-230 redakcija), įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio bei DK 240 straipsnio 2 dalies nuostatas, šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime, be kita ko, yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2-6 dalių nuostatos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012). Be to, draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-418/2009).

Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Taigi šioje byloje būtina atsižvelgti į šias reikšmingas aplinkybes: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai.

Dėl esminio teisėtų valstybės institucijos interesų pažeidimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, nurodė, kad valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovo Profsąjungos organizacijos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trukdo pareiškėjui Parko direkcijai vykdyti savo veiklą. Vertinant, ar pareiškėjo Parko direkcijos interesas pažeistas iš esmės, visų pirma, reikia pažymėti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vyresnysis specialistas (inspektorius), t. y. valstybės tarnautojas. Atkreiptinas dėmesys, jog šio valstybės tarnautojo darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas.

Pažymėtina, jog pareiškėjas Parko direkcija, siekdamas tinkamai organizuoti darbą, turi turėti galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvieną valstybės tarnautojo padarytą tarnybinio nusižengimo faktą. Priešingu atveju kiltų rimta grėsmė destabilizuoti įstaigos vidaus veiklą, o tai keltų pavojų viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimu, pateiktu 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, pažymi, jog siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą galima pripažinti būtinumą, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Atsižvelgusi į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog Profsąjungos organizacijos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui iš esmės pažeidžia pareiškėjo Parko direkcijos interesus.

Dėl tarnybinės nuobaudos sąsajų su profesinės sąjungos veikla

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas (tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui – profesinės sąjungos nariui), yra suformavęs praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.). Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, jog tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl valstybės tarnautojo veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

Profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, jog yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kadangi ginčo teisinius santykius reguliuojantys įstatymai nėra pasikeitę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko profsąjungos organizacijos apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą pareiškėjui Parko direkcijai skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą nepagrįstas, todėl skundžiamą Profsąjungos organizacijos Raštą Nr. S-12 panaikino pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, išanalizavus bylai aktualias teisės normas, atsižvelgus į šioje srityje suformuotą teismų praktiką.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas valstybės tarnautojui N. P. yra susijęs su jo naryste Profsąjungos organizacijoje arba jo atstovavimu kitiems Profsąjungos organizacijos nariams. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų bent daryti prielaidą apie pareiškėjo ketinimus skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą dėl jo veiklos Profsąjungos organizacijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. Kuršių nerijos nacionalinio parko profesinės sąjungos organizacijos nariu tapo tik 2012 m. sausio 10 d. (b. l. 26), o Profsąjungos organizacijos Kontrolės komisijos nariu tapo 2012 m. sausio 26 d. (b. l. 27-30). Tarnybinis patikrinimas dėl N. P. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas 2012 m. sausio 9 d. (b. l . 1). Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas N. P. dar net netapus Profsąjungos organizacijos nariu ar Profsąjungos organizacijos Kontrolės komisijos nariu, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog tarnybinio patikrinimo pradėjimo momentu pareiškėjui Parko direkcijai negalėjo būti žinoma apie N. P. narystę Profsąjungos organizacijoje. Taip pat pažymėtina, jog ankstesnis N. P. dalyvavimas Profsąjungos organizacijos veikloje, netapus jos renkamojo organo nariu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, juridiškai nėra reikšmingas.

Profsąjungos organizacijai kartu su prašymu duoti sutikimą/nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo N. P. buvo pateikta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga (b. l. 8). Teisėjų kolegijos vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje užfiksuotų duomenų visuma buvo pakankamas pagrindas Profsąjungos organizacijai apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą N. P.. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus Profsąjungos organizacijos 2012 m. kovo 29 d. rašto Nr. S-12 (b. l. 7) turinį, matyti, jog jame Profsąjungos organizacijos abejonės dėl valstybės tarnautojo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo grindžiamos ne objektyviais įrodymais apie jo persekiojimą dėl jo narystės Profsąjungos organizacijoje, bet subjektyviu įsitikinimu, jog valstybės tarnautojo galimai padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis – prašoma apsiriboti pokalbiu apie galimą smulkų pareigybės aprašymo vykdymo neatitikimo atvejį. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo tinkamai motyvuotomis išvadomis, kad konkrečiu atveju Profsąjungos organizacija viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko profsąjungos organizacijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė