08cce541-6c97-4256-9d7c-1c3daec604eb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas E. Maškevičius

Teisėja V. Miceikienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A–58-417/2011

Teisminio proceso Nr.

85-1-00359-06

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2, 1.2.23.3, 2.1.7.4.

 (S)

KLAIPĖDOS

APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARDU

2011 m. gegužės 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos

teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos

pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Valentino

Janonio, Erikos Misiūnienės,

sekretoriaujant

Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant

prokurorėms Veronikai Poškuvienei, Alicijai Petkevičiūtei,

nuteistiesiems

M. L. ir A. A.,

gynėjams

advokatams Piotrui Orlovui ir Kęstučiui Stankevičiui,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. L. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 22 str. l d., 260 str. l d. – ketveriems metams

laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. l d., 260 str. l d. –

ketveriems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. –

aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4

d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta

devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 3

d., prie šios bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-12

nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė

subendrinta devynerių (9) metų ir trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ

atliekant pataisos namuose.

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. l d. 260

str. 2 d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis

BK 63 str. l d., 3 d. prie šios bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo

2006-05- 24 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 750 Lt bauda ir

paskirta galutinė subendrinta aštuonerių (8) metų laisvės atėmimo bausmė ir 750

Lt bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

nustatė:

M. L. nuteistas

už tai, kad jis 2006 m. balandžio 29 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti,

iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 50 vnt. tablečių psichotropinės

medžiagos –amfetamino, kurio bendroji masė – 2,883 g, neteisėtai jį laikė nenustatytoje vietoje ir tÄ pačiÄ dienÄ apie 19.30 val. Tauragės mieste

atgabeno jį automobiliu iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Gedimino

g. 21A, prie parduotuvės IKI, ir ten jas pasikėsino parduoti nusikalstamos

veikos imitacijos modelio dalyviui už 400 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl

nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Å¡iÄ veikÄ kontroliavo teisėsaugos

institucijų pareigūnai.

M. L. nuteistas

už tai, kad jis 2006 m. gegužės 10 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti,

neteisėtai iÅ¡ nenustatyto asmens įsigijo 10 vnt. tablečių psichotropinės medžiagosÂ

– amfetamino, kurio bendroji masė – 0,558 g, ir iš dalies susmulkintos augalines kilmės narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurios bendroji masė –

l,024 g, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, o 2006 m. gegužės 10 d.,

apie 19.30 val., Tauragės mieste gabeno jas su savimi iki automobilių stovėjimo

aikštelės, esančios duomenys neskelbtini, prie parduotuvės IKI, ir ten

jas neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamos veikos imitacijos modelio

dalyviui už 130 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios

nepriklausančių aplinkybių, nes Å¡iÄ veikÄ kontroliavo teisėsaugos institucijų

pareigūnai.

M. L. nuteistas

ir už tai, kad 2006 m. gegužės 23 d., tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių

mieste, tikslesnis adresas nenustatytas, iš A. A. neteisėtai įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės

medžiagos – amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose – 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė tabletėse – 11,665 g, t. y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias neteisėtai laikė savo automobilyje

„Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2006-05-23, tikslus laikas nenustatytas, savo

automobiliu jas gabeno iš Šiaulių m. į Tauragės m. ir apie 23.30 val.,

Tauragėje, prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „IKI“,

duomenys neskelbtini, jas neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamÄ

veikÄ imituojantį veiksmÄ atliekančiam asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo

nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Å¡iÄ veikÄ

kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.

A. A. nuteistas

už tai, kad 2006 m. gegužės 23 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti,

neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės

medžiagos – amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose yra 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė tabletėse – 11,665 g, t. y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje ir

tÄ pačiÄ dienÄ , tikslus laikas nenustatytas, Å iaulių m. jas perdavė M. L., kuris neteisėtai jas gabeno

savo automobiliu „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) ir apie 23.30 val. neteisėtaiÂ

pasikėsino parduoti nusikalstamÄ veikÄ imituojantį veiksmÄ atliekančiam

asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios

nepriklausančių aplinkybių, nes Å¡iÄ veikÄ kontroliavo teisėsaugos institucijų

pareigūnai.

Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos

teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai ir

neteisėtai, nes buvo provokuojamas daryti nusikaltimus, o visi byloje esantys jo kaltės įrodymai gauti

neteisėtais būdais ir nelaikytini įrodymais. Teismas buvo šališkas,

visiškai netyrė nuteistojo nurodytų aplinkybių, nepagrįstai atmesdavo gynėjo

teisėtus praÅ¡ymus dėl nuteistojo nurodomų aplinkybių tyrimo, tai sÄ lygojo

neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo tyčia

disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis buvo susiformavusi

savarankiškai, be įslaptinto liudytojo Nr. 112 poveikio. Su tokia teismo išvada

nuteistasis nesutinka, nes jo veiksmus tiesiogiai sÄ lygojo policijos pareigÅ«nų

provokaciniai veiksmai ir konkretaus policijos pareigūno įkyrūs prašymai

parÅ«pinti bei parduoti jam atitinkamÄ kiekį narkotikų.

2006 m. gegužės 29 d. nuteistasis pateikė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ ,

kuriame nurodė, kad NVIM dalyvio prašymu narkotikus pardavė 4 kartus, t. y. 2006 m. balandžio 12 d., 2006 m. balandžio 29 d., 2006 m. gegužės 10 d. ir 2006 m. gegužės 23 d. (t. 2, b. l. 119). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, o po to ir

teismas ignoravo nuteistojo nurodytÄ pirmÄ epizodÄ , t. y. 2006 m. balandžio 12 d. įvykį. Policijos pareigÅ«nams, prokurorui ir Å¡aliÅ¡kam teismui buvo nenaudinga

visapusiškai tirti 2006 m. balandžio 12 d. narkotikų pirkimo aplinkybes, nes

ištirtomis aplinkybėmis būtų nustatyta, kad liudytojas Nr. 112 duoda melagingus

parodymus, kad 2006 m. balandžio 12 d. pirkimas–pardavimas, dalyvaujant NVIM

dalyviui ir kitam operatyvinės veiklos slaptam dalyviui M.

S., buvo neteisėtas, nesankcionuotas ir dėl to

policijos pareigÅ«nų sÄ moningai ignoruojamas.

Policijos provokaciniai veiksmai

prasidėjo 2006 m. balandžio 10 d. TÄ dienÄ policijos pareigÅ«nai apgaulės bÅ«du

iÅ¡kvietė nuteistÄ jį iÅ¡ laidotuvių ir uždarė į areÅ¡tinę. Nuteistajam buvo

pareikštas nepagrįstas įtarimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00234-06 dėl

vagystės, padarytos 2006 m. balandžio 3 d. Baudžiamojoje byloje Nr.

85-1-00234-06 tyrėja G. Š. 2006-04-10 17.00 val. apklausė nukentėjusįjį S.

D., kuris nurodė, kad prie duomenys

neskelbtini namo matė įtartinÄ automobilį, nors vagystė buvo įvykdyta iÅ¡

buto 1-ame name. Apklausos protokole įrašytas

nuteistojo automobilio valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) Tai provokacinis veiksmas. Teismas

atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti liudytojÄ S. D. ir patikrinti jo parodymus dėl automobilio numerio.

Nuteistasis įsitikinęs, kad S. D. nematė jo automobilio ir nežino jo numerio. Tyrėjos G. Š. sugalvotais ir nepagrįstais

motyvais jis buvo uždarytas į Tauragės PK areÅ¡tinės kamerÄ Nr. 5, kur jau buvo

laikomas operatyvinės veiklos slaptas dalyvis, areštinės dokumentuose minimas

kaip M. S.. Å is asmuo

prisistatė kaip kėdainiÅ¡kis. BÅ«tent M. S. įkyriai prašė gauti narkotikų, organizavo susitikimÄ su

NVIM dalyviu. Kai M. S. ir

jis buvo paleisti iÅ¡ areÅ¡tinės, M. S. nuteistÄ jį suvedė su NVIM dalyviu, t. y. liudytoju Nr. 112.

Teismas turėjo kritiškai vertinti policijos veiksmus

aiškinantis M. S. asmenybę.

Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigÅ«nai klastojo bylÄ ir žinodami, kad „M. S.“ yra operatyvinės veiklos

slaptas dalyvis, pateikė 2006-09-06 pareigÅ«no D. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad areÅ¡tinėje su nuteistuoju buvo

pilietis M. S. (t. 2, b.

l. 45). Pareigūnas D. M. 2006-10-04

surašė eilinę klastotę, kad M. S. yra iÅ¡vykęs į užsienį (t. 2, b. l. 49). Policija sÄ moningai

klaidino teismÄ ir teismas dėl to turėjo imtis beprasmiÅ¡kų veiksmų atvesdinant M. S. (t. 3, b. l. 209). Teismui

buvo pateikiamos klastotės, kad atvesdinti M. S. negalima (t. 3, b. l. 224). Policija teismui pateikė

suklastotÄ areÅ¡tinės ataskaitÄ , kurioje M. S. pavardės įraÅ¡as aiÅ¡kiai taisytas (t. 3, b. l. 227). Kai

paaiÅ¡kėjo policijos klastotės, prokuroro praÅ¡ymu į teismÄ buvo iÅ¡kviestas

Tauragės PK pareigūnas E. M., kuris tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu pripažino,

kad M. S. vardu veikė

operatyvinės veiklos slaptas dalyvis. Paaiškėjus šiai aplinkybei, M. S. apklausa teisme buvo būtina,

tačiau teismas atmetė nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ kviesti į bylÄ M. S., todėl policijos pareigÅ«no E. M. iÅ¡kelta versija liko

nepatikrinta.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad

asmuo, M. S. pavarde,

veikė pagal legendÄ norminių aktų numatytais pagrindais. Å i iÅ¡vada visiÅ¡kai

nepagrįsta ir neįrodyta. Teismo metu teisėja, prokuroras ir E. M. trise išėjo iš teismo salės

ir susipažino su slapta medžiaga, kuri neva pateisina operatyvinės veikos

dalyvio, veikiančio M. S. vardu,

veiksmus. Tokie teismo veiksmai pažeidė proceso rungimosi principÄ , nuteistojo

teisę į gynybÄ . Ä®rodinėdamas 2006 m. balandžio 12 d. aplinkybes, nuteistasis

prašė į teismÄ iÅ¡kviesti liudytojus T. L., N. R., papildomai apklausti N. U., kurie 2006 m. balandžio 12 d. kartu su nuteistuoju nuvyko

į susitikimÄ su M. S. ir

liudytoju Nr. 112. Šie liudytojai žino, kad A. A. po dėdės laidotuvių telefonu buvo iškviestas ir matė jo

susitikimÄ su Å¡iais asmenimis, su jais sveikinosi ir galėtų juos atpažinti.

Teismas pažeidė nuteistojo teisę gintis, neteisėtai atmetė gynėjo prašymus, pačių

liudytojų raštiškus prašymus juos apklausti (t. 3, b. l. 202–203; t. 4, b. l.

13, 15, 17 ).

Byloje nenustatyta, kad

nuteistasis būtų pardavęs narkotikus kitiems asmenims, t. y. ne policijos

pareigūnams. Slaptai sekdami M. L. nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, policijos pareigūnai

neužfiksavo ir neįrodė atvejo, kad jis būtų pardavęs narkotikus kitiems

asmenims. Šioje byloje, išskyrus nusikalstamos veikos imitacijos elgesio

modelio metu užfiksuotus narkotinių medžiagų pardavimus, nėra nustatyta nė

vieno kito atvejo, kad nuteistasis būtų įgijęs, gabenęs, pardavęs narkotines

medžiagas. Teismas nesurinko įrodymų, kuriais būtų galima paneigti

provokuojančius veiksmus. Policijos pareigūnų veiksmų provokacinį pobūdį įrodo

ir tai, kad nuo 2005 m. gruodžio mėnesio, turėdami operatyvinius duomenis apie 2006 m. balandžio 12 d. narkotikų pardavimÄ NVIM dalyviui ir operatyvinės veiklos slaptam dalyviui (M. S.), pareigÅ«nai ir toliau

inicijavo ir organizavo narkotikų pardavimÄ 2006m. balandžio 29 d., 2006 m. gegužės 10 d. ir galiausiai iÅ¡provokavo didelio narkotikų kiekio pardavimÄ , tuo neteisėtaiÂ

įtraukdami nuteistÄ jį į sunkaus nusikaltimo padarymÄ .Â

Nuteistasis mano, kad teismas

nepagrįstai ir neteisėtai pripažino įrodymais nuteistojo 2005 m. gruodžio 18 d.–2006 m. kovo 6 d. telefoninių pokalbių suvestines (t. 4, b. l. 23–40).

Pokalbių suvestines liudytojas E. M. pateikė baigiantis teismo posėdžiui ir buvo suteikta

galimybė juos išklausyti tiktai prieš pat teisminius ginčus. Teismas netyrė

pokalbių turinio, nors suvestinėse nurodyti konkretūs asmenys, yra telefonų

numeriai. Nurodo, kad buvo bÅ«tina dėl suvestinės turinio apklausti nuteistÄ jį,

kitÄ kaltinamÄ jį, nustatyti kitus pokalbių dalyvius, apklausti juos kaip liudytojus

ir tiktai tuomet vertinti pokalbių suvestines kaip įrodymus. Nuteistasis

neigia, kad iš išslaptintų suvestinių matyti, kad jis narkotikais prekiavo anksčiau

nei buvo sankcionuotas NVIM. Minėtos suvestinės neatitinka BPK 20 straipsnyje

numatytų kriterijų ir negali būti pripažintos įrodymais.

Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai pagrindė

byloje esančiais telefoniniais pokalbiais tarp M. L. ir A. A.,

nes pokalbių suvestinės, sprendžiant M. L. kaltės klausimÄ , reikÅ¡mės neturi, nes nuteistasis nėra

kaltinamas tuo, kad psichotropines medžiagas pardavė kitiems asmenims, išskyrus

įslaptintÄ liudytojÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nedarė kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų,

jog pokalbių metu buvo tariamasi įgyti ar parduoti psichotropines medžiagas.

Visos išvados yra tik prielaidos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jo ir A. A. telefoniniai pokalbiai nebuvo

tirti, jų nebuvo klausomasi, dėl šių pokalbių M. L. nebuvo apklaustas.

Iš teismui pateiktos telefoninių pokalbių tarp NVIM dalyvio

ir nuteistojo M. L. skambučių

suvestinės matosi, kad kiekvienÄ kartÄ pokalbių iniciatoriumi buvo NVIM dalyvis

(t. 3, b.l. 231–232 ). Norėdamas įrodyti, kad NVIM dalyvis ir kitas slaptas dalyvis

– M. S. – jam skambino

ir 2006 m. balandžio 12 d., nuteistasis prašė teismo išreikalauti tos dienos

pokalbių išklotines, tačiau teismas apsiribojo pareigūno E. M. paaiškinimais, kad tos

dienos pokalbių suvestinės neišliko.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad 2006-04-29 narkotikus M. L. prie parduotuvės „IKI“

atvežė automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2,

b. l. 50–51), teisme (t. 3, b. l. 230) rašytiniais įrodymais buvo nustatyta,

kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) neegzistuoja. Tik teismo

šališkumu paaiškinamas teismo veiksmas aklai kopijuoti netikslius policijos ir

prokuroro pareikštus kaltinimus.

Teismas nesilaikė 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d.,

7 str. 2 d. 3 p, 11 str. 1 d. bei 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos

Konstitucijai“ išaiškinimo, kad modeliu gali būti tik prisijungiama prie

tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat prie kitų besitęsiančių, bet

nepasibaigusių nusikaltimų, kurie tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų

dalyvių pastangų. Gali būti tik imituojami rengiamo ar daromo nusikaltimo

veiksmai. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo

darymas, negali bÅ«ti kurstoma padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ asmuo tik

rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Operatyvinės veiklos slaptas dalyvis M. S. ir liudytojas Nr. 112, pasinaudodami

nuteistojo neteisėtu uždarymu į areÅ¡tinę, provokavo parduoti narkotikus.Â

Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad pareiga tikrinti, ar

taikant modelį nebuvo provokuojama, tenka teismui. Tikrinimas turi būti atliekamas

laikantis proceso teisingumo, sÄ Å¾iningumo, rungimosi, šalių lygybės principų,Â

tinkamai užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybÄ . BÅ«tinybė laikytis Å¡ių principų

kyla iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Tauragės

rajono apylinkės teismas šių principų nesilaikė.

Apeliaciniame

skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo

apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas, nes grindžiamas tik

prielaidomis, o išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas

nuosprendžiu nuteistÄ jį iÅ¡teisino dėl psichotropinių medžiagų gabenimo, tačiau

nuteisė už didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino – laikymÄ

nenustatytoje vietoje bei jos perdavimÄ M. L..

Nuteistasis mano, kad jis nuteistas už tai, kad perdavė psichotropines

medžiagas M. L. tam, kad šis jas parduotų nusikalstama

veikÄ imituojantį veiksmÄ atliekančiam asmeniui už 3850 Lt. IÅ¡ tokio veikos

apraÅ¡ymo nuosprendyje galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A. A. žinojo

apie modelio egzistavimÄ , tačiau tai netiesa, ir jis nežino, kaip nuo tokio

kaltinimo gintis.

Nuteistasis A. A. teigia, kad liudytojai M. U., N. U. nurodė įtikinamas priežastis, dėl kurių pakeitė savo

parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pasielgė prieštaringai, nes

nevertino šių liudytojų (įtariamųjų) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu,

nelaikė jų parodymų kaltės įrodymais, nes liudytojus neapklausė ikiteisminio

tyrimo teisėjas, tačiau vertino šių liudytojų asmens parodymų atpažinti

protokolus.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pristatyti telekomunikacijų

tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai,

kuriuose turėjo būti užfiksuoti visi M. L. ir A. A. pokalbiai. Iš pokalbių turinio taptų aišku, kad buvo kalbama apie

sportbačių, kojinių ir kitų daiktų pirkimÄ â€“pardavimÄ . A.

A. patvirtina, kad perspėjo M. L. saugotis policijos, nes

prekės į LietuvÄ buvo įvežtos nemokant mokesčių. Be Å¡ių protokolų suvestinės

negali būti laikomos teisėtu įrodymu. Teismas rėmėsi pokalbių suvestinėmis,

tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu net

nepaklausė A.

A., ar tai jo balsas

ir apie kokias prekes jis

kalba, todėl jam nebuvo suteikta teisė apsiginti. Su M. L. apie narkotines medžiagas nekalbėjo.

Nuteistojo kaltės įrodymu teismas pripažino specialisto

iÅ¡vadÄ Nr. 4783, kurioje nustatyta, kad ant A. A. rankų nuoplovų buvo rasti

psichotropinės medžiagos MDMA pėdsakai, bet nerasta amfetamino pėdsakų. Nuteistasis nurodo, kad psichotropinių

medžiagų pėdsakai ant jo rankų atsirado po to, kai jis į maÅ¡inos daiktų dėtuvę pasidėjo telefonÄ ir cigaretes. PeržiÅ«rint vaizdo medžiagÄ , kurioje

policijos darbuotojai skaičiuoja tabletes, labai aiškiai matosi nuotrupos nuo psichotropinių

medžiagų tablečių. Šių nuotrupų pakaktų palikti pėdsakus ne tik ant rankų, bet ir kur kas

didesniam plotui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu

paaiškėjo, jog liudytojas (NVIEM) yra policijos darbuotojas, kuris, kaip jis

pats patvirtino, dalyvauja modelyje jau virš dvidešimt kartų. Todėl neaišku,

kodėl policijos darbuotojas – liudytojas – yra įslaptinamas. Policijos

darbuotojo tiesioginė pareiga tirti nusikaltimus. Be to, skiriasi jo ir kitų

bylos dalyvių parodymai, todėl būtina aiškintis neatitikimus, o to padaryti,

kai liudytojas įslaptintas, neįmanoma.Â

Nuteistasis A. A. nurodo, kad M. L., pažeidžiant BPK 158 str. 4

d., Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. reikalavimus, buvo provokuojamas

parduoti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tam, kad taikant modelį gauti

duomenys būtų pripažinti įrodymais, būtinas tikslus įstatymuose nustatytų

modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Atliekant šį veiksmÄ negalima

provokuoti daryti nusikalstamÄ veikÄ . 2000-05-08 Konstitucinio Teismo nutarime

„Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2

d. 3 p., 11 str. 1 d. ir BPK 1981 str. 1 bei 2 dalies atitikimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad modeliu gali būti tik

„prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų

besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be

operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar

daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas

naujo nusikaltimo darymas, negali bÅ«ti kurstoma padaryti nusikalstamÄ veikÄ ,

kuriÄ asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Ar asmuo nebuvo kurstomas,

provokuojamas padaryti nusikaltimÄ â€“ baudžiamojoje byloje sprendžia teismas.

Nuteistasis M. L. ikiteisminio tyrimo,

teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog

jis pirmÄ kartÄ narkotines medžiagas pardavė 2006-04-12. Tačiau pareigÅ«nai į

tai nekreipė dėmesio ir nevykdė Lietuvos Respublikos BPK 2 str. ir 166 str. reikalavimų. Tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme

paaiškėjo, kad nuo pat pradžių byla tiriama

pagal policijos darbuotojų numatytÄ scenarijų. Policijos pareigÅ«nai neieÅ¡kojo M. L. nurodyto V., iÅ¡ kurio M.

L. pirko narkotines

medžiagas, o šis asmuo įvardytas

Vilniaus apygardos teismo

baudžiamojoje byloje Nr. 1-180/2006.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus

patenkinti.

Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d.

nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nuteistųjų kaltė dėl jiems inkriminuotų

nusikalstamų veikų padarymo visiškai yra įrodyta byloje surinktais ir

teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais.

Tiek nuteistasis M. L., tiek A. A. apeliaciniuose skunduose teigia, jog M. L. veiksmus sÄ lygojo policijos pareigÅ«nų

provokaciniai veiksmai. Tačiau teisėjų kolegija vertindama faktinius bylos

duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad M. L. psichotropinių medžiagų

disponavimu vertėsi dar iki nusikalstamos veikos imitacijos modelio

sankcionavimo, ir pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ M. L. tęsė savo laisva valia, be operatyvinės veiklos slaptųjų

dalyvių įsikišimo. Pareigūnai tik prisijungė prie M.

L. daromų nusikaltimų. Šias išvadas apygardos

teismui leidžia daryti byloje esantys slapta 2005

m. gruodžio 18 d., 19 d., 2006 m. sausio 20 d., 23 d., vasario 3 d., 4 d., 5

d., 6 d., 7 d., kovo 6 d. įrašytų telefoninių

pokalbių tarp M. L. ir D., M. L.

ir neatpažinto vaikino, vyro, M. L.–M., M. L. ir A., M. L. ir D., turinys (t.

4, b. l. 25, 26, 27–28, 29, 30–31, 34, 36, 38–40). Tuo tarpu, kaip matyti iš

faktinių bylos duomenų, nusikalstamos veikos imitacijos modelis, reg. duomenys neskelbtini, prieš M.

L. bei kitus nenustatytus asmenis, kurie gali užsiimti narkotinių ar

psichotropinių medžiagų platinimu, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyr.

prokuroro pavaduotojo buvo sankcionuotas 2006-03-30 (t. 1, b. l. 7). Tai, kad

pareigūnai tik prisijungė prie M. L. daromų nusikaltimų,

įrodo ir apeliacinės instancijos teisme apklausto

įslaptinto liudytojo Nr. 112 parodymai. Liudytojas Nr. 112 parodė, kad su M. L. susipažino 2006 m. pavasarį

bare „duomenys neskelbtini“, kalbėjo

įvairiomis temomis, taip pat ir apie narkotikus. Nurodo, kad A. L. pasiūlė narkotikų, nes sakė, kad jų turi ir tuo užsiima. Tada su M. L. apsikeitė mobiliojo ryšio telefonų numeriais

bei šis pasakė, kad kai reikės

narkotinių medžiagų – „ratų“, reikia paskambinti jam anksčiau ir pasakyti, kiek

jų reikia. Kadangi jis buvo

pareigūnas, apie tai informavo Tauragės

rajono komisariato ONTP pareigūnus. Aiškina,

kad dažniausiai susitikdavo sutartoje

vietoje Tauragės m., prie parduotuvės „IKI“, automobilių stovėjimo

aikštelėje. Liudytojo teigimu, 2006 m.

balandžio mėnesio pabaigoje jis paskambino M. L. ir sutarė

susitikti 2006 m. balandžio 29 d., prie Tauragės miesto esančio duomenys neskelbtini. Prieš vykstant į

susitikimÄ , pareigÅ«nai instruktavo, apžiÅ«rėjo jį ir automobilį, tikrino, ar neturi narkotinių medžiagų, po to davė  400 litų. Susitikus su M.

L., jis atsisėdo į jo automobilį. Teigia, kad tÄ kart M. L. padavė degtukų dėžutę su užraÅ¡u „duomenys neskelbtini“, kurioje buvo 50 mėlynos spalvos ekstazio tablečių, o jis Å¡iam pinigus. Taip pat M. L. sakė,

kad jei reikia „žolės“, tai jis turi kanapių, o jei reikia daugiau „ratų“, jis taip pat jų turi

daugiau. Po susitikimo, anot liudytojo

Nr. 112, jis sugrįžo į tÄ patį kaimÄ , pareigÅ«nai paėmė degtukų dėžutę su tabletėmis bei paklausė, ar

nebuvo kokių nors problemų. Parodo, kad  antrÄ kart, liudytojo Nr. 112

teigimu, galėjo būti, kad M. L. paskambino po savaitės, tiksliai neatsimena, nes praėjo daug

laiko. Galėjo bÅ«ti, kad susitarė susitikti 2006 m. gegužės 10 d. AntrÄ kartÄ vėl pirko tiek pat – 50 ekstazio tablečių. Kiek

pasiÅ«lė M. L. antrÄ kartÄ , negali pasakyti, nes buvo ne vienÄ kartÄ su juo susitikęs

ir pirko tabletes bei „žolę“. Taip pat

nurodo, kad M. L. jam skambino kelis kartus, tačiau negalėjo su juo susitikti. Liudytojo Nr. 112 teigimu,

2006 m. gegužės 18 d. pareigūnai jį taip

pat instruktavo, apžiūrėjo jį, patikrino automobilį, davė 200 litų ir

apie 18 val. jis atvyko į Juodpetrių k. Susitikus, M. L. įsėdo

į jo automobilį. Neprisimena, kiek M. L. padavė pinigų,

galėjo būti 130 litų, bei M.

L. padavė 10 ekstazio tablečių ir plastikinį maišelį „žolės“. Teigia, kad M. L. minėjo, jog verčiasi šių tablečių ir „žolės“ prekyba,

todėl visada turės, tik jam reikia paskambinti iš anksto. Grįžęs iš susitikimo su

M. L., įsigytas tabletės ir „žolę“ atidavė pareigūnams.

PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įsigytas prekes, jas supakavo, o jis grÄ Å¾ino 70 litų. Po

savaitės M. L. skambino vėl, siūlė pirkti, tačiau jis atsisakė,

pasakydamas, kad neturi laiko. Anot liudytojo, paskutinį kartÄ sutarus

susitikti 2006 m. gegužės 23 d., buvo 700 ekstazio tablečių. Tačiau kuris

skambino pirmas, nepamena. 2006 m. gegužės 23

d. atvykus į duomenys neskelbtini, pareigūnų buvo apžiūrėtas, jam davė daug pinigų,

tačiau kiek, nežino. Ä® susitikimÄ prie parduotuvės „IKI“ automobilio stovėjimo

aikštelėje M. L. atvažiavo su automobiliu „Mazda 323, jame sėdėjo jo

draugė ir dar kažkas. Liudytojo Nr.

112 teigimu, M. L. įsėdo į jo automobilį, jis padavė 3850

litų, juos padėjo ant skydelio, M. L. jam – tabletes.

M. L. dar norėjo įsitikinti, jog pinigai yra tikri,

todėl nuvažiavo į degalinę, patikrinti

pinigus. Po to grįžo iki parduotuvės aikštelės. Tuo metu pribėgo pareigūnai,

visus sulaikė, M. L.

paimtus pinigus išmetė iš rankų.

Vertindama

nuteistųjų apeliacinių skundų argumentÄ dėl tariamos M. L. provokacijos,

teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2006-05-20 iniciatyvÄ skambučiu

parodė M. L. (16.16 val.), o liudytojas žinute atsiliepė

tik 20.08 val. 2006-05-22 – pirmas įslaptintam liudytojui į telefonÄ Nr.

37067171514 paskambino M. L. (12.35 val.), o tik po to

šis liudytojas žinute atsiliepė į skambutį (12.46 val.). 2006-05-21 taip pat

pirmas žinute į liudytojo Nr. 112 telefonÄ Nr. 37067171514 kreipėsi M. L. (14.59 val.), o Å¡is liudytojas žinute atsiliepė 17.57 val.

ir 18.02 val., po to 18.03 val. liudytojui skambino pats M.

L.. 2006-05-23, kai įslaptintam liudytojui buvo parduotas didelis kiekis

psichotropinių medžiagų, pirmas slaptam liudytojui į telefonÄ Nr. 37065883285

paskambino M. L. (15.40 val.). Liudytojas atsakė žinute

17.30 val., o skambučiu 17.37 val. MinimÄ dienÄ M. L. liudytojui

Nr. 112 į tÄ patį telefono numerį skambino 4 kartus (15.40, 21.37, 22.46, 22.52

val.) ir pasiuntė vienÄ Å¾inutę (20.08 val.), o įslaptintas liudytojas atsakė

tik vienu jau paminėtu skambučiu 17.37 val. ir dviem žinutėmis (17.30, 20.12

val.). Pažymėtina ir tai, jog buvo, kad M. L. ir minėtas

liudytojas vienas kitam skambino ar siuntė žinutes daug kartų, bet buvo dienų,

kai nebendravo iš viso.

Nustatytos

faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog M. L. prekyba psichotropinėmis priemonėmis buvo įprasta jam

veikla, jis šiuose reikaluose buvo gana patyręs, o tai, kad jis aiškiai suvokė,

jog jo daroma veika yra neteisėta, rodo ir slapta užfiksuotuose pokalbiuose su pirkėjais

vartojami specifiniai posakiai, Å¡ifruota kalba. Akivaizdu, jei M.

L. nebūtų prekiavęs psichotropinėmis medžiagomis, jis net nebūtų supratęs

atsiųstų trumpųjų žinučių tekstų, paskambinusiųjų jam asmenų užuominų turinio. Nei

trumposiose žinutėse, nei paskambinusieji asmenys, tarp jų ir įslaptintas

liudytojas Nr. 112, M. L. niekada aiškiai nenurodydavo,

ko konkrečiai iš jo buvo norima. Todėl suprantama, kad tik žmogus,

besiverčiantis atitinkama veikla, kaip šiuo atveju M. L. –

 psichotropinių priemonių prekyba – gali suprasti ir supranta specifinę,

Å¡ifruotÄ kalbÄ , terminus, vartojamus tarp narkotikų prekeivių ir pirkėjų. Ir

visa tai M. L. darė savo valia, nevaržomas kokių nors aplinkybių,

turėjusių lemiamos, neigiamos įtakos jo apsisprendimui daryti nusikalstamus

veiksmus. Nuteistojo M. L. veiksmų laisvė nebuvo

apribota, jis turėjo visas galimybes atsisakyti savo nusikalstamo sumanymo.

Vien tai, kad į M. L. kreipdavosi žmonės norėdami įsigyti

vienokių ar kitokių svaigalų, tarp jų ir įslaptintas liudytojas Nr. 112, negali

būti traktuojama kaip M. L. provokacija daryti

nusikalstamus veiksmus. Pažymėtina, jog analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus

įrodymus apylinkės teismas aiškinosi, ar operatyvinės veiklos slaptieji

dalyviai nenaudojo kokios nors prievartos prieš M. L., ar

nedarė jam kitokio aktyvaus spaudimo, ar jo nekurstė, neprovokavo padaryti

nusikaltimÄ . Tokių aplinkybių teismas nenustatė, tokių aplinkybių nebuvimÄ

teismas nuosprendyje pagrindė išsamia bylos aplinkybių, įrodymų analize. Ir

tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija abejoti neturi teisinio

pagrindo. Galiausiai, kas kam kieno iniciatyva skambindavo pirmas, priklauso tik

nuo pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio susitarimo, o ne todėl, kad, kaip šiuo

atveju, minėtas liudytojas skambučiais ir žinutėmis telefonu darė kažkokiÄ

prievartÄ , ribojo M. L. galimybes pasirinkti – parduoti

praÅ¡omÄ prekę ar ne. NatÅ«ralu, kad paprastai tokio ar kito pobÅ«džio sandoriuose

būna suinteresuotos abi pusės: pardavėjas ir pirkėjas. Todėl apeliacinės

instancijos teismas darkart pažymi, jog įslaptintas

liudytojas Nr. 112 M. L. veiksmų

laisvės nevaržė, M. L. visada

turėjo galimybę bet kada atsisakyti daryti nusikaltimÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡

faktinių bylos aplinkybių, prekyba narkotinėmis, psichotropinėmis priemonėmis M. L. buvo tapusi gana įprasta

kasdienė veikla, ir jis gana neblogai žinojo jos specifikÄ , jautėsi patikimai, potencialius

pirkėjus supažindindavo su tuo metu turimos prekės kokybe, kaina, poveikiu ir

pan., ir įslaptintas liudytojas buvo vertinamas tik kaip dar vienas, eilinis,

tačiau pelningas pirkėjas. Ir tai leidžia pagrįstai teigti, jog modeliu

buvo tik prisijungta prie tęstinių M. L. nusikaltimų. O

tai, kad M. L. nebuvo patrauktas kaip įtariamasis, jo

teigimu, po pirmojo sandorio – 2006-04-12, visiškai paaiškina ikiteisminio

tyrimo uždavinių tinkamo įgyvendinimo siekį: greitai ir išsamiai nustatyti

visas reikÅ¡mingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tÄ veikÄ galbÅ«t

padariusį asmenį, sudaryti sÄ lygas tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui teisme, imtis

bÅ«tinų priemonių užtikrinti proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimÄ bei kitas

teises. Nes, kaip žinia, tik tuo atveju, jei paminėtieji uždaviniai

ikiteisminio tyrimo metu išsprendžiami sėkmingai, didėja tikimybė, kad teisme

bus priimtas įvykį, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atitinkantis

sprendimas, kadangi ikiteisminis tyrimas būdamas pradine proceso stadija,

dažnai nulemia viso proceso rezultatÄ . Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, jei, pareigÅ«nų

manymu, po 2006-04-12 vis dėlto nebuvo surinkta pakankamai duomenų įrodyti M. L. nusikalstamus veiksmus, buvo pagrįstai nutarta tęsti M. L. tolimesnių veiksmų stebėjimÄ , juolab, kad visas tris M. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas pastarasis padarė

per itin trumpÄ laikÄ , apytiksliai kas deÅ¡imt dienų. Tačiau darkart pažymėtina,

kad apsisprendimo teisė kaskart parduoti ar ne narkotines (psichotropines)

medžiagas, likdavo tik pačiam M. L.. Ir tik jo valia buvo

susilaikyti nuo kitų nusikalstamų veiksmų. O, kaip minėta, kadangi prekyba psichotropinėmis

medžiagomis M. L. buvo savotiškas verslas, jis tiesiog

siekė toliau jį pelningai plėtoti.

Nuteistasis M. L.

savo apeliaciniame skunde nurodė, kad padaryti nusikalstamas veikas, t. y.

parduoti narkotines medžiagas, jį išprovokavo policijos pareigūnai, nes

nepagrįstai buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę dėl vagystės iš S. D. buto, kur specialiai jį provokuoti parduoti narkotines

medžiagas buvo uždarytas asmuo, įvardytas M. S., kuris jį suvedė su įslaptintu liudytoju Nr. 112 ir

kuriam jis išprovokuotas pardavė narkotines medžiagas.

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus teisėjų kolegija, perduodama minėtÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine

tvarka, 2009-11-17 nutartyje nurodė, kad siekiant nustatyti, ar realizuojant

NVIM, M. L. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikaltimus,

už kurių padarymÄ buvo nuteistas, ir paneigti M. L. versijÄ

dėl jo iÅ¡provokavimo, bÅ«tina byloje apklausti operatyvinės veiklos slaptÄ jį

dalyvį M. S.. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus teisėjų kolegija įpareigojo Klaipėdos apygardos prokuratūros

apeliacinio skyriaus prokurorę iÅ¡slaptinti minimÄ liudytojÄ , įvardytÄ M. S., bei jį apklausti. Liudytojas, kuriam taikomas

anonimiškumas Nr. 202, 2010-03-29 buvo apklaustas Tauragės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojos apie prokurorės

2010-03-09 pavedime Nr. duomenys neskelbtini

nurodytas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teisme liudytojas

Nr. 202 parodė, kad 2006 m. buvo

sulaikytas bei uždarytas į areštinę, pristatytas kaip M. S. Nurodo, kad areštinės kameroje sėdėjo M., gyvenantis

duomenys neskelbtini, jo pavardės nežinojo. Teigia, kad su M. vienoje kameroje prabuvo dvi paras, daugiau su Mantu

bendrauti neteko. Liudytojo

teigimu, jam buvo pavesta

viena užduotis – iÅ¡aiÅ¡kinti, ar M. apvogė butÄ , tačiau iÅ¡siaiÅ¡kinti nepavyko. Tvirtina, kad M. neprisistatinėjo kaip kėdainiÅ¡kis

ir apie psichotropines ar

narkotines medžiagas nekalbėjo. Nesidomėjo, iš kur būtų galima gauti narkotinių medžiagų, iš jo jų taip

pat nepirko.

Tai, kad M. L. buvo sulaikytas ne dėl narkotinių medžiagų disponavimo, o

asmuo įvardytas kaip M. S.,

yra slaptas operatyvinės veiklos dalyvis, kuris iš tikrųjų nėra M. S., matyti ir iš liudytojo E. M. parodymų. O būtent, kad slaptas

operatyvinės veiklos dalyvis, įvardytas kaip M. S., kartu su M. L. buvo uždarytas atliekant kitÄ užduotį, nesusijusiÄ su M. L. inkriminuotais nusikalstamais

veiksmais šioje byloje. Kitaip tariant, M. S. buvo „legenda“.

Operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius gina valstybė.

Operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatantys duomenys, smulki

informacija apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį sudaro valstybės

paslaptį (Ä®statymo 15 straipsnis). InformacijÄ apie operatyvinės veiklos

slaptųjų dalyvių tapatybę nustatančius duomenis, slaptųjų dalyvių

bendradarbiavimÄ ar darbÄ operatyvinės veiklos subjektų sistemoje, taip pat

kitokiÄ Ä¯slaptintÄ informacijÄ galima atskleisti ir panaudoti baudžiamojoje

byloje bei kitais įstatymų nustatytais atvejais tik Valstybės tarnybos

paslapčių įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 17 str. 4 d.). Asmuo, pasivadinęs

M. S., įsigyjant narkotinių

ar psichotropinių medžiagų iš M. L., dėl ko pastarasis pripažintas kaltu skundžiamuoju

nuosprendžiu, nedalyvavo, jis nėra susijęs su šioje byloje tiriamomis

aplinkybėmis. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo

teigti, jog M. L. uždarymas

į vienÄ kamerÄ su slaptos operatyvinės veiklos dalyviu buvo vienas iÅ¡ pareigÅ«nų

veiksmų, provokuojančių M. L. nusikalsti. Akcentuotina, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ

ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurių medžiagoje yra įslaptintos informacijos,

įtariamasis (kaltinamasis) ir įtariamojo (kaltinamojo) gynėjai Baudžiamojo

proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiagoje

esančia įslaptinta informacija, išskyrus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam

taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius nustatyti duomenis

(Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 str. 3 d.), todėl teisėjos,

prokuroro ir policijos viršininko susipažinimas su atitinkama slapta medžiaga

yra pateisinama valstybės ir tarnybos paslapčių išsaugojimu.

Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog buvo

ignoruota aplinkybė, kad nors 2006-05-29 nuoširdžiame prisipažinime jis nurodė

keturis kartus, kai pardavė narkotikus NVIM dalyviui, tačiau 2006-04-12

padaryta veika jam inkriminuotas nebuvo.

KaltinamÄ jį aktÄ kartu su bylos

medžiaga perduoda prokuroras. Prokuroras perduoda teismui tik tÄ bylos

medžiagÄ , kuri gali bÅ«ti reikalinga nagrinėjant bylÄ , ir tÄ bylos medžiagÄ ,

kuri buvo surinkta įtariamojo  jo gynėjo prašymu (BPK 220 str. 1 d., 2 d.). Į

teismÄ neturėtų bÅ«ti perduodamos bylos dėl tokių nusikalstamų veikų, dėl kurių,

prokuroro įsitikinimu, nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių

kaltinamojo kaltę. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų

nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK

255 str. 1 d.). Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali

bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte,

teismas motyvuota nutartimi tegali pranešti apie tai prokurorui (BPK 257 str.).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas nekart yra akcentavęs, jog asmens kaltė negali būti

grindžiama tik jo paties prisipažinimu, jei jos nepatvirtina kiti faktiniai

duomenys – įrodymai(2K-357/2006). Todėl akivaizdu, jei, prokuroro manymu, ikiteisminio tyrimo

metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, iÅ¡skyrus paties M. L. prisipažinimÄ , kuriais bÅ«tų

galima įrodyti, jog M. L. 2006-04-12 pardavė NVIM dalyviui atitinkamÄ kiekį

narkotinių medžiagų, nebuvo ir pateiktas įtarimas (kaltinimas) dėl minėtosios

nusikalstamos veikos padarymo. Galiausiai dėl

apeliacinių skundų argumento, kad laiku nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas,

2008 m. sausio 29 d. nutartyje pasisakė nuteistųjų apeliacinius skundus nagrinėjusi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,  kuri

motyvuotai konstatavo, jog BPK 171 straipsnio 1 dalies nuostata, kad,

ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat

pradedamas ikiteisminis tyrimas, nebuvo pažeista. Tokias BPK 171 straipsnio 1

dalies taikymo nuostatas išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. 2K-P-412/07.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu,

apylinkės teismas pagrįstai įrodymais šioje byloje pripažino 2005 m. gruodžio 18 d.–2006 m. kovo 6 d. telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotus duomenis. (t. 4,

b. l. 23–40).

Įrodymais gali būti teisėtais būdais gauti duomenys, kurie

patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai

išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju

sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus

įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų

bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas šių

BPK 20 straipsnio reikalavimų laikėsi ir jų nepažeidė.

Iš minėtuose pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių

turinio – vartojamų terminų psichotropinių priemonių rūšiai, kiekiui, kokybei

išaiškinti – aiškiai galima suprasti, jog M. L. su nuteistuoju

A. A., kitais asmenimis kalba apie psichotropinių medžiagų

įgijimÄ ir realizacijÄ (t. 3, b. l. 23–37, t. 4, b. l. 23–40), kartu apibÅ«dinant konkrečius M. L. nusikalstamus

veiksmus, padarytas veikas, jų padarymo aplinkybes.

Vertindama

apeliacinio skundo argumentÄ dėl automobilio, kuriuo 2006 m. balandžio 29 d. į susitikimÄ su įslaptintu liudytoju Nr. 112 atvyko M. L.,

valstybinių numerių neatitikimo, teisėjų kolegija mano, jog yra pagrindas

konstatuoti, jog 2006-04-29, apie 19 val. 30 min., 2,883 g amfetamino M. L. iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios duomenys neskelbtini, prie parduotuvės „IKI“,

Tauragėje, atgabeno nenustatytu automobiliu. Įslaptintas liudytojas Nr. 112,

nors ir teigia matęs automobilį, tačiau nėra įsitikinęs, ar gerai įsiminė

automobilio valstybinį numerį (t. 3, b. l. 236–237). Tuo tarpu M.

L. neneigia, kad 2006-04-29 psichotropines medžiagas slaptam liudytojui

atgabeno automobiliu. Todėl nesant patikimų duomenų, kokiu konkrečiaiÂ

automobiliu atvyko nuteistasis, t. y. nesant duomenų apie minimo automobilio

modelį, valstybinį numerį, negalima konstatuoti, jog M. L. į

susitikimÄ su liudytoju Nr. 112 atvyko „Renault Laguna“,

valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau

šis faktinių aplinkybių neatitikimas nevertintinas kaip aplinkybė, kuriai esant

skundžiamasis nuosprendis turėtų būti pakeistas ar pirmosios instancijos

teismas vertintinas kaip šališkas.

Nuteistasis A. A. apeliaciniame

skunde teigia, jog jam pareikštas kaltinimas yra nelogiškas, nes iš skundžiamajame

nuosprendyje aprašytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galima daryti

iÅ¡vadÄ , jog jis tariamai žinojo apie modelio egzistavimÄ .

Vertinant šį

apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamajame

nuosprendyje konstatuota, kad 2006-05-23, tikslus

laikas ir vieta nenustatyti, A. A. neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 402 vnt. tablečių

psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose yra 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė tabletėse – 11,665 g, t. y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, o

2006-05-23, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių m. jas perdavė M. L., kuris neteisėtai jas gabeno

savo automobiliu „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) ir apie 23.30 val. neteisėtai pasikėsino

parduoti nusikalstamÄ veikÄ imituojantį veiksmÄ atliekančiam asmeniui už 3850

Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių,

nes Å¡iÄ veikÄ kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai.

Nuosprendžiu nustatyta, kad A. A. neteisėtai įgijo didelį

kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje,

perdavė M. L., kuris neteisėtai gabeno savo automobiliu

ir neteisėtai pasikėsino šias medžiagas parduoti, tačiau nusikaltimo nebaigė.

Ši A. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 str.

1 d. 260 str. 2 d. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo

teigti, kad A. A. turėjo žinoti apie nusikalstamos veikos

imitavimo modelio egzistavimÄ ir kad buvo pažeista nuteistojo A.

A. teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Kaip vienÄ iÅ¡

apeliacinio skundo argumentų nuteistasis A. A. nurodo, jog

teismas, nesirėmęs liudytojų M. U. ir N.

U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįstai rėmėsi jų

asmens parodymo atpažinti protokolais.

Ikiteisminio

tyrimo metu įtariamaisiais apklausti N. U. ir M. U., dalyvaujant jų gynėjams advokatams, davė išsamius

parodymus.

N. U. parodė žinojusi, kad jos draugas M.

L. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, kurias įsigyja iš pažįstamo A. (byloje

nustatyta, kad A. vadinamas A. A.). Ji reikalavo tai

nutraukti ir grasino, kad priešingu atveju nebedraugaus su M.

L.. 2006-05-23 M. L., nereaguodamas į jos

prieštaravimus, su jos broliu M. U. vyko į Šiaulius pas A. A. pirkti narkotikų, tvirtindamas, kad tai daro paskutinį

kartÄ , ir žadėdamas, kad kartu su jais parvažiuos ir A. A. ir

jie visi kaime keps šašlykus. Vakare grįžo M. L. ir jie

automobiliu nuvyko prie degalinės, matė, kaip M. L. kalbėjosi

su nepažįstamu asmeniu, po to jie vyko prie parduotuvės, pakeliui susitiko

brolį Marių, kuris įsėdo į jų automobilį, ir matė A. A.,

kuris prie parduotuvės „Iki“ važiuoti atsisakė. Nuvykus prie parduotuvės, M. L. įsėdęs į nepažįstamo žmogaus automobilį, su juo

pasikalbėjo, po to grįžęs kažkÄ pasiėmė iÅ¡ automobilio ir vėl nuėjęs atsisėdo į

nepažįstamojo automobilį. Tuo metu atbėgo uniformuoti policijos pareigūnai ir

ji netyčia alkÅ«ne užspaudė durelių užraktÄ . Policijos pareigÅ«nams nepranešė,

kad M. L. prekiauja narkotikais, nes jo bijojo, be to,

jis yra jos artimas draugas t. 2, b. l. 49–51, 57).

M. U., kaip ir jo sesuo, taip pat parodė, kad žinojo, kad

sesers draugas M. L. užsiima narkotikų, kuriuos vadino

„ratais“, prekyba, buvo jam apie tai pats sakęs. 2006-05-23 kartu su M. L. pastarojo nauju automobiliu „Mazda 323“ vyko į Šiaulius.

Matė, kaip A. A. (A.) iš savo namų rankose atsinešė

permatomÄ maiÅ¡elį nuo batono, kuriame buvo matyti daug mėlynos spalvos

tablečių. Ar buvo kitokių tablečių, nepastebėjo. Jis suprato, kad tai „ratai“,

nes tokių tablečių anksčiau pas M. L. nebuvo matęs.

Grįžtant namo, girdėjo, kaip A. A., sėdėjęs mašinos

priekyje Å¡alia maÅ¡inÄ vairavusio M. L., su juo kalbėjosi

ir iš jų pokalbio suprato, jog A. A. žino, kad kažkas

atvažiuos iš Kėdainių pirkti narkotikų, nes jis patarė M. L. vykti

prie parduotuvės „duomenys neskelbtini“

ir ten tam žmogui perduoti narkotikus, o M. L. aiškino,

kad „duomenys neskelbtini“ lauks prie

parduotuvės „Iki“. Atvažiavus į Tauragę, M. L. jį ir A. A., kuris išlipdamas iš mašinos dėtuvės („bardačioko“)

pasiėmė minėtÄ maiÅ¡elį su narkotikais, paleido prie parduotuvės „duomenys neskelbtini“, o pats nuvažiavo ir grįžo

po pusvalandžio kartu su N. U.. Jie su A.

A. tuo metu parduotuvėje nusipirko produktų. Grįžus M. L.,

jis įsėdo pas jį į automobilį, o A. A. važiuoti kartu

atsisakė, sakydamas „važiuok ir paduok“, padavė M. L. maišelį

su narkotikais, kuriuos M. L. pasikišo po automobilio

sėdyne. Tai matė ir N. U.. Nuvykus prie parduotuvės „Iki“,

M. L. liepė jam išlipti ir palaukti prie parduotuvės

kampo, paaiškindamas, kad žmogus, kuriam turi perduoti narkotikus, gali

iÅ¡sigÄ sti, kad yra dar vienas nepažįstamas žmogus. Netrukus jam paskambino M. L. ir pasakęs, kur stovi automobilis, leido į jį

sugrįžti. Tada M. U. nuėjo prie automobilio ir į jį

atsisėdo, mašinos priekyje sėdėjo sesuo N. U.. M. L. tuo metu sėdėjo kitame automobilyje, kuris stovėjo

prieš M. L. automobilį. Tame automobilyje vairuotojo

vietoje sėdėjo nepažįstamas vyriškis. Po 5–10 minučių atėjo M.

L. ir jo paprašė iš po vairuotojo sėdynės ištraukti ir paduoti maišelį,

kurį nusinešė atgal į automobilį, kuriame prieš tai sėdėjo. Pamatęs atbėgančius

uniformuotus policijos pareigūnus, jis labai išsigando ir užspaudė priekinių

vairuotojo durelių užraktÄ ir visos automobilio durelės užsirakino. Jam

nespėjus atrakinti durų, pareigÅ«nai iÅ¡daužė priekinių durelių Å¡oninį stiklÄ ir

automobilį atidarė. Žino, kad M. L. naudojosi dviem

telefono numeriais (t. 2, b. l. 73–75).

Nors kaip liudytojai apklausti pirmosios instancijos ir

apeliacinės instancijos teisme M. U. ir N.

U. šių savo parodymų atsisakė, teigdami, kad duoti šiuos parodymus juos

vertė pareigūnai, tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios

instancijos teismo vertinimu, kad teismuose Å¡ie proceso dalyviai duoda melagingus

parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu, kaip minėta, visose apklausose dalyvavo jų

gynėjai. Ir tuo atveju, jei patys nežinojo, kokių veiksmų imtis dėl tariamai

neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, bÅ«tinÄ teisinę kvalifikuotÄ pagalbÄ jie galėjo

gauti iš savo gynėjų. Kitaip tariant, jie galėjo deklaruojamus neteisėtus

pareigūnų veiksmus skųsti atitinkamoms institucijoms. Tačiau akivaizdu, kad būdami

netikėtai užklupti pareigūnų pasalos, nespėjo tarpusavyje suderinti

nuteistiesiems naudingų parodymų ir dėl sutrikimo, baimės pareigūnams

papasakojo vis dėlto tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu įgiję liudytojo

statusÄ , nusprendę, kad įtariamaisiais (kaltinamaisiais) jie nebus patraukti

šioje baudžiamojoje byloje, pakeitė parodymus siekdami nuteistiesiems, kaip sau

artimiems asmenims, padėti sušvelninti teisinę padėti.

Teisėjų

kolegija taip pat atmeta A. A. apeliaciniame skunde

pateiktus paaiškinimus, kad užfiksuotuose pokalbiuose su M.

L. jis kalbasi apie nelegaliai į LietuvÄ atvežtų prekių – sportinių batų ir

kojinių – pardavimÄ .

Kaip jau minėta

aptariant nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentus

apie byloje esančių slapta fiksuotų pokalbių turinį, nekyla jokių abejonių, kad

kalbamasi bÅ«tent apie draudžiamų apyvartoje medžiagų pardavimÄ . Vargu ar bÅ«tų

galima laikyti logiÅ¡kÄ svarstomÄ nuteistojo A. A. skundo

argumentÄ , jog kalbama apie sportinius batus, kojines, kaip pavyzdžiui,

2006-05-20 13.12 val. M. L. A. A. teiraujasi,

„ar kitoje savaitėje bus galima 700 „kedų“. Arba 2006-05-22 20. 26 val.

pokalbyje kalbama „apie 50, o jei reikia anot A. A. gali

100 ir 2 ir 3 atvežt“. Galiausiai, kad paminėtuose pokalbiuose kalbama apie

narkotines (psichotropines) medžiagas, patvirtina ir byloje nustatytos

aplinkybės, kad bÅ«tent įslaptintas liudytojas Nr. 112 keliskart iÅ¡ M. L. įsigijo po 50 ekstazio tablečių ir vienÄ kartÄ 700

vnt. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai išanalizavo užfiksuotus

pokalbius telefonu ir padarė teisingas išvadas dėl jų turinio. Ir šių išvadų

pagrįstumu abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Apeliantas A. A. skunde teigia, kad psichotropinių medžiagų pėdsakai ant

jo rankų atsirado po to, kai jis į maÅ¡inos daiktų dėtuvę pasidėjo telefonÄ ir

cigaretes.

2006-05-23

įvykio vietos apžiūros metu automobilyje FORD ESCORT, kur įvyko psichotropinių

medžiagų pirkimo–pardavimo sandėris, buvo rasti du maišeliai su tabletėmis.

Viename maišelyje su užrašu „Batonas“ rasta 200 tablečių, kuriose tyrimo buvo

aptikta 11, 665 g psichotropinės medžiagos MDMA (t. 1, b. l. 147–148). Byloje

nėra duomenų, kad tam tikras kiekis tablečių būtų laisvai besimėtančios

minimoje dėtuvėje, joje sutrupėjusios ir taip atsiradus A. A. realiai

galimybei tik dedant savo daiktus, netyčia išsitepti šia medžiaga. Tačiau, MDMA

pėdsakų atsiradimÄ ant A. A. rankų visiÅ¡kai paaiÅ¡kina tiesioginis

kontaktas su tabletėmis, jas sudedant į maišelį nuo duonos gaminio „Batono“, galbūt

šį kiekį atskaičiavus iÅ¡ didesnio turėto MDMA tablečių skaičiaus. Todėl Å¡isÂ

apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nuteistasis A. A. kelia klausimÄ dėl įslaptinto liudytojo Nr. 112, kaip

nustatyta, policijos pareigūno, duomenų įslaptinimo būtinumo.

Anonimiškumo

taikymo liudytojui pagrindai yra išdėstyti BPK 199 straipsnyje. Byloje yra

duomenų apie realų pavojų liudytojo Nr. 112, jo artimųjų gyvybei, sveikatai (t.

3, b. l. 55, 56, 235–237). Policijos pareigūno ar jo artimųjų gyvybė, sveikata

nėra mažiau vertinama negu kitų piliečių ar pareigūnų. Kitoks vertinimas

prieštarauja žmoniškumo principams. Šioje baudžiamojoje byloje liudytojo Nr.

112, kuris, kaip pastebėta apeliaciniame skunde, nusikalstamÄ veikÄ

imituojančio modelio vaidmenį atliko daug kartų, grėsmė gyvybei, sveikatai yra

didelė. O jo turima patirtis tokio pobūdžio operacijose nesumenkina galimos

grėsmės, tačiau priešingai, asmenų, suinteresuotų atkeršyti tokiam pareigūnui,

ratas su kiekvienu naujai atskleistu nusikaltimu tik didėja. Ikiteisminio

tyrimo pareigÅ«nės 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimas taikyti liudytojui Nr. 112 anonimiÅ¡kumÄ

yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog liudytojas

Nr. 112 yra policijos pareigūnas, nėra aplinkybė, draudžianti ar ribojanti

tokiam proceso dalyviui taikyti anonimiÅ¡kumÄ . Nei baudžiamojo proceso įstatymas,

nei kiti teisės aktai nenumato ribojimo policijos pareigūnui esant būtinumui

taikyti anonimiÅ¡kumÄ . Pažymėtina, jog liudytojas Nr. 112, kaip policijos

pareigÅ«nas, vykdė savo tiesioginę pareigÄ , nes bÅ«tent jo veiksmų pagalba ir

buvo ištirti apeliantams inkriminuoti nusikaltimai. Ir jo duomenų atskleidimas

ne tik padėtų šioje byloje nuteistiesiems įgyvendinti savo grasinimus,

išsakytus jų sulaikymo metu. Tačiau sutrukdytų tokiam policijos pareigūnui

toliau sėkmingai išaiškinti nusikaltimus ir juos darančius asmenis. Ir šiuo

atveju itin aktyvus apeliantų bandymas bet kokiomis priemonėmis išsiaiškinti

Å¡io liudytojo tapatybę rodo nuteistųjų siekimÄ â€žpamokyti“ šį asmenį už

apeliantų daromų nusikaltimų atskleidimÄ . Nes liudytojo Nr. 112 anketiniai

duomenys nėra bylos duomenys, turintys įtakos nuteistųjų padarytų veikų

teisiniam vertinimui, neriboja nuteistųjų teisių į gynybÄ bei visiÅ¡kai

nepažeidžia kitų jų baudžiamojo proceso įstatymo užtikrinamų teisių.

Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad policijos darbuotojai

neieškojo M. L. minimo V., galbūt su kuriuo

susiskambinus, M. L. į automobilį buvo padėtas didelis

kiekis psichotropinių medžiagų ir kaip įrodymÄ , kad toks asmuo egzistuoja,Â

nurodė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.

1-180/2006.

M. L. apie V. nenurodė jokių konkretesnių duomenų, kuriais

remiantis būtų galima pradėti realiai ieškoti minėto asmens. Kaip matosi iš

byloje esančios minimo nuosprendžio kopijos, šioje byloje V.

R., kurio kaip pravardė, sutrumpinus vardÄ , galėtų bÅ«ti V., ir E. K. tikrai nuteisti už pasikėsinimÄ platinti psichotropines

medžiagas, tačiau jie suimti nuo 2006-02-03 ir padėti psichotropinių medžiagų į

M. L. automobilį 2006 m. gegužės 23 d., kai M. L. buvo sulaikytas su šiomis medžiagomis ar kai buvo

padarytos M. L. kitos nusikalstamos veikos, tikrai

negalėjo (t. 4, b. l. 102–106 ). Negalima atmesti, kad M. L. psichotropines

medžiagas galėjo tiekti ir kitas asmuo, tačiau visiškai įrodyta, kad 2006 m.

gegužės 23 d. jas pateikė nuteistasis A. A..

Taigi atsižvelgiant

į aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų M. L. ir A. A. apeliacinių skundų

argumentai nepaneigia Tauragės rajono apylinkės

teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendyje išdėstytų išvadų. Tenkinti

apeliantų skundus juose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

BPK 130 str. 1 d. 2 p. numato, kad proceso išlaidas sudaro

liudytojams ir nukentėjusiesiems iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimÄ

nuo įprastinio darbo. Į 2011-02-08 teismo posėdį buvo kviestas liudytojas S. D., kuriam buvo išmokėta 58,14

Lt kelionės išlaidoms apmokėti, į 2011-03-23 teismo posėdį buvo kviestas

liudytojas D. M., kuriam

buvo išmokėta 445, 02 Lt kelionės išlaidoms apmokėti. Iš viso liudytojų

kelionės išlaidoms apmokėti buvo išmokėta 503,16 Lt. Šios proceso išlaidos

išieškotinos iš nuteistųjų M. L. ir A. A. (BPK 105 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 105 str. 3 d., atsižvelgia į nuteistųjų

kaltę, jų atsakomybės dydį, pobūdį ir mano, kad iš apelianto M.

L. turi būti išieškota didesnė dalis proceso išlaidų – 300 Lt, tuo tarpu iš

nuteistojo A. A. – 203,16 Lt.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų M. L. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistųjų M. L. priteisti 300 Lt, iš A. A. – 203, 16 Lt proceso išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                                                             Eduardas

Maškevičius

Teisėjai                                                                                                  Valentinas

Janonis

                                                                                                               Erika

Misiūnienė