08d07eea-6d94-45b9-86fe-a3af3cd31a52 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-7374-621/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01452-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 8 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. P. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Atsakovas), 15 584 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) nuo 2020-04-01 iki 2021-05-03 nebuvo sudaryta galimybė darbo dienomis pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu dirbo ir lankė dailės studijas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., o pasivaikščioti lauke buvo galima pagal grafikÄ nuo 8 iki 12 val. arba nuo 13 val. iki 17 val. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė po darbo valandų pasivaikščioti gryname ore, dėl to jis jautėsi suirzęs, piktas, nesusikalbantis, neiÅ¡simiegojęs, dėl to kentėdavo darbo kokybė. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ raÅ¡tu, tačiau buvo priverstas atsisakyti raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo, nes pareigÅ«nas jam pagrasino, kad jei neatsiims praÅ¡ymo, bus paÅ¡alintas iÅ¡ dailės studijos.

Dėl nesudarytos galimybės pasivaikščioti gryname ore pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Atsakovas) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 128 str. 1 d. yra numatytos nuteistųjų darbo sÄ lygos: Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžiÄ ir pabaigÄ nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis Å¡io Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2020-04-28 iki 2021-05-03 dirbo Marijampolės pataisos namuose 0,5 etato, nustatant 0,36 koeficientÄ minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimÄ .

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 5 punktas nustato, kad lengvos grupės nuteistiesiems, suteikiama 4 valandų pasivaikščiojimas kasdien. Marijampolės pataisos namai pripažįsta, jog tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo darbo ir pasivaikščiojimo laikas galėjo sutapti, kas galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti Å¡iokių tokių nepatogumų, tačiau negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų ir pan.), kurias bÅ«tų galima vertinti kaip neturtinę žalÄ Konvencijos 3 str. prasme, negali bÅ«ti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas atsižvelgiant į jo paties praÅ¡ymÄ be to pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes kreiptis į MPN administracijÄ bei suderinti savo darbo grafikÄ taip, kad galėtų laiko skirti darbui ir poilsiui (taip pat ir pasivaikščiojimui gryname ore). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Marijampolės pataisos namų administracija iÅ¡ dalies užtikrina nuteistųjų teisę į buvimÄ gryname ore. Marijampolės pataisos namuose sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi.

Akcentuotina ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu dėl galimybės pasivaikščioti sudarymo kreipėsi, tačiau vėliau, dėl Marijampolės pataisos namams nežinomų priežasčių, Å¡io praÅ¡ymo atsisakė. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos CK 6.271 str. prasme.

Teismas turi įvertinti, kad pareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio, ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir turėtų bÅ«ti atmestas.

PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galbÅ«t siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad skunde nurodytos aplinkybės padarytų įtakÄ jo fizinei ar psichinei sveikatai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas R. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 15 584 Eur žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų nesudarant galimybės darbo dienomis pasivaikščioti gryname ore.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 straipsnio 2 dalis).

Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ (BVK 103 straipsnio 3 dalis). Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktÄ , pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, o pagal BVK 74 straipsnio 5 punktÄ , lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas. BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

Darytina iÅ¡vada, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iÅ¡ nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo bÅ«ti užtikrinama. Å i teisė gali bÅ«ti ribojama tik konkrečiais BVK ir Taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iÅ¡ tų nustatytų pagrindų, kuriuo bÅ«tų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimÄ gryname ore (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-462-756/2020).

Atsakovės atstovo argumentai, kad pareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas atsižvelgiant į jo paties praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes kreiptis į Marijampolės pataisos namų administracijÄ bei suderinti savo darbo grafikÄ taip, kad galėtų laiko skirti darbui ir poilsiui (taip pat ir pasivaikščiojimui gryname ore), nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad nebuvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į pasivaikščiojimÄ gryname ore ir atsakovės atstovas turėjo imperatyviÄ pareigÄ suteikti pareiÅ¡kėjui teisę pasivaikščioti gryname ore ir minėtÄ pareigÄ Marijampolės pataisos namai turėjo vykdyti.

Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui jo darbo dienomis nesuteikus galimybės pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista jo teisė į pasivaikščiojimÄ gryname ore. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Marijampolės pataisos namai pripažįsta, kad tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo darbo ir pasivaikščiojimo laikas galėjo sutapti, kas galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti Å¡iokių tokių nepatogumų. Taip pat nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracija iÅ¡ dalies užtikrina nuteistųjų teisę į buvimÄ gryname ore.

PareiÅ¡kėjas R. P. skunde nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. gegužės 3 d. dirbo Marijampolės pataisos namuose siuvėju bei lankė dailės studijÄ . PareiÅ¡kėjo darbas prasidėdavo 8.00 val., o baigdavosi 17.00 val. IÅ¡ Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021-07-07 pažymos Nr. 14/07K-1021 „Dėl nuteistojo R. P. darbo laiko“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2020-04-28 buvo įdarbintas siuvėju 0,5 etato, darbo grafikas įprastas, darbo laikas nuo 8.00 val. iki 12.00 val.

Å ias aplinkybes patvirtina Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. IÅ¡ Marijampolės PN 2021-10-12 raÅ¡to Nr. 9/07-10953 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ bei Nuteistųjų dalyvaujančių socialinės reabilitacijos priemonėje „Meninė kÅ«rybinė veikla“ Medžio dirbinių drožimo užsiėmimų grafiko matyti, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo dailės studijoje, kur užsiėmimai vyko pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8.30 val. iki 17.00 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 15.00 val. dailės studijos grafikuose keisdavosi tik nuteistųjų sÄ raÅ¡ai, bet ne numatytos valandos.

Taip pat nurodė, jog dailės studijos grafikai nebuvo saugomi, todėl jų pateikti negali. PareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo judėjimo laisvė yra apribota. Teismas pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naÅ¡tos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusiÄ neturtinę žalÄ taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020).

PareiÅ¡kėjas skunde detaliai ir aiÅ¡kiai nurodė, kad jis dirbo bei lankė dailės studijÄ darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Remiantis anksčiau pateiktais argumentais atsakovui kyla pareiga pateikti įrodymus ar paneigti pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes. Tai, kad atsakovas nepateikė grafiko kada pareiÅ¡kėjas dalyvavo dailės studijos veikloje, Å¡i abejonė aiÅ¡kintina pareiÅ¡kėjo naudai ir konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas dirbo bei lankė dailės studijÄ laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-05-03 darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

IÅ¡ 2020-02-24 Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-38 patvirtinto Marijampolės pataisos namų, (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko matyti, kad 5 bÅ«rio nuteistiesiems, kuriame buvo pareiÅ¡kėjas, numatytas pasivaikščiojimo laikas kiekvienÄ savaitę pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį nuo 8.00 iki 12.00 val., o antradienį, ketvirtadienį ir Å¡eÅ¡tadienį – nuo 13.00 iki 17.00 val. IÅ¡ 2021-04-28 Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-351 patvirtinto Marijampolės pataisos namų, (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko matyti, kad dirbantiems 5 bÅ«rio nuteistiesiems, kuriame buvo pareiÅ¡kėjas, numatytas pasivaikščiojimo laikas kiekvienÄ savaitę pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17.00 iki 19.00 val., o antradienį ir ketvirtadienį – nuo 19.00 iki 21.00 val.

Ä®vertinus anksčiau paminėtus įrodymus konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-04-27 darbo dienomis nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore nebuvo sudaryta, tačiau nuo 2021-04-28 pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore po darbo valandų. Atsakovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu dėl galimybės pasivaikščioti sudarymo kreipėsi, tačiau vėliau, dėl Marijampolės pataisos namams nežinomų priežasčių, Å¡io praÅ¡ymo atsisakė.

Byloje yra pateiktas pareiškėjo 2020-10-15 prašymas (reg. Nr. 49/0765-878) adresuotas Marijampolės PN Kybartų sektoriaus direktoriui, kuriame pareiškėjas nurodė: „Prašau raštiško atsakymo dėl dirbančiųjų, kurie dirba, ar bus sudaryta galimybė po darbo pasivaikščioti, pasimankštinti lauke, kas pagal įstatymus numatyta, bet čia to kol kas nesulaukiame“. Tame pačiame prašyme padarytas įrašas: „Prašymo atsisakau. Raštiško atsakymo nereikia. R. P.. 2020-10-29“.

Atsakovas 2020-11-03 raÅ¡tu Nr. 20/07-1656 atsakė pareiÅ¡kėjui į praÅ¡ymÄ , jog jo praÅ¡ymas nagrinėjamas nebus, kadangi pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo atsisakė ir raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo nepageidauja. IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, jog atsakovui buvo žinoma situacija, kad pareiÅ¡kėjui nėra sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Nors pareiÅ¡kėjas atsisakė praÅ¡ymo nagrinėjimo, tačiau pareiÅ¡kėjas neatsisakė eiti pasivaikščioti. Tuo tarpu, kaip buvo minėta anksčiau, teisė pasivaikščioti gali bÅ«ti ribojama tik konkrečiais BVK ir Taisyklėse numatytais pagrindais arba pareiÅ¡kėjui pačiam atsisakius ar sutinkant neiti pasivaikščioti.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atsisakęs eiti pasivaikščioti, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad buvo BVK nustatyti pagrindai, numatantys pasivaikščiojimų ribojimÄ pareiÅ¡kėjui. Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas. Todėl atsakovas žinodamas apie pareiÅ¡kėjo pažeidžiamas teises dėl nesudarytos galimybės pasivaikščioti lauke, nesiėmė jokių priemonių paÅ¡alinti šį pažeidimÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Atsižvelgiant į nustatytÄ pareiÅ¡kėjo teisės į pasivaikščiojimÄ gryname ore pažeidimÄ , dėl kurio pareiÅ¡kėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, nes Marijampolės pataisos namai neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) iÅ¡gyvenimus, t. y. neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. yra pagrindas pareiÅ¡kėjui kompensuoti jo patirtÄ neturtinę žalÄ priteisiant jos atlyginimÄ pinigais.

Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ galima atlyginti tik pinigais, nes pažeidimas buvo intensyvus, t. y. kiekvienÄ darbo dienÄ pareiÅ¡kėjas negavo galimybės pasivaikščioti laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-04-27, taip pat atmetus poilsio ir Å¡venčių dienas. Be to, pažymėtina, kad pasivaikščiojimo gryname ore teisė yra viena pagrindinių pataisos namuose laikomų asmenų teisių, tiesiogiai numatyta įstatyme. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y.

įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2293-1062/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3249-629/2020 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimaliÄ mėnesinę algÄ , vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 800 Eur.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 15 584 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti pareiÅ¡kėjui R. P. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 800 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo už nesuteikimÄ galimybės pasivaikščioti gryname ore nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 27 d.

LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Žanas Kubeckas