2021-07-01 Nr. AB-13861-3-61-3-02369-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1993-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02369-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. prašymą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo ir išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT, Tarnyba) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 12 d. išvadą Nr. 04/17-3-6289 (toliau – ir Išvada) ir FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimą pritarti Išvadai (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad eina FNTT (duomenys neskelbtini) pareigas, taip pat yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir Profsąjunga) narė. 2018 m. birželio 12 d. vyko pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje, kuri jos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir suformulavo siūlymą įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. FNTT direktorius ant Komisijos Išvados 2018 m. birželio 12 d. užrašė rezoliuciją: „Susipažinau ir pritariu“. Pareiškėja su rezoliucija susipažino 2018 m. birželio 13 d. Pareiškėja teigė, kad su Sprendimu nesutinka, kadangi jis priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri priimta neatlikus išsamaus ir objektyvaus pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo.

3. Pareiškėja paaiškino, kad jos tiesioginis vadovas pateikė jai susipažinti jo užpildytą ir pasirašytą pareiškėjos 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo anketą (toliau – ir Anketa) bei 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 04/10-1-1-4591 (toliau – ir Tarnybinės veiklos vertinimo išvada). Pareiškėja, susipažinusi su tiesioginio vadovo įrašais, nerado jokio realaus pagrindimo dėl jos tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos vertinimo. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra be motyvų, joje nėra išdėstyti argumentai. Į Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyrių „Tarnybinės veiklos rezultatai“ yra perkeltas 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-5-4163 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) tekstas, kuris, pareiškėjos teigimu, negali būti pagrindu vertinant jos 2017 metų tarnybinės veiklos rezultatus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 priede nurodyta, kad I skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ turi būti papunkčiui išvardinti pagrindiniai praėjusių metų pareigūno tarnybinės veiklos rezultatai, atsižvelgiant į praėjusiais metais papunkčiui suformuluotas einamųjų metų užduotis. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje 2017 metais suformuluotų užduočių rezultatai apskritai nėra dėstomi. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pasiūlymus tiesioginis vadovas motyvavo ne jos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, o Tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamąja dalimi. Tokiu būdu painiojamos dvi skirtingos procedūros – tarnybinės veiklos vertinimo ir tarnybinio patikrinimo. Šių procedūrų išvados yra skirtingi dokumentai. Tarnybinio patikrinimo procedūra ir jos metu priimama išvada negali būti tapatinamos su tarnybinės veiklos vertinimo procedūra ir jos metu priimama išvada. Dalis informacijos Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyriuje „Motyvuoti pasiūlymai“ neatitinka tikrovės.

4. Pareiškėja nurodė, kad Komisijos posėdyje, kuris įvyko 2018 m. birželio 12 d., tiesioginis vadovas pristatė pasirašytas pareiškėjos Anketą bei Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Prie kiekvieno vertinimo kriterijaus skyriaus viršininkas pridėjo trumpus žodinius komentarus. Pareiškėjos tiesioginis vadovas, kalbėdamas apie jos gebėjimus panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, nurodė, kad pareiškėją reikia raginti ir priminti apie užduotis. Tokią situaciją pareiškėjos tiesioginis vadovas iliustravo pateikdamas 2017 m. lapkričio 9 d. elektroninio laiško pavyzdį, tačiau, pareiškėjos teigimu, tai nėra tinkamas pavyzdys, nes minėtame laiške buvo formuluojamas nurodymas, kuris nors ir buvo pakankamai netikslus bei nekonkretus, buvo įvykdytas per nurodytus terminus. Pareiškėjos teigimu, jeigu ir būtų pavienis priminimas, tai neturėtų reikšti, kad gebėjimo atlikti nustatytas funkcijas kriterijus vertinamas taip žemai. Pačiais žemiausiais balais yra įvertintas pareiškėjos organizuotumas ir veiklos planavimas bei veiklos kokybė. Aiškindamas šių kriterijų vertinimus pareiškėjos tiesioginis vadovas Komisijos posėdyje formulavo teiginius iš Tarnybinio patikrinimo išvados apie pareiškėjos galbūt nesistemingai, neišsamiai atliktus veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose. Jis nurodė, kad tyrimai iš esmės buvo atliekami atmestinai, nesilaikoma procesinių veiksmų atlikimo terminų, pastarieji keičiami, nepateisinamai ilgai atliekami teisinės pagalbos prašymai ir kitų valdybų pavedimai. Pareiškėja teigė, kad su tokia pozicija nesutinka, kadangi savo darbus sugeba planuoti ir tarnybą vykdo tinkamai, visuomet darbą stengiasi atlikti kiek galima geriau.

5. Pareiškėjos vertinimu, teisinės pagalbos prašymus ir kitų valdybų pavedimus ji vykdė laiku, veiksmų atlikimo nevilkino. Vienas jos vykdytas teisinės pagalbos prašymas buvo perduotas dėl pareiškėjos atostogų. Pareiškėjos tiesioginis vadovas, vertindamas jos gebėjimą tobulėti, ją įvertino žemiausiu balu ir teigė, kad jai trūksta žinių ir ji nenori tobulėti. Aiškindamas kūrybingumo įvertinimą žemiausiu balu tiesioginis vadovas nurodė, kad pareiškėja laikosi principo: „ką pasakys, tą padarysiu“. Pareiškėja su tokiu argumentu nesutiko, nurodydama, kad ji užduotis vykdo tinkamais terminais, savo darbe yra iniciatyvi, pati planuoja savo veiksmus, siūlo sprendimų variantus. Pareiškėjos tiesioginis vadovas, pagrįsdamas žemai įvertintus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius atliekant pareigybės apraše nustatytas funkcijas, nurodė, kad ji per 2017 metus nei karto nesikreipė į jį konsultacijos, nors iš veiksmų, anot jo, akivaizdu, jog jos reikėjo. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad su savo tiesioginiu vadovu ji nuolat bendrauja darbiniais klausimais: jis pasirašo beveik visus jos surašomus, siunčiamus dokumentus, derina tyrimo veiksmų planus bei kitus procesinius dokumentus. Pareiškėja dėl procesinių veiksmų ikiteisminiuose tyrimuose, jeigu reikia, konsultuojasi su tyrimus kontroliuojančiais prokurorais. Pareiškėja teigė, kad FNTT dirba 11 metų, savo funkcijas atlieka tinkamai.

6. Pareiškėja nurodė, kad tik Komisijos posėdyje ji iš savo tiesioginio vadovo išgirdo Anketoje nurodytų balų paaiškinimus su pavyzdžiais dėl konkrečių aplinkybių, todėl neturėjo galimybės pasiruošti iš faktinės pusės reaguoti į komentarus, o pastaruosiuose buvo dėstoma neteisinga ir neišsami informacija. Komisijos posėdyje Komisijai buvo pateikti išsamūs argumentai, patvirtinantys, kad pareiškėja veiklą 2017 metais vykdė tinkamai, užduotys buvo įgyvendintos. Tačiau apie pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijos posėdyje apskritai net nebuvo klausiama. Komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą vertino tik pagal Tarnybinio patikrinimo išvadą, nors tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas už visus 2017 metus. Komisijos nariai domėjosi Tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis apie atliktus ikiteisminius tyrimus, nors turėjo vertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal suformuotas užduotis 2017 metams. Vis dėlto Komisijos nariai domėjosi viena aplinkybe, kuri nebuvo susijusi su Tarnybinio patikrinimo išvada – pareiškėjos galimybe tobulėti. Komisijai buvo pateikta informacija, kad per paskutinius trejus metus pareiškėja dalyvavo 22 kursuose kvalifikacijai kelti. Komisija pareiškėjos argumentų, išsakytų posėdyje, nevertino, todėl, pareiškėjos nuomone, Komisija, vertindama pareiškėjos tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, neatsižvelgė į visas tarnybinę veiklą apibūdinančias aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi Tarnybinio patikrinimo išvada, kuri neatspindi visos tarnybos 2017 metais. Komisija neprašė pareiškėjos tiesioginio vadovo pateikti daugiau įrodymų, pagrindžiančių jo surašytus įvertinimo balus Anketoje. Komisijos posėdyje pareiškėjos tiesioginis vadovas niekaip nekomentavo jos tarnybinės veiklos rezultatų pagal 2017 metams suformuotas užduotis. Šios aplinkybės įrodo, kad Komisijoje nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus tyrimas, dėl to Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, o jos pagrindu priimtas Sprendimas naikintinas.

7. Pareiškėja teigė, kad skyriaus viršininkas pripažino, jog kasmetinio pokalbio dėl vertinamos tarnybinės veiklos, kaip numato Taisyklės, su pareiškėja nebuvo. Todėl skundžiami Išvada ir Sprendimas yra neteisėti, nes net preliminariai pareiškėjos tinkamumas einamoms pareigoms, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas funkcijas, jos karjera ir kvalifikacijos tobulinimas nebuvo aptarti.

8. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu FNTT vadovas 2018 m. gegužės 3 d. priėmė įsakymą Nr. TE-135 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėja nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo.

9. Atsakovas FNTT atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja su tarnybinės veiklos 2017 metams užduotimis susipažino pasirašytinai. Pareiškėja, susipažinusi su tiesioginio vadovo pateikta Tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pasirašė ir paliko įrašą „susipažinau 2018-04-24“, o FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas D. B. pasirašė ir paliko įrašą: „Sutinku su vertinimo išvada“.

11. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja Komisijos posėdyje nenurodė jokių pagrįstų faktinių argumentų (aplinkybių), dėl kurių nebuvo įvykdytos numatytos tarnybinės veiklos užduotys, taip pat nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių tiesioginio vadovo padarytą tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 metų tarnybinę veiklą, konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių esminių objektyvių faktinių aplinkybių, kurios būtų pateisinusios nustatytų užduočių neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą. FNTT direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 22 punktu, Taisyklių 157 punktu, priėmė Sprendimą pritarti Komisijos Išvadai, t. y. pareiškėjos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas ir jo procedūra buvo atlikti nepažeidžiant nustatytos vertinimo tvarkos.

12. Atsakovas nurodė, kad dėl tarnybinės veiklos rezultatų ir vertinimo aptarimo pareiškėja teigė, jog tiesioginiam vadovui grąžinus Anketą ir jai susipažinus su Tarnybinės veiklos vertinimo išvada, jos tinkamumas einamoms pareigoms, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas funkcijas, karjera ir kvalifikacijos tobulinimas su tiesioginiu vadovu nebuvo aptartas, tačiau šie argumentai turi būti atmesti, nes pokalbis tarp pareigūnės ir tiesioginio viršininko nėra protokoluojamas, o pareiškėja pasirašė po Tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Pagal Taisyklių 133 punktą, Komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Komisija vertina visus tarnybinės veiklos kriterijus, o ne tik tuos, dėl kurių vertinamo pareigūno ir tiesioginio vadovo nuomonės išsiskyrė, ir priima sprendimą dėl bendro pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Pareiškėja pasinaudojo Statuto 25 straipsnio 12 punkte numatyta galimybe ir 2018 m. birželio 12 d. Komisijai pateikė raštą „Dėl 2017 metų tarnybinės veiklos duomenų“, kuriame išdėstė nuomonę dėl tiesioginio vadovo vertinimo. Šiuo atveju pareiškėja išnaudojo savo teisę, numatytą teisės aktuose, todėl argumentai, kad ji nesuprato tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo motyvų ir argumentų, yra nepagrįsti.

13. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos teiginiai, jog Komisija, vertindama pareiškėjos tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, neatsižvelgė į pareiškėjos tarnybinę veiklą apibūdinančias faktines aplinkybes, Komisija rėmėsi Tarnybinio patikrinimo išvados informacija, kuri neatspindi visos tarnybos 2017 metais, yra nepagrįsti. Pareiškėjos 2017 metų tarnybinė veikla apėmė praėjusius kalendorinius metus, o tarnybinis patikrinimas yra pradedamas gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą dieną, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – būtent ir buvo susijusi su pareiškėjos prasta veiklos kokybe konkrečiu laikotarpiu, o ne už kalendorinius metus. Ginčas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-3384-208/2018.

14. Atsakovo vertinimu, tiek pareiškėjos tiesioginis vadovas, tiek ir Komisija, atlikdami pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjos veiklą per 2017 metus vykdant tarnybines užduotis, jų atlikimo lygį, pareigūnės kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu panaikino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimą pritarti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. birželio 12 d. išvadai Nr. 04/17-3-6289; administracinės bylos dalį dėl Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. birželio 12 d. išvados Nr. 04/17-3-6289 panaikinimo nutraukė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, jos tarnybinės veiklos užduotys 2017 metams išdėstytos 2017 m. liepos 28 d. dokumente „Planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“, kuriame nurodytos einamųjų metų užduotys:

1) greitas ir išsamus ikiteisminių tyrimų atlikimas ir baigimas: užbaigti 2 ikiteisminius tyrimus;

2) užkardyti ir atskleisti nusikalstamas veikas finansų sistemai bei ikiteisminiuose tyrimuose atlikti finansų tyrimus, tikslu imtis priemonių, užtikrinančių valstybei padarytos žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą;

3) greitas ir išsamus skundų, pareiškimų, pranešimų nagrinėjimas;

4) kitų funkcijų ir vadovų pavedimų vykdymas. Taip pat nurodyti pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai (kiekybiniai, kokybiniai, laiko ir kiti kriterijai, kuriais vadovaudamasis tiesioginis vadovas vertins, ar nustatytos užduotys yra įvykdytos):

1. Baigtų tyrimų skaičius vnt. (perduota į teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 220, 397, 418 ir 426 straipsniuose nustatytais pagrindais; nutraukta, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5–8 punktais; baigtuose tyrimuose nustatyta nusikalstama veika valstybei padaryta žala; ištirta nusikalstamų veikų skaičius, iš jų dėl sunkių nusikaltimų; kaltinamųjų skaičius);

2. Atskleistų nusikalstamų finansinio – ekonominio pobūdžio veikų metu valstybei padarytos ir užkardytos žalos dydis; surasto, paimto turto ir (ar) nuosavybės, į kurią laikinai apribota nuosavybės teisė, ir savanoriškai atlygintos žalos santykis su nusikalstama veika padaryta turtine žala, procentais (nurodant padarytos žalos bei apriboto (surasto) turto vertės dydį);

3. Išnagrinėta skundų, pareiškimų, pranešimų skaičius (priimti procesiniai sprendimai, vadovaujantis BPK 166 straipsniu, priimti procesiniai sprendimai, vadovaujantis BPK 168 straipsniu);

4. Savalaikis ir kokybiškas funkcijų bei užduočių vykdymas. Taip pat išdėstytos rizikos, kurioms esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos:

1) atliekamų tyrimų išskirtinumas – pavesti atlikti sudėtingi ar didelės apimtis ikiteisminiai tyrimai;

2) didelis darbo krūvis (didelis kiekis atliekamų ikiteisminių tyrimų, teisinės pagalbos prašymų, pavedimų ir kt. užduočių);

3) kiti veiksniai – teisinės pagalbos prašymai, objektų tyrimai, vertimai, asmenų paieška; 4) žmogiškieji faktoriai – nedarbingumas.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjai buvo pateiktos susipažinti 2018 m. balandžio 20 d. Anketa, Tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir pareiškėjos tarnybinės veiklos 2018 metų užduotys. Pareiškėja Anketos 1 skyriuje „Tinkamumas einamoms pareigoms“ savo gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti įvertino 5 balais, o pareiškėjos tiesioginis vadovas – 3 balais (atlikdama funkcijas, pritaiko turimas žinias ir įgūdžius, tačiau reikia raginti ir priminti); pareiškėja organizuotumą ir veiklos planavimą įvertino 5 balais, o pareiškėjos tiesioginis vadovas – 1 balu (nemoka daryti išvadų, planuoti, nėra nuoseklumo, neišlaiko darbų eiliškumo, nepastebi savo klaidų, nepasimoko ir jų, lieka nepabaigtų darbų); pareiškėja veiklos kokybę įvertino 5 balais, o pareiškėjos tiesioginis vadovas – 1 balu (veiklos kokybė netenkina keliamų reikalavimų, darbas atliekamas atmestinai). Pareiškėja įvertinta iš viso 1 balu. Anketos 2 skyriuje „Kvalifikacija“ pareiškėja gebėjimą tobulėti įvertino 5 balais, o pareiškėjos tiesioginis vadovas – 1 balu (ignoruoja žinių ir patirties stoką, patirties įgyja ir žinias atnaujina sunkiai ir lėtai); pareiškėja kūrybingumą įvertino 5 balais, o pareiškėjos tiesioginis vadovas – 1 balu (turi tik „aklo vykdytojo savybes“, nerodo iniciatyvos, užduočių vykdymas nuolat užsitęsia); pareiškėja bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino 5 balais, o pareiškėjos tiesioginis vadovas – 2 balais (bendrauja nenoriai, sunku efektyviai bendradarbiauti); pareiškėja atsakingumą įvertino 5 balais, o pareiškėjos vadovas – 1 balu (negalima pasitikėti pavedant užduotis, nepripažįsta savo klaidų, atsakomybę stengiasi užkrauti kitiems); pareiškėja lojalumą tarnybai įvertino 5 balais, o pareiškėjos tiesioginis vadovas – 2 balais (deda minimalias pastangas prisitaikyti arba atlieka minimumą, kad išliktų darbe). Pareiškėja įvertinta iš viso 1 balu.

18. Teismas nustatė, kad Tarnybinės veiklos vertinimo išvados 1 skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ išdėstyti argumentai paimti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, dėl to konstatuota, jog pareiškėjos veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados 2 skyriuje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis“ nurodyta, kad pareiškėja neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius (1 balas), 3 skyriuje „Tinkamumas einamoms pareigoms“ ir 4 skyriuje „Kvalifikacija“ perkelti Anketoje gauti balai. Pateikti pasiūlymai, kaip tobulinti kvalifikaciją (savarankiškai sekti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką finansinių nusikaltimų bylose bei kompetencijos ribose remtis ja atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, dalyvauti FNTT organizuojamuose mokymuose ir kursuose bei įgytas žinias pritaikyti praktikoje, rūpintis savo patirties kaupimu, tobulinant kvalifikaciją, nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulinti žinias ir įgūdžius. Bendras pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas – „Nepatenkinamai“. 6 skyriuje „Motyvuoti pasiūlymai“ pareiškėjos tiesioginis vadovas siūlo pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją.

19. FNTT direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta Komisija, kuriai pareiškėja 2018 m. birželio 12 d. pateikė raštą „2017 metų tarnybinės veiklos duomenys“, kadangi susipažinusi su Anketa ir Tarnybinės veiklos vertinimo išvada, sprendė, kad joje nėra analizuojami pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai. Šiame rašte pareiškėja išdėstė pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, nurodė rizikas, kurioms esant nustatytos užduotys galėjo būti neįvykdytos. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Tarnybinės veiklos vertinimo išvada paremta Tarnybinio patikrinimo išvada, dėl to sutapatintos dvi skirtingos procedūros.

20. Teismas nustatė, kad Komisijoje 2018 m. birželio 12 d. 14 val. įvyko eilinis pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo posėdis, kuriame pareiškėjos tiesioginis vadovas ir pareiškėja pateikė savo paaiškinimus, pareiškėjos raštas ir jame išdėstyti argumentai pagarsinti Komisijos posėdyje. Įvertinusi pareiškėjos tarnybinę veiklą, Komisija priėmė Išvadą, kurioje nurodė, kad Komisijos įvertinimas – „Patenkinamai“, Komisijos pasiūlymas – „Įpareigoti pareigūnę tobulinti kvalifikaciją“. Susipažinęs su Išvada, į pareigas pareiškėją paskyręs vadovas priėmė rezoliuciją – Sprendimą, kuriame užrašė „Susipažinau ir pritariu“.

21. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, Statuto 25 straipsnio, Taisyklių nuostatas ir nurodė, kad statutinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kuris susideda iš visapusiško ir objektyvaus kvalifikacijos, tarnybinės veiklos rezultatų ir tinkamumo einamoms pareigoms įvertinimo, turi būti atliktas, vadovaujantis nustatyta tvarka, įtvirtinta Statuto 25 straipsnyje ir Taisyklių 6 skyriuje.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutinka su jos tarnybinės veiklos vertinimu ir prašymo reikalavimus panaikinti Sprendimą ir Išvadą grindžia tuo, kad tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo išsamus ir objektyvus, pažeista tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, išvados dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos nepagrįstos ir neatitinka tikrovės.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjos reikalavimą panaikinti Komisijos Išvadą, nurodė, kad pareiškėjos ginčijama Komisijos Išvada yra tik tarpinis aktas jos tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuri pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl administracinės bylos dalį dėl Išvados panaikinimo nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

24. Vertindamas tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, teismas nurodė, kad esminis pareigūnų tarnybinės veikslo vertinimo procedūros pažeidimas turi būti konstatuojamas tuomet, kai dėl jo nėra pasiektas tikslas tarnybinės veiklos vertinimą atlikti visapusiškai ir objektyviai arba tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimų visuma sudaro pagrįstą abejonę dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo.

25. Teismas nurodė, kad Taisyklių 113–115 punktuose nustatyta, jog pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas anketą aptaria pokalbyje, kurio datą turi sutarti. Šio pokalbio metu pareigūnas su savo tiesioginiu vadovu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, nustato pareigūno einamųjų metų užduotis ir aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Pagal Taisyklių 116 punktą, po šio pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą.

26. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad Anketa, Tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir pareiškėjos tarnybinės veiklos 2018 metams užduotys pareiškėjai buvo pateiktos susipažinti pasirašytai tą pačią dieną, t. y. 2018 m. balandžio 20 d. Komisijos posėdyje paklaustas, ar vyko pokalbis su pareiškėja, pareiškėjos tiesioginis vadovas nurodė, kad su pareiškėja sunku susikalbėti. Teismas nustatė, kad tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo nebuvo faktinio pokalbio, kuris numatytas Taisyklėse, šią aplinkybę pripažino ir pats pareiškėjos tiesioginis vadovas Komisijos posėdyje. Nesant ginčo dėl šios faktinės aplinkybės, teismas sprendė, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nesilaikyta Taisyklių 113–116 punktuose išdėstytų procedūrinių veiksmų eiliškumo, dėl to pareiškėjos tiesioginis vadovas su pareiškėja iki Tarnybinės veiklos vertinimo išvados ir naujų tarnybinės veiklos užduočių parengimo neaptarė praėjusių metų užduočių rezultatų, pareiškėjos kvalifikacijos ir tinkamumo pareigoms.

27. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 metų pareiškėjos užduotys buvo nustatytos 2017 m. liepos 28 d. dokumente „Planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“, tačiau palyginus byloje pateiktą Tarnybinės veiklos vertinimo išvados ir Tarnybinio patikrinimo išvados turinį, į Tarnybinės veiklos vertinimo išvados 1 skyrių „Tarnybinės veiklos rezultatai“ perkeltas tekstas iš Tarnybinio patikrinimo išvados, o tai reiškia, kad Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nėra išvardytos pareiškėjos užduotys, nenurodyti nustatyti šių užduočių vertinimo kriterijai ir nėra nurodyta, ar pareiškėja jas įvykdė, ar ne, neaptarta, ar egzistavo numatytos rizikos ir, ar dėl jų buvo neįgyvendintos nustatytos užduotys.

28. Teismas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra atliktas pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatų įvertinimas, pareiškėjos veikla įvertinta 1, tai reiškia, jog pareiškėja neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo kriterijus. Teismas sutiko su pareiškėja, kad tarnybinio patikrinimo (Statuto 33 str.) ir tarnybinės veiklos vertinimo (Statuto 25 str.) procedūros yra dvi skirtingos procedūros, turinčios skirtingus tikslus ir įgyvendinimo tvarką. Šiuo atveju tiesioginis išvadų, nustatytų atlikus tarnybinį patikrinimą, perrašymas į išvadą, kuri parengta atliekant tarnybinės veiklos vertinimą, pažeidžia ne tik Statuto 25 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas tarnybinės veiklos vertinimo tikslas, bet ir Taisyklių 7 ir 11 punktus, pagal kuriuos pareigūnų tarnybinį veiklos vertinimą atlieka tiesioginis vadovas, nes išvados, kurios buvo perrašytos iš Tarnybinio patikrinimo išvados parengtos ne tiesioginio vadovo, o kito asmens.

29. Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad Komisija netinkamai atliko jai suteiktus įgaliojimus, nes nenustatė padarytų procedūrinių pažeidimų, objektyviai neįvertino Tarnybinės veiklos vertinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, neatliko jokio vertinimo, ar Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje padarytos išvados yra pagrįstos konkrečiais įrodymais, neprašė pareiškėjos tiesioginio vadovo pateikti daugiau įrodymų, pagrindžiančių jo surašytus įvertinimo balus Anketoje, posėdyje neaptarė ir neįvertino pareiškėjos tarnybinės veiklos užduočių, suformuotų 2017 metams, įgyvendinimo, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad Komisija priėmė Išvadą, kurioje įvertino pareiškėjos veiklą „Patenkinamai“ ir pateikė siūlymą kelti kvalifikaciją, teismui, vadovaujantis ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsižvelgus į tai, kad pareiškėja neginčija Išvados priėmimo procedūros pažeidimų, vertinama, ar Komisija, priėmusi Išvadą, įvertino Tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumą, ar aiškinosi, ar tiesioginis vadovas atliko pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatų įvertinimą, vertindamas pareiškėjos kvalifikaciją, tinkamumą laikėsi pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, įtvirtintų Taisyklių 5 priede, ir ar pati pagrindė savo sprendimą pareiškėjos veiklą įvertinti „Patenkinamai“ ir pateikti siūlymą kelti kvalifikaciją.

30. Teismas nurodė, kad aplinkybes, jog tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo nebuvo pokalbio, Tarnybinės veiklos vertinimo išvada neatitinka Taisyklių 7 priedo ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų, pareiškėja nurodė Komisijos posėdyje, teigdama, kad nebuvo pokalbio, pateikdama Raštą, kurį pagarsino, išdėstydama savo tarnybinės veiklos 2017 metų užduotis ir savo pagrindimą, jog tarnybinę veiklą 2017 metais vykdė tinkamai. Iš Komisijos posėdžio protokolo ir garso įrašo neaišku, ar Komisijos nariai suprato, kad Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nėra pateiktas pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metų užduočių įvertinimas, o perkeltas tekstas iš Tarnybinio patikrinimo išvados, kurioje buvo analizuojami konkretūs pareiškėjos veiksmai, o ne tarnybinės veiklos 2017 metų užduotys ir jų atlikimas ir kad pareiškėjos tiesioginis vadovas neatliko pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 m. užduočių vertinimo.

Teismo vertinimu, tokią abejonę kelia tai, kad nors pareiškėja Komisijos posėdyje pateikė paaiškinimus dėl kiekvienos pareiškėjos tarnybinės veiklos užduoties, išdėstytos 2017 m. liepos 28 d. dokumente „Planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“, įgyvendinimo, rizikų, kurioms esant užduotys galėjo būti neįgyvendintos, tačiau Komisijos nariai pareiškėjai uždavinėjo klausimus, susijusius su konkrečiais ikiteisminiais tyrimais, kurie buvo vertinti pareiškėjos tarnybinio patikrinimo procedūros metu. Komisija nesiaiškino, ar Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyti ikiteisminiai tyrimai patenka į tuos, kurie nurodyti pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metų užduotyse, ar pareiškėjos pateikti paaiškinimai dėl įvykdytų tarnybinės veiklos 2017 metais užduočių yra pagrįsti, nesiaiškino, ką apie pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metais užduočių įgyvendinimą mano pareiškėjos tiesioginis vadovas ir kodėl jis neįvertino tarnybinės veiklos 2017 metais užduočių įgyvendinimo, pati neatliko pareiškėjai suformuotų tarnybinės veiklos vertinimo pagal tiesioginio vadovo pateiktus dokumentus – neskaičiavo konkrečių ikiteisminių tyrimų taip, kaip numatyta pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metų užduotyse tam, kad galėtų priimti vieną iš Statute numatytų sprendimų.

Komisija nesiaiškino dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metais užduočių įgyvendinimą pagrindžiančių įrodymų, byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar įvykdytos pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 m. užduotys, išdėstytos 2017 m. liepos 28 d. dokumente „Planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“. Nors Komisijos posėdyje pareiškėjos tiesioginis vadovas pateikė išsamius argumentus dėl Anketoje skirtų balų, tačiau Komisija neprašė duomenų, kurie pagrįstų Tarnybinės veiklos vertinimo išvados dalyje Kvalifikacija ir Tinkamumas pareigoms nurodytas aplinkybes.

Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta ir pačios pareiškėjos pateikta informacija apie mokymus, dėl to neaišku, ar Komisija šią informaciją vertino priimdama Išvadą.

31. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju Komisija, priėmusi Išvadą, visapusiškai neįvertino, ar Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, ir, nors pareiškėja Komisijos posėdyje nurodė, kad tiesioginis vadovas neatliko pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatų įvertinimo, o perkėlė Tarnybinio patikrinimo išvados tekstą, netyrė, ar tiesioginis vadovas atliko pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatų įvertinimą, ir, be to, Komisija nepagrindė objektyviais duomenimis savo sprendimo pareiškėjos veiklą įvertinti „Patenkinamai“ ir pateikti siūlymą kelti kvalifikaciją.

32. Teismas taip pat sprendė, kad nors šiuo atveju sutikus su Išvada, joje išdėstyti argumentai tapo sudedamąja galutinio sprendimo dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo dalimi, tačiau tai nereiškia, jog galutinį sprendimą įpareigotas priimti asmuo gali nesilaikyti kitų VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalyje nustatytų reikalavimų, taikytinų galutiniams administracinių procedūrų sprendimams, kurie sukelia teisines pasekmes. Šiuo atveju rezoliucija yra nepagrįsta teisės normomis, joje nėra aiškiai suformuluotos pareiškėjai sukeliamos teisinės pasekmės, nenurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Todėl Sprendimas priimtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų.

33. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį ir jų visumą, konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2017 m. vertinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai (Statuto 25 str. 1 d.). Teismas konstatuotus procedūrinius pažeidimus laikė esminiais, sudarančiais pagrįstą abejonę dėl atlikto pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo, todėl Sprendimą panaikino.

III. 34. Atsakovas FNTT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikytos materialiosios teisės normos.

36. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ išdėstyti argumentai, paimti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, ir konstatavimu, jog pareiškėjos veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas. Atsakovas nurodo, kad 2017 metais pareiškėja faktiškai dirbo 159 dienas, jai buvo pavesti atlikti 5 ikiteisminiai tyrimai. Pasibaigus kalendoriniams metams, atliktas tarnybinės veiklos vertinimas, siekiant įvertinti 2017 metų pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigūnei nustatytas užduotis. Nustatytose 2017 metų užduotyse vienas iš uždavinių buvo: „1. Greitas ir išsamus ikiteisminių tyrimų atlikimas ir baigimas: užbaigti 2 ikiteisminius tyrimus“.

37. Atsakovas nurodo, kad FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. pavedimu pagal 2017 m. gruodžio 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. 04/10-1-1-11096 dėl galimų BPK reikalavimų, teisėtų vadovų nurodymų nevykdymo ir kitų teisės aktų pažeidimų buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris baigtas FNTT direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. TE-135, kuriuo pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, t. y. pareiškėjos 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo pasirašyta anksčiau nei baigtas tarnybinis patikrinimas ir paskirta tarnybinė nuobauda. Siekiant tinkamai ir detaliai išdėstyti pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus, iš Tarnybinio patikrinimo išvados projekto buvo įkelta tik ta dalis teksto, kurioje apibendrinta darbo apimtis, t. y. detaliai išdėstyti pareiškėjos kiekviename ikiteisminiame tyrime atlikti veiksmai, siekiant tinkamai įvertinti ir išsiaiškinti, ar pareiškėja tinkamai įvykdė jai numatytą vieną iš 2017 metų uždavinių – „greitas ir išsamus ikiteisminių tyrimų atlikimas ir baigimas“. Todėl teismo konstatavimas, kad Tarnybinės veiklos vertinimo išvados 1 skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ išdėstyti argumentai yra paimti iš tarnybinio patikrinimo išvados, kad pareiškėjos veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, yra nepagrįsti.

38. Atsakovas dėl pareiškėjos ir tiesioginio vadovo pokalbio nurodo, kad pokalbis tarp pareigūnės ir tiesioginio viršininko nėra protokoluojamas, o pareiškėja pasirašė po Tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir susipažino su tiesioginio vadovo siūlymu. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo nebuvo faktinio pokalbio, kuris numatytas Taisyklėse. Aplinkybę, kad pokalbio nebuvo, nurodo tik pati pareiškėja, rašytinio patvirtinimo, jog pokalbis neįvyko, nėra. Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijos posėdyje, tiesioginis vadovas, pristatydamas jos tarnybinę veiklą, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nurodė, kad pareigūnė vertina save 5, o jis – 2 balais, pareigūnė bendrauja nenoriai, sunku efektyviai bendradarbiauti, per visą laiką kiek ji dirbo, nei karto nesikreipė konsultacijos ar patarimo dėl ikiteisminio tyrimo baigties ar atliekamų veiksmų tikslingumo, o iš jos atliktų tyrimo veiksmų akivaizdu, kad tokių konsultacijų reikėjo. Paklausus pareigūnės kaip sekasi, ar nereikia kažkokios pagalbos, vienintelis atsakymas būdavo netrukdyti dirbti. Paklausus pareiškėjos nuomonės, ar vadovas teisus, neteisus, gal ji turi savo argumentų, pareiškėja nurodė, kad sunku dabar iš karto reaguoti į tiesioginio viršininko komentarus ir argumentus dėl konkrečių tų punktų, nes prieš tai nebuvo nurodyta konkrečiau, paaiškino, kad 2018 m. balandžio 20 d. tiesioginis vadovas pateikė jai užpildytą ir jo pasirašytą Anketą ir Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje nurodė pasirašyti, tačiau pokalbio užpildytos vertinimo anketos dėl jos tinkamumo einamoms pareigoms ir pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, karjeros ir kvalifikacijos tobulinimo aptarimo nebuvo. Ji vadovo klausė, kodėl jos 2017 metų tarnybinę veiklą jis įvertino nepatenkinamai. Taip pat pareiškėja teigė, kad jai užduotys buvo aiškios, pokalbio metu jai nebuvo aišku, kodėl taip vertinama jos veikla.

39. Atsakovo teigimu, iš Komisijos posėdžio stenogramos matyti, kad pokalbis vis dėlto vyko, nes pareiškėja neneigia, jog ji klausinėjo, kodėl toks vertinimas, todėl pareiškėjos teiginys, kad nebuvo atliktas pokalbis tarp pareigūnės ir tiesioginio viršininko, turėtų būti vertinamas kaip gynybos sistema ir atmestas. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant tiesioginio vadovo ir pareigūno pokalbio privalomumą, tokį procedūrinį pažeidimą, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti Komisijos posėdyje.

40. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais, jog Komisijos nariai pareiškėjai uždavinėjo klausimus, susijusius su konkrečiais ikiteisminiais tyrimais, kurie buvo vertinti pareiškėjos tarnybinio patikrinimo procedūros metu, Komisija neišsiaiškino, ar Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyti ikiteisminiai tyrimai patenka į tuos, kurie nurodyti pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metų užduotyse, ar pareiškėjos pateikti paaiškinimai dėl įvykdytų tarnybinės veiklos 2017 metų užduočių yra pagrįsti, nesiaiškino, ką apie pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metų užduočių įgyvendinimą mano pareiškėjos tiesioginis vadovas ir kodėl jis neįvertino tarnybinės veiklos 2017 metų užduočių įgyvendinimo, Komisija neatliko pareiškėjai suformuotų tarnybinės veiklos 2017 metų vertinimo pagal tiesioginio vadovo pateiktus dokumentus – neskaičiavo konkrečių ikiteisminių tyrimų taip, kaip numatyta pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metų užduotyse tam, kad galėtų priimti vieną iš Statute numatytų sprendimų.

41. Atsakovo teigimu, iš Komisijos posėdžio stenogramos matyti, kad vykstant Komisijos posėdžiui jos pirmininkas paprašė tiesioginio vadovo pristatyti pagrindinius vertinimo kriterijus – kodėl toks vertinimas, ir tiesioginis viršininkas pristatė savo vertinimo kriterijus pagal visus Tarnybinės veiklos vertinimo anketos punktus, pasisakė pareiškėja, kuri pateikė savo argumentus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad formuojant 2017 metų užduotis nebuvo tiksliai nurodyti ikiteisminiai tyrimai, kuriuos pareiškėja turėjo užbaigti, todėl siekiant įvykdyti nustatytus 2017 metų uždavinius, ji privalėjo iš jai priskirtų ir atliekamų ikiteisminių tyrimų užbaigti 2 ikiteisminius tyrimus. Pareiškėja Komisijos posėdyje pateikė prokurorų charakteristiką, tačiau FNTT neturi duomenų iš prokuratūros apie pareiškėjos tarnybinę charakteristiką, paskatinimus ir kt. Pareiškėjos atliekamiems ikiteisminiams tyrimams 2017 metais vadovavo prokurorai J. Ž. ir M. G., todėl pateiktos charakteristikos neatitinka tikrovės ir jomis nebuvo galima remtis.

42. Atsakovas nurodo, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla apima pasiektus rezultatus, gebėjimą atlikti funkcijas ir kvalifikaciją, todėl siekiant išsiaiškinti pareiškėjos gebėjimus atlikti funkcijas ir jos kvalifikaciją, Komisijos nariai uždavė klausimus, į kuriuos pareiškėja atsakė, kad jos kvalifikacija yra pakankama, ji turi didžiulę darbinę patirtį ir turimas žinias puikiai pritaiko savo darbinėje veikloje. Iš pareiškėjos atsakymų matyti, kad ji nerodo jokios iniciatyvos, neprisiima atsakomybės dėl dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo mokymuose, bet kaltina kitus, jog jai nesuteikiamos galimybės mokytis, nors FNTT ir organizuoja mokymus. Be to, pareiškėja, pasisakydama Komisijos posėdyje, bandė savo darbo rezultatus pateisinti nurodydama įvairias rizikas, tačiau nei pareiškėja, nei tiesioginis vadovas nenurodė, kad pareiškėja kreipėsi raštu ar žodžiu į tiesioginį vadovą, jog dėl objektyvių priežasčių ji negali vykdyti tam tikrų užduočių ar pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, buvo siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnės kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms. Komisija patikrino, ar pareiškėja tiesioginio vadovo surašyta vertinimo išvada buvo pagrįsta. Taisyklėse nėra imperatyviai nurodyta, kad Komisijos nariai privalo vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui pateikti klausimų – tai yra Komisijos teisė, bet ne pareiga. Pareiškėjos tiesioginis vadovas Komisijai pristatė išvadą, pateikė išsamius argumentus, kodėl pareiškėjos pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai buvo įvertinti nepatenkinamai. Komisija neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti pareiškėjos tiesioginio vadovo nurodytais pagrindimais ir paaiškinimais dėl Tarnybinės veiklos vertinimo išvados bei išsakytais pastebėjimais. Be to, Komisijai nebuvo pateikta duomenų, kad tiesioginis vadovas būtų nusiteikęs prieš pareiškėją ar būtų susiklosčiusios kitos aplinkybės, nulėmusios neobjektyvų pareiškėjos vertinimą.

43. Atsakovo teigimu, pagal Taisyklių 133 punktą, Komisija vertina visus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, o ne tik tuos, dėl kurių vertinamo pareigūno ir tiesioginio vadovo nuomonės išsiskyrė, ir priima sprendimą dėl bendro pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Šiuo atveju pareiškėja pasinaudojo Statuto 25 straipsnio 12 punkte numatyta galimybe ir 2018 m. birželio 12 d. Komisijai pateikė raštą dėl 2017 metų tarnybinės veiklos duomenų, kuriame išdėstė nuomonę dėl tiesioginio vadovo vertinimo, taigi pareiškėja išnaudojo savo teisę, numatytą teisės aktuose.

44. Atsakovas dėl Komisijos sprendimo įforminimo nurodo, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjos tarnybinę veiklą patenkinamai, siūlė įpareigoti pareigūnę tobulinti kvalifikaciją, todėl pareiškėjos iki vertinimo turėta teisinė padėtis nepasikeitė. Atsakovo teigimu, kadangi nagrinėjamu atveju Komisija neteikė jokių pasiūlymų FNTT direktoriui dėl pareiškėjos teisinės padėties pasikeitimo ir FNTT direktorius atitinkamų sprendimų nepriėmė, o įrašė rezoliuciją „susipažinau ir pritariu“, dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos galutinai yra pasisakyta Komisijos 2018 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. 04/17-3- 6289, todėl ji laikytina administraciniu aktu, pareiškėjai sukeliančiu / nesukeliančiu teisines pasekmes. Teismo išvada, kad rezoliucija yra nepagrįsta teisės normomis, joje nėra aiškiai suformuluotos pareiškėjai sukeliamos teisinės pasekmės, yra nepagrįsta ir nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti Komisijos Išvadą.

45. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, o tiesioginio vadovo padarytas procedūrinis pažeidimas dėl Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyriaus surašymo yra neesminis procedūrinis pažeidimas, nedarantis įtakos Sprendimo pagrįstumui. Komisijos Išvada vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą patenkinamai priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos vykdytas užduotis ir pasiektus rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, atsižvelgiant į pareigūnui nustatytus jos veiklos vertinimo kriterijus, laikantis Apraše pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nebuvo pagrindo.

46. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl Tarnybinio patikrinimo išvados perkėlimo į Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą neturi jokio ryšio su šios bylos nagrinėjamu dalyku ir nebuvo pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjos tiesioginis vadovas ir Komisija vertino jos tarnybinę veiklą, todėl teismas nepagrįstai vertino pareiškėjos Tarnybinio patikrinimo išvadą ir laikė ją įrodymu, turinčiu reikšmės šioje byloje.

47. Atsakovas teigia, kad teismui nutraukus administracinės bylos dalį dėl Išvados panaikinimo ir likusią skundo dalį patenkinus visiškai, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą ir pagrįstumą. Teismo padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma, neteisingai aiškinamos ir taikomos Taisyklių 131 punkto nuostatos. Tarnybinės veiklos vertinimas atliktas už 2017 tarnybinius metus ir nustatytos einamųjų metų (2018 metų) užduotys. Teismui nutraukus administracinės bylos dalį dėl Išvados panaikinimo ir likusią pareiškėjos skundo dalį tenkinus visiškai, teismas neišsprendė pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo klausimo už 2017 metus, tuo pažeisdamas Taisyklių VI skyriaus nuostatas ir užduočių nustatymo 2018 metais pagrįstumą. Komisija, vertindama pareiškėjos 2017 metų tarnybinę veiklą patenkinamai, veikė savo kompetencijos ribose, griežtai laikydamasi esamo teisinio reglamentavimo. Būtent vertindama pareiškėjos veiklą pagal nustatytus vertinimo standartus ir kriterijus, Komisija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimas nebuvo objektyvus, todėl tokiam vertinimui ir siūlymui nepritarta. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjos ginčijama ir teismo panaikinta Komisijos 2018 m. birželio 12 d. išvada Nr. 04/17-3-6289 yra tik tarpinis aktas jos tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuris pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl nebuvo rengiamas FNTT direktoriaus įsakymas ar kitas dokumentas (sprendimas), susijęs su pareiškėjos teisinės padėties pasikeitimu. To nenustato nei Taisyklės, nei Statutas.

48. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šiuo atveju buvo suformulavusi reikalavimą dėl Išvados, t. y. tarpinio dokumento, kuris negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu aktu, panaikinimo, o iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės buvo priimtas galutinis FNTT direktoriaus Sprendimas (išdėstytas rezoliucija protokole) dėl pareiškėjos 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimo, kuris nesukėlė teisinių pasekmių, pareiškėjai turėjo būti išaiškinta teisė tikslinti skundo reikalavimą. Teismas neanalizavo ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tinkamai neišaiškino pareiškėjai jos procesinių teisių (ABTI 12 str.), dėl šių proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

49. Pareiškėja R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Pareiškėja nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nustatytų procedūrinių tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimų pobūdis ir jų visuma bei nustatyta aplinkybė, jog tarnybinės veiklos vertinimo procedūros galutinis Sprendimas, išreikštas FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. rezoliucija pritarti Komisijos Išvadai, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų individualiam administraciniam aktui reikalavimų, todėl yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, kaip to reikalauja Statuto 25 straipsnio 1 dalis. Konstatuoti procedūriniai pažeidimai – jų visuma, sudarė pagrįstą abejonę dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo, todėl jie teismo pripažinti esminiais, dėl kurių FNTT direktoriaus priimtas Sprendimas laikytinas nepagrįstu ir motyvuotai panaikintas.

51. Pareiškėja teigia, kad teismas pagrįstai sprendė, jog Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nėra išvardytos pareiškėjos užduotys, nenurodyti nustatyti šių užduočių vertinimo kriterijai ir nėra nurodyta, ar pareiškėja jas įvykdė, ar ne, neaptarta, ar egzistavo numatytos rizikos ir ar dėl jų buvo neįgyvendintos nustatytos užduotys. Nepaisant to, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra atliktas pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatų įvertinimas, pareiškėjos veikla įvertinta 1, tai reiškia, kad pareiškėja neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo kriterijus. Teismas pagrįstai konstatavo, kas šiuo atveju tiesioginis išvadų, nustatytų atlikus tarnybinį patikrinimą, perrašymas į išvadą, kuri parengta atliekant tarnybinės veiklos vertinimą, pažeidžia ne tik Statuto 25 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas tarnybinės veiklos vertinimo tikslas, bet ir Taisyklių 7 ir 11 punktus, pagal kuriuos pareigūnų tarnybinį veiklos vertinimą atlieka tiesioginis vadovas, nes išvados, kurios buvo perrašytos iš Tarnybinio patikrinimo išvados, parengtos ne tiesioginio vadovo, o kito asmens.

52. Pareiškėja nurodo, kadangi į Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyrių „Tarnybinės veiklos rezultatai“ buvo perkeltas tekstas iš Tarnybinio patikrinimo išvados, paduodant skundą teismui, pastarasis dokumentas buvo pateiktas kaip įrodymas dėl skunde dėstomų argumentų. Teismas Tarnybinio patikrinimo išvadą naudojo tik kaip įrodymą sulygindamas tekstą su esančiu Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, – jokiais kitais aspektais Tarnybinio patikrinimo išvada teismo nebuvo analizuota. Dėl to atsakovo teiginys dėl Tarnybinio tyrimo išvados vertinimo kaip įrodymo, yra niekinis. Teismui minėti dokumentai buvo pateikti ir jie buvo vertinti kaip įrodymai tiek, kiek buvo reikalinga priimti pagrįstą ir objektyvų teismo sprendimą.

53. Pareiškėja teigia, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, jog tarnybinis patikrinimas buvo baigtas FNTT direktoriaus 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. TE-135 už padarytą tarnybinį nusižengimą skiriant tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tarnybinis patikrinimas baigtas dar 2018 m. balandžio 16 d. patvirtinus tos pačios datos Tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo pasirašyta 4 dienomis vėliau nei buvo baigtas tarnybinis patikrinimas ir surašyta bei patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada ir jos tekstas perkeltas į Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Be to, Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje yra ne fragmentiškai panaudota informacija iš Tarnybinio patikrinimo išvados vertinant suformuluoto vieno iš uždavinių – „greitas ir išsamus ikiteisminių tyrimų atlikimas ir baigimas“ – vykdymą, o yra perrašyta didelė dalis Tarnybinio patikrinimo išvados teksto, nesiejant jo su jokiomis konkrečiomis 2017 metais suformuluotomis užduotimis. Teismas pagrįstai nurodė, kad visas Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėstomas vertinimas yra atliktas ne tiesioginio vadovo, o pareigūnės, kuri atliko tarnybinį patikrinimą.

54. Pareiškėja nurodo, kad teismui byloje pritrūko duomenų apie jos tarnybinės veiklos 2017 metų užduočių įvykdymą / neįvykdymą, tai vienareikšmiškai įrodo, jog Komisija tinkamai neatliko Tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė tiesioginis vadovas, pagrįstumo tikrinimo funkcijos. Teismas argumentuotai, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, sprendė, kad Komisija neturėjo ir nesurinko pakankamų objektyvių duomenų, jog pareiškėjos 2017 metų tarnybinė veikla turėjo būti įvertinta patenkinamai. Pareiškėja pabrėžia, kad teismas nesiėmė vertinti jos veiklos rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, kas, atsakovo teigimu, nėra leidžiama teismui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatų, ar įvykdytos tarnybinės veiklos 2017 metų užduotys, išdėstytos 2017 m. liepos 28 d. dokumente „Planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“, vertinimas nei Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, nei Komisijos posėdyje apskritai nebuvo atliktas pagal nustatytą tvarką, ir tai yra vienas esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, nesilaikant Statuto 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

55. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog Anketa, Tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos 2018 metų užduotys pareiškėjai buvo pateiktos susipažinti pasirašytinai 2018 m. balandžio 20 d., tačiau pokalbio, kuris numatytas Taisyklėse, nei tą dieną, nei anksčiau nebuvo. Bylos medžiagoje esančiame garso įraše girdėti, kad Komisijos posėdyje pareiškėjos tiesioginis vadovas buvo paklaustas, ar vyko pokalbis, jis atsakė, jog toks pokalbis nebuvo organizuotas. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra, o apeliacinio skundo argumentai, kad pokalbis vyko, yra nepagrįsti.

56. Pareiškėja dėl apeliacinio skundo teiginių, kad faktinio pokalbio tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jį vertinančio subjekto, skirto aptarti tarnautojo veiklos rezultatus, nebuvimas, t. y. toks procedūrinis pažeidimas nėra esminis, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti Komisijos posėdyje, nurodo, kad jos tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimas teismo pripažintas kaip atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai ne tik todėl, jog tarp jos ir tiesioginio vadovo faktinio pokalbio, numatyto Taisyklėse, nebuvo, kadangi teismas šį procedūrinį pažeidimą vertino su kitais procedūriniais pažeidimais, tai ir nulėmė Statuto 25 straipsnio 1 dalies nuostatas neatitinkantį tarnybinės veiklos vertinimą.

57. Pareiškėjos teigimu, Komisijos pareiga yra tinkamai atlikti tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Kurias galimybes išnaudodama ir kuriomis teisėmis remdamasi vertinimo komisija atliks šią pareigą, nėra tiek svarbu, tačiau ji turi turėti pakankamai duomenų, jog pagrįstų savo sprendimą dėl pareigūno vertinimo. Jeigu tuos duomenis galima gauti iš tiesioginio pareigūno vadovo, reiškia, pastarajam turi būti užduodama tiek klausimų, kad gauti reikalingą informaciją. Jeigu tie duomenys turėtų būti gaunami kitokiomis formomis, vertinimo komisija turėtų ir tas galimybes išnaudoti, kad vėliau galėtų priimti pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju Komisija jai nustatytos pareigos neįvykdė. Be to, pagal Taisyklių 115 punktą, be pareigūno užpildytos vertinimo anketos ir pareigūno tinkamumo einamoms pareigoms bei pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant pareigūnui nustatytas funkcijas, pokalbio metu pareigūnui turi būti nustatomos einamųjų metų užduotys bei aptariama pareigūno karjera ir kvalifikacijos tobulinimas. Tarnybinės veiklos užduotys turi būti nustatomos vadovo Tarnybinės veiklos užduočių formoje, tačiau su pareigūnu turi būti suderinti jo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai ir rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Nesant tiesioginio vadovo faktinio pokalbio su vertinamu pareigūnu, suderinti einamųjų metų užduočių vertinimo rodiklius bei riziką yra neįmanoma. Konkrečiai šiuo atveju pareiškėjai buvo pasirašytinai įteiktos 2018 metų tarnybinės veiklos užduotys, jokių vertinimo rodiklių ir rizikos su ja nederinus. Nesant Taisyklių 113–115 punktuose numatyto faktinio pokalbio su vertinamu pareigūnu, nėra užtikrinama objektyvaus ir visapusiško tarnybinės veiklos vertinimo procedūra ne tik dėl praėjusių kalendorinių metų tarnybinės veiklos aptarimo, bet ir dėl to, jog pažeidžiama užduočių einamiesiems metams nustatymo bei pateikimo tvarka.

58. Pareiškėjos vertinimu, teismo išvada, kad faktinio pokalbio tarp jos ir tiesioginio vadovo nebuvimas, visumoje su kitais nustatytais procedūriniais tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimais, sudaro pagrįstą abejonę dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo, yra pagrįsta. Ši aplinkybė sudaro pagrindą naikinti FNTT direktoriaus Sprendimą, priimtą, iš esmės, pritariant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiai pareiškėjos 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrai.

59. Pareiškėja dėl prašymo reikalavimų teismui nurodė, kad Statuto 25 straipsnio 22 dalyje nustatyta, jog galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri pagrįsta minėta Statuto nuostata, būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo yra galutinis. Tai reiškia, kad įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimu galutinai nusprendžiama, kaip įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, nepaisant kaip pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija buvo įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą. Būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo yra skundžiamas dokumentas tuo atveju, jeigu pareigūnas pagrįstai mano, kad jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu buvo pažeistos jo teisės. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar po įstaigos vadovo sprendimo realiai vertinamo pareigūno teisinė padėtis pasikeičia, ar ne. Visais atvejais įstaigos vadovo sprendimas yra teisines pasekmes sukeliantis dokumentas, nes juo yra užbaigiama administracinė procedūra – pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas. Ir būtent šis dokumentas turi būti skundžiamas teismui, jeigu pareigūnas nori patikrinti, ar nebuvo jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje pažeidimų. Todėl teismas šiuo atveju pagrįstai nagrinėjo administracinę bylą ir vertino FNTT direktoriaus Sprendimą, kuris buvo išdėstytas rezoliucijos forma ant pačios Išvados.

60. Teismas nustatęs, kad į tarnybą pareiškėją priėmęs vadovas priėmė Sprendimą, kuris įformintas rezoliucija, pritarti Išvadai, yra būtent tas, kuriuo yra užbaigta pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, pagrįstai tikrino šio Sprendimo atitikimą ne tik specialiesiems teisės aktams – Statutui ir Taisyklėms, bet ir bendruosius viešojo administravimo principus įtvirtinančiam VAĮ. Teismas pagrįstai sprendė, kad rezoliucija yra nepagrįsta teisės normomis, joje nėra aiškiai suformuluotos pareiškėjai sukeliamos teisinės pasekmės, nenurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, todėl Sprendimas priimtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalyje nustatytų reikalavimų.

61. Pareiškėja nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad teismui nutraukus administracinės bylos dalį dėl Išvados panaikinimo, o pareiškėjos prašymo dalį tenkinus visiškai, teismas neišsprendė pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimo klausimo, tuo pažeisdamas Taisyklių VI skyriaus nuostatas ir užduočių nustatymo 2018 metams pagrįstumą. Pareiškėjos nuomone, teismas tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimo klausimo ir neturėjo išspręsti, nes teismas neatlieka tarnybinės veiklos vertinimo procedūros – tai tiesioginio vadovo ir vertinimo Komisijos prerogatyva. Teismas negali pažeisti ir Taisyklių VI skyriaus nuostatų bei užduočių nustatymo 2018 metams pagrįstumo. Pastaruosius pažeidimus padarė FNTT. Teismo sprendimas yra aiškus – panaikinus Sprendimą, kuriuo yra pritarta teisės aktų nuostatoms prieštaraujančiai procedūrai, visa pareiškėjos 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimo procedūra yra laikytina neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 62. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimas pritarti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. birželio 12 d. išvadai Nr. 04/17-3-6289, kuria pareiškėjos tarnybinė veikla 2017 metais įvertinta patenkinamai ir pareiškėja įpareigota tobulinti kvalifikaciją, nutraukta bylos dalis dėl Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. birželio 12 d. išvados Nr. 04/17-3-6289 panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

63. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą, nes nustatė, kad pareiškėjos 2017 metų tarnybinė veikla Komisijoje įvertinta nevisapusiškai ir neobjektyviai, padaryti procedūriniai pažeidimai buvo esminiai, Komisija objektyviais duomenimis nepagrindė savo sprendimo pareiškėjos veiklą įvertinti patenkinamai ir įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją, Sprendimas, įformintas rezoliucija, nepagrįstas teisės normomis, jame nėra aiškiai suformuluotos pareiškėjai sukeliamos teisinės pasekmės, nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Išvadą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

64. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei teisinio reglamentavimo taikymu ir teigia, kad pareiškėjos 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl nebuvo jokio pagrindo panaikinti Sprendimą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Išvadą, o kitą prašymo dalį tenkinęs, neišsprendė pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2017 metus vertinimo klausimo. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes laikosi pozicijos, kad pareiškėjos reikalavimai dėl Sprendimo ir Išvados panaikinimo turėjo būti atmesti. Pareiškėja, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio pagrindo jį panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.

65. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, kad pareiškėja prašymą iš esmės grindė tuo, jog atliekant jos 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą, buvo pažeistos vertinimo procedūros, t. y. jos tiesioginis vadovas nesurengė kasmetinio pokalbio dėl vertinamos tarnybinės veiklos, kaip numato Taisyklės, todėl nebuvo aptartas pareiškėjos tinkamumas einamoms pareigoms, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas funkcijas, pareiškėjos karjera ir kvalifikacijos tobulinimas, užduotys 2018 metams, į Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyrių buvo perkeltas Tarnybinio patikrinimo išvados tekstas, kuris negali būti pagrindu vertinant jos 2017 metų tarnybinės veiklos rezultatus, nes tarnybinės veiklos vertinimas ir tarnybinis patikrinimas yra skirtingos procedūros. Pareiškėjos teigimu, Komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą vertino tik pagal Tarnybinio patikrinimo išvadą, nevertino pareiškėjos tarnybinės veiklos pagal suformuluotas užduotis 2017 metams, vertindama pareiškėjos tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, neatsižvelgė į visas tarnybinę veiklą apibūdinančias aplinkybes, neprašė tiesioginio vadovo pateikti daugiau įrodymų, pagrindžiančių jo surašytus įvertinimo balus Anketoje, t. y. Komisijoje nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus tyrimas.

66. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2017 m. liepos 28 d. buvo suformuluotos tarnybinės veiklos užduotys, nurodytos šios nutarties 16 punkte. Pareiškėja užpildė Anketą, kurioje savo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 5 balais (labai gerai), jos tiesioginis vadovas tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją atitinkamai įvertino 1, 2 ir 3 balais (šios nutarties 17 punktas). Pareiškėjos tiesioginis vadovas, užpildęs Anketą, surašė Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pagal nurodytus atitinkamus kriterijus nurodė, kad pareiškėja neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius (įvertinimas – 1 balas), tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 1 balu, suformulavo pasiūlymą kaip tobulinti kvalifikaciją, bendrai pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, siūlė perkelti ją į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją.

67. Pareiškėjos tarnybinė veikla 2017 metais buvo vertinama Komisijos posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo pareiškėja, Profsąjungos atstovė ir pareiškėjos tiesioginis vadovas.

68. Teisėjų kolegija, išklausiusi Komisijos posėdžio garso įrašą, nustatė, kad Komisijos posėdyje pareiškėjos tiesioginis vadovas pristatė pareiškėjos Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, paaiškino, kokie kriterijai lėmė šioje išvadoje nurodytą pareiškėjos vertinimą. Pareiškėja, Komisijos pirmininko siūlymu, pateikė paaiškinimus dėl jos tarnybinės veiklos vertinimo, taip pat raštu išdėstytus duomenis apie jos 2017 metų tarnybinę veiklą, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, riziką, kuriai esant nustatytos užduotys galėjo būti neįvykdytos, pateikė prokurorų surašytą jos charakteristiką bei informaciją apie 2014–2016 metais tobulintą kvalifikaciją. Pareiškėja Komisijai nepateikė informacijos apie 2017 metais tobulintą kvalifikaciją ir paaiškino, kad 2017 metais jokiuose mokymuose ar kvalifikacijos tobulinimo kursuose nedalyvavo, nes į juos Tarnyba nesiuntė.

69. Komisija, įvertinusi su pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 metais vertinimu susijusią jai pateiktą medžiagą, pareiškėjos Komisijai posėdyje duotus paaiškinimus bei pateiktus rašytinius duomenis, pareiškėjos tiesioginio vadovo paaiškinimus dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo, surašė Išvadą, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir įpareigojo pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. FNTT direktorius Išvadoje užrašė rezoliuciją „Susipažinau ir pritariu“.

70. Statuto 25 straipsnio (byloje taikoma 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 1 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Statuto 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai (Statuto 25 str. 7 d.). Pagal Statuto 25 straipsnio 11 dalį, tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (Statuto 25 str. 12 d.). Statuto 25 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją; nustatyti pareigūnui nuosekliai mažesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (Statuto 25 str. 17 d. 1–2 p.). Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas (Statuto 25 str. 23 d.). Pagal Statuto 25 straipsnio 24 dalį, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.

71. Taisyklių (byloje taikoma vidaus reikalų ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 1V-603 redakcija) VI skyriuje nustatytos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka ir sąlygos. Šių Taisyklių 111 punkte numatyta, kad pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, kurie išdėstyti 5 priede. Pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą. Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos (Taisyklių 113 p.). Atlikus šiuos veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa (Taisyklių 114 p.). Pagal Taisyklių 115 punktą, tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu:

1) aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms;

2) aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis;

3) nustato pareigūno einamųjų metų užduotis;

4) aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Po Taisyklių 115 punkte nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (Taisyklių 116 p.). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant Taisyklių 115.3 papunktyje nurodytas užduotis, tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją.

Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus (Taisyklių 117 p.). Personalo tarnyba vertinimo išvados, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopiją per 3 darbo dienas nuo vertinimo išvados gavimo pateikia pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai, kuri sudaroma vadovaujantis Statuto 26 straipsniu (Taisyklių 123–124 p.).

Pagal Taisyklių 132 punktą, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą. Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis (Taisyklių 133 p.).

Pagal Taisyklių 134 punktą, Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio pareigūno vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (Taisyklių 135 p.).

Pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, o pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo (Taisyklių 136–137 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 25 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyje nurodytų siūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo (Taisyklių 138 p.).

Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Taisyklių 138 punkte nurodytą sprendimą, vertinimo komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo per 10 darbo dienų nuo vertinimo komisijos išvados gavimo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo (Taisyklių 157 p.).

72. Apibendrinant aptartas Statuto ir Taisyklių nuostatas, konstatuotina, kad pareigūno (valstybės tarnautojo) tarnybinės veiklos vertinimas yra šio pareigūno tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, būtent vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo (pareigūno) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013; 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017; kt.).

73. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009; kt.). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015; kt.).

74. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl pareiškėjos prašyme suformuluoto reikalavimo panaikinti Išvadą, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą taikant Statuto nuostatas, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kurioje išreiškiamas siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinė galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalis, kuri vertinama tikrinant galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-552/2020; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-484-492/2021).

75. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Išvada yra tik tarpinis aktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuri pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, ji negali būti ABTĮ nustatyta tvarka teismui skundžiamu aktu, todėl pagrįstai aptariamą administracinės bylos dalį nutraukė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Išvadą vertino tikrindamas galutinio Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kaip sudėtinę jo dalį. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai aptariamu aspektu nepagrįsti.

76. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, pažymi, kad tiek Statuto 25 straipsnyje, tiek Taisyklėse įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo, kuriuo įvertinama vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinė veiklą, pagrįstumą. Šių procedūrų nesilaikymas gali būti pagrindu pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.

77. Byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjos teiginius, kad nagrinėjamu atveju iš dalies buvo pažeista pareiškėjos tarnybinio vertinimo procedūra, kadangi pareiškėjai užpildžius tarnybinės veiklos vertinimo anketą ir ją grąžinus tiesioginiam vadovui, nebuvo susitarta dėl pokalbio datos, pokalbis tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo nevyko, todėl nebuvo aptarta pareiškėjos užpildyta vertinimo anketa ir jos tinkamumas einamoms pareigoms, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai pareiškėjai vykdant nustatytas užduotis, pareiškėjos karjera ir kvalifikacijos tobulinimas, kaip nustatyta Taisyklių 115 punkte. Šią aplinkybę pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, taip pat pareiškėjos tiesioginis vadovas šią aplinkybę pripažino Komisijos posėdyje, kuriame vyko pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas.

78. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai, kad iš byloje pateiktų įrodymų bei pareiškėjos paaiškinimų visumos galima spręsti, jog pokalbis tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo vis dėlto vyko, nepagrįsti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis procedūrinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai iš esmės suvaržė ar pažeidė pareiškėjos teises. Pareiškėja Komisijos posėdyje paaiškino aplinkybes dėl jos vertinimo, teigė, kad tiek 2017 metų, tiek ir 2018 metų jai suformuluotos užduotys buvo aiškios, tačiau ji su tiesioginiu vadovu norėjo išsiaiškinti, kodėl jo vertinimo balai yra tokie žemi. Be to, pareiškėja Komisijos posėdyje pateikė savo 2017 metų tarnybinės veiklos duomenis, kuriuos Komisijai išdėstė žodžiu bei pateikė raštu.

79. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dėl procedūros – tiesioginio vadovo pokalbio su tarnautoju, skirtos aptarti jo veiklos rezultatams, yra nurodęs, kad net ir nustačius tokį procedūrinį pažeidimą, nėra pagrindo pripažinti jį esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-2160/2006; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; kt.).

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ nurodyta, jog pareiškėja atsakinga už ikiteisminių tyrimų atlikimą baudžiamosiose bylose, pareiškimų ir skundų nagrinėjimą, atskirų pavedimų bei teisinės pagalbos prašymų vykdymą, taip pat vykdo kitus FNTT, skyriaus vadovybės bei prokuroro pavedimus; pareiškėja 2017 metais savo žinioje turėjo 5 ikiteisminio tyrimo bylas; per 2017 metus pareiškėja vykdė pavedimus, gautus iš kitų tarnybos padalinių ir teisinės pagalbos prašymus, atliko ikiteisminius tyrimus ikiteisminio tyrimo bylose, dėl kurių netinkamo atlikimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Taip pat nurodytos aplinkybės, nustatytos atlikus pareiškėjos tarnybinį patikrinimą, susijusios su ikiteisminių tyrimų atlikimu jai paskirtose bylose, aptarti ikiteisminiame tyrime pareiškėjos atlikti procesiniai veiksmai, jų atlikimo terminai, nurodyta, kad kai kurie ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti nepakankamai intensyviai, tyrimai vilkinami, ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, nebuvo laiku įvykdyti prokuroro ir pareiškėjos tiesioginio vadovo duoti nurodymai, pareiškėja nevykdė BPK ir kituose teisės aktuose įtvirtintos pareigos pagal kompetenciją imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, jos aplinkybės ir veiką padarę asmenys. Aptariamoje išvadoje taip pat nurodyti gauti teisinės pagalbos prašymai bei kiti gauti pavedimai iš FNTT apygardų valdybų, aptarti pareiškėjos veiksmai atliekant pavedimus; nurodyta, kad jos krūvis atitiko FNTT vidutinį statistinį tyrėjo darbo krūvį, darbų intensyvumas nebuvo didelis. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados II skyriuje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis“ nurodyta, kad pareiškėja neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pareiškėjos tinkamumas ir kvalifikaciją tiesioginio vadovo įvertinta 1 balu, suformuluotas siūlymas kaip tobulinti kvalifikaciją. Bendras pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas nurodytas tiesioginio vadovo – nepatenkinamai.

81. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str.), daro išvadą, kad nors Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir nurodyta dalis informacijos, kuri nurodyta ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tačiau ji atspindi pareiškėjos tarnybinę veiklą 2017 metais, jai pavestas atlikti einamųjų metų užduotis, jų atlikimo terminus, operatyvumą, ikiteisminių tyrimų eigą ir pan.

82. Pareiškėja Komisijoje vertinant jos 2017 metų tarnybinę veiklą paaiškino, kad jai neaišku, kaip buvo įvertinta jos tarnybinė veikla, ji nežinojo, kodėl tiesioginis vadovas jos tinkamumą einamoms pareigoms bei kvalifikaciją įvertino žemais balais. Pareiškėja taip pat paaiškino ir apibūdino pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis ir nurodė, kad pirmą užduotį ji įvykdė iš dalies, nes iš turėtų užbaigti 2 ikiteisminių tyrimų, baigė tik vieną, tačiau atsižvelgiant į rizikos veiksnius (vienas iš ikiteisminių tyrimų buvo didelės apimties, sudėtingas, prioritetinis, buvo didelis darbo krūvis bei 4 mėnesius buvo nedarbinga ir apie 1,5 mėnesio atostogavo). Pareiškėjos vertinimu, pirmą užduotį reikėtų laikyti kaip visiškai įvykdytą. Antra užduotis nebuvo įvykdyta, nes jai nebuvo pavesta atlikti užduotyje nurodytų ikiteisminių tyrimų, todėl antros užduoties įvykdymas neturėtų būti vertinamas. Dėl trečios užduoties pareiškėja nurodė, kad buvo išnagrinėti visi paskirti skundai, pareiškimai, pranešimai laikantis jų nagrinėjimo terminų, buvo priimti 4 procesiniai sprendimai vadovaujantis BPK 166 straipsniu ir vienas sprendimas vadovaujantis BPK 168 straipsniu, nei vienas iš jų nebuvo apskųstas ar panaikintas, t. y. trečia užduotis buvo įvykdyta visiškai. Dėl ketvirtos užduoties pareiškėja paaiškino, kad jai buvo pavesta vykdyti 13 užsienio šalių teisinės pagalbos prašymų, Europos tyrimo orderių, iš kurių 7 buvo įvykdyti, kiti dėl pareiškėjos nedarbingumo buvo perduoti vykdyti kitiems pareigūnams. Taip pat gauta 18 kitų apygardų pavedimų, iš kurių 11 buvo įvykdyti, kiti dėl pareiškėjos nedarbingumo perduoti kitiems pareigūnams. Pareiškėjos vertinimu, ketvirta užduotis buvo įvykdyta visiškai.

83. Teisėjų kolegija, išklausiusi Komisijos posėdžio garso įrašą, nustatė, kad Komisija klausė tiek pareiškėjos, tiek ir jos tiesioginio vadovo apie pareiškėjos atliktus ikiteisminius tyrimus, jų atlikimo terminus, priežastis, kodėl ikiteisminio tyrimo veiksmai kai kuriose bylose nebuvo operatyviai atlikti, kokios aplinkybės lėmė nepakankamai operatyvų ikiteisminių tyrimų atlikimą, ar pareiškėjai buvo aiškios jai suformuluotos užduotys 2017 metams, kada ir kaip pareiškėja tobulino kvalifikaciją. Komisija, įvertinusi pareiškėjos Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, tiesioginio vadovo ir pareiškėjos paaiškinimus bei raštu pateiktus tarnybinės veiklos duomenis, vienbalsiai priėjo prie išvados pareiškėjos tarnybinę veiklą 2017 metais įvertinti patenkinamai ir įpareigoti ją tobulinti kvalifikaciją. Kiekvienas Komisijos narys paaiškino savo priimto sprendimo argumentus bei vertinimą, t. y. nėra jokio pagrindo konstatuoti tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimus.

84. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad Komisija nesiaiškino, ar Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyti ikiteisminiai tyrimai patenka į tuos, kurie nurodyti pareiškėjos 2017 metų tarnybinės veiklos užduotyse. Kaip matyti iš pareiškėjos 2017 metams suformuluotų užduočių, nėra konkrečiai nurodyta, kokius 2 ikiteisminius tyrimus ji turi užbaigti, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2017 metais savo žinioje turėjo 5 ikiteisminio tyrimo bylas, visos jos ir buvo aptartos pareiškėjos Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje bei Komisijos posėdyje vertinant pareiškėjos 2017 metų tarnybinę veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos užduotyse 2018 metams jau yra nurodyti konkrečios ikiteisminio tyrimo bylos, kuriose ikiteisminį tyrimą ji turi užbaigti 2018 metais.

85. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, susijusių su pareiškėjos kvalifikacija ir tinkamumu užimamoms pareigoms, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėja Komisijai pateikė duomenis apie dalyvavimą mokymuose 2014–2016 metais, tačiau nepateikė jokių duomenų apie mokymus ar kvalifikacijos tobulinimą 2017 metais ir atsakydama į klausimą ar 2017 metais dalyvavo mokymuose ir kokiuose, pareiškėja paaiškino, jog 2017 metais jokiuose mokymuose nedalyvavo. Taigi akivaizdu, kad Komisija, priimdama Išvadą, nurodytą informaciją įvertino, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

86. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, pažeidžiant Statuto bei Taisyklių nuostatas. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pareiškėjos 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai.

87. Nors nagrinėjamu atveju ir nustatytas procedūrinis pažeidimas (dėl pareiškėjos ir tiesioginio vadovo pokalbio nebuvimo), tačiau nenustačius kitų pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje pažeidimų, jis nepripažintinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.

88. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjos 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje atliktas visapusiškai ir objektyviai, nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti FNTT direktoriaus Sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjos prašymas tenkintas ir FNTT direktoriaus Sprendimas panaikintas, naikinama ir pareiškėjos prašymas dėl Sprendimo panaikinimo atmetamas, kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimas pritarti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. birželio 12 d. išvadai Nr. 04/17-3-6289, panaikinti ir pareiškėjos R. B. prašymą dėl šio sprendimo panaikinimo atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė