08c9bb72-27b7-4efb-9fa4-8d9d9553fa58 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-39-197/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00178-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant kaltinamosios G. K. gynėjui advokatui Laurynui PakÅ¡taičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamosios G. K. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai G.

K. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 26 d. Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pateikta pirmosios instancijos teismo, o taip pat esančia teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ bei Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-18-334/2018, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, A.

G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnį ir 223 straipsnio 1 dalį.Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvo tenkintas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo, advokato Kęstučio Virkečio, prašymas ir G.

K. Å¡eÅ¡iems mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jai priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydžio (104 497,23 Eur) sumai, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 26 d. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi kaltinamajai G. K. pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas jai priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydžio (104 497,23 Eur) sumai, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. balandžio 26 d.Kaltinamoji G.

K. skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį.Skunde nurodoma, kad apygardos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į kaltinamųjų subjektų specifiÅ¡kumÄ , t. y. tai, jog J. G., A. G., G. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltinami BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, nes jie veikė kaip specialÅ«s subjektai, t. y. bankroto administratoriai. Kiekvienas bankroto administratorius privalo turėti privalomos profesinės civilinės atsakomybės draudimÄ .

Draustis Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu administratorius įpareigoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 144 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos Å¡ioje baudžiamoje byloje inkriminuotos už administratorių veiklÄ administruojant bankrutuojančiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kaltinamoji G. K. tuo metu buvo apsidraudusi privalomuoju bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimu, visÄ Å¾alÄ byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių tenkinimo atveju atlygintų draudikai.

Todėl pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai jau yra užtikrinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra jokios bÅ«tinybės laikinai apriboti kaltinamųjų nuosavybės teisių į jiems priklausantį turtÄ . Vienintelis kaltinamasis, kurio atžvilgiu teismas galėtų pritaikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , yra M. Å ., kadangi jis veikė ne kaip bankroto administratorius, o kaip buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nėra apsidraudęs.Skunde taip pat cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017, kurioje nurodoma „nagrinėjamu atveju nėra grėsmės, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi žalÄ atlygintų draudikai“.Kaltinamosios gynėjas advokatas Laurynas PakÅ¡taitis atsiliepime praÅ¡o kaltinamosios skundÄ tenkinti.

Nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra grindžiama Å¡abloniÅ¡kais motyvais ir turint iÅ¡ankstinę teismo nuomonę dėl byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių tenkinimo. Be to, kol baudžiamoji byla neiÅ¡nagrinėta ir kaltinamoji nepripažinta kalta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, galioja bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo nuostatos ir draudimas, užtikrinęs finansinę apsaugÄ nuo įvairių rizikų. Teismo posėdyje kaltinamosios gynėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti.

Kaltinamosios G. K. skundas atmetamas.Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis, kuria pratęstas kaltinamosios G. K. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta.Skunde kaltinamoji G. K. pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje. Naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo skunde nenurodoma. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių.

BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui ar iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Å io straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali bÅ«ti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iÅ¡ dviejų pagrindų: civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas. Å ioje byloje G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį tuo, kad ji, bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu vykdyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«rÄ pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-726-425/2014 ir bankroto administratore, nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki birželio 27 d. bankroto procedÅ«rų vykdymo teritorijoje Panevėžio mieste, veikdama bendrininkų grupe kartu su bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu J.

G. ir A. G. bei bendrininkaudama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. Å ., veikdama tiesiogine tyčia, J. G. per jÄ organizuojant bei padedant A. G. piktnaudžiavimÄ tarnyba ir pačiai atliekant neteisėtus veiksmus – piktnaudžiavimÄ savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdama neteisminę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«rÄ prieÅ¡ingais savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdama asmeninės ir turtinės naudos J.

G. ir su juo susijusių asmenų naudai, klastodama dokumentus ir juos panaudodama, padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. Å . pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotÄ ir iÅ¡vengti vėliau jam turtinės prievolės savo bendrovei ir, eliminavus iÅ¡ bankroto procedÅ«ros bendrovės kreditorius, savo, J. G. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalÄ valstybei.Skunde kaltinamoji nurodo, kad byloje nėra pagrindo taikyti aptariamÄ procesinę prievartos priemonę, nes visÄ jos kaip bankroto administratorės padarytÄ Å¾alÄ byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių tenkinimo atveju atlygintų draudikas, su kuriuo ji kaip bankroto administratorė yra sudariusi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Tačiau su tokiu skundo argumentu aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintų „Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedÅ«ras privalomojo draudimo taisyklių“ 8.3. punktu, draudėjui ar draudikui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta veika, užtraukiančia draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Kaltinamosios G. K. galimai padaryti neteisėti veiksmai, kurių padarymu ji kaltinama Å¡ioje baudžiamojoje byloje, neatitinka bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant įvykis laikomas draudžiamuoju ir draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Vadinasi, laikinas kaltinamosios G. K. nuosavybės teisių apribojimas ir toliau bÅ«tinas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui. Kaltinamosios gynėjas teismo posėdyje nurodė, kad nėra aiÅ¡ki galimai jo ginamajai teksianti atlyginti pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dalis, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti laikinÄ jį nuosavybės teisės apribojimÄ .

Teismas nagrinėdamas skundÄ dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iÅ¡ esmės nesprendžia veikų įrodytumo, kaltinamosios kaltės, civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir jo dydžio bei apimties klausimų, nes tai daroma nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Baudžiamojoje byloje yra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, o BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti civilinių ieÅ¡kinių įgyvendinimÄ , taigi akivaizdu, kad įstatymas leidžia taikyti Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, patvirtinančius civilinius ieÅ¡kinius. Todėl atmetami kaip deklaratyvÅ«s kaltinamosios gynėjo argumentai, kad apygardos teismas turi iÅ¡ankstinę nuomonę dėl civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodomų įrodymų ir jų tenkinimo.

Nėra pagrindo vadovautis skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta iÅ¡reikalauti įrodymus ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Minėtoje civilinėje byloje buvo pareikÅ¡tas netiesioginis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, o nagrinėjamu atveju bankroto administratorė už jos pačios tyčiniais veiksmais galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisių apribojimui iÅ¡ esmės bÅ«dingas laikinas pobÅ«dis ir Å¡i procesinė prievartos priemonė gali bÅ«ti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas.

Nei kaltinamoji, nei jos gynėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl taikomų suvaržymų G. K. patiria tokius suvaržymus, kurie peržengia teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas.Taip pat nesutinkama su kaltinamosios gynėjo atsiliepime nurodomais argumentais, kad skundžiama nutartis pagrįsta šabloniškais argumentais. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas tas pats klausimas, kuris buvo sprendžiamas ankstesnėse teismo nutartyse, o kaltinamoji jokių naujų aplinkybių, susijusių su laikino nuosavybės apribojimo termino pratęsimu nei žemesnės, nei aukštesnės instancijos teismams nepateikė.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios G.

K. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra iÅ¡nykęs ar pasikeitęs, todėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : kaltinamosios G. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį.Å i nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                    Laima Garnelienė