2016-03-29 Nr. AB-7031-3-61-3-00878-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2885-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00878-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 27 033 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2014 m.vasario 7 d., iš viso 370 dienų, buvo kalinamas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigė, kad laisvo ploto kameroje, atskaičius baldų užimamą plotą, buvo tik 1,5 kv. m, o kamerose buvo laikoma po 4 asmenis. Todėl 23 valandas per parą pareiškėjas kamerose turėjo sėdėti arba gulėti. Paaiškino, kad tualeto įrengimas prie kameros durų, nevisiškas jo izoliavimas nuo bendros kameros erdvės bei stebėjimo langelių duryse įrengimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą.

Besinaudodamas tualetu jis daug kartų buvo užkluptas pareigūnų. Ne visiškai izoliuotu tualetu nuo bendros kameros erdvės pareiškėjas turėjo naudotis 364 dienas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai neturi atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kamerose smirdėjo. Kadangi, ypač šaltuoju metų laiku, kamerose buvo nepakeliamai šalta ir drėgna, lango atidaryti negalėjo. Dėl šalčio ir drėgmės pareiškėjas kartais miegodavo su viršutiniais drabužiais ir striuke. Kelis kartus pareiškėjas dėl to buvo peršalęs, jam skaudėjo gerklę, slogavo, pakilo aukšta temperatūra.

Pabrėžė, kad kai kuriose kamerose ant sienų ir lubų buvo pelėsiai. Nei vienoje kameroje nebuvo veidrodžių bei tualeto reikmenų lentynėlių. Visose kamerose buvo stalas ir 2 taburetės, nors buvo kalinami 4 asmenys, dėl to nebuvo galima tinkamai pavalgyti. Kamerose, kuriose trūko inventoriaus, pareiškėjas buvo laikomas 364 dienas. Lukiškių TI-K čiužiniai ir antklodės buvo naudojamos be užvalkalų. Jau po pirmo naudojimo į čiužinius ir antklodes įsigerdavo prakaitas ir dulkės, jos susipurvindavo, pradėdavo dvokti. Neišvalytas inventorius buvo perduodamas naudotis kitiems kalinamiems asmenims.

Lukiškių TI-K skalbykla galėjo naudotis tik asmenys, turintys sąskaitoje pinigų. Todėl buvo diskriminuojami socialiai pažeidžiami asmenys, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. Kamerose Nr. 104–124 lovos skalbiniai iš viso nebuvo išduodami. Lukiškių TI-K į dušą buvo siūloma eiti su visais turimais daiktais, tame tarpe ir minkštuoju inventoriumi. Dušinėje nebuvo persirengimo kambarių. Todėl tekdavo atsisakyti naudotis dušu, kad nesušlaptų daiktai. Šalia sporto salės nebuvo nei persirengimo kambario, nei dušo, nei tualeto.

Todėl sportuojant, užsinorėjus į tualetą, reikėdavo laukti, kol baigsis sportui skirtas laikas. Per visą kalinimo Lukiškių TI-K laiką pareiškėjas nei karto nebuvo kirpykloje, o Lukiškių TI-K kirpimo paslaugos būdavo teikiamos koridoriuje kalinamajam atsisėdus ant taburetės. Po kitų asmenų kirpimo mašinėlė nebuvo valoma, o apkirpus nebuvo galima išsiplauti plaukų. Lukiškių TI-K taip pat nesuteikdavo darbo vietų, neskirdavo pašalpų ir socialinio pobūdžio išmokų.

Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kadangi pareiškėjas į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi po daugiau nei 3 metų nuo jo įkalinimo pradžios, Lukiškių TI-K daliai pareiškėjo reikalavimo prašė taikyti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2014 m. vasario 7 d., tam tikrais periodais pareiškėjui skiriamas plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį kalinamiems asmenims, sudarant galimybes vaikščioti kiemelyje, sportuoti, lankytis bibliotekoje ir koplyčioje, žiūrėti kamerose įrengtą kabelinę televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų laisvės atėmimo įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Taip pat skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų. Pabrėžė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Reikalingas valymo inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda) visą laiką išduodamas kalinamiems asmenims į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Reikalavimas įrengti atskirą oro ventiliavimo sistemą taikomas tik naujai statomoms laisvės atėmimo įstaigoms.

Lukiškių TI-K kameros vėdinamos atidarius langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ir drėgmės. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas pertvara, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerų duryse gali būti stebėjimo akutė ar langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose privaloma įrengti izoliuotą sanitarinį mazgą, kadangi tokiu atveju nebūtų įmanoma užtikrinti nuolatinę kalinamųjų elgesio kontrolę.

Pažymėjo, kad šiuolaikinės sporto salės nėra galimybių įrengti, o pasinaudoti tualetu, persirengti galima prieš einant į fizinės reabilitacijos kambarį. Lukiškių TI-K įrengta kirpykla atitinka teisės aktų reikalavimus. Kirpykloje naudojami reikmenys visada dezinfekuojami. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugą. Apibendrindamas išdėstytus argumentus Lukiškių TI-K teigė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Tam tikras kalinamų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2014 m. vasario 7 d. Pareiškėjas skundą paštu išsiuntė 2014 m. vasario 7 d., todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas senaties termino pateikti skundą teismui nepraleido. Pagal byloje pateiktus duomenis teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 278 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m. Išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl to, kad pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, turėjo naudotis nevisiškai nuo bendros kameros erdvės izoliuotu tualetu. Taip pat tam tikrais pareiškėjo kalinimo laikotarpiais buvo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) nuostatos.

Atsižvelgęs į pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, darbo užmokesčio tendencijas bei gyvenimo lygio sąlygas Lietuvoje, teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjui priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 27 033 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir paviršutiniškai. Nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo dienų skaičių, kurių metų buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis. Taip pat teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą neįvertino jam padarytų visų pažeidimų masto ir trukmės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas jam priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą turėjo atsižvelgti į kriterijus, numatytus Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas taip pat prašo teismo nagrinėjant bylą vadovautis Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jam neturtinė žala padaryta dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-619-442/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-442/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2014 m.vasario 7 d., laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Lukiškių TI-K. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Lukiškių TI-K informacija apie pareiškėjo laisvės atėmimo įstaigoje kalinimo laiką, jo kalinimo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju kiekį (I t., b. l. 65–67), konstatuoja, kad iš 315 parų, praleistų Lukiškių TI-K, 282,5 paros pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte įtvirtinta reikalavimą, jog vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo žeminamas dėl to, kad turėjo naudotis nevisiškai nuo bendros kameros erdvės izoliuotu tualetu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tam tikrais pareiškėjo kalinimo laikotarpiais buvo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, nustatė, kad tam tikru metu ne visuose kamerose buvo veidrodžiai (Higienos normos HN 76:2010 21 punkto pažeidimas), kai kuriose kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas dirbtinis apšvietimas (Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 398 aptikti nelygūs sienų ir grindų paviršiai (Higienos normos HN 76:2010 28 punkto pažeidimas), kalinamieji asmenys buvo aprūpinami netinkamos kokybės patalyne (Higienos normos HN 76:2010 66 punkto pažeidimas), asmeninių lėšų neturintys kalinamieji asmenys negalėjo išsiskalbti viršutinių drabužių (Higienos normos HN 76:2010 64 punkto pažeidimas), sporto salėje nebuvo įrengtas persirengimo kambarys, dušas, tualetas (Higienos normos HN 76:2010 30.6 punkto pažeidimas).

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1487 (I t., b. l. 105–109) konstatuota, kad kirpykloje nebuvo vienkartinių rankšluosčių (Higienos normos HN 76:2010 37.3 punkto pažeidimas), o joje naudojami instrumentai buvo dezinfekuojami tik darbo pabaigoje (Higienos normos HN 76:2010 37.6 punkto pažeidimas). Kitų pažeidimų Lukiškių TI-K kirpykloje nenustatyta. Byloje esančiuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat konstatuoti kitų kamerų, kuriose pareiškėjas nebuvo kalinamas, oro temperatūros neatitikimai Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimams. Nustatyta, kad tikrintose dušo patalpose oro drėgmė viršijo minėtame punkte nustatytas normas. Kalinimo kamerose aptikta pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 punkto pažeidimas). Nors minėti pažeidimai nustatyti ne pareiškėjo kalinimo patalpose, tačiau Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie visų pareiškėjo kalinimo kamerų atitikimą Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13-16-1313 (II t., b. l. 23) nurodyta, jog pareiškėjo kalinimo kameros Nr. 136 oro temperatūra neatitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas tam tikru metu kalėjo kamerose, kurios neatitiko Higienos normos HN 76:2010 26 ir 56 punktų reikalavimų. Taip pat Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo kalinimo kamerose trūko inventoriaus, dėl to buvo pažeistas ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš esmės pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pasitvirtino. Pareiškėjas 282,5 paros buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Taip pat nustatyta, kad tam tikru pareiškėjo kalinimo metu buvo pažeidžiami Higienos normos HN 76:2010 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai. Aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu kitiems asmenims matant, ribojo jo privatumą ir sukėlė jam neigiamus išgyvenimus. Todėl Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, o tam, jog būtų kompensuoti jo patirti neigiami išgyvenimai, pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas mažesnėmis nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis Lukiškių TI-K buvo kalinamas 282,5 paros. Atsižvelgus į aplinkybę, kad pareiškėjo kameros dar buvo užstatytos baldais, konstatuotina, jog jam iš esmės teko kalėti mažo ploto sąlygomis. Dėl per mažo kamerų kalinimo ploto pareiškėjas taip pat negalėjo tinkamai naudotis visu kamerose teisės aktų numatytu inventoriumi.Taip pat byloje nustatyti Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai, kurie tam tikru pareiškėjo kalinimo metu blogino jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K. Tokio pobūdžio ir masto pareiškėjo kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl to konstatuotina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai nagrinėjamu atveju atlyginti yra 2 540 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pobūdį bei mastą, todėl priteisė nepakankamą atlyginimą pareiškėjui. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. P. (A. P.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 540 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys