2016-02-09 Nr. ATPB-197-4-69-3-02337-2015-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-17-942-2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02337-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo įgalioto atstovo advokato Lino Meškio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 513 straipsnio 13 dalį ir 513 straipsnio 18 dalį surašyti už tai, kad jis, būdamas UAB „S. M.“ direktoriumi, pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. 0016245 ir 2014 m. lapkričio 28 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. 0018562 pardavė nepavojingas įvairias statybines atliekas fiziniam asmeniui A. S., neturinčiam teisės tvarkyti atliekas ir neregistruotam atliekas tvarkančių įmonių registre. Be to, jis nesilaikė UAB „S. M.“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, patvirtinto kartu su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2013 m. rugsėjo 24 d. leidimu Nr. 5/25, 3.1 ir 3.4 dalyse nurodytų reikalavimų pagamintą žaliavą stiklo gaminiams gaminti perduoti į perdirbimo gamyklas. A. S., kaip UAB „S. M.“ direktorius, 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0018281, 2014 m. spalio 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0018333, 2014 m. lapkričio 28 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0018562 pardavė importuotos atsijotos stiklinės pakuotės žaliavą fiziniam asmeniui A. S., o tai nebuvo numatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio l dalį, 10 straipsnį, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 7, 69 ir 70 punktus, kuriuose nurodyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats, taip pat atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą ir griežtai laikytis jo reikalavimų.

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat surašytas pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį už tai, kad, kaip nustatyta 2015 m. vasario 3 d. patikrinimo metu, žemės sklype, kadastrinis Nr. 5247/0011:381, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. S., yra supiltos nepavojingos įvairios statybinės atliekos po atliekų rūšiavimo. Statybines atliekas A. S. įsigijo (pirko) iš UAB „S. M.“ pagal 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. 0016245 ir 2014 m. lapkričio 28 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. 0018562, kuriose nurodyta, kad perkamos atliekos „mineralinės medžiagos“, kurioms pagal atliekų kodų sąrašą suteiktas 191209 kodas. A. S. atliekų tvarkymo veiklų (atliekų surinkimo ir apdorojimo) nėra įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl paimdamas (įsigydamas) atliekas iš atliekų turėtojo UAB „S. M.“ ir panaudodamas jas savo sklype pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 31 ir 40 punktų reikalavimus, kurie nurodo, kad atliekų surinkimo ir apdorojimo veikla gali verstis tik įmonės (fiziniai asmenys), registruotos atliekas tvarkančių įmonių registre, ir atliekų surinkimo bei apdorojimo veiklą vykdė neteisėtai.

Lietuvos Respublikos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Institucija) 2015 m. vasario 25 d. nutarimu pripažino A. S. padarius ATPK 513 straipsnio 13 dalyje ir 513 straipsnio 18 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė 578 Eur baudą, taip pat 2015 m. vasario 25 d. nutarimu pripažino A. S. padarius ATPK 513 straipsnio 14 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 578 Eur baudą.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi A. S. skundą atmetė ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjo 2015 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. KMA-12, 2015 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. KMA-15, 2015 m. vasario 25 d. nutarimą KMA-17 paliko nepakeistus.

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi priimtas A. S. ir jo įgalioto atstovo advokato L. Meškio prašymas ir atnaujinta A. S. administracinio teisės pažeidimo byla.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi ATPK 30217straipsnio 1 dalies 5 punkto, 30221 straipsnio 14 dalies 2 punkto nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. vasario 25 d. nutarimus, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Prašyme teigiama, kad teismai padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, t. y.: neteisingai interpretavo sąvoką „atliekos“; neteisingai pritaikė Europos Sąjungos teisės aktų bei Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas ir tai buvo pagrindinė sąlyga neteisėtoms ir nepagrįstoms nutartims priimti.

Pareiškėjai mano, kad teismai, nepagrįstai A. S. įsigytas statybines atliekas (mineralines medžiagas) laikė „atliekomis“. Pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų, „atliekos“ apibrėžiamos kaip medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kai su jomis atliekama naudojimo operacija, įskaitant perdirbimą, ir jos atitinka konkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis šių sąlygų: medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams; tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa; medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje nurodyta, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

Prašyme teigiama, kad A. S. statybines atliekas ir stiklo žaliavą iš savo vadovaujamos atliekų tvarkymo įmonės UAB „S. M.“ nupirko ir panaudojo žemės sklypo reljefui išlyginti, nes iki tol sklype kaupėsi vanduo. Jis nesiekė nurodytomis medžiagomis atsikratyti. Administracinė atsakomybė buvo taikyta už atliekų apdorojimą, o ne už neteisėtą jų šalinimą. A. S. naudotos atliekos atitinka Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, kai atliekos nustoja būti atliekomis: 1) pareiškėjo panaudotos statybos ir griovimo atliekos (betonas, plytos, čerpės, keramika ir pan.) yra visuotinai naudojamos konkretiems tikslams, t. y. duobių užpylimui, kelių remontui, žemės sklypų pakėlimo ir lyginimo darbams; 2) statybos ir griovimo atliekos turi rinką ir paklausą, nes šios medžiagos turi tokias pat savybes kaip naudingųjų iškasenų, smėlio, žvyro ir pan., tačiau yra kur kas pigesnės; 3) pareiškėjo panaudotos statybos ir griovimo atliekos tenkina techninius reikalavimus ir yra tinkamos naudoti nurodytu tikslu, tai patvirtina byloje esantys įrodymai: atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente, kuriuo vadovaujasi UAB „S. M.“, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, nurodyta, kad UAB „S. M.“ surenka, veža, paruošia tolesniam naudojimui mineralines medžiagas (statybines atliekas), atliekų kodas 19 12 09 (kurias pareiškėjas įsigijo iš UAB „S. M.“) ir kad naudojant vieną toną statybinių atliekų UAB „S. M.“ pagamina 0,96 tonos žaliavos kelių remontui, vadinasi, A. S. įsigijo atliekas, jau paruoštas tolimesniam naudojimui; be to, naudojant statybos ir griovimo atliekas nebuvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai, nes šios atliekos yra priskiriamos nepavojingų atliekų grupei, jos nėra kenksmingos, dirginančios, toksiškos. Pareiškėjai nurodo, kad, A. S., įsigijus paruoštas naudoti statybines atliekas ir panaudojus jas žemės sklypui išlyginti, atliekos nustojo būti atliekomis taip, kaip šią sąvoką apibrėžia Direktyvos ir Atliekų tvarkymo įstatymas, todėl jam negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė už Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą.

Pareiškėjai teigia, kad Institucija nutarimuose konstatavo, jog UAB „S. M.“, parduodama atliekas A. S., pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktą, kuriame numatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Būtent tuo remdamasi UAB „S. M.“ ir pardavė nepavojingas atliekas (statybines atliekas ir stiklo žaliavą) fiziniam asmeniui A. S., kuris šias atliekas sunaudojo kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, t. y. statybinėmis atliekomis užpildė žemės sklypo dalį, o stiklinės pakuotės žaliavą panaudojo sklypo dalies drenažiniam sluoksniui įrengti, kad žemės sklypas nebūtų semiamas vandens ir galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, be to, nereikėjo eikvoti gamtos išteklių (smėlio, žvyro ar kt.).

Prašyme nurodoma, kad Atliekų tvarkymo įstatymas ir Atliekų tvarkymo taisyklės yra Direktyvos įgyvendinamieji teisės aktai, jų nuostatos turėtų būti aiškinamos pagal Direktyvos nuostatas ir tikslus, kurių vienas – mažinti atliekų skaičių, vengiant jų susidarymo ir naudojant atliekas kaip išteklius. Direktyvos 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekdamos įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir sukurti Europos atliekas perdirbančią visuomenę, kurioje labai efektyviai naudojami ištekliai, valstybės narės imasi priemonių, būtinų pasiekti, kad iki 2020 m. mažiausiai 70 proc. nepavojingų statybos ir griovimų atliekų, išskyrus 17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti, perdirbti ir kitaip naudoti, įskaitant užpildymo operacijas, naudojant atliekas vietoj kitų medžiagų. Siekiant, kad būtų įgyvendinti Direktyvos tikslai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 patvirtino Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planą (toliau – Planas), kurio 263 punkte numatyta, kad statybos ir griovimo atliekų tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad iki 2020 m. mažiausiai 70 proc. nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo „Atliekų sąrašas“ 17 05 04 kategorijoje (gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03 kategorijoje) nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, būtų paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip naudoti, įskaitant užpildymo veiklos rūšis, naudojant atliekas vietoj kitų medžiagų. Todėl darytina išvada, kad A. S. nepažeidė teisės aktų ir jo veikla visiškai atitinka atliekų tvarkymo politikos tikslus ir uždavinius.

Pareiškėjai teigia, kad teismai vadovavosi Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16 punktu, kuris reglamentuoja neapdorotų statybinių atliekų (t. y. atliekų tvarkymo įrenginiais neapdorotų statinio statybos, rekonstravimo, remonto ir (ar) griovimo metu susidariusių statybinių atliekų) sunaudojimą. Atliekų apdorojimas yra atliekų naudojimas ir (ar) šalinimas, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymas, išmontavimas, smulkinimas, rūšiavimas, atskyrimas, maišymas ir kt. (Atliekų tvarkymo taisyklių 38 punktas, 4 priedas). Pareiškėjai teigia, kad A. S. iš atliekų tvarkymo įmonės UAB „S. M.“ įsigijo išrūšiuotas (t. y. apdorotas), o ne neapdorotas statybinės atliekas, todėl Institucija ir teismai nepagrįstai taikė taisykles, kurios reguliuoja neapdorotų statybinių atliekų panaudojimą.

Prašyme nurodoma, kad A. S., panaudodamas statybines atliekas žemės sklypui pakelti, neprivalėjo registruotis Valstybiniame atliekų tvarkytojų registre arba turėti taršos leidimą, nes pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatus pareigą registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre turi atliekų tvarkymo įmonės ir prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, o pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnį gauti leidimus privalo tik įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą. A. S. vadovaujama atliekų tvarkymo įmonė UAB „S. M.“ atliekų tvarkymo veiklą vykdo pagal Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą, įmonės veiklą prižiūri aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę užtikrinančios institucijos. Pareiškėjų įsitikinimu, A. S. yra fizinis asmuo, jis nevykdo ūkinės veiklos, susijusios su atliekų surinkimu, vežimu, prekyba ar tarpininkavimu, todėl nėra Atliekų tvarkytojų valstybės registro objektas, taigi jam nėra taikomas reikalavimas registruotis šiame registre.

Pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 3 punktą, taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja visą įrenginį arba tokio įrenginio dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę. Šių taisyklių 4.4 punkte nurodyta, kad įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Pasak pareiškėjų, kadangi A. S., panaudodamas statybines atliekas sklypui užlyginti, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių prasme neeksploatavo jokio stacionaraus įrenginio ir negali būti laikomas veiklos vykdytoju, tai neprivalo turėti ir taršos leidimo.

Prašyme nurodoma, kad teismai nevertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad, A. S. įsigijus statybinių atliekų ir pradėjus žemės sklypo lyginimo darbus, šiuos darbus nuolat prižiūrėjo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra (tai patvirtina administracinės teisės pažeidimo byloje esantys patikrinimo aktai), tačiau jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė, žemės sklypo pakėlimo darbų nestabdė, t. y. pareiškėjas įsigytomis statybinėmis atliekomis žemės sklypo lyginimo darbus atliko ne savavališkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo įgalioto atstovo advokato Lino Meškio prašymo netenkinti.

Pareigūnas nurodo, kad surinkti įrodymai patvirtina, kad A. S. įsigijo iš savo vadovaujamos įmonės UAB „S. M.“ statybines atliekas, kurias panaudojo savo žemės sklypo (žemės ūkio paskirties) užpildymui, tačiau nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Atliekų tvarkymo taisyklės, nei Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės nenumato galimybės statybos ar griovimo atliekų panaudojimo privataus sklypo reljefo formavimui. Statybos ir griovimo atliekos turi būti perduodamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. A. S. atliekų tvarkymo veiklos (atliekų surinkimo ir apdorojimo) nėra įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl paimdamas (įsigydamas) atliekas iš UAB „S. M.“ ir panaudodamas jas savo sklype pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 31 ir 40 punktų reikalavimus ir taip padarė ATPK 513 straipsnio 14 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsiliepime nurodoma, kad pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1 punkto nuostatas neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje jos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga. Tuo tarpu A. S. nevykdė jokių statinių griovimo darbų, jo žemės sklype nėra statybvietės, kurioje susidarė statybinės atliekos, ir nebuvo parengtas statinio projektas, kuriame būtų numatyta statybinių atliekų panaudojimas kaip užpildo ar konstrukcinės medžiagos laikiniems keliams statybvietėje tiesti ar gruntas. A. S. pripažino, kad įsigijęs statybines medžiagas bei stiklo žaliavą, prieš jas panaudodamas savo žemės sklypui užpildyti, šias atliekas išrūšiavo ir iš naudotinų atliekų atskyrė (išrinko) netinkamas, kenksmingas atliekas, t. y. atliekas apdorojo. Anot pareigūno, UAB „S. M.“ atlygintinai perdavė atliekas fiziniam asmeniui A. S., neturinčiam teisės jas surinkti, vežti ir apdoroti, todėl teismai pagrįstai paliko galioti A. S. paskirtą administracinę nuobaudą pagal ATPK 513 straipsnio 13 dalį. Tai, kokiu tikslu buvo panaudotos fiziniam asmeniui atlygintinai perduotos atliekos, nešalina bendrovės direktoriaus kaltės perdavus šias atliekas fiziniam asmeniui, neturinčiam teisės tvarkyti atliekas ir neregistruotam atliekas tvarkančių įmonių registre. Atsiliepime teigiama, kad Departamentas ir teismai pagrįstai nustatė, kad UAB „S. M.“ direktorius nesilaikė bendrovės Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, patvirtinto kartu su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2013 m. rugsėjo 24 d. leidimu Nr. 5/25 3.1 ir 3.4 dalyse numatyto reikalavimo pagamintą žaliavą stiklo gaminiams gaminti perduoti į perdirbimo gamyklas ir šias žaliavas atlygintinai perdavęs A. S. padarė ATPK 513 straipsnio 18 dalyje numatytą pažeidimą.

Pasak pareigūno, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, pagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo įgalioto atstovo advokato Lino Meškio prašymas atnaujinti bylą atmestinas.

Dėl pareiškimo argumentų, susijusių su esminiais materialiosios teisės pažeidimais

Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą teigiama, kad Lietuvos Respublikos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, priėmęs nutarimus A. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 513 straipsnio 13 dalį, 513 straipsnio 18 dalį ir 513 straipsnio 14 dalį ir teismams palikus šiuos nutarimus nepakeistus, padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, nes neteisingai taikė Atliekų tvarkymo įstatymo bei Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde A. S., nesutikdamas su tuo, kad jis, kaip fizinis asmuo ir kaip UAB „S. M.“ direktorius, padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos nubaustas, buvo nurodęs iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais grindžiamas ir jo prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo A. S. argumentus dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo bei jų teisinio vertinimo (veikų kvalifikavimo) ir priimtoje nutartyje šiais klausimais padarė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje teisėjų kolegija įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagrindas, nurodytas ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkte, – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Pagal šioje byloje nustatytas ir teismų priimtose nutartyse nurodytas aplinkybes A. S. tinkamai pritaikytas įstatymas – ATPK 513 straipsnio 13, 18 ir 14 dalys, pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų nutarimų ar nutarčių priėmimui, nepadaryta.

Šioje administracinių teisės pažeidimų byloje teismai nustatė, kad A. S., kaip UAB „S. M.“ direktorius, pardavė nepavojingas įvairias statybines atliekas fiziniam asmeniui – A. S., neturinčiam teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas (ATPK 513 straipsnio 13 dalis), taip pat nevykdė atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimų pagamintą žaliavą stiklo gaminiams gaminti perduoti į perdirbimo gamyklas, o pardavė ją fiziniam asmeniui A. S. (ATPK 513 straipsnio 18 dalis). Šis minėtas atliekas išrūšiavo ir panaudojo jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui užpildyti, kad sklype nesikauptų vanduo, t. y. atliekas apdorojo neturėdamas teisės užsiimti tokia veikla (ATPK 513 straipsnio 14 dalis).

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad teismai nepagrįstai UAB „S. M.“ parduotas ir A. S. įsigytas statybines atliekas laikė atliekomis Atliekų tvarkymo įstatymo ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų prasme. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad A. S. iš UAB „S. M.“ įsigijo išrūšiuotas (t. y. apdorotas) atliekas, jau paruoštas tolesniam naudojimui, nes tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme A. S. pripažino, kad, prieš panaudodamas įgytas statybines atliekas savo žemės sklypui užpildyti, iš naudotinų atliekų išrinko netinkamas, kenksmingas atliekas. Šį faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esanti UAB „Kauno švara“ 2014 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 5AV00040834, iš kurios matyti, kad fizinis asmuo A. S. pridavė į sąvartyną 20 kg statybinių medžiagų, turinčių asbesto. Be to, byloje esančiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2014 m. lapkričio 15–17 d. patikrinimo akte Nr. 132 konstatuota, kad „A. S. priklausančiame žemės sklype pilamos statybinės inertinės medžiagos, statybos griovimo atliekos, betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt. Naudojamos įvairios nepavojingos medžiagos po statybinių griovimo atliekų rūšiavimo. Prieš užpilant išlyginamąjį grunto, žvyro sluoksnį, dar papildomai išrenkamos pasitaikančios atliekos, netinkamos pakeliamo sluoksnio suformavimui. Šių atliekų surinkimui pastatyti konteineriai. Naujai užpiltame paviršiniame išlyginamajame grunto sluoksnyje matosi kartono, polietileninės plėvelės, plastiko po lydymo atliekų. Su šiomis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis A. S. sutiko.“

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių 31 bei 40 punktus atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veiklą gali vykdyti įmonės įregistruotos į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą, be to, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, turi gauti leidimus. Teismai teisingai konstatavo, kad A. S., kaip fizinis asmuo, atliekų tvarkymo (surinkimo ir apdorojimo) nėra įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl atliekų, įsigytų iš UAB „S. M.“, apdorojimą (t. y. išrūšiavimą – iš naudotinų atliekų atskiriant netinkamas, kenksmingas atliekas prieš šių medžiagų panaudojimą sklypo užpylimui) vykdė neteisėtai.

A. S. ir jo advokatas prašyme teigia, kad UAB „S. M.“, parduodama atliekas A. S., nepažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto nuostatų, nes bendrovė pardavė A. S. nepavojingas atliekas, kurios buvo sunaudotos kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, t. y. statybinėmis atliekomis užpildyta žemės sklypo dalis, o stiklinės pakuotės žaliava panaudota sklypo dalies drenažiniam sluoksniui įrengti, kad žemės sklypas nebūtų semiamas vandens ir galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, neeikvojant gamtos išteklių (smėlio, žvyro ar kt.). Tokia pareiškėjų pozicija neatitinka įstatymo reikalavimų.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktą atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Atliekų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismai teisingai pažymėjo, kad minėti teisės aktai nenumato statybos ar griovimo atliekų panaudojimo privataus sklypo reljefo formavimui. Statybos ir griovimo atliekos turi būti perduodamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Be to, pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1 punktą neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. žemės sklype nebuvo statybvietės, nebuvo vykdomi statinių griovimo darbai, nesusidarė statybinės atliekos ir nebuvo parengtas statinio projektas, kuriame būtų numatyta statybinių atliekų panaudojimas kaip užpildo ar konstrukcinės medžiagos laikiniems keliams statybvietėje tiesti ar gruntas.

Atliekų tvarkymo taisyklių 69 punkte numatyta, kad atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti, privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. A. S., kaip UAB „S. M.“ direktorius, turėjo griežtai laikytis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir Atliekų naudojimo bei šalinimo techninių reglamentų.

Iš UAB „S. M.“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/25, išduoto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento matyti, kad UAB „S. M.“ stiklo atliekas bei stiklo pakuotes surenka iš įmonių, organizacijų ir gyventojų, jas rūšiuoja ir stiklo žaliava stiklo gaminiams gaminti bei žaliava stiklinei pakuotei gaminti parduodama UAB „E“, o minėta įmonė šias žaliavas eksportuoja į stiklo perdirbimo gamyklas. Taip pat reglamentas numato, kad atrinktos įvairios statybinės atliekos, prieš tai atitinkamai susmulkinus, gali būti naudojamos įmonės ūkinėje veikloje, kaip gruntas įvairioms aikštelėms įrengti, arba išvežamos galutiniam tvarkytojui pagal sutartį.

Taigi UAB „S. M.“ neturėjo teisės parduoti nepavojingų įvairių statybinių atliekų fiziniam asmeniui – A. S., neturinčiam teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas, taip pat nevykdė atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimų pagamintą žaliavą stiklo gaminiams gaminti perduoti į perdirbimo gamyklas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai vadovavosi tinkamais teisės aktais, teisingai aiškino jų turinį, skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartys yra teisėtos, šių teismų sprendimų išvados dėl A. S. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK ATPK 513 straipsnio 13, 18 ir 14 dalyse, padarytos nepažeidus iš esmės materialiosios ir proceso teisės normų. Dėl to tenkinti pareiškėjų prašymą ir naikinti žemesnių teismų sprendimus – nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo įgalioto atstovo advokato Lino Meškio prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Vytautas Piesliakas

Aurelijus Gutauskas