08d09eb7-e6d8-47c4-b995-3d4398170fdc · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-75-300/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25046-2018 -1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R.

B. gynėjui advokatui Valdui Kairiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla R.

B. atžvilgiu nutraukta. R. B. perduotas sÅ«naus A. B. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato vieniems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. B. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemones: (1) draudimas R. B. dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 28 d.; (2) turto konfiskavimas, konfiskuojant iÅ¡ R. B. automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiÅ¡ko turto konfiskavimo įvykdymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. gegužės 27 d., apie 20.16 val., Å iaulių rajone, Å ilėnų kaime, Ateities g. 3 namo kieme, vairavo kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2,16 promilės alkoholio, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 14 punkto reikalavimÄ draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir nekonfiskuoti automobilio, sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminÄ . 2.1. Skunde nurodoma, kad draudimas dvejus metus vairuoti transporto priemones yra per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, nes jis neteistas, pirmÄ kartÄ vairavo neblaivus, nustatytas tik vidutinis girtumo laipsnis, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, iÅ¡reiÅ¡kė itin kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neigiamai vertino savo elgesį, iÅ¡klausė 4 valandų privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai mokymo kursÄ ir buvo atestuotas, teisė vairuoti yra bÅ«tina darbinėms funkcijoms atlikti, darbdavys jį teigiamai charakterizuoja, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, be to, jis pasižada ateityje nedaryti KET pažeidimų.

Supranta, kad visuomenės interesai yra aukščiau nei jo, tačiau praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jo darbas susijęs su komandiruotėmis, kad neturėdamas teisės vairuoti tokį ilgÄ laikÄ jis patirs papildomų iÅ¡laidų, nukentės jo darbo operatyvumas, nes neturėdamas teisės vairuoti negalės nedelsdamas nuvykti į reikiamÄ geležinkelio aptarnavimo ruoÅ¾Ä . Ä®vertinęs padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, kad byloje nėra jokių jį neigiamai apibÅ«dinančių duomenų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir veika nesukėlė jokių pasekmių, praÅ¡o sutrumpinti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpį iki minimalaus vienų metų termino. 2.2.

Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos analogiÅ¡koje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, ir dėl to nepagrįstai taikė turto konfiskavimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turto konfiskavimas nėra privalomai taikomas. Atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas pripažino, kad pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendė, kad padaryta veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, kad jis daugiau nebesės prie vairo neblaivus, todėl automobilio konfiskavimas yra nepagrįstas.

Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 vairuotojui buvo nustatytas sunkesnis girtumas nei jam, net 2,41 promilės, tačiau teismas vis tiek nekonfiskavo automobilio. Pažymi, kad konfiskuodamas automobilį teismas išdėstė tuos pačius motyvus, kaip ir dėl kitos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacine byla Nr. 2K-118-511/2018, nes kasacinėje byloje nustatytos aplinkybės nėra panašios: šioje byloje asmuo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o ne atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.3.

Skunde pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 3.87 ir 3.88 straipsniais automobilis laikytinas bendrÄ ja jungtine Å¡eimos nuosavybe, kad J. B. turi vairuotojo pažymėjimÄ ir naudojasi automobiliu, todėl konfiskavus automobilį nepagrįstai nukentės ir ji. Nepagrįsti teismo argumentai, kad J. B. gali kreiptis į teismÄ ir prisiteisti iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ , nes dėl tokių veiksmų tik dar labiau nukentėtų Å¡eima: iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų žmona turėtų sumokėti žyminį mokestį, mokėti advokatui už atstovavimÄ byloje, todėl tokie teismo motyvai yra visiÅ¡kai nepriimtini.

3. Teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. gynėjas Valdas Kairys prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras Linas Vitkus – skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam taikytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis: draudimu vairuoti bei automobilio konfiskavimu.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai etilo alkoholio koncentracija kraujyje ne mažesnė nei 2,19 promilės. (1 t., b. l.

45) Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumÄ , atsižvelgęs į R. B. asmenybę, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neskirdamas jam kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės bÅ«tina taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones. Sutiktina su skundo argumentais, kad taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs R. B. asmenybę teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes (pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , dirbantis, darbdavys jį teigiamai charakterizuoja) jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad tokiam asmeniui negali bÅ«ti taikomos BK numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Ä®statymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 11 punktas) Dėl teisės vairuoti atėmimo 6. R. B. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, praÅ¡o sutrumpinti jos terminÄ iki vienų metų.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, – taikomas tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ . (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis) Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Å i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018, 27 punktas) R. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (1 t., b. l. 156–157, 158), tačiau nagrinėjamu atveju jis padarė vienÄ Å¡iurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai alkoholio kiekio koncentracija kraujyje gerokai virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

8. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį draudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienų iki trejų metų. Å iuo konkrečiu atveju BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – teisė vairuoti transporto priemonę atimta vidutiniam terminui – dvejiems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės trukmė (dveji metai) nėra per griežta, ji atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , suformuotÄ tokio pobÅ«džio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018).

Aplinkybė, kad R. B. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti pirmiau minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ar jÄ Å¡velninti iki minimumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2012) Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. taikytas teisės vairuoti atėmimas dvejiems metams yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl praÅ¡ymas jos terminÄ sutrumpinti iki straipsnio sankcijoje numatyto minimumo atmestinas.

Dėl automobilio konfiskavimo 9. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 1–2 dalys) Kaip teisingai nurodoma skunde, nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, 7 punktas) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ â€“ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019, 9 punktas) 10.

Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 10 punktas), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas automobilį, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R.

B., pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone.

11. Nagrinėjamu atveju R. B. vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai etilo alkoholio kraujyje koncentracija ne mažesnė nei 2,16 promilės (1 t., b. l. 45). Pirmosios instancijos teismo posėdyje jis pripažino, kad tÄ dien iÅ¡gėrė apie litrÄ alaus, o likus 10–15 min. iki vairavimo nuėjęs pas draugÄ dar iÅ¡gėrė apie 300 g viskio (2 t., b. l. 63–65) Teisėjų kolegijos vertinimu, toks R. B. elgesys rodo itin didelį neatsakingÄ , t. y. suvokdamas, kad yra neblaivus, nes tÄ dien vartojo alkoholį, R.

B. nusprendė pats vairuoti automobilį. Pastebėtina ir tai, kad jis automobilį vairavo daugiabučio namo kieme, kuriame buvo žaidžiančių vaikų. Tokiu savo elgesiu R. B. sukėlė didžiulę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų visuomenės narių gyvybei bei sveikatai. Akivaizdu, jog automobiliu – padidinto pavojaus Å¡altiniu – R. B. naudojosi visiÅ¡kai lengvabÅ«diÅ¡kai, nesusimÄ stydamas, kokį pavojų ji kelia. Nors jokia žala nebuvo padaryta, padaryto nusikaltimo pavojingumo tai nemažina.

Kita vertus, atsižvelgęs į jo asmenybę teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atleido R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė gali bÅ«ti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019, 8 punktas).

12. Nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. vairavo jo vardu registruotÄ automobilį (1 t., b. l. 160), tačiau instancijos teismo posėdyje jis pripažino, kad automobilis pirktas santuokos metu iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų (2 t., b. l. 63–65), todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 2 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, Å¡io turto savininkais laikomi abu sutuoktiniai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad automobilis reikalingas Å¡eimos reikmėms, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡eimos narių interesai negali bÅ«ti laikomi iÅ¡imtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018, 18 punktas) Teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundo argumentai, kad R.

B. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , yra dirbantis, teigiamai darbdavio charakterizuojamas, vedęs, kad žmona taip pat naudojasi Å¡iuo automobiliu, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nors automobilio netektis sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų pačiam kaltininkui, jo artimiesiems, tai nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jÄ paskyrė.

13. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

Jei yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai, turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar atitinkamas precedentas rodo susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde pateikiamas konkretus teismų praktikos pavyzdys, kuomet teismas atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nekonfiskavo automobilio, Å¡i byla nerodo vyraujančios teismų praktikos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo bylose yra pripažinęs, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tikslinga konfiskuoti Å¡ios nusikalstamos veikos priemonę, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-303/2018, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019.

Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, kasacinėje byloje Nr. 2K-118-511/2018 kaltininkas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ veikÄ , prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas) Nagrinėjamu atveju R. B. skirtas turto konfiskavimas visiÅ¡kai suderinamas su kita jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kitų finansinių sankcijų R. B. netaikyta, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nebuvo paskirtas užstatas. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio konfiskavimo taikymas savo esme neprieÅ¡tarauja nei proporcingumo principui, nei formuojamai kasacinio teismo praktikai, todėl Å¡i skundo dalis atmestina. Dėl bylos procesinės baigties 15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, pagrįstai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R.

B. skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ dvejiems metams ir automobilio konfiskavimÄ . Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės parenkant baudžiamojo poveikio priemonę, jo trukmę, buvo įvertintos tinkamai. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos ir adekvačios padaryto nusikalstamo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R.

B. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė