2019-03-06 Nr. AB-5953-3-61-3-00618-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-190-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00618-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas pripažinti atsakovo Vilniaus visuomenės sveikatos centro (pavadinimas pasikeitė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos; toliau – ir atsakovas, Centras) 2016 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 13-17(2.1)-2-462 (toliau – ir Sprendimas) nepagrįstu; 2) įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 15 d. skundą; 3) priteisti pareiškėjui 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-714-556/2018) pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir šią dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl bylos pagal 2015-03-01 skundą, 2016-12-24 apeliacinį skundą, nagrinėjimo iš naujo pateikimą; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 nutartį administracinėje byloje Nr. eI-5979-208/2016; 3) panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-714-556/2018; 4) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2737-764/2018; 5) bylą pagal 2016 m. kovo 1 d. skundą, 2016 m. gruodžio 24 d. apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 15 d. apeliacinį skundą (pagal bylos duomenis apeliacinis skundas paduotas 2019 m. sausio 15 d. ) ir 2019 m. sausio 15 d. prašymą su paaiškinimais išnagrinėti iš naujo, priimti naują nutartį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. G. apeliacinio skundo dalį, kuria pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl bylos pagal 2015-03-01 skundą, 2016-12-24 apeliacinį skundą, nagrinėjimo iš naujo pateikimą; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-5979-208/2016, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-714-556/2018, bylą pagal 2016 m. kovo 1 d. skundą ir 2016 m. gruodžio 24 d. apeliacinį skundą išnagrinėti iš naujo, priimti naują nutartį; priėmė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2737-764/2018, bylą pagal 2019 m. sausio 15 d. pateiktą apeliacinį skundą, prašymą su paaiškinimais išnagrinėti iš naujo, priimti naują nutartį ir perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai, ir nurodė ABTĮ 132 ir 134 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintas apygardos administracinių teismų sprendimų apskundimo terminas ir nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai.

Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, darė išvadą, jog jame suformuluoti reikalavimai ne tik dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, bet ir dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo panaikinta, ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusi sprendimo dalis palikta nepakeista. Teismo vertinimu, pareiškėjas siekia, kad administracinė byla pagal jo 2016 m. kovo 1 d. pateiktą skundą būtų išnagrinėta iš naujo visa apimtimi.

Teismas pabrėžė, kad įsiteisėję teismo sprendimai (bendrąja prasme), kuriais byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl jie negali būti revizuojami įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad dalis pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų nepatenka į apeliacinio skundo dalyką administracinėje byloje Nr. eI-2737-764/2018, todėl šiuos apeliacinio skundo reikalavimus atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsniu, 138 straipsnio 1 ir 4 dalimi.

III. Pareiškėjas V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad prašymas nagrinėti bylą iš naujo kildinamas iš teisingumo siekio ir buvo adresuotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl minėtas teismas ginčijamoje nutartyje atsisakęs priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą 2019 m. sausio 15 d. prašymą viršijo savo įgaliojimus.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamos nutarties teiginiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Galutinio sprendimo pagal pareiškėjo 2016 m. kovo 1 d. skundą nėra, šalių ginčas neišspręstas ir byla nėra baigta. Pareiškėjo teigimu, byla nuo pat pradžių nagrinėta apsimestinai siekiant neteisingo išnagrinėjimo, vilkinant neteisingų sprendimų ir nutarčių įteisinimo.

Skundžiamoje nutartyje nėra motyvų dėl prašymo pagrįstumo, pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su neteisingu bylos išnagrinėjimu. Nutarties motyvas, kad sprendimas, kai šalių ginčas išspręstas galutinai, negali būti revizuojamas, nėra visiškai teisingas, nes byla neišnagrinėta, matosi tendencijos išnagrinėti ją neteisingai, sprendimai paremti anksčiau priimtais neteisingais sprendimais ir nutartimis nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi tyčia iškraipė ir pakeitė skundo redakciją. Nutartyje nepasisakyta, kad pareiškėjas apie neteisingą bylos išnagrinėjimą, kiek tai buvo susiję su ankstesnių teismo priimtų nutarčių ir sprendimų pagrįstumu, sužinojo tik iš dabartinio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo.

Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą parašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d nutartį palikti nepakeistą.

Centras nurodo, jog nėra aiškūs atskirajame skunde išdėstyti proceso atnaujinimo motyvai, atskirasis skundas grindžiamas abstrakčiais pasvarstymais ir subjektyvia pareiškėjo nuomone. Įsiteisėjęs teismo sprendimas reiškia, kad šalių ginčas išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra ir neturėtų būti naudojama kaip „užslėpta“ apeliacija. Pareiškėjas nepateikė akivaizdžių, įtikinamų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismų priimtus procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. G. apeliacinio skundo reikalavimus: atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl bylos pagal 2016 m. kovo 1 d. skundą, 2016 m. gruodžio 24 d. apeliacinį skundą nagrinėjimo iš naujo pateikti; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-5979-208/2016, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-714-556/2018, bylą pagal 2016 m. kovo 1 d. skundą ir 2016 m. gruodžio 24 d. apeliacinį skundą išnagrinėti iš naujo, priimti naują nutartį, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinio skundo dalį, t. y. 1–3 punktuose nurodytus skundo reikalavimus, atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjas jais siekia ne tik panaikinti neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą, tačiau ir įsiteisėjusius pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus ir administracinę bylą pagal 2016 m. kovo 1 d. skundą apeliacine tvarka išnagrinėti visa apimtimi. Atskiruoju skundu skundžiama nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 134 straipsniu, 138 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Pareiškėjas su šia nutartimi nesutinka ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl apeliacinio skundo teiginio, jog apie ankstesnių teismo sprendimų neteisėtumą jis sužinojo tik iš 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kaip ir tai, kad visas bylos nagrinėjimas buvo tendencingas, iš esmės siekiant tik formalaus išnagrinėjimo rezultato, o ne teisingumo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo apeliacinio skundo dalies nepriėmimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas (ABTĮ 133 str.).

Apeliacinio skundo turiniui keliami reikalavimai nustatyti ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodytas skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą, ginčijami klausimai, apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas), įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas) (ABTĮ 134 str. 2 d. 4–7 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį, apeliacinio skundo argumentai turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas yra esminiai apeliacinio skundo elementai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (ABTĮ 140 str.).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

Dėl apeliacinio skundo dalyko, t. y. apeliacinės instancijos teismui suformuluoto apelianto prašymo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šis prašymas turi atitikti vieną iš ABTĮ 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (1 p.); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (2 p.); pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (3 p.); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 p.); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos ABTĮ 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas.

Įvertinusi ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus apeliaciniam skundui ir pareiškėjo paduoto apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Šios nutarties rezoliucinė dalis patvirtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai, kurie iš esmės atitiko ABTĮ 134 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, buvo priimti.

Nesutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją, t. y. neturėjo vertinti apeliaciniame skunde suformuluotų pareiškėjo prašymų dėl bylos nagrinėjimo visa apimtimi pagal pareiškėjo 2016 m. kovo 1 d. skundą atnaujinimo, įsiteisėjusių Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų ir nutarčių panaikinimo. Iš atskirojo skundo argumentų galima suprasti, kad, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atlikti pareiškėjo pateikto procesinio dokumento vertinimo. Su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismo pareiga patikrinti, ar paduotas apeliacinis skundas atitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus, įtvirtinta ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje, o išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos administracinį teismą įpareigoja ABTĮ 138 straipsnio 1 dalies nuostatos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo minėtu klausimu nepagrįsti ir prieštarauja pirmiau aptartoms ABTĮ nuostatoms.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacine tvarka pagal ABTĮ tikrinami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai, dėl jų turi būti pateikiamas ABTĮ 134 straipsnyje nustatytos formos ir turinio procesinis dokumentas – apeliacinis skundas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti priimtus įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-5979-208/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-714-556/2018) ir atnaujinti bylos nagrinėjimą visa apimtimi, t. y. apeliacinės instancijos teismui reiškė prašymus, dėl kurių šis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą negalėtų priimti jo kompetenciją pagal ABTĮ 144 straipsnio 1 dalį atitinkančių procesinių sprendimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė tik tuos apeliacinio skundo reikalavimus, kurie buvo reiškiami dėl neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip jau buvo nurodyta, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-714-556/2018) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir šią dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą ir ši sprendimo dalis įsiteisėjo.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosiose instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir dėl to, kad nebuvo išnagrinėti motyvai, jog galbūt yra neteisingi Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys, kad nutartyje nėra motyvų dėl galbūt neteisėto Vilniaus apygardos administracinio teismo vilkinimo nagrinėjant grąžintą skundą dėl žalos atlyginimo, apsimestinio siekio nenagrinėti ir siekiant procesinio sprendimo įteisinimo, kai sueis negrįžtamai terminai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, ir kt., nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, nes sprendžiant klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo, tokio pobūdžio aplinkybės pagal ABTĮ nėra nagrinėjamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymas atnaujinti procesą paduodamas ABTĮ 158–160 straipsnių nustatytu terminu ir tvarka, t. y. tokie prašymai nenurodomi apeliaciniuose skunduose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties skundžiama dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė